Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo V. G. atskiruoju skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

6.1. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovo pareikšto ieškinio užtikrinimo, vertino jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės atitinka reiškiamą ieškinio reikalavimą, jas pritaikius, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas ieškinio tenkinimo, ar atmetimo klausimas, išsamiai neįsigilinus į nepilnamečių vaikų poreikius, neišklausius šalių pozicijų, neįvertinus įrodymų, nepilnamečių vaiko interesai gali būti pažeisti neužtikrinant minimalių vaikų poreikių, saugios aplinkos.

6.2. Pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad ieškinio reikalavimas yra prevencinio pobūdžio, jo siekiama apriboti atsakovei galimybę atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos vaikams padarymo ateityje grėsmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.255 str. 1 d.). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.

6.3. Atsakovė įtariama smurto panaudojimu prieš nepilnametę dukrą V. G.. Baudžiamojoje byloje atsakovės atžvilgiu yra pritaikyti laikini apribojimai bendrauti su nukentėjusia ir nepilnamečiu sūnumi M. G., todėl nuo 2020 m. kovo 10 d. ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai V. G. ir M. G. gyvena kartu su ieškovu V. G.. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečių vaikų motina (atsakovė), nuolat vaikus įžeidinėjo ir naudojo prieš juos fizinį bei psichologinį smurtą dėl ko vaikams su ja gyventi nesaugu. Dėl minėtų aplinkybių vaikai su atsakove nenori bendrauti.

6.4. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (atsakove) R. G., tačiau vaikai su ja bendrauti bijo, jiems keliamas stresas. Taigi, dabar galiojanti bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina geriausių vaikų interesu.

6.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018, kuriame nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (atsakove) R. G. ir nustatyta, kad ieškovas V. G. teiks vaikams išlaikymą, mokėdamas iki vaikai sulauks pilnametystės po 200 Eur kiekvienam. Taigi šiuo metu egzistuoja realus teisinis pagrindas atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo ieškovas pareiškė patį ieškinį.

6.6. Tokia faktinė situacija leidžia pagrįstai spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o bylą nagrinėjant iš esmės teismui priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas, atsakovei atlikus veiksmus dėl vaikų grąžinimo pas ją, gali pasunkėti ar pasidaryti faktiškai neįmanomas, o taip pat pirmoje eilėje nukentės nepilnamečiai vaikai. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

6.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo. Vertinant tai, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. kovo mėn. 10 d. gyvena su ieškovu, kuris vykdo pareigą užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą bei kasdienę vaikų priežiūrą, yra pagrindas tokį ieškovo prašymą tenkinti.

6.8. Atsakovė turėtu pateikti duomenis apie savo materialinę padėtį bei pajamas tam, kad teismas galėtu įvertinti kokią sumą turi būti priteista iš atsakovės vaikų poreikiams tenkinti. Nors ieškovas ir sutinka, kad atsakovė teiktu išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį, tačiau įvertinus atsakovės turtinę padėtį, teismas turėtų padarytu išvadą, kad atsakovės padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

8.1. Ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiras žala nepilnamečiams vaikams, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams ar kad pagal savo finansinę padėtį atsakovė negali užtikrinti vaikams tinkamų sąlygų.

8.3. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė naudojo smurtą nepilnametės dukros atžvilgiu, jos atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis aktas.

8.4. Nors 2020 m. kovo 24 d. atsakovei buvo paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti su papildomais įpareigojimais nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo nepilnamečiais vaikais, bei nesilankyti jų dabartinėje gyvenamojoje vietoje, tačiau 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ąjame skyriuje buvo priimtas nutarimas pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas – nustatyti, kad atsakovės teisė matytis ir bendrauti su vaikais ribojama mėnesį laiko, kad toks ilgas į ateitį neapibrėžtas visiškas vaikų atskyrimas nuo motinos gali turėti neigiamų pasekmių mamos ir vaikų ryšio išsaugojimui ir tolimesniems santykiams, kad tolimesnis įsipareigojimų taikymas neproporcingai varžytų atsakovės teises, pažeistų tiek jos, tiek vaikų interesus bendrauti tarpusavyje.

8.5. Gyvendama pas ieškovą 2020 m. vasario mėnesį dukra pateko į ligoninę dėl to, jog į mokyklą iš ieškovo namų atsinešė peilį, žalojosi.

8.6. Atsakovės charakterio savybės nekenkia vaikams – ji nėra bausta administracine tvarka, yra gerai charakterizuojama darbe, byloje nėra duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, nėra teista.

8.7. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo priteisti laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovės. Atsakovė niekada nenusišalino nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, net ir vaikams būnant pas tėvą nuolat klausė ko reikia vaikams, siūlė atvežti jiems daiktus. maisto, vaistų, pirko sūnui naują kortelę, kurią pasak ieškovo sūnus pametė.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone išvadoje Dėl V. G. ieškinio dėl Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo palaikė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur. Skyrius atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, negyvenančiam su vaikais tėvui (motinai) turi būti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Tėvas (motina) su kuriuo lieka gyventi vaikai turi stengtis, kad nebūtų prarastas emocinis ryšys tarp vaikų ir negyvenančio su jais motinos (tėvo). Išvadą, teikianti institucija pavirtino, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. vasario mėnesio pastoviai gyvena su tėvu ir skyrius neturi duomenų, kad tėvas netinkamai prižiūri vaikaus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko šalys susitarė, jog jų nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. G.. Taip pat teismo patvirtinta sutartimi šalys susitarė, jog V. G. teiks išlaikymą vaikams, mokėdamas kas mėnesinį išlaikymą iki pilnametystės - po 200 Eur kiekvienam. Taip pat V. G. įsipareigojo apmokėti vaikų kaupiamuosius gyvybės draudimus, t. y. 57 Eur per mėn., vaikų telefoninio ryšio paslaugas, pasirūpinti vaikų telefono aparatais, bei apmokėti po 1 būrelį kiekvienam vaikui.

13. Ieškovas ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-5436-647/2020 prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 ir nustatyti nepilnamečių vaikų V. G. ir M. gyvenamąją vietą su ieškovu. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės R. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jų pilnametystės. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, bei priteisti laikiną išlaikymą vaikams. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Ieškovas (apeliantas) su tokia teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu (ieškovu) V. G. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, bei priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu; gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

15. Apeliantas nurodė, kad atsakovė įtariama smurto panaudojimu prieš nepilnametę dukrą V. G., todėl jos atžvilgiu yra taikomi bendravimo apribojimai ir susidaro ydinga situacija, kai vaikai gyvena su ieškovu, tačiau jų gyvenamoji vieta sprendimu yra nustatyta su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai taikomos ne išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius realiuosius šalių ar konkrečiu atveju vaikų poreikius, o preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar esančią šalių teisių pažeidimui. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą visiškai nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose yra svarbiausia užtikrinti geriausius vaikų interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai kur šiuo metu faktiškai yra vaikai, t. y. kad nors vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, tačiau vaikai realiai gyvena su tėvu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar susidariusi situacija nebežeidžia vaikų ir jų tėvų interesų. Taip pat, teismas visiškai nepasisakė dėl vaikų motinai taikomų apribojimų bendrauti su vaikais ir realios vaikų galimybės gyventi su motina esant tokioms aplinkybėms, t. y. ar nėra grėsmės vaikų interesų pažeidimui, kai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o išlaikymas priteistas iš tėvo, tačiau motinai taikomi bendravimo su vaikais apribojimai. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinęs nagrinėjamam klausimui esminės reikšmės turinčių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti nepilnamečių vaikų interesus.

16. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nurodė, kad šioje proceso stadijoje dar nėra įsigilinta į vaikų poreikius, neišklausyta šalių pozicija, tačiau pats nepareikalavo, kad atsakovė byloje pateiktų atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesulaukė jos atsiliepimo, bei nesulaukė ir nevertino išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonės nagrinėjamu klausimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje pateikti duomenys apie tai, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu yra nuspręsta atlikti vieno iš nepilnamečių vaikų ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pranešimas apie būtinumą skirti ekspertizę).

17. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Šiuo atveju, teismas visiškai nepasisakė dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo, nevertino aplinkybių, ar vaikų interesų nepažeidžia tokia situacija, kai vaikų motinai nėra nustatyta teikiamo išlaikymo suma (nes su ja yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta), o tėvui su kuriuo faktiškai yra vaikai yra nustatyta teikiamo išlaikymo suma (200 Eur/mėn.) ir šio išlaikymo teikimo priežiūrą uzufrukto teise vykdo atsakovei, kuri galimai realiai su vaikais nebūna. Taigi, darytina išvada, kad teismas turėdamas pareigą tokio pobūdžio byloje apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir elgtis aktyviai, nesiėmė jokių veiksmų siekdamas nustatyti ar dabartinė vaikų gyvenamoji vieta ir vaikams teiktino išlaikymo paskirstymas tėvams užtikrina geriausius vaikų interesus ir ar nėra poreikio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinos gyvenamosios vietos su tėvu nustatymą ir laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimą.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri negali būti paliktina galioti. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, nevertino kas atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus, išvadą teikiančios institucijos nuomonės, vaikų poreikių, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-339 straipsniais, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.