Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-959-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1S-959-593/2018
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00284-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
P. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-959-593/2018
Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00284-2011-0;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 93-533 taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu P. Č. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubaustas dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 93-533 buvo nuspręsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtame nutarime buvo padaryta išvada, jog yra galimybė nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą. Tokį sprendimą Komisija priėmė, atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų pagal „OASys“), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu laikytinas nepriekaištingu – jis šešis kartus skatintas, pataisos namuose mokosi ir dirba bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 93-533 taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismas sprendė, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis P. Č. daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl šiuo atveju negali būti daroma išvada, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis P. Č. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimą, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsižvelgė į neatliktos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir neteisingai sprendė, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistasis pažymi, kad jis neprašo atleisti jo nuo likusios bausmės dalies atlikimo ir atkreipia dėmesį į tai, jog lygtinis paleidimas yra laikytinas tiesiog kita bausmės atlikimo forma, o ne atleidimu nuo paskirtos bausmės atlikimo. Be to, P. Č. skunde nurodo, jog tęsdamas jam paskirtos bausmės atlikimą laisvėje, jis galėtų greičiau integruotis į visuomenę, o dirbdamas, mokėdamas mokesčius ir dorai gyvendamas įrodytų savo nusiteikimą gyventi teisingai.

4.2. Taip pat, skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai sukritikavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą. Nuteistasis pažymi, kad savo veiksmais minėtą rezultatą jis sumažino nuo 30 balų pagal (pagal „OASys“) iki 16 balų (pagal „OASys“) ir tai turėtų būti laikoma ženklia jo pažanga. Be to, iš P. Č. skundo motyvų, galima suprasti, jog jo manymu vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra svarbu tik nustatyti, tai ar ji yra aukšta, ar vidutinė, ar žema, neskirstant jos į dinaminius ir statinius balus.

4.3. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kuria rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, tokiu būdu siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį asmenims ir skatinti nuteistuosius įsilieti į visuomenę. Taip pat P. Č. nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartyje Nr. 602-126/2012 įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų privalomumas.

4.4. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs lygtinio paleidimo instituto taikymui būtinąją jam paskirtos bausmės dalį bei atkreipia dėmesį, jog BVK nenumato, kokia turi būti neatlikta bausmės dalis, tam kad asmeniui būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Todėl, nuteistojo manymu, minėta aplinkybe teismas negali remtis spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą.

4.5. Taipogi, skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismui BVK 157 straipsnio 4 punkte numatyta tvarka buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, tačiau žemesnės instancijos teismas jo nepatvirtino ir nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau buvo padariusi Komisija. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nepasitikėjo ir abejojo Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta ir yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus bei turi susiformavusią lygtinio paleidimo praktiką. Be to, anot P. Č., apylinkės teismas, netvirtindamas minėto Komisijos nutarimo, pavertė jos darbą niekiniu, o nuteistieji tai matydami, netenka motyvacijos elgtis tinkamai, kadangi pradeda abejoti įstatymo, numatančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos veikimu.

4.6. Skunde be kita ko, nurodyta, jog BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad asmuo negali būti baudžiamas du kartus už to paties nusikaltimo padarymą. Tačiau, nuteistojo manymu apylinkės teismas minėtą nuostatą pažeidė, skundžiamoje nutartyje atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą.

4.7. Taip pat, P. Č. skunde teigia, jog skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota ir, kad joje nenurodyta nei viena konkreti aplinkybė, sudaranti pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatytą nekaltumo prezumpciją ir padarė BK 154 155 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, todėl tokie apylinkės teismo veiksmai yra laikytini deliktu. Be to, tokiu būdu apylinkės teismas veikė priešingai minėtoms Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

4.8. Be to, skunde nuteistasis nurodo, lygtinio paleidimo atveju įsipareigojantis doru ir pavyzdingu darbu įrodyti esantis patikimu, daugiau nenusikalsti ir neužsiimti įstatymų draudžiama veikla. P. Č. pažymi, jog turi konkrečius tikslus, kurių sieks būdamas laisvėje, t. y. dirti, puoselėti socialinius ryšius, laikytis teismo jam paskirtų įpareigojimų, gerbti priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą, atstatyti savo reputaciją, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu bei išdirbti tokį stažą, kad gautų senatvės pensiją.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo P. Č. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. Č. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos ir kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, P. Č. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – 2019 m. birželio 19 d. jis bus atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, jog P. Č. Komisijai pateikė sutikimą, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, 2018 m. rugsėjo 19 d. jis jau turėjo teisę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikti prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Be to, apygardos teismui pateiktoje P. Č. skundo nagrinėjimo medžiagoje esanti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto M. K. 2018 m. rugsėjo 27 d. išvada Nr. 62-4548 patvirtina, jog P. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir neargumentuota. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, tokį savo sprendimą grindė tuo, jog P. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, bei tuo, kad P. Č. yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Taip pat apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė ir tai, jog nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ir laikytinas žemu, tačiau jį sudarančių dinaminių balų suma (t. y. 14 balų pagal „OASys“) yra pakankamai didelė ir nuteistasis privalo ją mažinti teigiamais savo veiksmais. Taigi, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, aiškiai nurodė ją pagrindžiančius motyvus. Be to, aukščiau aptartos žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje įvertintos aplinkybės yra neabejotinai svarbios ir vertintinos svarstant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, tačiau nuteistasis aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde daugelį iš jų ginčija.

10. Nuteistojo skunde teigiama, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą bei į jo neatliktos bausmės dalį. Tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, taipogi į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę P. Č. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Minėtas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas pasižymėjo cinizmu, veikos padarymo metu P. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, veikė kartu su bendrininkais. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines P. Č. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. Č. pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį bei pavojingumą ir tokia teismo nutarties argumentacija negali būti vertinama, kaip pakartotinis asmens nuteisimas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atliktos ir neatliktos P. Č. paskirtos bausmės santykį, kadangi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos minėta aplinkybė yra iš tiesų svarbi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik bausmę atliekant. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas spręsdamas P. Č. lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai atsižvelgė į P. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į atliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti bei įgyvendintas teisingumo principas.

11. Nuteistojo skunde nesutinkama ir su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. P. Č. pažymi, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į jo daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei nepagrįstai atsižvelgė į dinaminių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, nustatytą vadovaujantis „OASys“ metodika. Tačiau šie nuteistojo skundo motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Šiuo atveju būtent dinaminių balų mažėjimas yra itin reikšmingas, kadangi tik šių balų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bei mąstymo ir tik minėtų balų mažėjimas objektyviai patvirtina, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra nekintanti ir niekaip nepriklausanti nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, todėl teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą jos nevertina ir į ją neatsižvelgia. Skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai atsižvelgta į P. Č. taikant „OASys“ metodiką nustatyta dinaminių balų sumą. Taipogi, pritartina ir apylinkės teismo išvadai, jog nors iš P. Č. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nuo pirminio nusikalstamo elgesio vertinimo (atlikto 2013 m. balandžio 19 d.) iki pastarojo vertinimo, savo nusikalstamo elgesio rizikos balus sumažino beveik per pusę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir paskutiniojo vertinimo metu buvo nustatyta gana didelė dinaminių balų suma (t. y. 14 balų), sprendžiama, jog nuteistasis vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino ir pakankamai atsižvelgė į nuteistojo P. Č. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą ir pagrįstai konstatavo, kad tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir be jokio pagrindo nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau buvo padariusi Komisija. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau ši nuostata, jokiu būdu nereiškia, kad teismas visais atvejais privalo patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą – lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, ar minėtas pagrindas egzistuoja teismas objektyviai gali įvertinti tik patikrinęs lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, ką nagrinėjamu atveju padarė apylinkės teismas ir kas negali būti vertinami kaip neteisėti ar nepagrįsti teismo veiksmai.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kuria rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje (Nr. 2K-248/2009), konstatavo, jog rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai (prie kurių priskiriama nuteistojo minima rekomendacija), iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi <...>, todėl žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neprivalėjo vadovautis minėtose rekomendacijose nurodytais reikalavimais.

14. Teisėjų kolegija, papildomai pažymi, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertini ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš P. Č. socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu jis buvo šešis kartus paskatintas už gerą elgesį, be to jis du kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytas vidaus taisykles, tačiau už tai drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Vis dėlto, pažymėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.

15. Teisėjų kolegija pritaria ir skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teigiami nuteistojo P. Č. elgesio pokyčiai, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta anksčiau, nuosekliai mažina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, be to, atlikdamas bausmę mokosi ir dirba, tačiau byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu P. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo P. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė