Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-532-372/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-02-23Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
e2A-532-372/2016
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00685-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
G. J.
Civilinė byla Nr. e2A-532-372/2016Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00685-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.6.5.2.1.;3.3.1.14.;3.3.1.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-287/2015 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, į bylą esant įtrauktai institucijai, duodančiai byloje išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 90 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-08-01 iki jo pilnametystės ((duomenys neskelbtini),), lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini),, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos, paskiriant ją priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnų išlaikyti jai padeda, skirdamas po 44 Eur kas mėnesį, tačiau šios pinigų sumos vaiko išlaikymui neužtenka. Tam, kad nors minimaliai būtų tenkinami augančio sūnaus būtini poreikiai, jo išlaikymui reikia skirti vidutiniškai po 180 eurų kas mėnesį. Šias išlaidas per mėnesį sudaro: maistui – apie 80 eurų, rūbams ir avalynei – apie 20 eurų, laisvalaikiui – apie 15 eurų, ugdymo priemonėms, mokyklai – apie 20 eurų, šildymui, elektrai, dujoms, šiukšlių išvežimui, vandeniui bei nenumatytoms išlaidoms – apie 30 eurų.

Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, todėl ji nori, kad atsakovas skirtų sūnaus D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 90 eurų kas mėnesį nuo 2015-08-01. Jos ir sūnaus pragyvenimo šaltinis – jos darbo užmokestis 420 Eur. Be to, sūnų išlaikyti jai padeda kartu gyvenantis jos sugyventinis K. N.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, jam papildomai nieko neskiria.A. V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. 2006 m. rugsėjo 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-625- 744/2006 priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo iš jo buvo priteista po 150,00 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį sūnaus išlaikymui, kol sūnui sueis pilnametystė. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas sūnui jau yra priteistas įsiteisėjusiu teismo įsakymu, ieškovės pareikštas ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo 46,56 Eur suma, t. y. nuo 43,44 Eur iki 90,00 Eur per mėnesį) atmestinas.

Reikalavimą ieškovė grindžia išaugusiais nepilnamečio sūnaus būtinaisiais poreikiais (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir poilsiui). Jis sutinka, kad visi šie poreikiai yra būtini, tačiau nesutinka, kad šiuo atveju jo nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

Ieškovė teismui nepateikė išlaidų suvestinių ar kitų įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus. Jo pagrindinio pajamų šaltinio – darbo užmokesčio dydis vidutiniškai 370,93 Eur per mėnesį. Paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis šiuo metu yra 82,21 Eur per mėnesį. Žmonos L. S. darbo užmokestį vidutiniškai 446,64 Eur per mėnesį. Jis turi dar tris nepilnamečius vaikus - A. S., V. S. ir A. S.. Jis įsigijo tam tikras prekes išsimokėtinai. Jam yra nustatytas tik 55 proc. darbingumo lygis, todėl yra priverstas dirbti tokius darbus, kokius jam yra leidžiama dirbti pagal išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pagal savo galimybes ėmėsi visų priemonių, kad gautų kuo didesnes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, tiek augantiems su juo, tiek ir augančiam su ieškove. Jis nurodo, kad ieškovė nenurodo savo bei sugyventinio pajamų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti per mėnesį yra reikalinga 180,00 eurų suma, kurią ieškovė pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais, išdėstytais ieškinyje bei teismo posėdžių metu. Nepilnametis sūnus gyvena ir toliau gyvens su ieškove, kuri jį išlaiko, juo rūpinasi, pagal gaunamas pajamas tenkina jo poreikius, tinkamai prižiūri ir auklėja, kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), lanko karatė treniruotes, kurios per mėnesį kainuoja po 15 eurų, naudojasi mobiliuoju telefonu, kurio papildymo sąskaita per mėnesį kainuoja 3 eurus, maistui per mėnesį išleidžiama apie 100 eurų, perkami vaistai, vitaminai, mokykliniai reikmenys, rūbai, avalynė, higienos priemonės, kuriems per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 40 eurų, apmokami komunaliniai patarnavimai, Teo paslaugos, perkamos malkos, dujos, o tam per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 40 eurų.

Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus D. S. bei A. N. ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus D. S. bei A. S.. Abiejų šalių per mėnesį gaunamos pajamos yra beveik lygios, nes ieškovės gaunamo uždarbio vidurkis 478,40 eurų, o atsakovo – 453,13 eurų. Atsakovas nuo 2007-04-25 sūnaus išlaikymui per mėnesį mokėjo po 43,44 eurų (150 litų), paskutiniu metu po 44,60 eurų, tačiau tai darė ne savanoriškai, o raginamas antstolių, kuriems vykdymui ieškovė buvo pateikusi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-09-07 teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo iš V. S. sūnui D. S..

Šis teismo įsakymas buvo panaikintas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nutartimi, jis nebuvo įsiteisėjęs ir neturėjo būti vykdomas, vykdymas 2015-12-04 antstolės patvarkymu nutrauktas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio sūnaus poreikius, į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris tik išskirtiniais atvejais gali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, teismas sprendė, kad ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo priteistinos lėšos nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini),, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 eurų nuo 2015-08-01 iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbtini),, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, arba pakeisti sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 60 Eur kas mėnesį D. S. išlaikymui. Taip pat prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Teismas priteisia išlaikymą, jei nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų neteikia jam išlaikymo. Išlaikymo priteisimas siejama su pareigos nevykdymu. Ieškovė į teismą kreipėsi 2015-07-22, reikalaudama priteisti išlaikymą nuo 2015-08-01. Tai patvirtina, kad kreipimosi į teismą dieną ieškovė nebuvo įgijusi teisės reikalauti išlaikymą, nes atsakovas vykdė pareigą išlaikyti sūnų ir šios pareigos vykdymą kreipimosi į teismą dieną nebuvo nutrūkęs. Pareiga vykdoma ir šiuo metu, nuo 2015-08-01 iki 2016-02-29 atsakovas mokėjo po 44,60 Eur kas mėnesį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Jei tėvas teikia dalį išlaikymo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuota į bendrą išlaikymo skolos sumą.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikas yra didesnis, viskas brangiau kainuoja, todėl nebeužtenka apelianto skiriamo išlaikymo. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad jo poreikiai didesni. Turi būti vertinamos visos faktines bylos aplinkybės, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos, kurios yra pagrįstos ir racionalios.

Pasisakydamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatavo, kad jis lanko karate būrelio treniruotes, kurios kainuoja 15 Eur/mėn., tačiau šios išlaidos pagrįstos tik 2015 spalio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Būrelis yra finansuojamas tikslinėmis valstybės lėšomis, todėl jam išleidžiama ne 15, o 3 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad po 2015-12-31 lanko šį ar kokį kitą mokamą (ar iš dalies mokamą) neformaliojo ugdymo būrelį.

Teismas nustatė, kad sūnaus maisto išlaidos yra apie 100 Eur/mėn. Iš ieškovės skaičiuotės matyti, kad sūnaus maistui išleidžia vidutiniškai 78 Eur/mėn. Nustatant vaiko poreikius maistui, teismas turėtų atsižvelgti į mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro 2005-07-13 įsakymu Nr. ISAK -1384. Ieškovės pateiktos maitinimo mokykloje išlaidos 20 Eur/mėn. abejotinos, nes ieškovė pripažino, kad ši suma nėra išleidžiama vien maistui, dalis pinigų atidedama taupymui.

Teismas konstatavo, kad vaistai, vitaminai, mokykliniai reikmenys, rūbai, avalynė, higienos priemonės kainuoja apie 40 Eur/mėn. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaistams ir vitaminams būtina 15 Eur/mėn. suma, tačiau teismo posėdyje ji pripažino, kad šiam tikslui būtina skirti apie 7 Eur/mėn.

Teismas konstatavo, kad sūnaus išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams, TEO paslaugoms, dujoms ir malkoms yra apie 40 Eur/mėn. Ieškovės nurodytos sūnui tenkančios išlaidos 13 Eur/mėn. elektrai arba 7,5 Eur/mėn. Teo paslaugoms yra neracionalios ir nepagrįstos įrodymais.

Ieškovė nurodė, kad vaikui būtina 180 Eur/mėn. suma, tačiau teismo posėdyje sutiko su tuo, kad atsakovas mokėtų 80 Eur/mėn. Tai rodo, kad 90 Eur/mėn. suma nėra būtina.

Teismas turėjo nustatyti, kokie poreikiai yra proporcingi tėvų turtinei padėčiai. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad nukrypti nuo minimalios mėnesinės algos kriterijaus galima tik esant sunkios turtinės padėties sąlygai. Teismas atsižvelgė tik į vieną aplinkybę, kad be sūnaus apeliantas turi vieną dukrą –A. S.. Kitaip nei ieškovė apeliantas neturi jokio nekilnojamojo turto, negali dirbti pagal vienintelę turimą specialybę, yra netekęs dalies darbingumo. Mokytis nėra galimybių, nes apeliantas turi išlaikyti daugiavaikę šeimą ir mokėti išlaikymą sūnui. Gyvena bute, į kurį neturi jokių nuosavybės teisių. Teismo sprendime neįvertinta apelianto ir jo žmonos sunki sveikatos būklė, kuri įtakoja ir turtinę padėtį. Neatsižvelgta į turimus turtinius įsipareigojimus, į paimtą kreditą automobiliui įsigyti. Automobilio būtinybė yra dėl to, kad nuo darbo iki namų apeliantui ir jo sutuoktinei yra apie 5 km atstumas. Apeliantas nurodo, kad turint labai ribotą darbingumą, nėra lengva susirasti darbą, tačiau pagal galimybes ėmėsi priemonių, kad gautų didesnes pajamas. Dalis pajamų skiriama ir sutuoktinės vaikams, kurie iš Vaikų išlaikymo fondo gauna tik po 57 Eur/mėn., nes biologinis jų tėvas neremia lėšomis. Pati ieškovė nurodo, kad jai išlaikyti šalių sūnų padeda kartu gyvenantis jos sugyventinis.

MGL dydis sudaro 38 Eur. Teismo priteistas išlaikymo dydis daugiau nei dvigubai viršija šią sumą. Priteistas išlaikymo dydis 90 Eur/mėn. pažeidžia vaikų lygybės principą, nes dukrai A. S. išlaikyti apeliantas su sutuoktine negali skirti daugiau nei 110 Eur/mėn. Pareiga mokėti daugiau nei dvigubai didesnį išlaikymą nei buvo iki šiol privestų prie kritinės būklės. Apeliantas prašo priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 60 Eur/mėn.

Teismas nagrinėjo bylą, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, nes atėmė galimybę pasiruošti bylai, teismo posėdyje paaiškėjus, kad teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo panaikintas dar 2006 m. lapkričio 15 d. ir ieškovė neturėjo teisės jo pateikti vykdymui. Apeliantas manė, kad nagrinėjama byla dėl išlaikymo padidinimo, todėl prarado galimybę pakeisti savo atsiliepimo argumentus, pateikti naujus įrodymus.

Apeliantas prašo 50 procentų sumažinti advokato pagalbos išlaidas, kadangi 400 Eur suma yra nepagrįstai didelė, nes byla nebuvo sudėtinga, buvo nedaug bylos medžiagos, advokato pateiktas ieškinys yra mažos apimties. Ieškinyje nepateiktas teisės normų aiškinimas, nenurodoma teismų praktika, toks procesinis dokumentas yra primityvus. Iš esmės panašiose bylose advokato pagalbai pirmos instancijos teisme išlaidos siekia apie 100 Eur.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. J. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais :

Šalies argumentai

12.1. Nurodo, kad išlaikymą galima padidinti tik tada, kai jis buvo priteistas. Apeliantas turėjo išlaikyti šalių bendrą vaiką, neatsižvelgiant, ar ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

12.2. Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei 1 MMA. Kitas dydis gali būti taikomas dviem atvejais – vaikų poreikiais (kai ieškovas reikalauja priteisti didesnę sumą, jis privalo tai įrodyti) bei tėvų turtinei padėčiai (kai atsakovas negali teikti ½ dalies MMA). Teismas priteisė mažiau nei ½ dalis MMA.

12.3. Atsakovas žmonos vaikus pristatė kaip savo, norėdamas pasunkinti savo turtinę padėtį. Vėliau matydamas, kad tokiu būdu jam nepavyks įrodyti savo sunkios materialinės padėties, jis pateikė žmonos vardu pirktą spintą, kurios vertė 685 Eur.

12.4. Siekdamas sumažinti šeimos pajamas, pirko brangų telefoną, kompiuterį, sudarė paskolos sutartį ir pirko automobilį.

12.5. Sūnaus leisti į karate varžybas ieškovė nebegali, nes tam reikia nemažų išlaidų (specialios aprangos, mokesčio už varžybas, kvalifikacinius egzaminus, papildomo maisto ir papildų, išlaidų karate vasaros stovyklai).

Advokatui išmokėtas honoraras neviršijo net 25 proc. maksimaliai nustatyto įkainio. Ieškinys turi būti trumpas, aiškus, konkretus, suprantamas kitai šaliai, todėl apelianto pretenzijos jam yra nepagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo sūnaus D. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. įsakymas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš atsakovo išlaikymą sūnui (b. l. 87, 1 t.), buvo panaikintas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi (b. l. 49, 1 t.). Antstolis nebeturėjo pagrindo pradėti išieškojimo veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas buvo atleistas nuo pareigos išlaikyti sūnų. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovas išlaikymą teikė ne gera valia, šalių sutarimu, bet antstolio raginamas. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

Vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Šio aprūpinimo neįmanoma realiai įvertinti, kadangi rūpesčio, dėmesio, paramos vaikui neįmanoma išmatuoti.

Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiais, kad atsakovas sūnumi nesirūpina, su juo visiškai nebendrauja, papildomai neremia, teikia tik 44 Eur išlaikymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą sūnui tokį, kokį nurodo būtinu ieškovė. Jis turi nuolatinį darbą, gauna reguliarų darbo užmokestį (b. l. 26, 1 t.). Nors atsakovas turi sveikatos problemų, tai netrukdo jam dirbti. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi skirti daug lėšų savo sveikatos būklės atstatymui, nepateikta. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad gaunama netekto darbingumo pensija visiškai užtikrina jo sveikatos priežiūrai būtinas išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad jo sutuoktinė taip pat turi rimtų sveikatos problemų, tačiau jis nepateikia jokių įrodymų, kad tam būtinos žymios išlaidos jų sprendimui ar, kad jos liga taip pat atima galimybę dirbti arba ją smarkiai riboja. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą A. S. (b. l. 103, 1 t.). Atsakovas neįrodinėjo, kiek lėšų jis turi skirti jos poreikių tenkinimui, todėl teismas turi pagrindo spręsti, kad abiejų jo biologinių vaikų poreikių pusiausvyra nepažeidžiama. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė taip pat turi dar vieną mažametį išlaikytinį – sūnų A..

Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka su skundžiamo sprendime padaryta išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti yra reikalinga 180 Eur suma. Atsakovo mokama 44 Eur išlaikymo suma jau seniai nebeatitinka sūnaus poreikių, buvusių 2007 metais. Tai yra susiję ne tik su jo augimu, tačiau ir su žymiai padidėjusiomis kainomis maistui bei būtinoms prekėms. Atsakovas to neginčijo ir neįrodinėjo priešingai.

Apeliacine tvarka skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apeliantas yra neteisus, iš esmės teigdamas, kad esant prastesnei tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi patenkinti tik būtinuosius (pagrįstus ir racionalius) vaiko poreikius. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Teismas sprendžia, kad apeliantas be pagrindo kritikuoja ieškovės norą sūnui suteikti galimybę lankyti neformaliojo ugdymo būrelius, konkrečiai – karate treniruotes. Įvertinus tai, kad vaikas gyvena toli nuo centro, kuriame labiau išplėtota galimybė vystyti jo saviraišką, negalima laikyti pertekliniu jo siekį sportuoti. Nesuprantamas apelianto argumentas, susijęs su išlaidų maistui ribojimu. Pagal apelianto nurodytas Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 nustatytas maitinimo normas šalių sūnui turėtų būti skirta dvigubai daugiau, nei vidutiniškai nurodo išleidžianti ieškovė. Galima daryti išvadą, kad apeliantas šio įsakymo neanalizavo. Teismas sprendžia, kad 20 Eur per mėnesį maitinimuisi mokykloje yra pakankamai protinga suma, vienai dienai tai net nesudaro 1 Eur.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra iš esmės panaši – abu dirba, gauna beveik tokio pat dydžio atlyginimus. Nors apeliantas teigia, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau įvertintina ta aplinkybė, kad butą asmeninės nuosavybės teise turi apelianto sutuoktinė, taigi, išlaidų buto nuomai apelianto šeima neturi. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Pasisakydamas dėl apelianto 11.10 punkto argumentų, teismas pripažįsta, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliantui buvo suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus dėl reikalavimo esmės. Taip pat jam buvo suteikta teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, jo interesus atstovavo advokatas. Taigi, nurodytame punkte išdėstytos apelianto pretenzijos yra visiškai nepagrįstos, nes jos nekeičia ginčo esmės. Atvirkščiai, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas iki ieškinio pateikimo iš viso nebūtų teikęs išlaikymą sūnui, jei būtų žinojęs apie teismo įsakymo panaikinimą.

Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad jis dėl sveikatos būklės negali dirbti pagal vienintelę turimą specialybę, todėl tuo pačiu negali skirti sūnui ieškovės reikalaujamos sumos. Visų pirma, apeliantas turi darbą ir palyginus protingą atlyginimą. Antra, jis nepateikė jokių įrodymų, kad dirbdamas pagal įsigytą išsilavinimą, gautų didesnį darbo užmokestį. Taigi, šis jo argumentas yra nepagrįstas.

Pasisakydamas dėl 11.1 apeliacinio skundo argumento, teismas nurodo, kad apelianto nuo 2015-08-01 mokamos sūnaus D. S. išlaikymo sumos turi būti įskaitomos į sprendimu priteistas sumas, tačiau tai neturi būti sprendžiama tuo pačiu sprendimu. Jei ieškovė pateiks teismo sprendimą antstoliui vykdyti, pastarasis išspręs ir dalies sprendimo įvykdymo klausimą.

Apeliacinio skundo 11.9 punkte apeliantas nurodo, kad išlaikymui skaičiuotinas bazinės socialinės išmokos (anksčiau – MGL) dydis. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi pagal teismų praktiką kaip orientacinis išlaikymo dydis vertinamas minimalios mėnesinės algos (toliau- MMA) dydis. Ieškinio pateikimo momentu minimali mėnesinė alga sudarė 325 Eur. Šiuo metu ši suma sudaro 350 Eur. Taigi, orientuotis į bazinės socialinės išmokos dydį, kuris nuo 2015-01-01 sudaro 38 Eur, teismas neturi jokio pagrindo.

Apeliacinio skundo 11.11 punkte nurodoma, kad iš apelianto ieškovei priteistos advokato pagalbos išlaidos yra per didelės. Teismas nėra įpareigotas priteisti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, visas prašomas priteisti išlaidas. Atsižvelgiama ne tik į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, bet ir vadovaujamasi CPK 98 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovės siekis gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą yra suprantamas ir pagrįstas. Advokatui už teisinę pagalbą ji sumokėjo protingą ir Rekomendacijų nuostatas atitinkančią sumą, kadangi maksimalus advokato pagalbos išlaidų dydis šioje byloje priimant sprendimą sudarė 3219 Eur. Teismas įvertina tai, kad advokatas ruošė ieškinį, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Teismo posėdžiai buvo atidedami dėl apelianto veiksmų. Pats faktas, kad advokatas paruošė trumpą ir aiškų ieškinį, yra ne šio dokumento trūkumas, o privalumas. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad kitas advokatas teisinę pagalbą būtų suteikęs už mažesnę kainą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė