- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e2-817-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01630-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- O. R., I. R.
- Trečiasis asmuo
- K. R., P. R., akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos rajono energija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Ramunė Juškaitė
dalyvaujant ieškovui L. P., jo atstovei advokatei Ramunei Juškaitei, atsakovui O. R., atstovų atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, trečiajam asmeniui K. R.,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo L. P. ieškinį atsakovams O. R., I. R. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys P. R., akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos rajono energija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo L. P. (toliau - ieškovas) atstovė pateikė ieškinį teismui, prašydama:
1) įpareigoti atsakovus O. R. (toliau – Atsakovas 1) ir I. R. (Atsakovas 2) per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis ir darbu sutvarkyti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1082 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pagal statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai reikalavimus: sumažinant žemės sklypų nuolydžius, sumažinant sklypų reljefus – pažeminant, išlyginant reljefo paviršių ar įrengiant atramines sieneles arba įrengiant paviršinių nuotekų iš žemės sklypų nuvedimus į griovius, kanalus arba uždarus rezervuarus;
2) įpareigoti atsakovą O. R. per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis ir darbu atstatyti kelią pagal detalųjį planą, skiriantį žemės sklypus (duomenys neskelbtini), skirtą patekimui į sklypą esantį (duomenys neskelbtini);
3) priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2014-10-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (toliau - žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1070 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)). Ieškovui priklausančiame žemės sklype pastatytas ieškovo vardu registruotas gyvenamasis namas. Sukurtas gerbūvis, pastatyta gyvenamąjį namą juosianti tvora.
Pagal detalųjį planą, ieškovo žemės sklypas ribojasi su gretimai esančiais žemės sklypais, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)), o pagal 2018-09-24 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-04, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F21-01, nustačius faktines aplinkybes (pažeidus detalųjį planą) ir su žemės sklypu esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)). Pagal 2021-09-27 VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų bazės išrašo matyti, jog sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. R.. Remiantis 2021-09-27 VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų bazės išrašu sklypas esantys (duomenys neskelbtini) ir sklypas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo, naudoja bei disponuoja Atsakovės 2 sūnus O. R. (Atsakovas l). Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir likusieji kvartalo žemės sklypai buvo suprojektuoti ir suformuoti detalaus planavimo procedūrų metu. Vadovaujantis Detaliuoju planu matyti, jog tarp ieškovo žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „4/1070“ ir Atsakovo 1 žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „6/1082“ yra suformuotas pravažiavimo kelias, kuris sudaro dalį Atsakovo 1 žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „5/1327“. Iš to paties Detalaus plano matyti, jog visų žemės sklypų, esančių šiame Detaliajame plane aukštingumai iš esmės sutampa. Ieškovas nurodo, jog 2018 m. liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje, Atsakovui 1 pradėjus statybos darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas 6/1082) be ieškovo sutikimo ir jokio derinimo užpylė ant šio žemės sklypo papildomą dirvožemio sluoksnį. Papildomas dirvožemio sluoksnis, nors statybos darbai ir nebuvo/nėra pradėti/vykdomi buvo užpiltas ir ant kito Atsakovui 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas 5/1327) bei Atsakovei 2 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (3/1070). Atsakovas 1 išaukštindamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini) dirvožemio sluoksniu taip pat užpylė privažiavimo kelią esantį tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas 4/1070) ir Atsakovo 1 nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuojamas 6/1082). Kelias suformuotas pagal Detalųjį planą skirtas patekimui į sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau - Klaipėdos departamentas). Ieškovas buvo informuotas, jog atlikus numatytą patikrinimą, surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2018-09-24 Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai buvo nustatyta, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra užvežtas ir išlygintas gruntas, paaukštintas žemės paviršius gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pamatavus aukščių skirtumą tarp žemės paviršių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis apie 50 cm, matuojant nuo žemės sklypo paviršiaus. Pamatavus aukščių skirtumą tarp žemės paviršių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra apie 55-60 cm aukštesnis, matuojant nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės paviršiaus. Vizualiai apžiūrėjus, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršius yra beveik lygus su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės paviršiumi. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra iškeltas apytiksliai apie 50 - 60 cm nuo esamo žemės paviršiaus. Inspekcija su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nenagrinėja, kadangi minėtame žemės sklype statybos darbai nėra vykdomi. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovams užpylus papildomą dirvožemio sluoksnį, esant vandens pertekliui, šis nubėga į ieškovo žemės sklypą. Raštu Atsakovo l prašė, jog šis rastų galimybių sumažinti žemės sklypų paviršiaus aukščių altitudes ir tokiu būdu sustabdytų paviršinių lietaus vandenų nutekėjimą į ieškovo žemės sklypą. Atsakovas l gavęs ieškovo prašymą, tik žodžiu ieškovui nurodė, jog Atsakovo l manymu, jis jokių ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidė. 2020 m. 09 mėn. pradžioje ieškovas siekdamas įsitikti atsakovams 1, 2 priklausančių žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) išaukštinimu ir įvertinti kiek sklypai yra išaukštinti kreipėsi į UAB „Gistamos projektai“ dėl sklypų aukštingumo nustatymo ir sklypų aukščių schemos parengimo. UAB „Gistamos projektai“ 2020-09-14, 2020-09-25 parengė atliktų sklypų aukščių schemas (toliau - Sklypų aukščių schemos). Sklypų aukščių schemose nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) gatvės aukštingumas (lyginant su jūros lygiu) tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Atsakovo 1 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sudaro 18,42 m., o Atsakovas 1 kelią yra išaukštinęs iki 18,77-18,92 m. Kiti Atsakovo 1 žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) plotai yra išaukštinti iki 18,74 - 18,85 m., o Atsakovės 2 žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra išaukštintas iki 18,74-18,91 m. Dėl atsakovų veiksmų ieškovo žemės sklype (duomenys neskelbtini) laikosi paviršiniai lietaus vandenų sankaupos. Atsižvelgiant į visas aukščiau ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, savo nuosavybę nuo pažeidimų, kuriuos yra įvykdę atsakovai 1-2, ginčo teisenos tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.98 straipsnio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymo netenkino.
2021 m. spalio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas priimdamas sprendimą už akių ieškinį tenkino visiškai.
2021 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas nutartimi atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino. Panaikino 2021 m. spalio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujino civilinės bylos pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams O. R. ir I. R. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Priešingai, nei nurodo ieškovas, jam priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui O. R. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal Detalųjį planą ir faktiškai tarpusavyje nesiriboja. Ieškovo žemės sklypas ribojasi tik su atsakovui O. R. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir su atsakovei I. R. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovo jokių reikalavimų, susijusių su nesiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) apskritai neturi teisės reikšti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau - Reglamentas) 1 d. numato, kad šis Reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų. Reglamentas šiuo atveju netaikytinas. Su ieškovo žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visiškai jokių pastatų, o, juo labiau, gyvenamųjų pastatų nėra pastatyta. Nors, kaip minėta, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su ieškovo sklypu nesiriboja, tačiau pasakytina, kad ir šiame sklype nėra pastatyto vienbučio ar dvibučio gyvenamojo pastato. Šiame sklype yra pastatyti ir teisiškai įregistruoti trys 100 proc. baigtumo atskiri statiniai: pagalbinio ūkio paskirties pirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir du pagalbinio ūkio paskirties ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021-08-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad teisiškai įregistruotų šių statinių faktinė padėtis nesiskiria nuo įregistruotos padėties. 2019-11-13 rašte ši institucija nurodė, kad žemės paviršiaus suformavimas, nurodytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) topografiniame plane, atitinka II grupės nesudėtingo pagalbinio ūkio paskirties pastato - pirties statybos Projekto1 „A“ laidos sprendinius. Atsakovai pažymėjo, jog net, jei Reglamento nuostatos ir būtų taikytos, ginčo žemės sklypų reljefo nuolydžiai visiškai atitinka šio Reglamento reikalavimus. Reglamento 9.5 d. numatyta, kad didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis gali būti ne didesnis kaip 12 proc. Tik tuo atveju, jei nuolydis viršija 12 proc., jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; 9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolydžiai viršija leistiną 12 proc. ribą. Pateikė atestuoto specialisto V. M. 2021-11-09 sudarytą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Žemės paviršiaus geodezinį planą, iš kurio matyti, kad atlikus žemės sklypų matavimus, (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuolydis neviršija 12 procentų: iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuolydis sudaro apie 3 proc., o iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iki ieškovo sklypą - apie 8 proc., o bendrai iš (duomenys neskelbtini) ieškovo žemės sklypą - iki 11 proc. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuolydžiai neatitinka Reglamento reikalavimų. Atitinkamai nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus sumažinti šių žemės sklypų nuolydžius - pažeminti, išlyginti reljefo paviršių ar įrengti atramines sieneles arba įrengti paviršinių nuotekų iš žemės sklypų nuvedimus į griovius, kanalus arba uždarus rezervuarus.
Dėl ieškovo reikalavimo sutvarkyti įpareigoti Atsakovą 1 atstatyti kelią. Byloje yra pateikti duomenys, kad tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui O. R.. Ieškovas, reikalaudamas užtikrinti patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šiuo atveju savavališkai ėmėsi vaidmens atstovauti O. R. prieš patį O. R.. Ieškovas neturi materialinės teisės, susijusios su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, todėl neturi ir procesinės teisės teisme reikšti kokius nors su šiuo žemės sklypu susijusius reikalavimus. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą O. R. atstatyti kelią į paties O. R. žemės sklypą mažų mažiausiai nesuprantamas ir nelogiškas, nes atsakovas ieškovo neįgaliojo ginti jo teisių nuo jo paties. Be to, pagal Detalųjį planą jokio kelio (duomenys neskelbtini) sklype nėra ir niekada nebuvo, todėl nėra pagrindo atstatinėti tai, ko nenumato planavimo dokumentai ir ko niekada nebuvo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūraciją - dalis, kurią ieškovas laiko „keliu“, yra ne kas kita kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, ji turėtų būti vadinama „įvažiavimu“, kurio nuolydžio reikalavimai, kaip minėta, atitinka numatytuosius Reglamente. Pažymėtina, jog ieškovo nurodomame „kelyje“ nėra ir servituto, kuris suteiktų teisę ieškovui juo naudotis. Iš to, kas nurodyta matyti, jog ieškovo ieškinio reikalavimai visiškai nepagrįsti ir teismo negali būti tenkinti.
Atsiliepimas
Ieškovo L. P. atstovė pateikė atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus. Pažymėjo, jog ieškovas teikdamas ieškinį kartu su juo pateikė UAB „Gistamos projektai“ parengtą atliktų sklypų aukščių schemas. Ieškovas pateikė papildomus įrodymus - 2021-12-03 paties ieškovo užfiksuotas nuotraukas, kuriose aiškiai matosi lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekų sankaupos prie ieškovo tvoros iš Atsakovo 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės. Iš šių nuotraukų, akivaizdu, kad Atsakovų deklaruojamas tik 11 proc. nuolydis iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), situacijos nekeičia, o ieškovo (kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko) teisės ir teisėti interesai yra ir toliau atsakovų yra pažeidžiami. Nors Atsakovai bando įrodyti, kad vykdant statybą buvo įgyvendinti suprojektuoti sprendiniai ir įvykdyti jiems keliami reikalavimai, ir tai nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo teisės pažeidžiamos, tačiau tos priemonės yra nepakankamos ir vis tiek yra vykdomas neigiamas poveikis, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir(ar), kad būtų pašalintas jo teisių pažeidimas. Atsakovai taip pat deklaruoja, jog dar projektuojant gyvenamųjų namų kvartalą buvo įrengti ir Registrų centre kaip I. R. (Atsakovės 2) nuosavybė įregistruoti (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys lietaus nuotekų tinklai, o 2021 metų vasarą Atsakovai įrengė papildomus lietaus nuotekų surinkimo tinklus į I. R. (Atsakovei 2) priklausančius lietaus surinkimo tinklus, kurie užkerta galimybę lietaus nuotekoms iš Atsakovų žemės sklypų patekti į Ieškovo žemės sklypą. Vertinant šias Atsakovų nurodytas aplinkybes, pastebėtina, jog jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai t. y. 2014-03-04 NTR duomenų bazės išrašas nepatvirtina, jog Atsakovų minimi lietaus nuotekų tinklai yra įrengti bei registruoti Atsakovės 2 vardu. Iš NTR išrašo matyti, jog Atsakovės 2 vardu registruota nuosavybė į vandentiekio liniją unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų liniją unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas deklaracija apie statybos užbaigimą, 2013-12-17, Nr. 1; įrašas galioja nuo 2014-03-04. Tuo tarpu nuotekų linija unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - lietaus nuotekų tinklai, 2014-03-04 datai yra/buvo tik formuojami, 2013-11-08 nustatyti kadastro matavimo duomenys. Priešingai nei vandentiekio linija ir nuotekų linija, lietaus nuotekų tinklai Atsakovės 2 vardu 2014-03-04 datai įrengti ir registruoti nebuvo. Nors Atsakovai nurodo, kad 2021 metų vasarą Atsakovai įrengė papildomus lietaus nuotekų surinkimo tinklus į I. R. (Atsakovei 2) priklausančius lietaus surinkimo tinklus, kurie užkerta galimybę lietaus nuotekoms iš Atsakovų žemės sklypų patekti į ieškovo žemės sklypą, tai pagrindžiančių įrodymų byloje Atsakovai nepateikia. Iš to darytina pagrįsta išvada, jog tokie Atsakovų argumentai yra tik deklaratyvūs ir šiai dienai nepagrįsti. Atsakovai nurodo, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir Atsakovui 1 priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal Detalųjį planą ir faktiškai tarpusavyje nesiriboja, ieškovo žemės sklypas ribojasi tik su Atsakovui 1 priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir su Atsakovei 2 priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovas jokių reikalavimų, susijusių su nesiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) apskritai neturi teisės reikšti. Vertinant šį Atsakovų teiginį, ieškovas nurodo, kad jokiais būdais nesiekia ir nebando pakeisti ar kitaip nustatyti žemės sklypų ribų, nei tai yra nustatyta žemės sklypų planuose, Detaliajame plane, tačiau ginčo atveju teismui pateikia leistinus ir teisėtus įrodymus, pagrindžiančius šiai dienai esamą faktinę ginčo situaciją, aplinkybes. Šių aplinkybių kontekste, niekas kitas išskyrus patį Atsakovą 1, bei jo atliktus faktinius veiksmus, t. y. 2018 m. liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje užpiltą papildomą dirvožemio sluoksnį ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išaukštinant bei sulyginant šių žemės sklypų aukštingumą; užpiltą privažiavimo kelią esantį tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Atsakovo 1 nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas pagal Detalųjį planą patekimui į sklypą (duomenys neskelbtini), sukuria faktinę ginčo situaciją, kada lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekos į ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pirmiausia pagal esamą nuolydį nuteka nuo Atsakovui 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o vėliau pasiekus Atsakovui 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį skirtą privažiavimo keliui suformuoti ir nuo šios sklypo dalies. Kartu Atsakovo 1 pradėti ir šiuo metu baigti aklinos, su ieškovo tvora besiribojančios tvoros statybos darbai, iš esmės leidžia suprasti, kad privažiavimo kelias į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal Detaliojo plano sprendinius panaikinamas, taip iš esmės pratęsiant Atsakovui 1 priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto dalimi, skirta privažiavimo keliui suformuoti. Todėl ieškovas nesutinka, su Atsakovų teiginiu, jog ieškovas jokių reikalavimų, susijusių su nesiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) apskritai neturi teisės reikšti. Atsakovai taip pat nurodo, kad pagal Detalųjį planą jokio kelio (duomenys neskelbtini) sklype nėra ir niekada nebuvo, todėl nėra pagrindo atstatinėti tai, ko nenumato planavimo dokumentai ir ko niekada nebuvo. (duomenys neskelbtini) konfigūracija - dalis, kurią Ieškovas laiko „keliu“, yra ne kas kita kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, ji turėtų būti vadinama „Įvažiavimu“, kurio nuolydžio reikalavimai, kaip minėta, atitinka numatytuosius Reglamente. Pažymėtina, jog Ieškovo nurodomame „kelyje“ nėra ir servituto, kuris suteiktų teisę ieškovui juo naudotis. Ieškovas, betoniniu pamatu ir visiškai aklina tvora- atitvaru yra atsitvėręs savo sklypą nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu kelia tokį reikalavimą dėl „kelio“ atstatymo. Atsižvelgiant į šiuos Atsakovų argumentus ieškovas nurodė, kad detalusis planas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ginčo atveju, Atsakovas 1 nesilaikydamas paties parengto detaliojo plano sprendinių, savo veiksmais ima keisti detaliojo plano sprendinius, to pasėkoje pažeisdamas ir Ieškovo teises. Pažymėjo, jog Atsakovui 1 laikantis detaliojo plano sprendinių, konkrečiai numatančių, jog Atsakovui 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, esanti 4 m. pločio, išimtinai skirta privažiavimui prie (duomenys neskelbtini) sklypo, prieš Atsakovo 1 veiksmus išaukštinant žemės sklypus (duomenys neskelbtini), buvusį viename lygyje su pagrindine kvartalo D2-2 kategorijos (kieta žvyro danga) gatve (keliu) sumažintų lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekų nutekėjimą į ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), mažintų šių paviršinių lietaus ir kt. kritulių sankaupas prie ieškovo tvoros iš Atsakovo 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės. Atsakovui 1 laikantis detaliojo plano sprendinių ir tvorą, juosiančią Atsakovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengus ne tik iš pagrindinės kvartalo D2-2 kategorijos gatvės pusės, bet ir 4 m. atstumu (skirto įvažiavimo įrengimui) iš ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės (galo) būtų nenukrypstama nuo detaliojo plano sprendinių, Atsakovas 1 būtų priverstas pats imtis atitinkamų priemonių (statyti atraminę sienelę ar pan.) tam, kad sustabdytų lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekų nutekėjimą į ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju priešingai nei tūrėtų būti, Atsakovas 1 išaukštinęs jam priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) privalo rūpintis techniniais sprendimais dėl lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekų nutekėjimo stabdymo į gretimus žemės sklypus.
Trečiasis asmuo AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsiliepime nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir buitinių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste bei Klaipėdos rajone. AB ,,Klaipėdos vanduo“ vykdo paviršinių nuotekų tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės ribose. AB „Klaipėdos vanduo“ nėra atsakinga už paviršinių nuotekų tinklus ir nuosavų kiemų, bendro naudojimo teritorijų užtvindymus Klaipėdos rajone. Klaipėdos rajone paviršinių nuotekų tvarkymą vykdo UAB „Klaipėdos rajono energija“. 2021-11-24 Klaipėdos rajono savivaldybė parengė Klaipėdos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą, tačiau prie planavimo uždavinių nurodyta: Klaipėdos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano sprendiniuose nebus nagrinėjami paviršinių nuotekų sprendiniai, nes paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarkymui bus rengiami atskiri planavimo dokumentai.
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T11-58 „Dėl pavedimo UAB „Klaipėdos rajono energija“ tvarkyti Klaipėdos rajono paviršines nuotekas“ pavedė Savivaldybės valdomai įmonei UAB „Klaipėdos rajono energija“ tvarkyti Klaipėdos rajono paviršines nuotekas. Savivaldybės savarankiškai funkcijai vykdyti - paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimui UAB „Klaipėdos rajono energija“ valdyti pagal turto patikėjimo sutartį perduotas Klaipėdos rajono savivaldybės turtas - paviršinių nuotekų tinklai (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. T11-47 „Dėl paviršinių nuotekų tinklų perdavimo valdyti patikėjimo teise UAB „Klaipėdos rajono energija“ ). Šios bylos ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ir UAB „Klaipėdos rajono energija“ tvarkomų paviršinių nuotekų tinklų nėra. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas L. P. prašė ieškinį tenkinti patvirtino dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.
Teismo posėdžio metu atsakovas O. R. prašė ieškinį atmesti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, jog su mama I. R. įgyvendino detalųjį planą, kuriuo pakeitė žemės paskirtį bei suformavo mažesnių žemės sklypų. Ieškovui L. P. žemės sklypas buvo parduotas be įsipareigojimų įrengti lietaus nuotekų tinklus (drenažą). Visiems kaimynams buvo duotas sutikimas lietaus nuotekas pasijungti į drenažo sistemą. Patvirtino, jog žemės sklypą išaukštino, nes jo žemės sklype buvo duobė, tokiu būdu sustabdė vandens tekėjimą nuo kalno pusės, į jo žemės sklypą bei toliau vandens tekėjimą į ieškovo žemės sklypą. Pažymėjo, jog ieškovo nurodytas kelias niekada neegzistavo, tai yra suformuotas būsimas įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas O. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sklype, aplink namą, panašiai metro atstumu, įrengė drenažą. Viso kiemo nuolydžius suvedė į (duomenys neskelbtini) galą. Įrengė drenažą taip pat po vartais prie įvažiavimo, į kurį sueina visi kiemo nuolydžiai. Pažymėjo, jog atsakovo O. R. ir ieškovo L. P. žemės sklypai yra Palangos plento šlaito žemiausioje dalyje, todėl visas paviršinis lietaus vanduo natūraliai pagal reljefą nuo kalno subėgdavo į kūdrą, dėl ko kūdra užsipildydavo lietaus nuotekų sistema ir ji tapdavo nebe veiksni. 2017 m. atsakovas O. R. ėmė ieškoti problemos sprendimo. Savo namo jis net nebuvo pradėjęs statyti, tačiau jau planavo statybas ir dėjo visas pastangas išspręsti lietus nuotekų problemą. Jis daugybę kartų važiavo į Klaipėdos rajono savivaldybę, pas žemės ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą melioracijos klausimais J. G. bei su juo ieškojo problemos sprendimo, tyrinėjo valstybinius melioracijos planus. Galiausiai rado, kad per šalių sklypus eina didelis (175 mm skersmens) lietaus drenažo rinktuvas. Kadangi, nebuvo aišku ar lietaus drenažo rinktuvas yra veiksnus, buvo patarta pirmiausia jį realiai surasti ir išsiaiškinti jo būklę. Savo lėšomis O. R. samdė techniką, kad surasti lietaus drenažo rinktuvą ir išsiaiškinti jo būklę. Suradus rinktuvą ir nustačius, kad jis yra veiksnus, O. R. vėl kreipėsi į žemės ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą melioracijos klausimais J. G., kad gauti raštišką pritarimą, jungti (duomenys neskelbtini) lietaus kanalizacijos šulinius į valstybinį lietaus drenažo rinktuvą. Gavęs J. G. pritarimą, O. R. pradėjo lietaus kanalizacijos šulinių pajungimo darbus į valstybinį lietaus drenažo (175 mm) rinktuvą savo lėšomis. Tuo metu jis kreipėsi į ieškovą L. P. dėl išlaidų pasidalijimo, tačiau pastarojo atsakymas buvo, kad dėl visų finansinių išlaidų turiu kreiptis į jo motiną B. P.. Kadangi B. P. ten faktiškai negyveno, į ją O. R. nesikreipė. (duomenys neskelbtini) lietaus kanalizacijos šuliniai po atliktų darbų veikė puikiai. Tik iškritus dideliam kiekiui kritulių, su paviršinių nuotekų surinkimu kyla problemų, nes visame rajone nėra išvystyta lietaus vandens surinkimo infrastruktūra. Užsipildžius valstybiniams drenažų rinktuvų tinklams, (duomenys neskelbtini) lietaus šulinių veikla sulėtėja, dėl ko kurį tai laiką laikosi lietaus vanduo. Nusekus valstybiniams drenažų rinktuvams, (duomenys neskelbtini) lietaus kanalizacijos šuliniai vėl efektyviai veikia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. patvirtino, jog yra MB „Geodezija LT“ vadovas yra įgijęs matininko ir geodezijos specialybę, turi tam reikalingus sertifikatus. Atsakovo O. R. pavedimu atliko ginčo žemės sklypų nuolydžių matavimus. Tam naudojo matavimo prietaisą GPS, skirtą žemės sklypų aukščių ir atstumų matavimui. Matavimo prietaisas yra sertifikuotas. Paaiškino, jog žemės sklypo nuolydis yra skaičiuojamas pasirenkant žemės sklype du taškus, po to išmatuojamas šių pasirinktų taškų aukščių skirtumas, kuris dalinamas iš atstumo esančio tarp šių taškų ir gautas rezultatas apdorojamas procentinę išraišką. Atliekant matavimus ieškovas nedalyvavo. Atlikus matavimus 2021-11-09 buvo sudarytas žemės paviršiaus geodezinis planas. Teismui patvirtino, jog atsakovui O. R. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) matavo nuo šiame sklype esančių trinkelių pradžios (plane pažymėta ,,CB“), link ieškovo sklypo, iki (duomenys neskelbtini) (priklausančio atsakovui O. R.), kur yra suformuotas 4 m. pločio žemės sklypo juosta. Atstumas nuo trinkelių pradžios iki (duomenys neskelbtini), yra apie 14 m. Buvo pasirinkti trys matavimo taškai. Atlikus skaičiavimus nustatyta, jog žemės sklypo nuolydis pagal tris pasirinktus taškus yra nuo 2,1 iki 2,2 procentų. Atlikus atsakovui O. R. priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies (4 m. pločio žemės sklypo dalies), esančio tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovui O. R. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimus 5 taškuose, nustatyta, jog žemės sklypo nuolydis yra nuo 6,3 iki 8,7 procentų. Atlikus skaičiavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. R. nuo sklypo krašto iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, 5-iuose taškuose, atstumą pasirenkant 12 metrų (nuo vakarinės atsakovės I. R. žemės sklypo krašto link ieškovo žemės sklypo ribos), nustatytas nuolydis yra nuo 0,4 iki 1 procentų ir toliau pasirenkant 13 metrų atstumą, 5-iose taškuose, iki ieškovo žemės sklypo ribos, nustatytas nuolydis yra nuo 1,5 iki 3,1 procentų.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. patvirtino, jog dirba UAB „Gistamos projektai“, turi įgijęs geodezininko specialybę. 2021-12-08 atliko ginčų žemės sklypų nuolydžių matavimus, naudodamas GPS prietaisą. Atlikus matavimus surašė Žemės paviršiaus geodezinį planą. Paaiškino, jog pasirinkti matavimo taškų atstumai buvo tarp skirtingų reljefo sąlyčio plokštumų, tai yra tarp plokštumų lūžio vietų. Sklypų nuolydžių nuo vienos žemės sklypo kraštinės iki kitos žemės sklypo kraštinės neskaičiavo. Atstumus tarp taškų žymėjo simboliu - ,,L“. Iš viso atliko 22 taškų matavimus. Atstumai tarp taškų buvo nuo 0,54 iki 2,13 metro. Pažymėjo, jog matavimus atliko didžiausiuose plokštumų lūžio taškuose. Patikrinimo metu nustatė, jog atsakovų žemės sklypų nuolydžiai yra didesni nei 12 procentų. Nematuotuose taškuose, reljefas buvo lygesnis. Pripažino, jog atlikus visų sklypų nuolydžių matavimus (nuo vieno sklypo krašto iki kito sklypo krašto), nuolydžių skaičiavimo rezultatai visų ginčo sklypų, galėjo ir neviršyti leistinos 12 procentų nuolydžio ribos. Žinojo, jog tiriami aukščių taškai turi būti nutolę vienas nuo kito 15 metrų atstumu. Atsakovų matininko pateiktų skaičiavimų netikrino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1070 ha, esantis (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype pastatytas ieškovo vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo L. P. žemės sklypas ribojasi su gretimai esančiais žemės sklypais, adresu: (duomenys neskelbtini),
Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. R..
Žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui O. R..
Dėl ieškinio reikalavimo sutvarkyti atsakovams priklausančius žemės sklypus pagal Reglamento reikalavimus.
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu sutvarkyti: žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, ((duomenys neskelbtini)), pagal statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus: sumažinant žemės sklypų nuolydžius, sumažinant sklypų reljefus - pažeminant, išlyginant reljefo paviršių ar įrengiant atramines sieneles arba įrengiant paviršinių nuotekų iš žemės sklypų nuvedimus į griovius, kanalus arba uždarus rezervuarus.
Pažymėtina, jog ieškinio pagrindas grindžiamas blanketine teisės norma nukreipiančią į Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio
9.5. punkte numatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3];
9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus; (TAR, 2014, Nr. 2014-16609).
Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini)., o pagal 2018-09-24 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-04, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F21-01, ir su atsakovui O. R. priklausančiu žemės sklypu esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 m. liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje O. R. pradėjus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini) ant šio žemės sklypo, taip pat ant ieškovui priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bei ant atsakovei I. R. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), be ieškovo sutikimo ir derinimo buvo užpiltas papildomas dirvožemio sluoksnis. Atsakovas, išaukštindamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dirvožemio sluoksniu užpylė privažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) kelią, esantį tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovų išaukštintų sklypų (duomenys neskelbtini), ieškovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra užliejamas paviršinėmis lietaus nuotekomis, žemės sklype kaupiasi drėgmė, prie tvoros susidaro nutekėjusio paviršinio lietaus vandens balos, kurios neigiamai veikia ieškovo žemės sklypą, atlieka ardomąjį poveikį ieškovo įrengtai tvorai. Ieškovas mano, jog atsakovai pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5.2 p. nuostatą, draudžiančią nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Ieškovas teikdamas ieškinį kartu su juo pateikė UAB „Gistamos projektai“ parengtą atliktų sklypų aukščių schemas. Sklypų aukščių schemose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės aukštingumas (lyginant su jūros lygiu) tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Atsakovo 1 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sudaro 18,42 m., o Atsakovas l kelią yra išaukštinęs iki 18,77 - 18,92 m. Kiti Atsakovo 1 žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) plotai yra išaukštinti iki 18,74 - 18,85 m., o Atsakovės 2 žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra išaukštintas iki 18,74 - 18,91 m. Ieškovas teigia, jog ši Sklypų aukščių schema patvirtina faktą, jog Atsakovams priklausantys žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), lyginant juos su kitais kvartalo pagal Detaliojo plano sprendinius, žemės sklypais yra kur kas aukščiau. Ieškovas papildomai pateikė 2021-12-08 UAB „Gistamos projektai“ parengtą informaciją apie žemės paviršiaus nuolydžius su žemės paviršiaus geodeziniu planu. Atlikus žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), žemės paviršiaus aukščių matavimus iš gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 7, nuolydis viršija 12 procentų. Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į sklypą (duomenys neskelbtini) nuolydis nuo 12.8 % iki 36.5 %. Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į sklypą (duomenys neskelbtini) nuolydis nuo 13.2 % iki 32.9 %. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė 2021-12-03 paties ieškovo užfiksuotas nuotraukas, kuriose matosi lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekų sankaupos prie ieškovo tvoros iš Atsakovo 1 priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės.
Atsakovai atsikirsdami nuo ieškinio pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuolydžiai viršija leistiną 12 proc. ribą. Reglamento 9.5 p. numatyta, kad didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis gali būti ne didesnis kaip 12 proc. Tik tuo atveju, jei nuolydis viršija 12 proc., jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 9.5.1. p. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; 9.5.2. p. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Teismas pažymi, jog savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė.
STR 2.002.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkte nurodoma, jog didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc.; jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Rungtyniško proceso principo, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 31 punktas).
Teismas konstatuoja, kad analogiška įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė taikytina ir šios bylos atveju, t. y. jog ieškovas, manydamas, jog atsakovų sklype suformuotas nuolydis neatitinka STR 9.5 punkte nurodytų reikalavimų ir viršija 12 proc. leistiną ribą, turi šias aplinkybes įrodyti.
Remiantis aukščiau minėtomis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo taisykles, bei šiuo aspektu suformuota teismų praktika, šiuo atveju ne atsakovai, o būtent ieškovas, teigdamas, kad atsakovų žemės sklypo nuolydis viršija leistiną 12 proc. ribą, kas sąlygoja paviršinio vandens patekimą į ieškovo žemės sklypą, turėjo pateikti pakankamus ir patikimus tokias savo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta.
Pažymėtina, jog į teismo posėdį kviestas liudytojas S. M., kuris ieškovo užsakymu atliko atsakovų žemės sklypų nuolydžių matavimus ir kurio skaičiavimais bei rašytiniais įrodymais ieškovas įrodinėjo savo pažeistas nuosavybės teises, teismui pripažino, jog atlikus atsakovų sklypų nuolydžių matavimus, kurių metu būtų matuojami taškai nuo vienos sklypo kraštinės iki kito krašto (priešingo), ar atliekant matavimus tarp taškų kurie nutolę ne arčiau kaip 15 metrų, tai nuolydžių skaičiavimo rezultatai, visų ginčo sklypų, galėjo ir neviršyti leistinos 12 procentų nuolydžio ribos. Liudytojas S. M. patvirtino teismui, jog jo matuoti atstumai tarp taškų buvo tik nuo 0,54 iki 2,13 metro. Priešingai atsakovų į teismo posėdį kviestas specialistas geodezininkas V. M. patvirtino, jog žemės sklypų aukščių matavimus atliko matuojant atstumus nuo vienos iki kitos žemės sklypo kraštinės ribos ((duomenys neskelbtini)), ar matuojant taškus atstumais 12-14 metrų ((duomenys neskelbtini)). Patvirtino, jog atsakovų didžiausias žemės sklypų reljefo nuolydis nėra didesnis kaip 12 proc. Tai pat paaiškino, jog žemės sklypo nuolydis yra skaičiuojamas pasirenkant žemės sklype du taškus, po to išmatuojamas šių pasirinktų taškų aukščių skirtumas, kuris dalinamas iš atstumo esančio tarp šių taškų ir gautas rezultatas apdorojamas procentinę išraišką. Abu teismo posėdyje liudiję geodezininkai S. M. ir V. M. pripažino, jog aukščių skaičiavimui įtakos turi atstumas tarp taškų, kuo didesnis atstumas tarp taškų, tuo nuolydis bus mažesnis. Teismo posėdyje dalyvavę geodezininkai S. M. ir V. M. paaiškino, jog nėra susipažinę su metodika, kokiu atstumu turi būti nutolę taškai matuojant žemės sklypo nuolydį.
2022-10-26 teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovui byloje pasinaudoti eksperto pagalba siekiant išsamiau išsiaiškinti dėl naudotinos metodikos skaičiuojant žemės sklypo nuolydžius, pašalinti teisme liudijusių specialistų - geodezininkų prieštaravimus. Teismas atidėjo šios bylos nagrinėjimą sudarydamas galimybę ieškovui pasirengti teismo ekspertizės paskyrimui, tačiau 2022-11-07 teisme buvo gautas ieškovo atsisakymas byloje atlikti teismo ekspertizę. Pažymėtina, jog ir 2022-06-22 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovas atsisakė teismo siūlymo atlikti teismo ekspertizę.
Nors teismas ne kartą siūlė šalims, įskaitant ir ieškovą, teikti papildomus įrodymus ginčo aplinkybėms pagrįsti - ieškovas nepateikė savo pasitelktų ekspertų ir atitinkamos srities specialistų atliktų tyrimų ir skaičiavimų rezultatų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kad atsakovų žemės sklypų nuolydis neatitinka STR 9.5 punkte įtvirtintų reikalavimų, kas sąlygotų paviršinio vandens patekimą į ieškovų žemės sklypą.
Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, tik tada atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Tad šiuo atveju, konstatuotina, jog būtent ieškovas, o ne atsakovai turėjo pareigą įrodyti savo teisių pažeidimo faktą, t. y. kad atsakovai nesilaikė STR 9.5 punkto reikalavimų ir suformavo žemės sklypo nuolydį, viršijantį 12 proc. leistiną ribą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Teismo nuomone, geodezininko S. M. atlikti skaičiavimai dėl žemės sklypų nuolydžių ir jų skaičiavimo metodika, negali būti laikomi pakankamu įrodymu ieškovų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, nes ginčas šiuo atveju yra kilęs specialių žinių reikalaujančioje srityje, kurioje nėra pakankami. Pažymėtina, jog geodezininko S. M. skaičiavimai visiškai prieštaringi geodezininko V. M. atliktiems skaičiavimams.
Pastebėtina ir tai, kad STR 9.5 punkto reikalavimas reglamentuoja didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (procentais), tačiau nei šis punktas, nei jokie kiti STR punktai ir nuostatos nereglamentuoja maksimalaus leistino besiribojančių žemės sklypų aukščių skirtumo. Aplinkybė, kad skiriasi besiribojančių žemės sklypų aukščiai, savaime nereiškia ir nesuponuoja, kad vieno iš tokių žemės sklypų reljefo nuolydis viršija leistiną didžiausią nuolydį ir tokiu būdu yra pažeidžiami kito žemės sklypo savininko interesai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog ieškovas neįrodė savo nuosavybės teisių pažeidimo, todėl ieškovo šie ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti Atsakovą 1 atstatyti kelią.
Ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą O. R. per 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis ir darbu atstatyti kelią pagal detalųjį planą, skiriantį žemės sklypus (duomenys neskelbtini), skirtą patekimui į sklypą esantį (duomenys neskelbtini).
Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, jog Atsakovui 1 išaukštinus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), visiškai panaikinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 4 m. atstumo ruožą, skirtą įvažiavimui suformuoti, sudaro visas galimybes lietaus paviršinių vandenų bei kitų ištirpusių kritulių (sniego) nuotekoms, be jokių kliūčių nutekėti tik į ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tais pačiais ieškinio argumentais, kad atsakovai nesilaikė STR 9.5 punkto reikalavimų ir suformavo žemės sklypo nuolydį, viršijantį 12 proc. leistiną ribą.
Teismas pažymi, jog šie ieškinio reikalavimai atmestini aukščiau nurodytomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo nurodytais argumentais.
Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad Atsakovui 1 priklausančiame ginčo žemės sklype yra suformuotas kelias, ar kad ieškovas turi teisę naudotis nurodytu žemės sklypu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šis kelias egzistavo.
Priešingai byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šiame ginčo sklype nėra jokio kelio, nėra nustatytas joks servitutas, ar būtų taikomi kiti apribojimai.
Atsakovas O. R. šio žemės sklypo savininkas teismui paaiškino, jog žemės sklypas buvo suformuotas su 4 metrų pločio koridoriumi, kad per pastarąjį koridorių atsakovui būtų galima patekti į pagrindinę žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog šiuo metu, poreikio įsirengti įvažiavimą į ginčo žemės sklypą nėra, todėl jo ir neįsirengė. Atsakovas mano, kad pats turi teisę nuspręsti dėl jam priklausančio turto valdymo bei naudojimo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog ieškovas neįrodė savo nuosavybės teisių pažeidimo, todėl šie ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl taip pat atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 7 d. numatyta, kad
jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki trijų šimtų eurų.
2021 m. spalio 27 d. teismas civilinėje byloje Nr. e2-10196-904/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams O. R. ir I. R. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai.
2021 m. lapkričio 16 d. atsakovų atstovas advokatas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovai ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-09-29 nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo gavo 2021-10-06. Kadangi atsakovai neturi teisinio išsilavinimo, su teismais anksčiau nėra susidūrę ir teisinių niuansų neišmano, 2021-09-29 nutartyje perskaitę, kad ieškovo prašymas yra netenkinamas, suprato taip, kad ieškovo ieškinys yra atmestas, todėl nemanė, kad jie teismui dar turi pateikti atsiliepimą bei jame išdėstyti savo poziciją. Kad teismo nutartį jie ne taip suprato, atsakovai susivokė tik gavę 2021-10-27 sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinys buvo tenkintas. Atsakovai, kategoriškai su ieškiniu nesutikdami ir siekdami teismui išdėstyti savo poziciją dėl ieškovo reikalavimų, nedelsdami dėl teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą R. Girevičių, su kuriuo 2021-11-08 sudarė atstovavimo sutartį, ir, nepraleisdami įstatyme nustatyto termino pateikė advokato parengtą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Vertindamas atsakovų aukščiau nurodytas pasyvumo priežastis dėl kurių atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, teismas konstatuoja, jog atsakovų nurodytos priežastys lėmusios sprendimo už akių priėmimą, nebuvo svarbios. Pažymėtina, jog 2021-10-06 abiem atsakovams asmeniškai buvo įteikti pranešimai dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, kuriuose aiškiai nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nurodyta kita išsami informacija dėl pateikto ieškinio bei pasirengimo bylos nagrinėjimui. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, jog atliko detaliojo plano įgyvendinimą, keičiant žemės paskirtį, suformavo mažesnius žemės sklypus ir juos pardavė, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog atsakovų kompetencija buvo nepakankama suvokti teismo pateikto pranešimo dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo turinio ir jame nurodytų pasekmių. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis atsakovė I. R. kaip trečiasis asmuo dalyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-137-583/2010, pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl administracinių aktų panaikinimo.
Atsakovas O. R. rašytiniais įrodymais pagrindė 3551 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei 3508 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas bei vadovaujantis CPK 288 str. 7 d. reglamentavimu, atsakovui O. R. nepriteistinas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą ir atsakovui O. R. priteistina iš ieškovo tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tai yra 1754 Eur.
Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovų elgesy nebuvo proceso vilkinimo požymių, todėl teismas neturi pagrindo atsakovams skirti CPK 288 str. 7 d. numatytos baudos.
Byloje susidarė 41,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1754 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš ieškovo L. P. 41,82 Eur (keturiasdešimt vienas Eur 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.