- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-265-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00284-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- P. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. Č. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. birželio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis P. Č. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo išvados iš esmės skiriasi nuo išvadų, pateiktų Komisijos nutarime. Iš Komisijos nutarimo matyti, jog jis deda pastangas keisti gyvenimo būdą, įvertindamas dėl nusikalstamų veikų darymo atsirandančias neigiamas pasekmes, siekia užsibrėžtų tikslų, žinių, tobulina savo gebėjimus. Tai įrodo ir „OAS‘ys“ vertinimas. Nuteistojo nuomone, žemesnės instancijos teismas neobjektyviai vertino visas aplinkybes, sumenkino jo pastangas keisti savo elgesį ir požiūrį į gyvenimą. Be to, atsižvelgdamas į neatliktos bausmės dydį, apylinkės teismas neįvertino kokią bausmės dalį jis jau yra atlikęs.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo P. Č. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.
7. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Č. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad P. Č. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau pagrindo daryti išvadą, jog jis atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais P. Č. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, baldžiaus specialybę, šiuo metu mokosi staliaus specialybės, dirba, o iš gaunamo atlygio dengia priteistus civilinius ieškinius pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius patvarkymus. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nesilaikė subkultūros tradicijų, neišreiškė diskriminacinio pobūdžio minčių, palaikė pagarbius santykius su jo priežiūrą vykdančiais pareigūnais, buvo skatintas. Taip pat nustatyti ir trys jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ryšių palaikymas su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo P. Č. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog P. Č. daro akivaizdžią ir įtikinančią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OASys“ metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis, kaip ir bausmės atlikimo pradžioje, taip ir šiuo metu, priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikai – pagal „OAS‘ys“ metodiką nustatyti 11 balų. Pirminio, t. y. 2013 m. balandžio 19 d. atlikto, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu šis rezultatas sudarė 30 balų. 2013 m. balandžio 19 d. atlikto vertinimo metu nustatyti balai pradėjo kisti tik nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. ir iki 2019 m. liepos 4 d. sumažėjo iki 13 balų. Nors nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sistemingai kito į teigiamą pusę, t. y. mažėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš šiuo metu jam nustatomų 11 balų net 9 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos savo elgesiu P. Č. dar gali įtakoti (sumažinti arba padidinti), o nuo 2019 m. liepos 4 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo, nuteistasis dinaminius balus sumažino vos 2 balais. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nežymus dinaminių balų pokytis pastaruoju metu patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog nors nuteistasis ir daro pažangą šioje srityje, tačiau ji vis dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog suteiktų pagrindą priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jau šioje bausmės vykdymo stadijoje.
11. Analizuojant P. Č. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, buvo skatintas dešimt kartų. Nors drausminėmis nuobaudomis jis pataisos įstaigoje nebuvo baustas, tačiau iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog 2012 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. kovo 20 d. bei 2019 m. sausio 11 d. P. Č. buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo, kad rodo, jog nepriekaištingai viso bausmės atlikimo metu jis nesielgė. Paskutinis pažeidimas padarytas praėjus ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios, kai bausmės atlikimo vietoje nustatytos taisyklės ir režimo reikalavimai jam buvo puikiai žinomi. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus, kadangi jam skirtus paskatinimus keitė pažeidimų darymas. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, kad po paskutinio pažeidimo padarymo praėjo tik kiek daugiau nei vieneri metai, po to nuteistasis buvo paskatintas vos tris kartus, teisėjų kolegija mano, jog P. Č., kuris bausmę atlieka už labai sunkaus negrįžtamas pasekmes sukėlusio smurtinio nusikaltimo padarymą (veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, jis sudavė nukentėjusiajai rankomis ir kojomis ne mažiau devynių smūgių į viršutinę kūno dalį, daugiausiai į galvą, po ko dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje ji mirė) bei siekia būti paleistas lygtinai likus pakankamai didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau nei 3 metams), dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.
12. Kadangi nustatyta, jog P. Č. bausmės atlikimo metu nesielgė išimtinai teigiamai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis vis dar neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė P. Č. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti su nuteistuoju, jog Komisija, o ne apylinkės teismas objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
13. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. Č. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.