Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Da projektai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi iškėlė atsakovei MB „Da projektai“ (toliau – ir atsakovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Bergenas“ (toliau – ir nemokumo administratorė).

2. Teisme 2025 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas nemokumo administratorės prašymas patikslinti likviduojamos dėl bankroto MB „Da projektai“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą į jį įtraukiant kreditorių D. B. su 27 603,52 EUR antros eilės kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad nemokumo administratorė su D. B. kreditoriniu reikalavimu sutinka.

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1111‑981/2025 išskyrė pareiškėjo 27 603,52 EUR kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti atskiroje byloje.

5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑2958‑981/2025 pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei pasiūlė proceso dalyviams iki 2025 m. spalio 3 d. įskaitytinai pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei visus turimus rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo kreditoriniu reikalavimu, tačiau nei pareiškėjas, nei nemokumo administratorė per teismo nustatytą terminą papildomų paaiškinimų ir dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo atmetamas

6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. B. prašyme nurodė, kad grindžia savo kreditorinį reikalavimą šiais pagrindais: 1) tarp MB „DA projektai“ ir D. B. 2022 m. spalio 19 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, pagal kurią MB „DA projektai“ nesumokėjo jam 14 110,52 EUR; 2) MB „DA projektai“ liko skolinga G. P. 2 050 EUR, MB „Baltic Real“ – 9 300 EUR, A. G. – 2 113 EUR, bendra suma 13 463 EUR. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nurodytos įmonės skolos priteistos iš D. B., todėl 13 463 EUR apimtyje MB „DA projektai“ turi prievolę pareiškėjui; 3) pagrindu, kad D. B. į MB „DA projektai“ sąskaitą pervedė 30 EUR.

10. Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad faktą ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kartu su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą nemokumo administratorei pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. e1-4223-1202/2024, kuriuo pareiškėjas D. B. buvo pripažintas kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei buvo nuspręsta G. P. ir MB „Baltic Real“ pateiktus civilinius ieškinius tenkinti visiškai, o A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš pareiškėjo civiliniams ieškovams priteisti atitinkamai 2 050 EUR, 9 300 EUR, ir 2 113 EUR turtinės žalos atlyginimo. Kitų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, kartu su prašymu nebuvo pridėta.

12. Visų pirma, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė savo kreditorinio reikalavimo dalies pagrįstumo pagal tarp MB „DA projektai“ ir pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią MB „DA projektai“ pareiškėjo teigimu nesumokėjo 14 110,52 EUR, bei pagal reikalavimą dėl 30 EUR sumos, kurią pareiškėjas nurodo pervedęs atsakovei. Pareiškėjas nemokumo administratorei kartu su prašymu ir teismui per nustatytą terminą nepateikė jokių šią kreditorinio reikalavimo dalį pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų, nenurodė jokių sandorių sudarymo aplinkybių, tik deklaratyviai tvirtindamas, kad toks kreditorinis reikalavimas egzistuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo dalies 14 140,52 EUR sumai patvirtinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Antra, pasisakant dėl reiškiamos kreditorinio reikalavimo dalies pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, baudžiamuoju įsakymu iš pareiškėjo buvo priteistos ne atsakovės MB „DA projektai“ skolos, o juo buvo nustatyta, kad pareiškėjas D. B. padarė nusikalstamas veikas bei civiliniams ieškovams padarė turtinę žalą, kuri civiliniams ieškovams buvo priteista būtent iš pareiškėjo D. B., o ne atsakovės MB „DA projektai“. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu šis turtinės žalos atlyginimas regreso ar subrogacijos tvarka yra perėjęs pareiškėjui bei yra reiškiamas atsakovei, todėl kreditorinio reikalavimo dalis 13 463 EUR sumai taip pat yra atmetama kaip nepagrįsta.

14. Galiausiai, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

15. Taigi, nagrinėjamu atveju, teoriškai net ir esant pagrindams tenkinti pareiškėjo prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, šis prašymas negalėtų būti tenkinamas, kadangi yra laikoma, jog jo reikalavimo teisė yra pasibaigusi (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis) praleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir svarbių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nėra nurodęs (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo D. B. prašymas dėl jo 27 603,52 EUR dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. B. prašymą patvirtinti 27 603,52 EUR dydžio kreditorinį (finansinį) reikalavimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.