- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 1-225-190/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00284-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Kaltinamasis
- M. Č., P. Č.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
kaltinamųjų gynėjams advokatams Nijolei Raulušaitienei, Anatolijui Svilai
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 129 str. 1 d.;
P. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jie, 2011-06-16, laikotarpiu nuo 20.00 iki 23.00 val., Puvočių k., Marcinkonių sen., Varėnos raj., S. K. kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, veikdami kartu bendrininkų grupe su S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau devynių smūgių D. K. į viršutinę kūno dalį (pagrinde į galvą), padarydami nukentėjusiajai galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais; poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, pereinančią ant dešines ausies kaušelio; kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje; kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje; kraujo išsiliejimą (hematomą) po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimantį dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę, dalį momeninės bei kaktinės skilčių; kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimantį dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę, dalį kaktinės ir momeninės skilčių bei kairio galvos smegenų pusrutulio dalį smilkininės skilties; smulkias taškines kraujosruvas (kontuzinį židinį) dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties centrinėje dalyje; poodines kraujosruvas akių vokuose, pakaušio dešinėje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kairio žasto viduriniame trečdalyje delniniame paviršiuje bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje; paviršinius odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairiame skruoste, dėl ko nukentėjusioji D. K. nuo galvos ir galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, mirė vietoj, tokiu būdu tyčia, kartu su bendrininku S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nužudė D. K..
Šiais savo veiksmais M. Č. ir P. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 129 str. 1 d.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Neneigė, kad sudavė D. K. du smūgius, tačiau teigia jos nenužudė. Parodė, kad 2011-06-16 atlikęs areštą Varėnos rajono policijos komisariate, grįžo į Puvočių kaimą, Marcinkonių sen., Varėnos raj., pas S. K.. S. K. sodybos kieme kartu su S. K., P. Č., E. K., A. V. vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų ir degtinę. Vėliau atėjo ir D. K.. S. K. sodyboje visi kartu lauke, prie suoliuko toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu S. K. priekaištavo D. K. dėl jos pasiskolintų iš žmonos ir negražintų pinigų. Po to M. Č. pamatė, kad S. K. sudavė D. K., stovinčiai prie suoliuko, vieną kartą ranka į galvos sritį, o kai ji nugriuvo ant žemės, S. K. spardė ją gulinčią, spyrė jai 3 kartus. Tuomet M. Č. liepė eiti D. K. namo, nes ji buvo kruvina ir nepageidaujama. D. K. nenorėjo išeiti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl kaltinamasis M. Č. sudavė D. K. du kartus rankos delnu į kairės pusės veidą – žandą. Tačiau D. K. niekur neišėjo ir atsisėdo ant suoliuko, šalia G. B.. Tada P. Č. priėjo prie D. K. ir du kartus rankos delnu sudavė jai per veidą. Nuo P. Č. suduotų smūgių D. K. nugriuvo nuo suoliuko. Kieme dar buvo D. K., P. Č., E. K., S. K. ir G. B.. Konfliktas nesibaigė, prie kiemo vartelių S. K. sudavė D. K. dar du smūgius. Kitą dieną kaltinamasis P. Č. užsiminė, kad vakar vakare išvežė karučiu D. K. į mišką, kur ją ir paliko. Kaltinamasis M. Č. parodė, jog neprisipažįsta, kad nužudė D. K., tačiau prisipažįsta, kad sudavė jai smūgius. Taip pat M. Č. parodė, kad kojomis E. K. nemušė.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies. Neneigė, kad sudavė D. K. smūgius ir ją pargriovė, tačiau jo nuomone nuo tokių sužalojimų ji mirti negalėjo. Parodė, kad 2011-06-16 pas S. K. buvo jis, A. V., E. K. ir M. Č.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Vakare atėjo D. K., S. K. pasakė, kad ji skolinga 40 Lt., M. Č. ėmė aiškintis su ja dėl skolos. S. K. taip pat kalbėjo su ja dėl 40 Lt skolos grąžinimo. Po to S. K. sudavė vieną smūgį ranka D. K.. Kaltinamasis M. Č. liepė D. K. išeiti, tačiau ji pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tuomet M. Č. sudavė D. K. du smūgius ranka į veidą, kaltinamasis P. Č. trenkė jai vieną kartą delnu per galvą, pastūmė D. K. koja ir sudavė jai koja į petį. Todėl ji nukrito. Tuomet S. K. pradėjo daužyti D. K. bei sudavė jai apie 10 smūgių, mušė ją rankomis ir kojomis, kumščiais ir delnais į visas kūno dalis. Po to P. Č. sumuštą D. K. karučiu nuvežė į mišką, kur ir paliko. Paskui toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną sužinojo, kad D. K. negyva.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. Č. taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek kitaip aiškino D. K. sumušimo aplinkybes, nes buvo šoko būsenoje, jai koja į kaklą nespyrė.
Liudytoja E. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais normalūs, P. Č. yra jos draugas. Santykiai su D. K. taip pat buvo normalūs. D. K. buvo skolinga E. K. 40 Lt. Apie tai minėjo savo vyrui. 2011-06-16 nuo ryto kartu su vyru S. K., M. Č., P. Č. ir A. V. namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo visą dieną. Po kai kurio laiko E. K. savo namo kieme pamatė atėjusią D. K.. Ant jos veido jokių sužalojimų, sumušimo žymių nesimatė. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu su D. K. kilo ginčas dėl 40 litų skolos, o šio konflikto metu kaltinamasis M. Č. sudavė vieną smūgį koja D. K., o nuo smūgio ji nuvirto nuo suoliuko, tačiau paskui atsisėdo ir toliau gėrė. Kaltinamasis P. Č. sudavė ranka ir koja Daivai kažkur į nugaros sritį, bet ji nuo smūgio nenukrito. Po kai kurio laiko spyrė koja jai į petį. Ar suduoti smūgiai buvo stiprūs liudytoja negalėjo pasakyti, pažymėjo, jog smūgiai D. K. buvo suduoti į sprandą. E. K. matė tik nurodytus tris suduotus smūgius D. K. ir nematė ar mušė D. K. S. K.. Toliau konfliktas vyko už kiemo vartelių, todėl liudytoja nematė ar dar buvo mušama D. K., tačiau ji girdėjo keiksmažodžius.
Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja A. V. parodė, kad P. Č. yra jos brolis. 2011-06-16 liudytoja buvo svečiuose pas E. K., kur jos brolis P. Č., M. Č., S. K. ir E. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo ir D. K., kuri taip pat gėrė. A. V. buvo užmigusi, o vėliau matė kaip M. Č. koja sudavė D. K., sėdinčiai ant suoliuko, pataikydamas jai į petį, o nuo smūgio D. K. nugriuvo. Tuomet vyko konfliktas prie kiemo vartelių, jie barėsi, kaltinamieji M. Č. ir P. Č. keikėsi. Paskui A. V. už kiemo ribų maždaug 20 metrų atstumu girdėjo, jog konfliktas tęsėsi: girdėjosi riksmai, barniai. Konfliktavo S. K., M. Č., liudytojos brolis P. Č. ir D. K., tačiau A. V. jau nematė ar buvo mušama D. K.. Liudytoja grįžo namo pas E. K.. Netrukus atėjęs kaltinamais P. Č. paprašė atnešti vandens. Išėjusi į kiemą su puodeliu vandens, A. V. pamatė D. K., gulinčią ant žemės. Ant jos veido matėsi sumušimo žymės, akių mėlynės. P. Č. išpylė vandenį D. K. ant veido, po to įkėlė ją į karutį ir išvežė iš kiemo teritorijos. Liudytoja pažymėjo, jog jos parodymai teisiamajame posėdyje ir duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nors gali būti šiek tiek skirtingi dėl baimės ikiteisminio tyrimo metu. Posėdyje A. V. taip pat nurodė, kad nematė ar S. K. mušė D. K..
Liudytojas G. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais yra geri. Jis gyveno kartu su savo tėvu A. B. ir sugyventine D. K.. 2011-06-16 iš ryto kartu su savo tėvu ir D. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare M. Č. pakvietė jį nueiti pas S. K. išgerti, G. B. sutiko. K. sodyboje buvo S. K., E. K., A. V., M. Č., P. Č. ir G. B.. Kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Tik atėjus pas S. K., pastarasis koja sudavė jam vieną smūgį į veidą. Taip pat minėjo dėl skolos grąžinimo termino. Po kai kurio laiko pas juos atėjo D. K.. Liudytojas sumušimo, sužalojimų žymių jos veide nematė. D. K. sedėjo ant suoliuko kieme ir taip pat kartu su visais vartojo alkoholinius gėrimus. Šalia jos buvo S. K., M. Č., P. Č.. S. K. priekaištavo D. K. dėl 40 litų skolos E. K.. Liudytojas G. B. posėdyje pažymėjo, jog buvo pakankamai girtas, todėl neatsimena kas buvo toliau. Atsibudo tik kitos dienos ryte namuose. Skaudėjo visą kūną, suprato, kad buvo sumuštas. Šis liudytojas nurodė, kad nematė ar kas nors mušė D. K.. Be to, G. B. patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.
Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja R. M. parodė, kad jos santykiai su kaltinamaisiais yra normalūs. 2011 m. birželio mėnesį pas ją buvo atvažiavęs kaltinamasis P. Č., M. Č., A. V., E. K. ir P. Č. papasakojo, kad 2011-06-16 vakare vartojo alkoholinius gėrimus pas E. K.. Pasakojo, kad begeriant viena moteris iš Puvočių kaimo buvo skolinga pinigų. Jai apie skolą iš jų kompanijos kažkas priminė. Tada ta moteris necenzūriniais žodžiais kažką apšaukė. Po to P. Č. taip pat sakė, kad M. Č. su S. K. tą moterį mušė, o jis pats tą moterį tik pastūmė. Vėliau tą moterį jis įkėlė į karutį ir juo išvežė į miškelį. Po kiek laiko iš kalbų sužinojo, kad ta moteris, apie kurią pasakojo P. Č., mirė miškelyje.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, kad turėjo dukrą D. K.. Su žmona išsiskyrė maždaug prie 20 metų. D. augo su motina, o paskui susirado draugą ir gyveno Puvočių k., Varėnos raj. Kaip gyveno D. K. ir iš ko gyveno nesidomėjo, nes pyko, kad ji neprižiūrėjo savo vaiko. 2011m. birželio mėnesio pabaigoje jam paskambino Puvočių seniūnas ir pasiteiravo ar sutiktų laidoti savo dukrą D. K.. Seniūnas minėjo, kad ji išvežta į morgą ir kad ji gali būti nužudyta. Apie D. K. nužudymo aplinkybes nieko paaiškinti negali. Dukrą palaidojo kartu su buvusia žmona D. K., su ja per pusė apmokėjo dukros laidojimo išlaidas. Jas sudarė: kelionė į Alytų dviem automobiliais (du kartus), parvežimas iš morgo, karstas ir drabužiai, aprengimas ir grimas, šarvojimo salė, gedulingi pietūs, bažnyčios išlaidos, duobės iškasimas ir kitos, ( gėlės, žvakės, kryžius ). Iš viso tiesioginių išlaidų buvo 5267 Lt. Po mėnesio buvo rengiamas D. K. minėjimas, po to metinės, 2011 metais pastatytas paminklas su tvorele 5 200 litų vertės ir bendra pinigų suma, susijusi su dukros laidotuvėmis sudaro 12 255 litų. Nukentėjusysis parodė, kad dėl dukros nužudymo patyrė psichinį sukrėtimą, kankina nemiga. Todėl reiškia 20 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti iš kaltų asmenų po 200 Lt kas mėnesį D. K. vaikui M. K., gim. 2000 m., išlaikyti. Turimus bei padarytą žalą patvirtinančius dokumentus pateikė į bylą. Prašo tenkinti ieškinius.
Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamieji yra jo draugai. Nagrinėjamo įvykio aplinkybes atsimena blogai, nes praėjo daug laiko. Prisimena, kad S. K. kieme vyko išgertuvės, susistumdymas, kuriame dalyvavo D. K., G. B., kažkas griūvinėjo, tačiau A. B. negalintis nurodyti konkrečiai ar buvo suduodami smūgiai, taip pat negali įvardinti konkrečių P. Č. suduotų smūgių, nes konfliktą matė tik iš šalies, o jau nebuvo šviesu. Be to, liudytojas matė kaip P. Č. karučiu vežė D. K. į mišką. Teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ( t. 1. b.l. 111-112 ) bei pažymėjo, kad tuomet jis įvykio aplinkybes atsiminė geriau, jo parodymai buvo tikslesni, po apklausos perskaitė protokolą ir patvirtino jo teisingumą savo parašu.
Teismo medicinos ekspertas L. U. teisiamajame posėdyje patvirtino jo duotą išvadą dėl D. K. mirties. Paaiškino, kad iš pradžių buvo atlikta pirminė ekspertizė, po to papildoma. Ekspertas nurodė, jog sužalojimai D. K. galėjo būtu padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek spardant kojomis, tiek ir krentant ant kieto pagrindo. Tačiau mažai tikėtina, kad sužalojimai galvoje, dėl kurių įvyko nukentėjusios mirtis, galėjo gautis be pagreičio krentant. Pažymėjo, kadangi kraujosruva buvo gana plati, todėl į galvos dešinę pusę galėjo būti padaryti ir keli trauminiai poveikiai, tačiau konkrečiai keliais trauminiais poveikiais sužalojimas buvo padarytas ekspertas tiksliai atsakyti negalėjo. Pabrėžė, kad galvos dešinės pusės sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, bet tai nereiškia, jog vieno poveikio pasekoje atsirado sužalojimas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 129 str. 1 d. pasitvirtino, o jų kaltė įrodyta nepaisant to, jog M. Č. ir P. Č. neprisipažįsta kaltais.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Č. parodė, kad konflikto metu sudavė D. K. rankos delnu du kartus į kairę veido pusę – skruostą, kaltinamasis P. Č. taip pat du kartus rankomis sudavė D. K. į veidą, nuo smūgių ji nukrito nuo suoliuko. M. Č. teigė, jog D. K. spardė ir mušė S. K..
Kaltinamasis P. Č. teisme paaiškino, kad M. Č. sudavė D. K. du smūgius į veidą ranka, P. Č. – trenkė jai vieną kartą delnu per galvą, pastūmė koja bei sudavė koja į petį, todėl D. K. nukrito nuo suoliuko. P. Č. taip pat teigė, jog D. K. spardė ir mušė S. K..
Taigi, kaltinamieji pripažįsta, kad kilus konfliktui, išgertuvių metu vartojo D. K. atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis suduodavo jai smūgius į veidą, P. Č. – ir koja. Atkreiptinas dėmėsys į tai, jog nuo kaltinamojo P. Č. smūgių nukentėjusioji net nukrito nuo suoliuko, kas duoda pagrindą manyti, kad jo smūgiai buvo pakankamai stiprūs.
Liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kai D. K. atėjo į jos namo kiemą, ant jos veido jokių sužalojimų, sumušimo žymių nesimatė. Kai išgertuvių metu kilo konfliktas, E. K. matė kaip M. Č. sudavė vieną smūgį koja D. K., o nuo smūgio ji nukrito nuo suoliuko. Kaltinamasis P. Č. sudavė nukentėjusiajai ranka ir koja į nugaros sritį, smūgiai buvo suduoti į sprandą, o paskui konfliktas vyko už kiemo vartelių, iš kur girdėjosi keksmažodžiai.
Apklausiama teisme liudytoja A. V. patvirtino, kad matė kaip konflikto metu kaltinamasis M. Č. koja sudavė D. K. sėdinčiai ant suoliuko pataikydamas jai į petį, dėl ko ji nugriuvo. Vėliau konfliktas tęsėsi prie kiemo vartelių, kur kaltinamieji keikėsi, girdėjosi riksmai, konfliktavo S. K., M. Č., P. Č., D. K.. Jau po to A. V. matė D. K. sumuštą bei gulinčią ant žemės, matėsi, kad veidas buvo sumuštas.
Liudytojas G. B. patvirtino posėdyje, kad D. K. atėjus į K. sodybos kiemą, ant jos veido sužalojimų, sumušimo žymių nematė, o po to išgertuvių metu kilo konfliktas dėl negrąžintų 40 litų.
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. M. patvirtino, kad jai asmeniškai pats kaltinamasis P. Č. būdamas svečiuose pasakojo apie K. kieme vykusiais išgertuves, kurių metu kilo konfliktas dėl piniginės skolos su viena moteriške. P. Č. sakė, jog M. Č. ir S. K. tą moterį mušė, o jis – pastūmė. Po to įkėlė ją į karutį ir nuvežė į mišką.
Liudytojas A. B. apklausiaamas teisme parodė, jog kaltinamieji yra jo draugai bei pažymėjo, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, nes tuomet jis įvykio aplinkybes atsiminė geriau, jo parodymai buvo tikslesni, o po apklausos jis perskaitė protokolą ir pasirašė ( t. 1 b.l. 111-112 ). Pabrėžtina, kad liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog matė kaip kaltinamasis P. Č. pargriovė D. K. ir G. B. bei spardė juos.
Įtarimai šioje byloje buvo pareikšti ir S. K., tačiau jam mirus, ikiteisminis tyrimas prokuroro 2011-12-12 nutarimu buvo nutrauktas ( tvirtina t. 1 b.l. 180-181 ). Pažymėtina, jog S. K. 2011-06-22 buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 129 str. 1 d. ( D. K. nužudymo ). Todėl vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti balsu, o teismas spręsdamas kaltinamųjų M. Č. ir P. Č. kaltės klausimą šioje byloje atsižvelgia į S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ( t. 1 b.l. 159 ). Apklausiamas teisme S. K. teigė, kad kaltinamieji M. Č. ir P. Č. išgertuvių metu kilus konfliktui spardė D. K., suduodavo jai smūgius kojomis ir rankomis, mušė ją 10-15 minučių, po to karučiu išvežė į mišką. Kiek jie sudavė smūgių, S. K. tiksliai negalėjo nurodyti, tačiau pažymėjo, kai nukentėjusioji nugriuvo, abudu kaltinamieji šoko prie jos mušti. S. K. taip pat pripažino, jog ir jis sudavė smūgius D. K..
Teisiamajame posėdyje liudytojai E. K., G. B., R. M., A. B., A. V. nurodė, jog jų santykiai su kaltinamaisiais yra normalūs, geri, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Be to byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių minėtų liudytojų suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius.
Teisiamajame posėdyje M. Č. ir P. Č. pripažindami, kad sudavė D. K. po keletą smūgių į veidą bei koja į nugaros sritį, teigė, jog nukentėjusioji mirė ne nuo jų suduotų smūgių, o nuo S. K. nusikalstamų veiksmų, nes būtent jis mušė ir spardė D. K.. Teismas tokius kaltinamųjų teiginius vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį ir net išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jau paminėti posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamieji M. Č. bei P. Č. vartojo fizinį smurtą D. K. atžvilgiu, suduodavo jai smūgius rankomis ir kojomis ir tai atitinka ikiteisminio tyrimo metu S. K. duotus parodymus. Be to, būtina pažymėti, jog pačių kaltinamųjų M. Č. ir P. Č. parodymai smūgių sudavimo dalyje D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nėra pakankamai nuoseklūs, kas taip pat leidžia abejoti jų parodymų objektyvumu.
Teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas L. U. paaiškino, kad kadangi nagrinėjamu atveju kraujosruva buvo gana plati, todėl į galvos dešinę pusę galėjo būti padaryti ir keli trauminiai poveikiai, tačiau jis negalėjo pasakyti keliais trauminiais poveikiais buvo padarytas nustatytas sužalojimais. Taip pat pažymėjo, jog galvos dešinės pusės sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu povekiu, tačiau tai nereiškia, kad vieno poveikio pasekoje atsirado sužalojimas, nes poveikių galėjo būti ir daugiau. Be to ekspertas nurodė, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti krentant be pagreičio.
Teismas sprendžia, kad remiantis šiais medicinos specialisto parodymais yra pagrindas išvadai daryti, jog būtent dėl kaltinamųjų M. Č. ir P. Č. bei S. K. nusikalstamų veiksmų, tai yra jų suduotų smūgių rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbų organą – galvą ir kitas kūno vietas, nuo kurių ji nukrisdavo ir pasekmių – nukentėjusios mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes kaip jau minėta yra nustatyta, kad jie mušė D. K.. Galima teigti, suduodami smūgius rankomis ir kojomis, be to į galvos sritį, kaltinamieji, būdami suagę, suvokė savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes. Jų veika pagrįstai kvalifikuota kaip kito žmogaus nužudymas, padarytas bendrininkų grupe pagal BK 25 str. 2 d. 129 str. 1 d., nes abu jie pripažintini nusikaltimo vykdytojais.
M. Č. ir P. Č. kaltę, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga.
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2011-06-18 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esantį Varėnos raj., Marcinkonių sen., Puvočių kaime. Apžiūros metu nustatyta, kad miško masyve, šalia kelio, aptiktas D. K. lavonas su smurto žymėmis (t. 1, b.l. 6-14).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2011-06-21 buvo apžiūrėta įvykio vieta – Kanopkų sodyba, esantį Varėnos raj., Marcinkonių sen., Puvočių kaime. Apžiūros metu paimtas metalinis karutis (t. 1, b.l. 17-23).
Daikto apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas metalinis karutis, 2011-06-21 paimtas įvykio vietos apžiūros metu Kanopkų sodyboje (t. 1, b.l.24-27).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 212/11(06), kurioje nurodyta, kad D. K. mirtis įvyko nuo galvos ir galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos traumos pasekoje. Į tai nurodo poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, pereinanti ant dešinio ausies kaušelio, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimas (hematoma) po kietuoju galvos smegenų dangalu apimant dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę, dalį momeninės bei kaktinės skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę, dalį kaktinės ir momeninės skilčių bei kairio galvos smegenų pusrutulio dalį smilkininės srities, smulkios taškinės kraujosruvos (kontuzinis židinys) dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties centrinėje dalyje. Sužalojimai, kurių pasėkoje įvyko nukentėjusios D. K. mirtis, - t.y. galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, pereinanti ant dešines ausies kaušelio, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimas (hematoma) po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimant dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę dalį momeninės bei kaktinės skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininių, dalį kaktinės ir momeninės skilčių bei kairio galvos smegenų pusrutulio dalį smilkininės skilties, smulkios taškinės kraujosruvos (kontūrinis židinys) dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties centrinėje dalyje galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje į galvos dešinio smilkinio sritį. Visi kiti sužalojimai padaryti nemažiau septynių poveikių pasėkoje. Kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo gautis ir nukentėjusiajai ginantis. Po padarytų sužalojimų D. K., tam tikrą laiko tarpą, tai yra iki tol, kol neteko sąmonės, galėjo atlikti savarankiškus valingus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu D. K. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizantolioje, tiek artimose joms padėtyse. Atliekant D. K. lavono teismo medicinos tyrimą sužalojimų jos lytinių organų srityje nekonstatuota (t.1, b.l. 34-40).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM 133-212/11(06), kurioje nurodyta, kad sužalojimai galvos dešinėje pusėje, taip pat ir sužalojimai smegenyse galėjo būti padaryti ir kelių trauminių poveikių pasekoj į galvos dešinę pusę, tai yra į tą pačią galvos sritį (t. 1, b.l. 44-45).
Byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė 12 255 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai bei 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniai ieškiniai tenkintini. Pripažinus M. Č. ir P. Č. kaltais dėl nukentėjusiojo A. K. dukros D. K. nužudymo, kaltinamiesiems vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str.str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvėmis. Teismo nuomone, šioje dalyje nukentėjusiojo turėtos išlaidos yra realios ir nėra padidintos. Jos patvirtinamos parduotuvės MAXIMA kvitu, PVM sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderiu ( t. 1 b.l. 103-105 ) bei kasos pajamų orderiu dėl paminklo ir tvorelės pagaminimo bei sumontavimo, kasos pajamų orderio kvitu dėl maitinimo paslaugų suteikimo ir 2012-06-23 PVM sąskaita-faktūra dėl prekių ir paslaugų suteikimo.
Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Todėl teismo nuomone nukentėjusiajam neturtinė žala priteistina, nes jis neteko artimo giminaičio – dukros. Teisiamajame posėdyje A. K. paaiškino, kad apie penkis metus su dukra bendravo nedažnai, nes jos gyvenimo būdas buvo netinkamas, tačiau pažymėjo, jog dėl jos mirties labai pergyveno. Netikėti tokiu jo teiginiu teismas pagrindo neturi, nes vis dėlto nukentėjusysis neteko dukros, o jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 20 000 litų – atsižvelgiant į šios kategorijos bylose priteistinų neturtinės žalos dydžius negali būti pripažintas per dideliu arba neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
Tiriant kaltinamųjų asmenybes nustatyta, kad jie neteisti, bausti administracine tvarka, padarė labai sunkų nusikaltimą. M. Č. ir M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog šią nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos nusikaltimos veikos pavojingumo laipsnį bei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę kaltinamiesiems skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek viršijanti bausmės vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas
nusprendė:
MANTĄ ČEKĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 ( dvylikai metų ), bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. gruodžio 14 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. Č. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2011-06-18 iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2012-12-14 - išbūtą laiką.
POVILĄ ČEPLIKĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 ( dvylikai metų ), bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. gruodžio 14 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti P. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2011-06-19 iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2012-12-14 - išbūtą laiką.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš M. Č. ir P. Č. A. K. naudai: 12255 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. K. sportines kelnes, kelnaites, kojines, plaukų sagtį, plaukų pavyzdžius, kraujo pavyzdžius; karutį; M. Č. šlepetes, marškinėlius, džinsines kelnes, DNR pavyzdį; P. Č. sportinius batelius, džinsines kelnes, marškinėlius, DNR pavyzdį; S. K. DNR pavyzdį - saugomus Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.