Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Aktiva Finance Group OŪ, nepareiškiantis – akcinė bendrovė „SEB bankas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių įrodymų

10. Apeliantas (atsakovas) prie apeliacinio skundo pridėjo ieškovės banko sąskaitos išrašus, akcininkų sąrašą ir ieškovės nuotrauką, tačiau šių rašytinių įrodymų priimti neprašo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Viena vertus, apeliantui (atsakovui) nepateikus argumentų dėl pateiktų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti jų (ne)priėmimo tikslingumo. Kita vertus, ieškovės sąskaitos išrašai priimti pirmosios instancijos teisme (e. b. t. 5, l. 14–53, 81–129, l. 131–162), todėl jau yra byloje, o akcininkų sąrašas, kai šios įmonės turtas nebuvo pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir atitinkamai padalintas, neturi įrodomosios reikšmės ir ieškovės nuotrauka kaltės dėl santuokos nutraukimo savaime nepatvirtina. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti.

Dėl apeliacinio skundo

11. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad skundžiamą sprendimą prašoma panaikinti visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas (atsakovas) neginčija sprendimo dalyse dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, taip pat kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu, t. y. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ieškovei iš apelianto (atsakovo) priteistos 36 000 Eur kompensacijos už apeliantui (atsakovui) atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir 66 000 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažinimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12. Šalys Šv. P. A. (Bernardinų) parapijoje 2014 m. birželio 21 d. susituokė ir santuoka 2014 m. birželio 25 d. įtraukta į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą, akto įrašo Nr. 2063. Skundžiamu sprendimu teismas šį apskaitos akto įrašą panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo apeliantas (atsakovas) nesutinka, įžvelgdamas ieškovės kaltę, kad santuokos iširimą sąlygojo jos savavališkas nėštumo nutraukimas, be to, ieškovė užsiregistravusi nepadoriuose pažinčių portaluose. Šie apelianto (atsakovo) teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 1 dalis; CPK 178 straipsnis), todėl negali būti pagrindu kaltei konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad šalys daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, kas suponuoja, kad santuoka faktiškai nutrūkusi (CK 3.53 straipsnio 2 dalis), o nesant duomenų apie vieno iš jų kaltę, pagrįstai pripažino abiejų sutuoktinių (šalių) kaltę (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas. Teismas ieškovei priteisė turto už 203 000 Eur: butą su terasa Tr17 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 176 000 Eur ir 1/109 dalį automobilių aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 16 000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur. Apeliantui (atsakovui) priteista turto už 275 000 Eur: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), už 262 000 Eur ir transporto priemonė „Nissan Leaf 40KWH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 000 Eur. Apeliantui (atsakovui) atiteko 72 000 Eur (275 000 Eur – 203 000 Eur) didesnės vertės turtas, todėl skundžiamu sprendimu ieškovei priteista 36 000 Eur (72 000 Eur / 2) piniginė kompensacija. Apeliantas (atsakovas) savarankiško reikalavimo dėl santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo nepateikė ir teismo posėdžio metu šiam reikalavimui neprieštaravo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. posėdžio garso įrašas: 32 min. 00 sek. – 34 min. 40 sek.). Apeliaciniame skunde nėra pateikiama teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo sprendimo dėl turto padalijimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų pagrindu neturi galimybės įvertinti ginčo klausimo kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

14. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei priteista 66 000 Eur kompensacija už santuokoje įgyto turto sumažinimą. Byloje ginčo nekilo, kad apeliantas (atsakovas) 2024 m. kovo 1 d. pervedė UAB „Skvero namai“, t. y. butus pardavinėjančiai bendrovei, 132 000 Eur (e. b. t. 3, l. 88, t. 5, l. 76). Kadangi lėšos buvo pervestos santuokos metu, o apeliantas (atsakovas) neįrodė, kad piniginės lėšos nepriklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ar kad ginčo prievolė turėjo būti vykdoma iš sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), ar kad jos panaudotos šeimos poreikiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pusę šios sumos (66 000 Eur) kaip kompensaciją priteisė ieškovei (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neaiškiai formuluojama, kad pervedus aptariamas pinigines lėšas tarp šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas jau buvo pasibaigęs (t. y. 2023 m. gruodžio mėn.). CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo 2024 m. balandžio 22 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai (kaip, kad nagrinėjamu atveju), bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (nagrinėjamu atveju 2023 m. gruodžio mėn.) (CK 3.67 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Tačiau šalys tokio prašymo byloje nebuvo pareiškę ir atitinkamas momentas teismo nebuvo nustatinėjamas. Be to, apeliantas (atsakovas) nepateikė įrodymų dėl ginčo lėšų kilmės, todėl pagrįstai taikyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 178 straipsnis).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ir ieškovė yra sumažinusi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą. Apelianto (atsakovo) teigimu, ieškovė savo seseriai nuo 2022 m. sausio iki 2024 m. birželio mėn. pervedė apie 40 000 Eur bendrų šalių lėšų, įsigydama kotedžą, kuris registruotas sesers vardu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Apeliantas (atsakovas) nereiškė ieškovei reikalavimo dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (piniginių lėšų) sumažinimo, todėl teismas vien tik deklaratyvių teiginių pagrindu neturėjo pareigos išsamiai nagrinėti šių aplinkybių. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2023 m. gruodžio mėn. apsigyveno apelianto (atsakovo) minimame kotedže, (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis priklauso ieškovei. Apeliantas (atsakovas) teikdamas, kad šis kotedžas iš tiesų ieškovės, o ne jos sesers, atitinkamo sandorio neginčijo, todėl tretiesiems asmenims priklausančio turto įgijimo aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė 2023 m. kovo 28 d. įsigijo transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 13 000 Eur, kuri padalinta kaip santuokinis turtas (žr. šios nutarties 13 punktą). Kaip teigia ieškovė, automobilio kainą pirkimo metu sumokėjo ieškovės sesuo, kuriai ieškovė skolą grąžino bankiniais pavedimais (e. b. t. 5, l. 81–129). Kaip teigia ieškovė, ji 2023 m. spalio 12–18 d. su seserimi atostogavo Barselonoje, ką pagrindžia pavedimai „Metro Barcelona“ ir pan. (e. b. t. 5, l. 94), o išlaidas už viešbutį, lėktuvo bilietus ir kt. padengė sesuo, iš kurių ieškovė savo dalį (apie 1 500 Eur) grąžino bankiniu pavedimu (e. b. t. 5, l. 85, 89). Ieškovė savo seseriai už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. birželio 30 d. pervedė iš viso apie 5 000 Eur (e. b. t. 5, l. 14–53, 83, 85) ir, kaip teigia, už nuomą bei komunalinius mokesčius. Apeliantas (atsakovas) šių pavedimų paskirties nepaneigė, o išsikėlimo iš šeimos namų momentas sutampa su pradėtais atlikti pavedimai, kas leidžia tikėti ieškovės pozicija. Ieškovė savo seseriai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pervedė apie 740 Eur (e. b. t. 5, l. 131–162) ir, kaip teigia, už sesers apmokėtas bendras dovanas artimiesiems bei kitas nedideles išlaidas. Apeliantas (atsakovas) šių pavedimų paskirties nepaneigė, o pavedimų paskirtys „skola“, „K.“, „lovytė“, „J.“, „vaišės“, „mama“ leidžia tikėti ieškovės pozicija. Taigi ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. sausio iki 2024 m. birželio mėn. savo seseriai pervedė ženkliai mažesnę pinigų sumą (e. b. t. 5, l. 14–53, 81–129, 131–162) nei teigia apeliantas (atsakovas), o pervedimai buvo susiję su šeimos ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (transporto priemonės, kuri padalinta kaip santuokinis turtas (žr. šios nutarties 13 punktą) įsigijimu, gyvenamojo būsto nuoma ir pan.). Todėl apeliantas (atsakovas) nepagrįstai teigia, kad ieškovė sumažino bendrą šeimos turtą (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl apeliantui (atsakovui) priklausančių akcijų (ne)padalijimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. apeliantui (atsakovui) priklauso 1 vnt. UAB „Niemet Adamet Baltic“ akcijų (e. b. t. 2, l. 93–95, t. 3, l. 2, 4). Kadangi ši akcija įgyta iki santuokos sudarymo (2014 m. birželio 21 d.), ji laikytina apelianto (atsakovo) asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalys dėl šio turto reikalavimų nereiškė, todėl teismas pagrįstai jo neįtraukė į sutuoktinių bendro turto balansą ir nesprendė jo padalijimo klausimo (CK 3.118 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išimtinių aplinkybių, kurios būtų suteikusios pagrindą pirmosios instancijos teismui veikti apelianto (atsakovo) interesais tais klausimais, kurie keliami apeliaciniame skunde. Apeliantas (atsakovas) turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (ginčo dėl to nekilo), be kita ko, atstovautas profesionalaus teisininko (advokato) nesivadovavo rungimosi ir pan. principais, nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis įrodinėti, jo nuomone, bylai reikšmingas aplinkybes, kas sąlygoja, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Apelianto (atsakovo) teigimu, jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas nagrinėti bylos iš naujo pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kas šiuo atveju yra būtina, nes teismas jas neteisingai paskirstė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, be to, jos visos pagrįstai priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies (apelianto (atsakovo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys). Apeliantas (atsakovas) kitų argumentų, kodėl teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pvz., neteisingai paskaičiuotas žyminis mokestis ar išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio (žr. šios nutarties 7 punktą), nenurodo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės jų pagrindu pasisakyti.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

20. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Iš bylą pralaimėjusios apelianto (atsakovo) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 2 420 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

22. Nors apeliantas (atsakovas) apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad jis ginčija visą sprendimą, tačiau susipažinus su apeliacinio skundo turiniu paaiškėjo, kad nesutinkama su neturtinio pobūdžio reikalavimo tenkinimu kaltės dėl santuokos nutraukimo apimtyje, už kurį mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis, ir su dviejų turtinių reikalavimų tenkinimu, kaip antai dėl iš viso 102 000 Eur (36 000 Eur + 66 000 Eur) kompensacijos priteisimo, už kuriuos mokėtinas 1 740 Eur žyminis mokestis, iš viso 1 854 Eur. Kadangi apeliantas (atsakovas) sumokėjo 2 877 Eur, tai jam grąžintina 1 023 Eur (2 877 Eur – 1 854 Eur) žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto (atsakovo) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Grąžinti apeliantui (atsakovui) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 023 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Išaiškinti, kad norint susigrąžinti žyminį mokestį, reikalinga Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą grąžinti permoką kartu su šia teismo nutartimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.