Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš E. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ši., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise ieškovę B. Š..

2. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad atsakovas nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (2023 m. pabaigos), nepilnamečiams vaikams iš esmės neskiria jokio materialinio išlaikymo, susijusio su išlaidomis rūbams, avalynei, vaistams, darželių, mokyklos, būrelių išlaidomis, taip pat išlaidomis įvairiems būtiniems buities ir laisvalaikio pirkiniams ir kt. Visa nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo našta tenka ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė ieškovės B. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir priteisti iš atsakovo E. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D.Š., A. Š., E. Š. po 250 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskiriant ieškovę B. Š. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Teismas, atsižvelgdamas į preliminariai įvertintus bylos duomenis, liudijančius, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove B. Š. ir jie, tikėtina, yra ieškovės išlaikomi, o atsakovas, tikėtina, gyvena skyrium, tačiau neturėdamas duomenų, kad atsakovas pakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo, vertindamas, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis).

5. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, nurodė, kad atsižvelgia į aplinkybes: 1) į teismų praktiką vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimu, 2) reikalingo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį dydžio kriterijų; 3) minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius); 4) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vaikui; 5) turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį; 6) aplinkybę, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Todėl teismas iš atsakovo E. Š. šalių nepilnamečiams vaikams priteisė 250,00 Eur laikino išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokama periodinėmis išmokomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas E. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta atsakovo būste ir atsakovas prižiūri vaikus tiek pat laiko kiek ir ieškovė. Atsakovas su vaikais būna nuo trečiadienio popietės iki šeštadienio popietės. Vaikai negyvena skyriumi nuo atsakovo (tėvo), kaip yra išdėstyta nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.2. Atsakovo manymu, vaikų gyvenamoji vieta atsakovo būste yra tinkamiausia vaikams, kadangi yra arti vaikų ugdymo įstaigų (L/d Lakštingala ir E. Pliaterytės progimnazija), yra susiformavę socialiniai draugų, bendraklasių, bendraamžių kaimynų socialiniai ratai, kas užtikrina vaikų socialinį gyvenimą tinkamoje kaimynystėje solidžiame Antakalnio rajone (Nemenčinės pl.). Be to, atstumas ir nuvykimo laikas iki ugdymo įstaigų yra priimtinas tiek viešuoju transportu per 15min., tiek automobiliu per 10min. (4 km) iki darželio (E.) ir 12min. (6km) iki mokyklos (D. ir A.). Palyginimui, nuvykti viešuoju transportu iš ieškovės būsto ne tokiame palankiame Naujosios Vilnios rajone (Grigaičiai) į ugdymo įstaigas nėra jokios galimybės išvis. Automobiliu tai trunka per 35min. (15 km) iki darželio ir 44 min (17 km) iki mokyklos. Atstumas nuo ieškovės būsto iki vaikų ugdymo įstaigų pagal laiką prilyginamas vykimui tarp Vilniaus ir Kauno.

6.3. Atsakovas, būdamas pareigingas ir atsakingas vaikų tėvas, skiria savo vaikų priežiūrai deramą laiką, finansus ir pastangas. Atsakovas per jo buvimo su vaikais laiką (lygiai pusė savaitės) savarankiškai užtikrina vaikams visus jų poreikius: maitinimo, higienos, rūbų, sveikatos, laisvalaikio, mokymosi priemonių įsigijimą, kelionių, rankpinigių ir kt. poreikius. Atsakovas savarankiškai gamina kokybišką maistą, namuose palaiko tinkamą namų vaistinėlės sudėtį, pakankamą kiekį naujų nuolat skalbiamų kokybiškų rūbų pagal sezoną, trūkstamus nuolat papildydamas (pirkdamas) įvairiose parduotuvėse pagal sezoną, ruošia pamokas, visada veža į polikliniką ar dantų gydytoją vaikus vaikams paskirtu laiku, esant poreikiui lieka namuose susirgus vaikui, kiekvieną penktadienį/šeštadienį organizuoja vaikams kokybišką laisvalaikio praleidimo formą (plaukiojimas valtimis, pramogų parkai, pažintinės kelionės, muziejai, ekskursijos, dirbtuvės, stovyklos. Atsakovas nurodė, kad patiria kas mėnesį su vaikais susijusias išlaidas 750 EUR (300 EUR maistas, 150 EUR įvairios laisvalaikio praleidimo formos, 100 EUR gimtadieniai/dovanos, 90 EUR rūbai, 50 EUR sveikatos išlaidos (vaistai/vaistinėlės papildymas), 60 EUR rankpinigiai vaikams/taupyklei.

6.4. Atsakovas savo valia yra nusprendęs ir toliau atlikinėti 350-500 EUR mokėjimus ieškovei, nes supranta ir mato šių lėšų poreikį ir panaudojimą vaikų gerovei (vaikų laisvalaikis, vaikų rūbai palaikomi ieškovės būste, vaistai vaikams ieškovės būste ir t.t.).

6.5. Atsiliepime į ieškinį pateikta informacija apie atsakovo gaunamas 1900 EUR pajamas. Skirdamas 750 EUR išlaidų vaikais ir skirdamas 400-500 EUR ieškovei, atsakovui 650-750 Eur asmeninių poreikių tenkinimui (maisto, sveikatos, higienos, garderobo, mobilumo, laisvalaikio, mokymosi-švietimo ir t.t.).

6.6. Be to, atsakovui atlikta stuburo disko išvaržos pašalinimo operacija. Operacijos pasekmė –apribojimai dirbant sėdimą, stovimą, judamąjį, keliamąjį darbą. Atsakovui gydytojo ortopedo uždrausta kelti sunkesnius nei 15 kg daiktus, kas 2val. privalomai keistina kūno padėtis, skiriamas medicininių priemonių kursas ligai neregresuoti (negrįžti) – masažai, vaistai, treniruotės ir t.t. Atsakovas bandė 2022-2024 metais ieškoti papildomų galimybių padidinti savo pajamas, bet visur susidūrė su griežtu darbdavių 8-17 val. darbo grafiku, ko dabartiniame gyvenimo etape sau leisti negali, nes nuolatinė sėdimoji padėtis daugelyje ofiso pobūdžio darbų reikšmingai pablogintų jo sveikatos būklę.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo E. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-13 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1. Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja teismo išvadą, kad nepakanka duomenų, kad šalių nepilnamečių gyvenamoji vieta nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, kuomet ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš šalių bendrų namų, yra su ieškove. Tai atsakovas grindžia aplinkybe, kad su juo vaikai gyvena nuo trečiadienio popietės iki šeštadienio popietės, t. y. lygiai tiek pat laiko, kiek ir su ieškove. Toks teiginys nėra tiesa. Nors šalių nepilnamečiai vaikai iš tiesų pas atsakovą praleidžia kelias dienas, tačiau su atsakovu praleistas laikas nėra tapatus laikui, kurį vaikai praleidžia gyvendami su mama. Pas atsakovą vaikai praleidžia laiką nuo trečiadienio 17-18 val. iki šeštadienio 11 val. ar anksčiau. Taigi, pas ieškovę vaikai gyvena diena ilgiau, be to, su ieškove vaikai praleidžia žymiai daugiau laiko, nes priešingai nei darbo dienomis, savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) ieškovė visą savo dėmesį, laiką ir laisvalaikį skiria vaikams.

7.2. Nagrinėjamoje byloje tik ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas tokio reikalavimo byloje nėra pareiškęs, o jo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad vaikams atsakovo gyvenamojoje vietoje būtų geriau gyventi yra ne tik nepagrįstos ir iškraipytos, bet ir neturi jokios teisinės reikšmės dabartiniu momentu, kadangi visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad šalių nepilnamečių vaikų dabartinė gyvenamoji vieta de facto yra su ieškove.

7.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šalių nepilnamečiams vaikams teikia pilną materialinį išlaikymą. Šiuo atveju, ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, kad nepilnamečiams vaikams būnant pas atsakovą jis suteikia jiems gyvenamąjį būstą, būtiną maitinimą, kartais pramogauja kartu. Tačiau savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė ir nenurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė nurodė ir teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovas skirtų bent kokį materialinį išlaikymą, susijusį su išlaidomis rūbams, avalynei, vaistams, darželių, mokyklų, būrelių išlaidomis, išlaidomis įvairiems būtiniems buities ir laisvalaikio pirkiniams (lovoms, rašomajam stalui, dviračiams, paspirtukams, riedučiams) ir kt. Nors savo atskirajame skunde atsakovas deklaratyviai nurodo, kad visas aukščiau nurodytas išlaidas dengia, tačiau bent kokių nors objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokias aplinkybes (pvz. pirkinių kvitų, pavedimų kopijų ir pan.), nepateikia. Juolab, kad savo atsiliepime į ieškinį atsakovas yra nurodęs, kad būtent ieškovė tinkamai prižiūri vaikus darbo dienomis, savaitgaliais, užtikrindama jiems „buitinius-privalomuosius (maitinimo, higienos, garderobo, mokyklos būrelių) poreikius.

7.4. Atsakovas iš esmės jokių daiktų vaikams nėra nupirkęs, ieškovė apmoka sąskaitas už vaikams teikiamas mobiliąsias paslaugas, kaip ir visas kitas išlaidas, susijusias su mokyklų, darželių, būrelių išlaidomis. Atsakovas nurodo melagingą faktinę aplinkybę, kad jis teikia materialinį išlaikymą vaikams pervesdamas pinigines lėšas ieškovei. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-12-09 iki 2024-08-06 matyti, kad atsakovas ieškovei per 8 mėnesius išlaidoms, kurias būtų galima priskirti išlaidoms vaikų išlaikymui, iš viso yra pervedęs 252 Eur, t. y. 2024-03-25 pervedė 77 Eur, 2024-07-07 pervedė 37,50 Eur ir 2024-08-02 pervedė 137,50 Eur kelionei į Legolendą, kurią organizavo ieškovė. Jokių pinigų grynais atsakovas ieškovei nėra davęs. Pažymėtina, kad atsakovas mėgina klaidinti teismą, kad jis ieškovei kiekvieną mėnesį perveda 325-500 Eur sumas vaikų išlaikymui. Iš tikrųjų atsakovas nuo 2024 m. birželio mėnesio ieškovei kiekvieną mėnesį perveda po 325 Eur už šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto) nuomą, t. y. perveda ieškovei priklausančią nuomos dalį, kuri laikytina ieškovės gaunamomis pajamomis, o ne materialiniu išlaikymu vaikams. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neskiria vaikams pakankamo materialinio išlaikymo, o visa vaikų išlaikymo našta krenta ant ieškovės pečių.

7.5. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti skundžiama nutartimi nustatyto laikino išlaikymo vaikams. Šiuo atveju, atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų (pažymos apie gaunamą darbo užmokestį r pan.) apie savo turtinę padėtį, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą šiuos duomenis pateikti. Be to, ieškovės žiniomis atsakovas turi akcijų ir/ar kitų vertybinių popierių, todėl pakartotinai prašė šiuos duomenis iš atsakovo išreikalauti. Dar daugiau, iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-12-09 iki 2024-08-06 matyti, kad atsakovas savo sąskaitoje disponuoja šimtatūkstantine pinigų suma, t. y. atsakovas 2024-02-05 ieškovei dėl jai nežinomų priežasčių buvo pervedęs 110 000 Eur, kuriuos ieškovė 2024-02-20 bankiniu pavedimu atsakovui grąžino atgal. Pusė aukščiau paminėtos sumos priklauso ieškovei kaip santuokoje įgytas turtas, tačiau 55 000 Eur yra didelė ir reikšminga suma, kuri kartu su atsakovo deklaruojamu 1900 Eur darbo užmokesčiu į rankas, suponuoja neabejotiną išvadą, kad atsakovas gali ir privalo nepilnamečiams vaikams skirti bendrai 750 Eur laikino išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį.

8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė ir persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Atsiliepime nurodo, kad su pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka ir prašo jį atmesti dėl sekančių aplinkybių: skundas pateiktas pavėluotai, jau suėjus 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Byloje užfiksuotas teisėjos pirmadienį 2024-08-19 13:04val. parengtas lydraštis dėl nustatomo 14 kalendorinių dienų termino, kuris buvo praleistas, kas matyti iš ieškovės pirmadienį 2024-09-02 pateikto atsiliepimo terminui pasirašyto dokumento. Pateiktas dokumentas kategoriškai atmestinas dėl objektyviai užfiksuoto pasibaigusio termino atsiliepimui pateikti praleidimo. Taip pat nurodo, kad ieškovės advokatas toliau sąmoningai melagingai iškraipo ir kaitalioja formuluotes – prašydamas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones melagingai nurodė teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o teismas, remdamasis melagingais parodymais, priėmė nutartį, kurią atsakovas apskundė, kad tėvas iš vaikų gyvenimo pasitraukęs, materialinio išlaikymo neskiria. Pavėluotai pateiktame atsiliepime ieškovės advokatas kardinaliai keičia suformuluotą poziciją ir jau teikia teismui visiškai priešingą poziciją, kad ieškovė niekada ir nesiginčijo kad atsakovas praleidžia su vaikais pusę savaitės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovo atliktų mokėjimų ieškovei banko sąskaitos išrašą, medicininės epikrizės dėl stuburo išvaržos operacijos išrašą, o su atsiliepimu į ieškovės atsiliepimą pateikė mediacijos sutartį; susirašinėjimą su ieškove dėl mediacijos sutarties patvirtinimo. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė savo banko sąskaitos išrašą apie apelianto atliktus mokėjimus.

12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Apeliantas ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė, kodėl teikiamus apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat šalys prašymo dėl jų priėmimo šioje proceso stadijoje nesuformulavo ir nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendžiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, priima abiejų šalių pateiktus banko sąskaitų išrašus. Nurodyti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu. Tuo tarpu kiti įrodymai (šalių susirašinėjimas dėl mediacijos, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, medicininiai išrašai) nėra susiję su nagrinėjamu ginču apeliacinės instancijos teisme, todėl atsisakytina juos priimti.

Dėl ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo

14. Apeliantas nurodo, kad ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas pavėluotai, todėl jis turi būti netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su apeliantu nesutinka.

15. Bylos duomenimis, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti išsiųstas 2024-08-19. Pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį (procesinių terminų skaičiavimas) metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Taigi, 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti pradėtas skaičiuoti 2024-08-20 baigėsi 2024-09-02. Pagal CPK 74 straipsnio 6 dalį procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Vadinasi, atsiliepimas į atskirąjį skundą turėjo būti pateiktas iki 2024-09-02 24:00 val.. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas 2024-09-02 16:31:41, t. y. nepraleidus 14 dienų termino. Be to, atsiliepimo į atskirąjį skundą klausimas išspręstas neskundžiama teisėjos rezoliucija, todėl apeliantas nepagrįstai kelia atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimą. Tuo labiau, kaip minėta, atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nepraleidus termino.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18. Visų pirma, pažymėtina tai, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas.

19. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad trys šalių vaikai gyvena su ieškove, taip pat nurodo, kad vaikai su apeliantu praleidžia tiek pat laiko, kiek ir su ieškove. Todėl, apelianto vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

20. Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai: D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama B. Š. gyvena 3-jų aukštų kotedže, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat iš Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2024 m. gegužės 8 d., apsilankė ieškovės B. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Specialistė nustatė, kad: mergaitės dalinasi vienu kambariu, o broliui yra skirtas atskiras kambarys. Mergaičių kambaryje yra dvi viengulės lovos, krėslas, drabužinė, žaislai, ugdymo priemonės, lėlių namelis, knygos, rašomasis stalas. Berniuko kambaryje yra viengulė lova, rašomasis stalas, spinta, žaislai, konstruktoriai, lego. Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Kambariai tvarkingi, įrengti pagal vaikų poreikius ir amžių. Specialistei ieškovė B. Š. nurodė, jog su atsakovu E. Š. skyriumi gyvena nuo 2023 m. gruodžio mėn. Ieškovė nurodė, jog atsakovas su vaikais bendrauja nuo trečiadienio iki šeštadienio. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su vaikais išsikraustė iš šeimos būsto. Taip pat apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė, išsikrausčiusi iš šeimos būsto ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), savo valia, nederindama su sutuoktiniu, įvedė tik jai patogų vaikų priežiūros modelį, pagal kurį 50% laiko juos žiūri ji (nuo šeštadienio iki trečiadienio), 50% laiko – atsakovas (nuo trečiadienio iki šeštadienio). Šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad ieškovei išsikrausčius iš šeimos būsto vaikų gyvenamoji vieta tapo ieškovės gyvenamoji vieta.

21. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams neteikia materialinio išlaikymo, susijusio su išlaidomis rūbams, avalynei, vaistams, darželių, mokyklos, būrelių išlaidomis, išlaidomis įvairiems būtiniems buities ir laisvalaikio pirkiniams ir kt. Visa nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo našta tenka ieškovei. Apeliantas savo ruožtu nurodo, kad jis perveda ieškovei 350-500 EUR per mėnesį. Susipažinus su ieškovo pateiktu banko sąskaitos išrašu, matyti, kad jis atliko ieškovei pavedimus: 2023-08-28 – 65 Eur; 2023-10-04 – 300 Eur; 2023-11-02 – 300 Eur; 2024-01-18 – 65 Eur; 2024 m. birželio mėnesį per du kartus – 325 Eur; 2024 m. liepos mėnesį per du kartus – 362,50 Eur; 2024-08-02 – 500 Eur. Ieškovės pateiktas banko išrašas papildomai patvirtina, kad apeliantas ieškovei buvo pervedęs 2024-02-05 110 000 Eur, o ieškovė šias lėšas grąžino apeliantui 2024-02-20. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto vidutiniškai skiriamos lėšos vaikams per mėnesį sudarė po 100 Eur per mėnesį, išskyrus 2024-08-02, kuomet buvo atlikęs pavedimą 500 Eur (tuomet vaikų išlaikymas sudaro po 166 Eur per mėnesį). 2024 metų sausio mėnesį pavedimas atliktas tik 65 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos sumos nėra pakankamos trijų vaikų išlaikymui, be to, pavedimai buvo atliekami epizodiškai, nekonkrečia suma. Darytina išvada, kad teismas pagrįstai sprendė, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios skirtos nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui.

22. Aplinkybė, kad apeliantas panašiai laiko su vaikais praleidžia kaip ir ieškovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi teikti vaikams išlaikymo, o pakanka tiek išlaidų, kiek jis skiria būdamas su jais ar kiek savo nuožiūra perveda piniginių lėšų ieškovei.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

24. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021).

25. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirojo skundo argumentai apie jo prisidėjimą prie vaikų išlaikymo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendrauja su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, tenka pareiga užtikrinti esminius (nekasdienius) vaikų poreikius. Todėl pastovios vaikų išlaikymo išlaidos reikalingos iškilus tokiems poreikiams, tam, kad ieškovei kaskart nereiktų derinti su atsakovu ir prašyti, kad jis prie tokių išlaidų prisidėtų ir jas padengtų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys yra susitarę dėl kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.). Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta laikina išlaikymo suma – 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti būtiniausi vaikų poreikiai ir apsaugoti jų interesai.

26. Akcentuotina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą išnagrinėjus iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų šalių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus dėl jų nurodomų vaikų poreikiams patiriamų išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.