- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1610-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01373-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 nustatytą nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) V. G.; 2) priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 buvo nutraukta ieškovo V. G. ir atsakovės R. G. santuoka. Minėtu sprendimu taip pat buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios sąlygas nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina R. G.; nustatyta, kad ieškovas V. G. teiks išlaikymą vaikams, mokėdamas per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės po 200 Eur kiekvienam.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nurodė, kad 2020-03-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07620 (toliau - baudžiamoji byla), kuriame atsakovei pareikštas įtarimas pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. dėl smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą V. G. Baudžiamojoje byloje atsakovės atžvilgiu yra pritaikyti laikini apribojimai bendrauti su nukentėjusia dukra ir nepilnamečiu sūnumi M. G., dėl ko nuo 2020-03-10 ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu V. G..
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2020 metų vasario mėnesio pastoviai gyvena su tėvu ir Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi patvirtintų duomenų, kad tėvas netinkamai prižiūrėtų vaikus. Akcentavo pastovumo principo svarbą. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad nepaisant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, negyvenančiam su vaikais tėvui (motinai) turi būti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, o tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikai, turi stengtis, kad nebūtų prarastas emocinis ryšys tarp vaikų ir negyvenančios su jais motinos (tėvo).
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti, prašė jį atmesti.
6. Atsakovė nurodė, kad pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018, kuriame buvo išspręsta santuokos nutraukimo byla abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove (vaikų motina), vaikai bus auklėjami bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralės normų, V. G. bendraus su vaikais netrukdomai, nekliudant, neatliekant veiksmų, skatinančių vaikus nebendrauti su tėvu.
7. Atsakovė pažymėjo, jog dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo visiškai nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su vaikų motina, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno kartu su atsakove, kuriuos ji išlaikė ir rūpinosi, vaikai nuo vaikystės labai prisirišę prie jos; su vaikais buvo palaikomi itin artimi ir šilti tarpusavio santykiai. Atsakovė pažymėjo, kad nors jos atžvilgiu ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą, tačiau konfliktas su dukra įvyko dėl to, kad dukra pradėjo prastai lankyti mokyklą, dukros elgesys 2020-02-13 po pasimatymo su ieškovu pasikeitė į blogąją pusę, ji nesileido nuvežama į mokyklą, nedalyvavo pamokose, dėl ko įvykusio konflikto metu siekė vaiką paauklėti. Dukra atsakovės neklausė, atsikalbinėjo, dėl ko atsakovė nestipriai suėmė mergaitės veidą abiem rankomis ir pasakė kalbėti su ja. Pažymėjo, jog atsakovės atžvilgiu nėra priimtas joks įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, patvirtinantis atsakovės netinkamą elgesį su vaikais. Nurodė, jog ieškovas nesudaro vaikams tinkamų sąlygų augti ir vystytis: neturi nuosavo būsto, tad vaikai šiuo metu būna su juo, jo sugyventine, sugyventinės dukra (13 metų) 2 kambarių senos statybos bute, priklausančiame sugyventinei. Vaikams šiame bute nėra skirti atskiri kambariai, o atsakovė su vaikais visada gyveno erdviame jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, kur kiekvienas iš vaikų turėjo nuosavą kambarį, asmeninę erdvę.
8. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nuo pat santuokos nutraukimo visiškai nesilaikė Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu sutarto mokėtino išlaikymo dydžio, dėl ko susidarė net 11 108,60 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 nustatytą nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamąją vietą kartu su motina R. G. ir nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu). Priteisė iš atsakovės R. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės. Nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) atsakovė su vaikais bendrauja antradieniais metų porinėmis savaitėmis, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių (esant karantinui, ieškovas privalo vaikus pristatyti į atsakovės gyvenamąją vietą) ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) atsakovė su vaikais bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, ieškovas vaikus turi pristatyti pats į atsakovės gyvenamąją vietą penktadienį 18:00 val. ir atsakovė turi grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20:00 val.; 3) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; 4) ieškovas turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina R. G.. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje; 5) vaikams sergant, ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikams susitikti teismo nustatytu laiku su jų motina (atsakove), ieškovas privalo atsakovę informuoti 2 val. iki numatyto susitikimo laiko ir vėliau, kitą dieną, pateikti pateisinančius dokumentus už kiekvieną nesusitikimo kartą (gydytojo pažymą, psichologo pažymą, VVTAĮT raštą). Teismas įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl R. G., iš naujo, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir kitas aplinkybes, įvertinti galimybes vaikams gyventi su jų motina ir pateikti išvadą. Teismas priteisė iš atsakovės 519,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų aiškiai išsakytą norą likti gyventi su tėvu, nesant įrodymams, kad toks vaikų noras akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai šiuo metu pastoviai gyvena su tėvu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesams, įvertinęs 2020-05-19 VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnybos rekomendaciją, kad vaikų kontaktus su motina reikia atnaujinti palaipsniui, įvertinęs, jog nuo 2020-03-02 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20, kuriame atsakovei pareikštas įtarimas dėl 2020-02-13, apie 22.20 val. smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą V. G. bei atsakovės atžvilgiu pritaikytų laikinų apribojimų nebendrauti su vaikais, kurie panaikini 2020-04-01 nutarimu, atsakovei raštiškai pasižadėjus neišvykti, konstatavo, kad vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip esminis, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-28 sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su atsakove pakeitė, nustatydamas ją kartu su ieškovu.
11. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis vienam vaikui 200 Eur yra mažesnis nei nurodomas MMA 2021 metams, t. y. vienam vaikui 233,50 Eur, todėl jo įrodinėti nereikia. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį bei turimus kreditorinius įsipareigojimus, sveikatos būklę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendaciją dėl 200 Eur išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, teismas darė išvadą, kad atsakovės gaunamos pajamos ir padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, todėl iš atsakovės priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam.
12. Teismas ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2020-03-10 netenkino, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi iš atsakovės buvo priteistas laikinas išlaikymas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-05-12), kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
13. Teismas nurodė, kad situacija, kai vaiko tėvas (motina) nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Teismas nustatė, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020-11-19 nutartyje buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais, kurios buvo nustatytos dviem etapais: pereinamasis laikotarpis nuo 2020-11-19 iki 2020-12-17; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2020-12-18 buvo nustatyta, jog 1) atsakovė su vaikais bendrauja antradieniais metų porinėmis savaitėmis, pradedant skaičiuoti nuo 2020-12-22, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių (po ugdymo įstaigos ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių) ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) atsakovė su vaikais bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pradedant skaičiuoti nuo 2020-12-26, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių ir/ar jų gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20:00 val.; 3) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; 4) ieškovas turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
14. Teismas, atsižvelgdamas į institucijų rekomendacijas dėl bendravimo tvarkos, įvertinęs byloje esančią medžiagą, siekdamas apsaugoti nenutrūkstamą vieno iš tėvų (vaikų motinos) bendravimą su vaikais, nustatė bendravimo tvarką kaip nurodyta aukščiau, ir, atsižvelgdamas į šalyje paskelbto karantino sąlygas, nustatė, jog ieškovas nepilnamečius vaikus atsakovei turi atvežti į atsakovės gyvenamąją vietą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų - priteisti iš atsakovės ieškovui 1160 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad ieškovas ieškinyje tarp kitų reikalavimų prašė teismo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes jis to neprašė. Be to, byloje nebuvo pateiktas atsakovės priešieškinis su prašymu nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, todėl ginčijamu sprendimu nustatydamas atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatydamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančias vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas bei rekomendacijas, neįvertino specialistų nurodymų vaikų ir motinos ryšį atkurti palaipsniui, o taip pat nustatė ieškovui nepagrįstas sąlygas, dėl ko gali nukentėti nepilnamečių vaikų bei ieškovo teisės bei teisėti interesai.
15.3. Vadovaujantis byloje esančiomis vaikų teisių apsaugos specialistų rekomendacijomis, sprendžiant dėl laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, svarbu įvertinti vaikų emocinę būseną, nes vaikai pagal byloje esančias specialistų išvadas šiuo metu nenori bendrauti su motina. Ieškovas supranta ir neneigia atsakovės teisės bendrauti su vaikais ir niekaip nenori šios teisės riboti, tačiau mano, jog konkrečiu atveju yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikai turėtų galimybę atkurti prarastą ryšį su atsakove.
15.4. Visiškai nesuprantami teismo įpareigojimai ieškovui, kad ieškovas vaikus turi pristatyti pats į atsakovės gyvenamąją vietą ir vaikams sergant, ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikams susitikti teismo nustatytu laiku su jų motina (atsakove), ieškovas privalo atsakovę informuoti 2 val. iki numatyto susitikimo laiko ir vėliau, kitą dieną, pateikti pateisinančius dokumentus už kiekvieną nesusitikimo kartą. Tokie įpareigojimai aiškiai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, o taip pat sunkiai įgyvendinami, dėl ko ieškovui gali būti skiriamos baudos už sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimus.
Šalies argumentai
15.5. Ieškovas mano, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-11-19 nutartyje Nr. e2S-1735-565/2020 visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir kaip laikinąją priemonę nustatė tinkamą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
15.6. Ginčijamame teismo sprendime teismas klaidingai teigia, kad ieškovas patyrė 700 Eur teisinių paslaugų išlaidų, viso su žyminiu mokesčiu - 776 Eur. Teismas nurodo, kad patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 67 proc. ieškovui iš atsakovės priteisia 519,92 Eur išlaidų. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 1160 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso su žyminiu mokesčiu - 1236 Eur.
15.7. Visiškai nesuprantamas teismo nurodytas teiginys, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 67 proc. Vertinant ginčijamo sprendimo turinį bei rezoliucinę dalį, galima teigti, kad visi ieškovo ieškinio reikalavimai yra patenkinti, todėl teismas turėjo priteisti visą bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog nors ir nesutiko su teismo sprendimu, tačiau vadovaudamasi išimtinai prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, sprendimo neskundžia ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1 . V. G. apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą, skunde nenurodyta jokių termino praleidimo priežasčių, net neprašyta jo atnaujinti, todėl prašo apeliacinį procesą nutraukti.
16.2 .Visiškai nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, neva teismas, nustatydamas atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, viršijo savo įgalinimus, išėjo už ieškinio ribų, nes 2020-05-05 ieškovas savo ieškinio 2.1p. paskutinėje pastraipoje nurodė, kad „<...gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta kartu su tėvu (ieškovu) V. G. nustatant analogišką bendravimo su vaikais tvarką kaip ir minėtame teismo sprendime>", todėl kitokios bendravimo tvarkos, nei prašė ieškovas, nustatymas, nereiškia, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.
16.3 . Net ieškovui ir nepareiškus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose.
16.4 . Ieškovas iš esmės sutinka su sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, jos neginčija, išskyrus pačiam V. G. nustatytas sąlygas (dėl vaikų pristatymo bendravimui į mano gyvenamąją vietą). Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, neva teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Pastebėjo, kad tokia bendravimo tvarkos sąlyga buvo nustatyta ir 2020-11-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuomet buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka.
16.5 . Nesutiko ir su apeliacinio skundo argumentu, neva teismas nepagrįstai įpareigojo jį tam tikrais laikotarpiais pristatyti vaikus bendravimui į atsakovės gyvenamąją vietą. Pastebėjo, kad teismas įpareigojo V. G. pristatyti vaikus į jos gyvenamąją vietą tik išimtiniais atvejais, t. y. esant šalyje paskelbtam karantinui, kai vaikai fiziškai nebūna ugdymo įstaigose/neformalaus ugdymo būreliuose, t. y. tik tada, kai vaikai realiai fiziškai būna namuose. Atkreipė dėmesį, kad tokia vaikų pristatymo-paėmimo tvarka jau yra įprasta, žinoma, kadangi vykdant laikiną jos ir vaikų bendravimą, apeliantas vaikus bendravimui jau kurį laiką jai perduoda neutralioje aplinkoje, taip buvo sutarta tarpininkaujant atvejo vadybininkams bei socialiniams darbuotojams.
16.6 . Nurodė, kad skundžiamu sprendimu nustatyta iš esmės ta pati, kaip ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka - tas pats intensyvumas, tas pats laikas, savaitės dienos, papildomai nustatant vaikų tėvui pareigą išimtiniais atvejais vaikus pristatyti į atsakovės gyvenamąją vietą.
16.7 . Nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas riboti atsakovės bendravimą su vaikais, taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovė netinkamai auklėja ar prižiūri vaikus. Apeliantas draudžia vaikams su atsakove gyvai bendrauti Skype programa, susitikti, kontroliuoja vaikų susirašinėjimą, todėl vaikų tėvo įpirštas nenoras bendrauti su mama turi būti vertinamas kaip vaikams daromo poveikio išvada. Faktą, kad apeliantas neužtikrina pilnaverčio vaikų ir motinos emocinio ryšio palaikymo ir/ar jo formavimosi patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 202l-02-01 nutartis, kuria jam pagrįstai buvo paskirta bauda už nesikooperavimą ir netinkamą Vilniaus apygardos teismo 2020-11-19 dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
16.8 . Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, neva teismas neteisingai apskaičiavo ir tarp šalių paskirstė apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas, matydamas, kad teismas neišsprendė klausimo dėl jo visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, turėjo per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau šito nepadarė. Taip pat nepagrįsta apelianto pozicija, neva teismas patenkino visus ieškinio reikalavimus, todėl turėjo priteisti visą bylinėjimosi išlaidų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Apeliantas 2021-06-07 pateikė prašymą papildyti bylą išrašais iš medicininių dokumentų, siuntimu į VUVL stacionarą, pagalbos šeimai planu. Nurodė, kad kreiptis pagalbos į medikus teko po 2021-05-07 įvykusio vaikų susitikimo su vaikų motina.
4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, taip pat į tai, kad su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti atsakovė bei kad jie gauti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. ieškovas šių rašytinių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo termino
6. Atsakovė prašo apeliacinį procesą nutraukti, kadangi ieškovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.
7. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, byla pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalims ir jų atstovams, buvo išnagrinėta 2021-02-26, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2021-03-17, tad spendimas galėjo būti apskųstas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, t. y. iki 2021-04-16, 24 val. imtinai (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Apeliacinis skundas į teismų sistemą ieškovo atstovo įkeltas 2021-04-17, 00.10 val., o teisme užregistruotas 2021-04-19, kadangi balandžio 17-18 dienos buvo savaitgalis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas paduotas pavėlavus 10 min., o kitos dienos buvo ne darbo dienos ir skundas užregistruotas pirmadienį, spręstina, jog apeliantas nepraleido termino skundui paduoti. Dėl to atsakovės prašymas apeliacinį procesą nutraukti negali būti tenkintas.
Dėl ginčo esmės
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka bei ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 buvo nutraukta ieškovo V. G. ir atsakovės R. G. santuoka bei patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, be kita ko, nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina R. G., o R. G. įsipareigojo nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais, taip pat neatlikti veiksmų, skatinančių vaikus nebendrauti su tėvu.
10. Byloje esančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus duomenimis, nuo 2020-03-02 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07620-20, kuriame atsakovei pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl 2020-02-13 smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą V. G.. Byloje pateikti duomenys apie tai, jog 2020-03-02 ikiteisminio pareigūno nutarimu atsakovei buvo pritaikyti laikini apribojimai nebendrauti su dukra ir nepilnamečiu sūnumi, todėl nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. vasario mėnesio ir šiuo metu gyvena su tėvu ieškovu V. G.. 2020-04-01 nutarimu atsakovei pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos, panaikintas nustatytas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaikais, taip pat nesilankyti dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje.
11. 2020-07-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų tėvu V. G. jo gyvenamojoje vietoje.
12. 2020-10-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikinoji atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su motina R. G. tokiomis sąlygomis: 1) atsakovė su vaikais bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; 2) atsakovė su vaikais bendrauja antradieniais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių 18.00 val. ir pristatydama ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą 8.00 val.; 3) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 20.30 val., o ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina nurodytu būdu; 4) šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute) dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
13. Vilniaus apygardos teismo 2020-11-19 nutartimi buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-02 nutartis, priimta atsakovės prašymu, dėl laikinos atsakovės R. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvarkos ir buvo nuspręsta nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikai turėtų galimybę atkurti prarastą ryšį su atsakove, todėl pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2020-11-19 iki 2020-12-17) buvo nustatyta, jog vaikų motina su vaikais bendraus telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis bei savaitgaliais. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (nuo 2020-12-18) buvo nustatyta, kad: 1) atsakovė R. G. su vaikais bendrauja antradieniais metų porinėmis savaitėmis, pradedant skaičiuoti nuo 2020-12-22 (52 metų savaitė), pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių (po ugdymo įstaigos ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių) ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 20 atsakovė R. G. su vaikais bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pradedant skaičiuoti nuo 2020-12-26 (52 metų savaitė), pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių ir/ar jų gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20:00 val.; 3) atsakovė R. G. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; 4) ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.
14. Apeliantas nurodo, jog jis ieškiniu neprašė nustatyti atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais, todėl teismas, tokią tvarką nustatęs, išėjo už ieškinio ribų.
15. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ir specialias laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
16. Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką, teismas bylose, susijusiose su vaikų teisėmis ir interesais, turi būti aktyvus ir gali viršyti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas ieškinio reikalavimuose nustatyti atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais aiškiai nesuformulavo, o atsakovė priešieškinio nereiškė, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ginčą, šalių elgesį, ginčo pasekmes nepilnamečiams vaikams, pagrįstai tokią tvarką nustatė pats.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Be to, teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Nagrinėjamu atveju teismui nekiltų pareiga nustatyti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu motina tvarkos, jeigu šalių santykiai nebūtų konfliktiški ir tarp šalių nebūtų kilusio ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nustatė motinos ir vaikų bendravimo tvarką. Apelianto pateikti nauji įrodymai: V. G. išrašas iš medicininių dokumentų, siuntimas į VUVL dienos stacionarą, pagalbos planas teismo konstatuotų faktinių aplinkybių nekeičia ir nepaneigia.
19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatydamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančias vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas bei rekomendacijas, neįvertino specialistų nurodymų vaikų ir motinos ryšį atkurti palaipsniui, o taip pat nustatė ieškovui nepagrįstas sąlygas, dėl ko gali nukentėti nepilnamečių vaikų bei ieškovo teisės bei teisėti interesai.
20. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, specialistų išvadas ir rekomendacijas bei pažymėjo, kad situacija, kai vaiko tėvas (motina) nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į institucijų rekomendacijas dėl bendravimo tvarkos, įvertinęs byloje esančią medžiagą, siekdamas apsaugoti nenutrūkstamą vieno iš tėvų (vaikų motinos) bendravimą su vaikais, atsižvelgdamas, jog nuo 2020-12-18 yra pasibaigęs pereinamasis laikotarpis, nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri byloje jau buvo nustatyta 2020-10-02 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pakeista 2020-11-19 Vilniaus apygardos teismo, ir, atsižvelgdamas į šalyje paskelbto karantino sąlygas, papildomai nustatė, jog ieškovas nepilnamečius vaikus atsakovei turi atvežti į atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas papildomai taip pat nurodė, jog vaikams sergant, ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikams susitikti teismo nustatytu laiku su jų motina, ieškovas privalo atsakovę informuoti 2 val. iki numatyto susitikimo laiko ir vėliau, kitą dieną, pateikti pateisinančius dokumentus už kiekvieną nesusitikimo kartą.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas naujos, šalims nežinomos ar nepatogios atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais nenustatė, o paliko tokią, kuri jau buvo nustatyta teismo nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones bei kuri jau penkis mėnesius buvo taikoma ir vykdoma, todėl atmestini apelianto argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančias vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas.
22. Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytais papildomais apribojimais, pagal kuriuos jis, esant šalyje karantinui, privalo vaikus pristatyti į atsakovės gyvenamąją vietą, o vaikams sergant, ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikams susitikti teismo nustatytu laiku su jų motina, ieškovas privalo atsakovę informuoti 2 val. iki numatyto susitikimo laiko ir vėliau, kitą dieną, pateikti pateisinančius dokumentus už kiekvieną nesusitikimo kartą. Apeliantas nurodo, jog tokie įpareigojimai aiškiai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, o taip pat yra sunkiai įgyvendinami, dėl ko ieškovui gali būti skiriamos baudos už sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimus.
23. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi papildomos sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos teismui konstatavus, jog atsakovei yra apsunkintos bendravimo su vaikais sąlygos, nustačius, jog atsakovei vaikus atvykus pasiimti iš ieškovo ir vaikų gyvenamosios vietos, dėl ko kyla konfliktai ir ginčai, taip pat įvertinus ir tai, kad šalyje vyksta karantinas dėl COVID19 viruso. Teismas nurodė, jog tam, kad nekiltų kliūčių atsakovei pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ieškovas nepilnamečius vaikus atsakovei turi atvežti į atsakovės gyvenamąją vietą bei pažymėjo, jog ieškovas turi užtikrinti ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikams bendrauti su atsakove (vaikų motina).
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis papildomai nustatytomis sąlygomis, kadangi tokiu būdu siekiama išvengti ateityje galimų vaikų paėmimo iš apelianto gyvenamosios vietos ginčų. Be to, toks teismo įpareigojimas buvo nustatytas įvertinus paties apelianto elgesį, neužtikrinant pilnaverčio vaikų ir motinos emocinio ryšio palaikymo bei nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuomet vaikų motina su vaikais negalėjo susitikti bendravimo tvarkoje numatytu laiku 2020-12-05 ir 2020-12-12 bei nebuvo tinkamai užtikrinta bendravimo tvarka telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val., dėl ko ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-01 nutartimi buvo paskirta bauda, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-939-577/2021 palikta nepakeista.
25. Svarbu, jog nurodytos sąlygos (dėl įpareigojimo ieškovą vaikus pristatyti į atsakovės gyvenamąją vietą) yra laikinos - karantino laikotarpiui. Bendravimo tvarkos sąlyga, pagal kurią vaikams sergant ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikams susitikti teismo nustatytu laiku su jų motina, ieškovas privalo atsakovę informuoti 2 val. iki numatyto susitikimo laiko ir vėliau, kitą dieną, pateikti pateisinančius dokumentus už kiekvieną nesusitikimo kartą, niekaip nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Nurodyta sąlyga yra ne tik užtikrinanti negyvenančios kartu su vaikais motinos teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, asmeninė teisė, ne tik užtikrinanti realų nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančios motinos kontaktą, bet taip pat ir užtikrinanti vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigą, užtikrinanti teismo sprendimo vykdymą.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo žyminį mokestį 76 Eur bei patyrė 700 Eur teisinių paslaugų išlaidų, viso 776 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 67 proc. ieškovui iš atsakovės priteisė 519,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad jis patyrė iš viso 1236 Eur. Taip pat nurodė, kad jam visiškai nesuprantamas teismo nurodytas teiginys, jog ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 67 proc., kadangi visi ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, todėl teismas turėjo priteisti visą bylinėjimosi išlaidų sumą.
29. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 76 Eur žyminį mokestį ir patyrė ne 1160 Eur, bet 950 Eur atstovavimo išlaidų pagal į bylą pateiktus septynis mokėjimo nurodymus (2020-04-30 – 250 Eur, 2020-05-18 – 100 Eur, 2020-08-04 - 100 Eur, 2020-09-02 - 100 Eur, 2020-09-14 – 150 Eur, 2020-09-21 – 100 Eur ir 2020-10-05 - 150 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, padarė rašymo apsirikimą.
30. Ieškiniu buvo reikalaujama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) V. G.; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo konkrečioje byloje įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės bei 3) priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020-03-10 iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
31. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino du reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo vaikams priteisimo, atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taigi, procentaliai ieškinys buvo tenkintas 67 procentais. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, susiję su tuo, jog teismas turėjo priteisti visas jo patirtas išlaidas. Tačiau sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai patenkintų reikalavimų dalį skaičiavo nuo 776 Eur sumos, kadangi, kaip buvo nurodyta, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas patyrė 950 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo už ieškinį 76 Eur žyminį mokestį, taigi, iš viso patyrė 1026 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą dėl ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas, nurodant, jog iš atsakovės ieškovui priteistina 687 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Aplinkybė, jog ieškovas neprašė teismo priimti papildomo sprendimo ar ištaisyti rašymo apsirikimo, nepaneigia ieškovo teisės prašyti pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl bylos baigties
33. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, nustačius, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 276 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlygimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos atsakovei iš apelianto.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apelianto (ieškovo ) V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodant, jog ieškovui V. G. iš atsakovės R. G. priteistinos 687 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. G. atsakovei R. G. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.