- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-811-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00284-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-561 taikyti M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 18 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-561 nutarta taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 3 metų 9 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.), tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai yra prieštaraujantys BVK nuostatoms. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas pripažino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. Č. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punktuose numatytus reikalavimus sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, nes jis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, yra keturiolika kartų skatintas, nuo 2019 m. sausio 17 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistojo įsitikinimu, pateikti duomenys aiškiai parodo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir tai sudaro ne tik formalųjį, bet ir realųjį pagrindą įžvelgti, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtosios bausmės tikslai yra pasiekti. Atkreipiamas dėmesys, kad M. Č. yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal „OASys“ metodiką yra 16, kas patvirtina, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei.
3.2. Skundo autoriaus nuomone, teismo nutartyje pateiktos tik formalios menamojo pobūdžio formuluotės, kurios nepagrįstos jokiais teisės aktais. BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės dydį. Toks išplėstas įstatymo taikymas, nuteistojo manymu, neatitinka lygtinį paleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Skunde nesutinkama ir su tuo, jog teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą atsižvelgė į tai, jog nuteistasis M. Č. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nes pagal BVK nuostatas lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje.
3.3. Skunde pažymima, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nusikalstamos elgesio rizikos mažinimas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo menu M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir turi tendenciją mažėti, tačiau teismas visiškai neanalizavo rizikos kaitos per bausmės atlikimo laikotarpį. Nuteistojo įsitikinimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas rodo, kad jis teigiamai koreguoja savo elgesį.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą lygtinai jį paleisti iš pataisos, atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei tai, kad galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi tik nuo 2019 m. kovo 20 d., tačiau nepažymėjo ir neatsižvelgė į tai, jog jam buvo skirta net 14 paskatinimų už stropų darbą ir gerą elgesį. Be to, teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius gyvenimo stilių bei mąstymą ir elgesį, nors nurodytų kriminogeninių veiksnių M. Č. pakeisti nebegali, nes jie įvertinti kaip statiniai. Nuteistojo įsitikinimu, jo charakteristika atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir sudaro pagrindą tvirtinti, kad jis daro akivaizdžią pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.
3.5. Nuteistojo manymu, skundžiamoje nutartyje neatkreiptas dėmesys ir į tai, jog lygtinis paleidimas nėra absoliutus atleidimas nuo paskirtos bausmės. Svarbu tai, kad nuteistas asmuo bus ir toliau prižiūrimas bei stebimas su jam paskirtais suvaržymais, o naujai padaryti pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir nuteistojo sugrąžinimą į pataisos įstaigą. Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas faktinėmis išvadomis, atitinka BVK nuostatas, todėl yra pagrindas jį tvirtinti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. Č. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. Č. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.
8. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, kadangi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Atlikus nuteistojo M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 16 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau net ir šiuo atveju būtina įvertinti M. Č. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
10. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.
11. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. Č. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, keturiolika kartų skatintas, jam nuo 2019 m. sausio 17 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę turės darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. Č. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 16 balų, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma tesiekia 2 balus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus: 2015 m. spalio 9 d. pagal OASys nustatyta - 27 balų rizika, 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 15 balų rizika, tuo tarpu 2019 m. kovo 14 d. - 20 balų rizika, kas rodo rizikos padidėjimą, todėl nors šiuo metu ši rizika vėl yra sumažėjusi iki 16 balų, tačiau toks netolygus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo elgesio korekcija ir lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumu.
12. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog vis dar išskiriami keli M. Č. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (bendrininkų įtaka), mąstymas ir elgesys (smurtinis elgesys praeityje), neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių nagrinėjamu atveju nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas siekdamas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinam nusikalstamumui.
13. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo M. Č. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo koreguojamas nuosekliai: jis penkis kartus pažeidė nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką, dėl ko keturis kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2018 m. lapkričio 14 d. Ir nors nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja (galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi tik nuo 2019 m. kovo 20 d.), tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai,
14. Sutiktina, jog nuteistojo skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. Č. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis M. Č. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (veikdamas bendrininkų grupėje tyčia nužudė žmogų), savo kaltę pripažino tik iš dalies. Tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami, kadangi akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vyksta visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir šio proceso trukmę neabejotinai lemia padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo ilgalaikiu poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės tikslai realiai pasiekiami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo M. Č. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Č. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. Č. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.