- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-324-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01630-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Milda Skersienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- O. R., I. R.
- Trečiasis asmuo
- P. R., akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. ir atsakovų O. R., I. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams O. R., I. R. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys P. R., akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovus O. R. (toliau – ir Atsakovas 1) ir I. R. (toliau – ir Atsakovas 2) per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu sutvarkyti: žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), pagal statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai reikalavimus: sumažinant žemės sklypų nuolydžius, sumažinant sklypų reljefus – pažeminant, išlyginant reljefo paviršių ar įrengiant atramines sieneles arba įrengiant paviršinių nuotekų iš žemės sklypų nuvedimus į griovius, kanalus arba uždarus rezervuarus; įpareigoti atsakovą O. R. per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis ir darbu atstatyti kelią pagal detalųjį planą, skiriantį žemės sklypus (duomenys neskelbtini), skirtą patekimui į sklypą esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. spalio 31 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausančiame žemės sklype pastatytas ieškovo vardu registruotas gyvenamasis namas. Sukurtas gerbūvis, pastatyta gyvenamąjį namą juosianti tvora. Pagal detalųjį planą, ieškovo žemės sklypas ribojasi su gretimai esančiais žemės sklypais adresu: (duomenys neskelbtini), o pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), ir su žemės sklypu esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)). Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų bazės išrašo matyti, jog sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Atsakovei 2. Remiantis 2021 m. rugsėjo 27 d. VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų bazės išrašu sklypas esantis (duomenys neskelbtini) ir sklypas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo, naudoja bei disponuoja Atsakovas l. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir likusieji kvartalo žemės sklypai buvo suprojektuoti ir suformuoti detalaus planavimo procedūrų metu. Vadovaujantis Detaliuoju planu matyti, jog tarp ieškovo žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „(duomenys neskelbtini)“ ir Atsakovo 1 žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „(duomenys neskelbtini)“ yra suformuotas pravažiavimo kelias, kuris sudaro dalį Atsakovo 1 žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „(duomenys neskelbtini)“. Iš to paties Detalaus plano matyti, jog visų žemės sklypų, esančių šiame Detaliajame plane aukštingumai iš esmės sutampa. Ieškovas nurodo, jog 2018 m. liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje, Atsakovui 1 pradėjus statybos darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas (duomenys neskelbtini)) be ieškovo sutikimo ir jokio derinimo užpylė ant šio žemės sklypo papildomą dirvožemio sluoksnį. Papildomas dirvožemio sluoksnis, nors statybos darbai ir nebuvo/nėra pradėti/vykdomi buvo užpiltas ir ant kito Atsakovui 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas (duomenys neskelbtini)) bei Atsakovei 2 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas 1 išaukštindamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini) dirvožemio sluoksniu taip pat užpylė privažiavimo kelią, esantį tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas (duomenys neskelbtini)) ir Atsakovo 1 nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas (duomenys neskelbtini)). Kelias suformuotas pagal Detalųjį planą skirtas patekimui į sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą. Ieškovas buvo informuotas, jog atlikus numatytą patikrinimą, surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2018 m. rugsėjo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai buvo nustatyta, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra užvežtas ir išlygintas gruntas, paaukštintas žemės paviršius gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pamatavus aukščių skirtumą tarp žemės paviršių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis apie 50 cm, matuojant nuo žemės sklypo paviršiaus. Pamatavus aukščių skirtumą tarp žemės paviršių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra apie 55-60 cm aukštesnis, matuojant nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės paviršiaus. Vizualiai apžiūrėjus, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršius yra beveik lygus su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės paviršiumi. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra iškeltas apytiksliai apie 50 - 60 cm nuo esamo žemės paviršiaus. Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimų nenagrinėja, kadangi minėtame žemės sklype statybos darbai nėra vykdomi. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovams užpylus papildomą dirvožemio sluoksnį, esant vandens pertekliui, šis nubėga į ieškovo žemės sklypą. Teigė, kad raštu Atsakovo l prašė, jog šis rastų galimybių sumažinti žemės sklypų paviršiaus aukščių altitudes ir tokiu būdu sustabdytų paviršinių lietaus vandenų nutekėjimą į ieškovo žemės sklypą. Atsakovas l gavęs ieškovo prašymą, tik žodžiu ieškovui nurodė, jog Atsakovo l manymu, jis jokių ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidė. 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sklypų aukštingumo nustatymo ir sklypų aukščių schemos parengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė atliktų sklypų aukščių schemas, kuriose nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) gatvės aukštingumas (lyginant su jūros lygiu) tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Atsakovo 1 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sudaro 18,42 m., o Atsakovas 1 kelią yra išaukštinęs iki 18,77-18,92 m. Kiti Atsakovo 1 žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), 11) plotai yra išaukštinti iki 18,74 - 18,85 m., o Atsakovės 2 žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra išaukštintas iki 18,74-18,91 m. Dėl atsakovų veiksmų ieškovo žemės sklype (duomenys neskelbtini) laikosi paviršinių lietaus vandenų sankaupos. Atsižvelgiant į visas aukščiau ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, savo nuosavybę nuo pažeidimų, kuriuos yra įvykdę atsakovai 1-2, ginčo teisenos tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. spalio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas priimdamas sprendimą už akių ieškinį tenkino visiškai.
4. 2021 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas nutartimi atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino. Panaikino 2021 m. spalio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-10196-904/2021 ir atnaujino civilinės bylos pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams O. R. ir I. R. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui O. R. iš ieškovo L. P. 1754 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo L. P. 41,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismo pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovų žemės sklypo nuolydis viršija leistiną 12 proc. ribą, kas sąlygoja paviršinio vandens patekimą į ieškovo žemės sklypą, turėjo pateikti pakankamus ir patikimus tokias savo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė.
5.2. Į teismo posėdį kviestas liudytojas S. M., kuris ieškovo užsakymu atliko atsakovų žemės sklypų nuolydžių matavimus ir kurio skaičiavimais bei rašytiniais įrodymais ieškovas įrodinėjo savo pažeistas nuosavybės teises, teismui pripažino, jog atlikus atsakovų sklypų nuolydžių matavimus, kurių metu būtų matuojami taškai nuo vienos sklypo kraštinės iki kito krašto (priešingo), ar atliekant matavimus tarp taškų kurie nutolę ne arčiau kaip 15 metrų, tai nuolydžių skaičiavimo rezultatai, visų ginčo sklypų, galėjo ir neviršyti leistinos 12 procentų nuolydžio ribos.
5.3. Nors teismas ne kartą siūlė šalims, įskaitant ir ieškovą, teikti papildomus įrodymus ginčo aplinkybėms pagrįsti - ieškovas nepateikė savo pasitelktų ekspertų ir atitinkamos srities specialistų atliktų tyrimų ir skaičiavimų rezultatų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kad atsakovų žemės sklypų nuolydis neatitinka STR 9.5 punkte įtvirtintų reikalavimų, kas sąlygotų paviršinio vandens patekimą į ieškovų žemės sklypą.
5.4. Geodezininko S. M. atlikti skaičiavimai dėl žemės sklypų nuolydžių ir jų skaičiavimo, negali būti laikomi pakankamu įrodymu ieškovų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, nes ginčas šiuo atveju yra kilęs specialių žinių reikalaujančioje srityje. Be to, geodezininko S. M. skaičiavimai visiškai prieštaringi geodezininko V. M. atliktiems skaičiavimams.
5.5. STR 9.5 punkto reikalavimas reglamentuoja didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (procentais), tačiau nei šis punktas, nei jokie kiti STR punktai ir nuostatos nereglamentuoja maksimalaus leistino besiribojančių žemės sklypų aukščių skirtumo. Aplinkybė, kad skiriasi besiribojančių žemės sklypų aukščiai, savaime nereiškia ir nesuponuoja, kad vieno iš tokių žemės sklypų reljefo nuolydis viršija leistiną didžiausią nuolydį ir tokiu būdu yra pažeidžiami kito žemės sklypo savininko interesai.
5.6. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad Atsakovui 1 priklausančiame ginčo žemės sklype yra suformuotas kelias, ar kad ieškovas turi teisę naudotis nurodytu žemės sklypu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šis kelias egzistavo. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šiame ginčo sklype nėra jokio kelio, nėra nustatytas joks servitutas, ar būtų taikomi kiti apribojimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Neginčytina, jog ieškinys grindžiamas blanketine Žemės įstatymo (toliau - ir ŽĮ) 21 straipsnio 7 dalies teisės norma, nukreipiančia į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kuriame galima rasti žemės sklypų savininkų ar kitų naudotojų, visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų gynimo instrumentus, o būtent kaip gali ir turi būti sutvarkytas žemės sklypas, kuris pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises bei įstatymų saugomus interesus. Tačiau ieškovas nesutinka, jog šio konkretaus ginčo atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo teisių pažeidimo faktą, t. y. kad atsakovai nesilaikė STR 9.5 punkto reikalavimų ir suformavo žemės sklypo nuolydį, viršijantį 12 proc. leistiną ribą.
Atsiliepimas
6.2. Nors 2021 m. gruodžio 6 d. atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus ieškovas reaguodamas į atsakovų pateiktą žemės sklypų (duomenys neskelbtini),7,9, 11 paviršiaus geodezinį planą, taip pat pateikė 2021 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko S. M. parengtą informaciją su minėtų žemės sklypų (išskyrus 11 sklypą) nuolydžio matavimais, kurie prieštaravo atsakovų pateiktiems matavimams, tai savaime nesukūrė pareigos ieškovui įrodyti, kad atsakovai nesilaikė STR 9.5 punkto reikalavimų ir suformavo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuolydį, viršijantį 12 proc. leistiną ribą.
6.3. Ieškovas teismui pateikė raštą „Dėl teismo ekspertizės ir papildomų procesinių prašymų dėl įrodymų pateikimo“, kuriuo remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, dėl STR netaikymo nurodė, kad teismo ekspertizė matuojant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuolydžius nėra būtina ir tikslinga, nes STR nuostatos dėl leistino 12 proc. žemės sklypo nuolydžio, įrodinėjant atsakovų daromą neigiamą poveikį ieškovo turtui, nėra taikomos.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovas mano, jog teismas netinkamai aiškinęs ir taikęs materialines teisės normas, netinkamai paskirstė ir įrodinėjimo pareigą. Ginčo dalyje dėl ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini),9 ieškovas neturėjo įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantys atsakovai elgiasi neteisėtai. Ieškovas turėjo įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovai, kad jų veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja ŽĮ 21 straipsnio 7 punkto nuostatoms, numatančioms, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, šiuo atveju nedarant žalos ieškovo žemės sklypui ir jame esančiam turtui, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neargumentuodamas atmetė ieškovo į bylą teiktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus, kad jo sklypą lietaus vanduo pradėjo semti būtent tada, kai atsakovai išaukštino ginčo žemės sklypus. Teismas selektyviai rėmėsi Atsakovo 1 paaiškinimais dėl (duomenys neskelbtini), visiškai nevertindamas jo patvirtinančių paaiškinimų dėl ieškovo teisių ir interesų pažeidimo fakto. Teismas priimdamas sprendimą neatskleidė bylos esmės, nesirėmė įrodymų visetu, o didesnę galią suteikė tik STR 9.5 p. aiškinimui bei taikymui, koncentravosi tik į šią teisės normą ir be jokio pagrindo perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovui, nesiekdamas nustatyti ieškovo teisių ir interesų pažeidimo fakto pagal ŽĮ 21 straipsnio 7 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus žemės sklypų nuolydžių matavimus, kurie yra kardinaliai skirtingi, reikšmingi yra matavimus atlikusių specialistų paaiškinimai, iš kurių matyti, kad atsakovų matininkas V. M. žemės sklypų matavimus atliko 12, 13, 14 ir 4 (maksimali (duomenys neskelbtini) juosta besiribojanti su ieškovo žemės sklypu) metrų atstumais, o ieškovo matininkas S. M. žemės sklypų nuolydžius matavo tik 0,54 – 2,13 metrų atstumais (nors žinojo, kad matavimo taškai turi būti nutolę iki 15 metrų). Akivaizdu, kad esant žemės sklypo vidaus nelygumams tokiame mažame atstume, kurį matavo S. M., žemės sklypo nuolydis bus žymiai didesnis, nei šį atstumą ištęsus keliolika metrų.
7.2. Teismui buvo atskleista, kad S. M. matavimai yra tendencingi ir nepagrįsti, nes šis matininkas sąmoningai ieškojo gretimų žemės sklypų nelygumų, šlaitų, matavimams ėmė trumpas atkarpas, net nebuvo įėjęs/patekęs į matuojamus sklypus, pats nurodė teismui, kad matavo per tvorą, nors Reglamento 9.5 p. nuostatos kalba apie didžiausią sklypo reljefo nuolydį, t. y. apie viso sklypo, o ne apie sklypo dalies ar atskiros sklype esančios atkarpos nuolydį. Specialistas V. M. ne tik teismui paaiškino, kaip jis išmatavo visus sklypus, o ne jų dalis, bet ir išaiškino, kad matuojant statinių aukščius, imamas visų statinio kraštinių altitudžių aukštis ir išvedamas vidurkis, t. y. ir ginčo atveju turėtų būti vertinamas bendras viso sklypo nuolydis.
7.3. Iš ieškovo pozicijos matyti, kad jis blaškosi ne tik savo reikalavimuose (reikalauja sutvarkyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir 11, bet bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir dėl (duomenys neskelbtini)), bet ir nurodydamas tokių reikalavimų pagrindą, prieštaringai nurodo dėl Reglamento 9.5 p. taikymo, kurį ieškiniu, visgi, prašo taikyti, o taip pat nesugebėjo įrodyti ir neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Nurodydamas, kad Reglamentas turi būti taikomas tik sklypui (duomenys neskelbtini), netikslino savo ieškinio reikalavimų.
7.4. Byloje nenustačius, kad atsakovei 2 priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) neatitinka Reglamento reikalavimų, t. y. jo nuolydis neviršija 12 proc. (pagal specialisto V. M. matavimas tėra nuo 0,4 iki 3,1 procento), teismui nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę dar labiau sumažinti sklypo nuolydį. Atsakovui O. R. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su ieškovo žemės sklypu nesiriboja ir ieškovas dėl šio sklypo apskritai reikalavimų reikšti negali, be to, net ir šio sklypo nuolydis neviršija 12 proc., todėl dar labiau sumažinti sklypo nuolydį reikalavimas yra nepagrįstas.
7.5. Reglamento 9.5 2 punktas pareigą paviršines nuotekas iš žemės sklypo nuvesti į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. įpareigoja tik tuo atveju, jei sklypo nuolydis viršija 12 proc., ir tik tokiu atveju, jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno. Nenustačius 12 proc. viršijimo, teismui nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovus pertvarkyti savo žemės sklypus. Tokiu būdu, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus sutvarkyti minėtus žemės sklypus pagal Reglamento reikalavimus neįrodytas ir nepagrįstas.
7.6. Ieškovo apeliaciniame skunde vardinami duomenys rodo tik tai, kad jo žemės sklype po intensyvesnio lietaus ar žiemą esant įšalusiai žemei, laikinai gali būti susikaupę lietaus nuotekų, tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia atsakovų atsakomybės dėl to. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai ištyrus bylos įrodymus nebuvo nustatyti, dėl susidariusios situacijos yra atsakingas išimtinai pats sklypo savininkas ieškovas, todėl teismas pagrįstai konstatavo pirmojo ieškinio reikalavimo nepagrįstumą ir jį atmetė.
7.7. Nors apeliaciniu skundu ieškovas ginčija visą teismo sprendimą, tačiau dėl sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas antrasis ieškinio reikalavimas, nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo šioje dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, todėl apeliacinis skundas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, dėl ko atsakovai neturi galimybės pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl minėtos sprendimo dalies.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu Atsakovas 1 prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir Atsakovui 1 iš ieškovo priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas t. y. 3 508 Eur; atsakovui iš ieškovo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; priimti kaip naują įrodymą atsakovo 1 Jūrininko knygelę. Apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimtame sprendime už akių vienu sakiniu, kuris laikytinas teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad „Įvertinus nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovų žemės sklypuose papildomu dirvožemio sluoksniu iškeltas sklypų aukštis bei užpiltas kelias, vedantis į ieškovo sklypą, pažeidžia savininko teises naudotis savo turtu, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.“
8.2. Teismas absoliučiai realiai nevertino byloje ieškovo pateiktų reikalavimų, nepateikė išvadų dėl šių reikalavimų pagrindimo ieškovo su ieškiniu pateiktais įrodymais, o apsiribojo abstrakčiu konstatavimu, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas.
8.3. Atsakovų prašymu panaikinus sprendimą už akių ir bylą išnagrinėjus iš esmės sprendime teismas konstatavo, kad ne atsakovai, o būtent ieškovas, teigdamas, kad atsakovų žemės sklypo nuolydis neatitinka Reglamento 9.5 punkte nurodytų reikalavimų ir viršija leistiną 12 proc. ribą, kas sąlygoja paviršinio vandens patekimą į ieškovo žemės sklypą, turėjo pateikti pakankamus ir patikimus tokias savo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau to nebuvo padaryta.
8.4. Teismas iš ieškinio turinio bei su ieškiniu pateiktų įrodymų turėjo nustatyti, jog bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, neaiškūs ieškovo reikalavimai bei jų neįrodo pateikti įrodymai ir kad sprendimu už akių nėra galimybės pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimus, todėl teismas, net ir nustatytu terminu negavęs atsiliepimo į ieškinį, negalėjo priimti sprendimo už akių, o bylą turėjo nagrinėti įprastine tvarka.
Atsiliepimas
8.5. Akivaizdu, jog jei atsakovai būtų suvokę, kad ieškinys bus nagrinėjamas ir jų atžvilgiu bus priimtas sprendimas įpareigojant atlikti ieškovo pageidaujamus nepagrįstus veiksmus, jie neabejotinai būtų pateikę atsiliepimą, gynę savo interesus, ką ir padarė gavę sprendimą už akių.
8.6. Pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį kaip sankcija pasyviajai šaliai dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas yra numatytas tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios pasyviajai šaliai priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. tik tais atvejais, kai ieškinys yra patenkinamas iš dalies. Šiuo atveju ieškinys yra atmestas, todėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje numatyta sankcija tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasyviajai šaliai netaikytina.
8.7. Išimtinai dėl ieškovo veiksmų pareiškiant nepagrįstą ieškinį, kelis kartus atidėliojant teismo posėdžius tame tarpe ir teismui siūlant ieškovui surinkti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, Atsakovas 1 buvo priverstas naudotis advokato ir advokato padėjėjos teisine pagalba bei viso dėl ieškovo nepagrįstai pradėto proceso jo atžvilgiu patyrė 3 551 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8.8. Teismui ieškinį pripažinus nepagrįstu ir sprendimu jį atmetus, teismo atsakovui priteisimas vos 1 754 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidžia teisingumo, protingumo kriterijus, CPK 93 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl tokį pažeidimą turėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
9. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Teismo priimtame sprendime už akių pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudarė teismui pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pagal ieškovo pateiktą ieškinį ir įrodymus kartu su juo, negalėjo priimti sprendimo už akių, o turėjo bylą nagrinėti iš esmės, yra nepagrįstas ir atmestinas.
9.2. 2021 m. spalio 6 d. abiem atsakovams asmeniškai buvo įteikti savarankiškai skirtingi procesiniai dokumentai: teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kurios turinyje teismas aiškiai ir suprantamai išdėstė faktines ginčo aplinkybes, nurodė, kad ieškovas taip pat pateikė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių minėta nutartis priimta ir nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog toks ieškovo prašymas netenkintinas. Atsakovams taip pat įteiktas ir 2022-0 m. rugsėjo 30 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo su ieškovo ieškinio nuorašu. Teismo pranešimu aiškiai nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nurodyta kita išsami informacija dėl pateikto ieškinio bei pasirengimo bylos nagrinėjimui.
9.3. Nėra pagrindo manyti, jog atsakovų kompetencija buvo nepakankama suvokti teismo pateikto pranešimo dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo turinio ir jame nurodytų pasekmių. Atsakovas 1 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, tačiau priežasčių, kodėl tokios sutarties nesudarė po 2021 m. spalio 6 d. gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus, Atsakovas 1 nenurodė. Vertinant atsakovų aukščiau nurodytas pasyvumo priežastis, dėl kurių atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, atsakovų nurodytos priežastys lėmusios sprendimo už akių priėmimą nebuvo svarbios.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovas nurodo, kad jam tiesiogiai tik telefonu, ne raštu buvo pateiktas kitoks pasiūlymas, kuriuo ieškovui pasiūlyta atlyginti atsakovams tik 700 Eur iš priteistų bylinėjimosi išlaidų ir įsipareigoti neteikti apeliacinio skundo. Ieškovui kritiškai įvertinus tokį atsakovų atstovo pasiūlymą, ieškovas nusprendė jo nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
13. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, šių įrodymų pateikimas nėra apeliacinio skundo papildymas, jis tik patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Ieškovas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo.
15. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 23 d. teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus ir procesinio sprendimo priėmimą atidėjo 2023 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie papildomi duomenys nebegali būti teikiami, ieškovo prašymą atsisakytina priimti, jis grąžintinas ieškovui.
Faktinės aplinkybės
16. Nustatyta, kad ieškovui L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1070 ha, esantis (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype pastatytas ieškovo vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo L. P. žemės sklypas ribojasi su gretimai esančiais žemės sklypais, adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. R.. Žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui O. R..
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
17. Apeliantas nurodo, jog nesutinka, jog šio konkretaus ginčo atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo teisių pažeidimo faktą, t. y. kad atsakovai nesilaikė STR 9.5 punkto reikalavimų ir suformavo žemės sklypo nuolydį, viršijantį 12 proc. leistiną ribą. Apelianto argumentai atmestini.
18. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
19. Kaip byloje nustatyta, ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovus per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu sutvarkyti: žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, ((duomenys neskelbtini)), pagal statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus: sumažinant žemės sklypų nuolydžius, sumažinant sklypų reljefus - pažeminant, išlyginant reljefo paviršių ar įrengiant atramines sieneles arba įrengiant paviršinių nuotekų iš žemės sklypų nuvedimus į griovius, kanalus arba uždarus rezervuarus.
20. Taigi ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Taigi šioje byloje ieškovas privalo įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos.
21. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškinio pagrindas grindžiamas blanketine teisės norma nukreipiančią į Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9.5. punkte numatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3]; 9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus; (TAR, 2014, Nr. 2014-16609).
22. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta praktika). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).
23. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Taigi ieškovas, manydamas, jog atsakovų sklype suformuotas nuolydis neatitinka STR 9.5 punkte nurodytų reikalavimų ir viršija 12 proc. leistiną ribą, turi šias aplinkybes įrodyti.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atsakovų sklype suformuotas nuolydis neatitinka STR 9.5 punkte nurodytų reikalavimų ir viršija 12 proc. leistiną ribą.
25. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas S. M., kuris ieškovo užsakymu atliko atsakovų žemės sklypų nuolydžių matavimus ir kurio skaičiavimais bei rašytiniais įrodymais ieškovas įrodinėjo savo pažeistas nuosavybės teises, teismui pripažino, jog atlikus atsakovų sklypų nuolydžių matavimus, kurių metu būtų matuojami taškai nuo vienos sklypo kraštinės iki kito krašto (priešingo), ar atliekant matavimus tarp taškų kurie nutolę ne arčiau kaip 15 metrų, tai nuolydžių skaičiavimo rezultatai, visų ginčo sklypų, galėjo ir neviršyti leistinos 12 procentų nuolydžio ribos. Atsakovų į teismo posėdį kviestas specialistas geodezininkas V. M. patvirtino, jog atsakovų didžiausias žemės sklypų reljefo nuolydis nėra didesnis kaip 12 proc. Jokiais kitais įrodymais ieškovas šių liudytojų paaiškinimų nepaneigė.
26. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo pasiūlyta byloje pasinaudoti eksperto pagalba siekiant išsamiau išsiaiškinti dėl naudotinos metodikos skaičiuojant žemės sklypo nuolydžius ir taip pašalinti teisme liudijusių specialistų - geodezininkų prieštaravimus, tačiau ieškovas atsisakė teismo siūlymo atlikti teismo ekspertizę. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl tinkamai nevykdant savo procesinės pareigos šalys patiria neigiamas pasekmes, teismas neįrodytus reikalavimus atmeta. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovų sklype suformuotas nuolydis neatitinka STR 9.5 punkte nurodytų reikalavimų ir viršija 12 proc. leistiną ribą, taip pat kitais įrodinėjimo būdais nesiekiant pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų paaiškinimų, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas atmestas pagrįstai.
27. Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu atstatyti kelią pagal detalųjį planą, skiriantį žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir 11, skirtą patekimui į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Atsakovui 1 priklausančiame ginčo žemės sklype yra suformuotas kelias, kad šis kelias egzistavo ar kad nustatytas kelio servitutas. Be to, nustatyta, kad ieškovo prašomas atstatyti kelias yra atsakovui 1 priklausančiame žemės sklype, todėl dėl kelio būtinumo sprendimo teisę turi Atsakovas 1. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir šis ieškovo reikalavimas atmestas pagrįstai.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
28. Atsakovas 1 teigia, kad teismui ieškinį pripažinus nepagrįstu ir sprendimu jį atmetus, vos 1 754 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas pažeidžia teisingumo, protingumo kriterijus, CPK 93 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl tokį pažeidimą turėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Su atsakovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
29. CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki trijų šimtų eurų.
30. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 6 d. abiem atsakovams asmeniškai buvo įteikti pranešimai dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, pranešime aiškiai nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nurodyta kita išsami informacija dėl pateikto ieškinio bei pasirengimo bylos nagrinėjimui. 2021 m. lapkričio 8 d. Atsakovas 1 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, taigi darytina išvada, kad kreiptis į advokatą Atsakovas 1 galėjo ir gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus. Tai, kad atsakovų teigimu jie ne taip suprato teismo pranešime nurodytą informaciją ar nutartį, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateisina netinkamo atsakovų procesinio elgesio. Taip pat pažymėtina, kad ir be teisinio išsilavinimo galima sugebėti perskaityti ir suvokti atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmes, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų pateisinančių atsakovų delsimą vykdyti savo procesines pareigas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
31. Atmestini apelianto argumentai, kad pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį kaip sankcija pasyviajai šaliai dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas yra numatytas tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios pasyviajai šaliai priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. tik tais atvejais, kai ieškinys yra patenkinamas iš dalies. Šiuo atveju ieškinys yra atmestas, todėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje numatyta sankcija tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasyviajai šaliai netaikytina.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar ieškinys tenkintas iš dalies, ar atmestas, o tai, kad šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant priimtam sprendimui už akių, iš esmės dėl nepateikusios atsiliepimo šalies kaltės ilgėja procesas, kuris reikalauja papildomų sąnaudų, todėl nepateikusi atsiliepimo šalis ir ieškinio netenkinimo atveju neturi teisės į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl kitų argumentų
Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus jiems bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. spendimą palikti nepakeistą.