Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-351-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-13
Bylos Nr.
1S-351-485/2022
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00284-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Odeta Gruodienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
P. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-351-485/2022Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00284-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-150 taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. Č. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 19 d., pabaiga – 2023 m. birželio 19 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, 2022 m. gegužės 5 d.) yra 1 metai 1 mėnesis 14 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-150 taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nors P. Č. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis P. Č. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-150 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, užuot vertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, ėmėsi nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau padarė Komisija. Nesuprantama tokia teismo pozicija, nes Komisija betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta ir yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką.

4.2. Pažymi, kad tai, jog teismas turi įstatymu priskirtą galutinę teisę spręsti ar nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nereiškia, kad teismas, privalo ieškoti įvairių antrinių ir visiškai nereikšmingų priežasčių tam, kad „pagrįstai“ ir „motyvuotai“ atsisakytų tvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi neužtikrino Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 5 punkte nustatyto teisingumo principo įgyvendinimo. Pabrėžia, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22dėl lygtinio paleidimo pabrėžiamas toks lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sudarius tai skatinančias sąlygas ir prižiūrint po paleidimo, bei taip prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikaltimų mažinimo.

4.3. Dėl prokuroro skunde dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo išdėstytų argumentų nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-154 patvirtintose rekomendacijose dėl prokurorų pozicijos teismui sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę.

4.4. Apylinkės teismas vertina ne tik ir ne tiek resocializacijos progresą bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybės pažangą bausmės atlikimo metu, o iš esmės tik nuteistojo santykinai jau tolimą praeitį, kurios pakeisti neįmanoma. Nuteistasis prašo įvertinti tai, kad bausmės atlikimo metu baigė 12 klasių (į įkalinimo įstaigą atvyko turėdamas 7 klasių išsilavinimą), skirtingais bausmės atlikimo laikotarpiais VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo baldžiaus, staliaus specialybes (bausmės atlikimo pradžioje specialybės neturėjo), visą bausmės atlikimo laiką dirbo (prieš atvykdamas į įkalinimo įstaigą buvo nedirbantis). Nuteistasis per rekomendacijų laikotarpį kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistą bei psichologą individualioms konsultacijoms, siekiant koreguoti alkoholio vartojimo įpročius, sėkmingai baigė AA/NA užsiėmimų ciklą, kuris paremtas 12 žingsnių programa, laisvu metu dalyvavo masiniuose renginiuose bei viktorinose, toliau sėkmingai vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Todėl nesuprantami skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentai apie tai, kad nuteistasis nėra dalyvavęs jokioje užimtumo veikloje, neišsako pageidavimų ar priežasčių, dėl kurių nedalyvauja jokiose veiklose. Tai tikrovės neatitinkantis tvirtinimas.

4.5. Tiek apylinkės teismas, tiek prokuroras akcentavo paskirtos ir atliktos bausmės santykį. Pabrėžia, kad nuteistasis yra atlikęs 11 metų laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų 12 metų.

4.6. BVK 157 straipsnyje yra vienareikšmiškai sakoma, kad nuteistieji, kurie atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o ne gali būti svarstomas klausimas dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, formalių kriterijų atitikimas yra ne tik tam tikra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o realus ir įstatymu numatytas pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pastebi, kad pagal apygardos teismų praktiką, labai dažnai formalių lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas (pvz., Kauno apygardos teismo byla Nr. 1S-69-485/2017). Taip pat šio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014 konstatuota, kad materialusis lygtinio paleidimo pagrindas kaip tik leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio paleidus nuteistąjį lygtinai.

4.7. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad lygtinai paleistas, kol dar nėra atlikęs viso paskirto bausmės laiko, jis gautų visokeriopą pagalbą ne tik iš Probacijos tarnybos, tačiau ir iš kitų institucijų, kurios bendradarbiauja su Probacijos tarnyba. Tuo tarpu atlikęs visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, jis nebegalės tikėtis jokios pagalbos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas prašo netenkinti nuteistojo P. Č. skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį. Atsiliepime teigia, kadangi P. Č. bausmės atlikimo metu nesielgė išimtinai teigiamai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar galima sumažinti, apylinkės teismas tinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. Č. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 360 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Apylinkės teismas sprendimą minėtu klausimu priima įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumą, nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. Č. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, buvo priimta nepažeidžiant nei įstatymo, nei jame įtvirtintų principų, tame tarpe teisingumo principo įgyvendinimo, reikalavimų.

9. Nuteistasis P. Č. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

10. Skundžiamoje nutartyje įvertinta, kad nuteistasis P. Č., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, baigė 12 klasių, mokėsi staliaus specialybės, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė AA/NA užsiėmimų ciklą, kuris paremtas 12 žingsnių programa, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį jis buvo skatintas net 14 kartų. Šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog vien tik šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti.

11. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertinta, kad P. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, veikiant bendrininkų grupėje, padarymą. Ši aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde, yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Vis tik, negalima nesutikti su skundo teiginiu, jog nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, paminėtos aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie P. Č. nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas šiai aplinkybei ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti du apsauginiai, nusikalstamą riziką mažinantys veiksniai – santykiai su artimaisiais, jei nuteistasis orientuosis į šiuos santykius, bei gyvenamosios vietos pastovumas ir jos turėjimas, tačiau nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių, vienas kurių – smurtinio elgesio istorija, priskiriamas statiniams, o visi kiti – finansinių įsiskolinimų turėjimas; asocialios grupės įtaka; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, – priskiriami dinaminiams, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, gali kisti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kaip teisingai pažymėta, skundžiamoje nutartyje, kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Nors P. Č. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo P. Č. mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis minimalizuoja problemas, ne visada pasirenka tinkamus asmenis bendravimui, susidūręs su asmeniniais sunkumais, problemoms spręsti renkasi ne visada adekvačius metodus, įvardija, jog anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad problemos vis dar egzistuoja, be to, pasikartojant problemiškoms situacijoms ir toliau taiko netinkamas problemų sprendimo strategijas. Be to, nors, kaip skunde akcentuoja pats nuteistasis, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau vienuolika metų, tačiau 2021 m. sausio 7 d., tai yra, praėjus dešimčiai metų nuo bausmės pradžios, buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą pataisos įstaigoje. Ši, nors jau ir negaliojanti, nuobauda, vertinant nusikaltimo, už kurio padarymą P. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontekste (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), patvirtina nuteistojo nenorą keisti ydingą elgesį ir rodo išlikusią riziką dėl pakartotinio nusikalstamumo išėjus į laisvę. Šių duomenų kontekste įvertinus dar išlikusius P. Č. kriminogeninius rizikos veiksnius, teisėjų kolegija abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, P. Č. sugebės tinkamai valdyti minėti kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Teismo vertinimu, apsauginių veiksnių (gyvenamosios vietos turėjimas bei santykių palaikymas su artimaisiais), kurie galimai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo egzistavimas nuteistajam teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl manyti, jog šiuo atveju jos pagrįstai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Šių duomenų visumoje ir tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dirbo, taip pat nesudaro pagrindo manyti priešingai. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės darbo vietą, taigi ir pragyvenimo šaltinį bei atitinkamai galimybę dengti turimus finansinius įsiskolinimus.

15. Pastebėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis nelaikytina nei vienintele, nei lemiama priežastimi taikyti lygtinio paleidimo institutą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvieno to prašančio nuteistojo atžvilgiu. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. Č. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. Č. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo P. Č. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Odeta GruodienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas