Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – siūlomas bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Toplit“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Dalius Traigys, antstolis Gintaras Puodžiukas, antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė Daiva Milevičienė, antstolis Gintas Badikonis, V. S., I. V., uždaroji akcinė bendrovė „EUROCOM“, „Swedbank“, AB, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (toliau - pareiškimas), prašydamas: 1) iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Toplit“ (toliau – UAB); 2) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 200 Eur (t. y. 50 Eur per mėnesį), reikalingai bankroto procedūroms atlikti; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą 400 Eur, reikalingus pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 4) nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

Pareiškėjas nurodė, kad jo skolos sudaro 2 045 809,61 Eur. Paaiškino, kad 2007 m. pareiškėjas paėmė kreditą iš tuometinės akcinės bendrovės (toliau – AB) „DnB Nord“ banko, suma sudarė 115 848 Eur. Kredito paskirtis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, įsigijimas, grąžinimo terminas – 2034 m. Butą įsigijo asmeninėms reikmėms, tačiau 2008 m. prasidėjo ekonominė – finansinė krizė, dėl ko pareiškėjas prarado pajamas ir negalėjo mokėti įmokų, todėl vėliau butas buvo parduotas iš varžytynių. 2009 m. kovo 18 d. pareiškėjas laidavo už savo įmonę UAB „Archista“ bankui „Swedbank“, AB. Pareiškėjas buvo 50 procentų akcijų savininkas, įmonėje dirbo, gavo kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, tačiau dėl finansinės krizės nepavyko iki galo išvystyti numatyto projekto, kredito negrąžino ir 2009 m. įmonei buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjui priteista sumokėti negrąžinto kredito dalį – 698 296,11 Eur. Įmonė turėjo nekilnojamojo turto, tačiau turto vertės nepakako ir buvo parduotas tiek UAB „Archista“, tiek pareiškėjo, tiek ir kito UAB „Archista“ akcininko bei vadovo asmeninis turtas. Pareiškėjas laidavo už savo įmonę UAB „Archista“ AB „DnB Nord“ bankui. Įmonė gavo kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Tačiau dėl finansinės krizės nepavyko projektų iki galo išvystyti, kredito negrąžino ir įmonė. 2009 m. UAB „Archista“ iškėlus bankroto bylą, iš pareiškėjo priteista negrąžinto kredito dalis. Taipogi buvo priverstinai parduotas tiek įmonės, tiek pareiškėjo turimas turtas. Siekdamas gauti finansavimą atsiskaityti su AB „DnB Nord“ banku bei iš dalies nekilnojamųjų projektų vystymui, pareiškėjas pasiskolino lėšas iš fizinių asmenų D. V. ir I. R.. Vekselis D. V. 150 000 Lt sumai išduotas 2008 m. sausio 30 d., gautą paskolą panaudojo UAB „Archista“ valdomų pastatų statybos darbams atlikti. Paskolos negrąžinus, Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuras išdavė vykdomąjį raštą. Pareiškėjas pakartotinai skolinosi iš D. V. 30 565,98 Eur sumą, vykdomąjį įrašą išdavė Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuras. Po D. V. mirties išieškotoja tapo jo sutuoktinė I. V. Siekdamas atsiskaityti su AB „DnB Nord“ banku, pareiškėjas iš fizinio asmens I. R. du kartus skolinosi po 28 962 Eur. Tuo tikslu pasirašytos 2008 m. rugpjūčio 6 d. paskolos sutartis ir 2008 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartis ir išduotas paprastasis vekselis tokiai pat sumai. Negrąžinus paskolos numatytu terminu, išduotas vykdomasis įrašas 2008 m. gruodžio 24 d. paprastojo vekselio pagrindu, o pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. sutartį pareiškėjas atsiskaitė. Pareiškėjo teigimu, jo nemokumą įtakojo 2008 – 2009 m. ekonominė krizė, dėl ko pareiškėjas negalėjo grąžinti paimtų paskolų. Šiuo metu pareiškėjas neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams ir grąžinti skolas.

Pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 911,73 Eur, o išmokėtinas – 600 Eur. 2018 m. pusantro mėnesio dirbo konsultantu (duomenys neskelbtini). Jokių kitų papildomų pajamų ar išmokų pareiškėjas negauna, kitose darbovietėse nedirba. Teigė, kad neturi jokio nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pareiškėjas valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. 1,87 ha ploto žemės sklypą, esantį Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau šį turtą pardavė iš varžytynių, pirkėjas įsigijo 2020 m. balandžio 30 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, bet neatliko pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas neturi transporto priemonių, nuosavybės teise nevaldo jokių akcinių bendrovių ir/ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, registruoto kilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų (santaupų) nei grynais, nei banko sąskaitose neturi.

2007 m. sausio 4 d. pareiškėjas sudarė santuoką su V. S. Iki santuokos sudarymo pareiškėjas ir sutuoktinė 2006 m. gruodžio 29 d. sudarė Ikivedybinę sutartį. Pareiškėjas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso sutuoktinei. Pareiškėjas šeimoje turi du išlaikomus asmenis – sūnus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kita dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė ir nėra išlaikoma.

Pareiškėjas pateikė turimų kreditorių sąrašą: 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - 33 341,29 Eur; 2) UAB „Eurocom“ - 29,31 Eur; 3) AB „Swedbank“ - 1 466 587,42 Eur; 4) UAB „Intrum Lietuva“ - 380 691,36 Eur; 5) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius - 1 064,69 Eur; 6) I. V. – 84 054,87 Eur; 7) antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo dėl nesumokėtų 337,57 Eur vykdymo išlaidų; 8) antstolis Gintautas Puodžiukas – 74,86 Eur išieškojimas dėl nesumokėtų vykdymo išlaidų; 9) antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą dėl 1 723,18 Eur vykdymo išlaidų; 10) antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą dėl 15 271,40 Eur vykdymo išlaidų; 11) antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą dėl 58 542,10 Eur vykdymo išlaidų; 12) antstolė Daiva Milevičienė vykdo išieškoimą dėl 3 362,19 Eur vykdymo išlaidų; 13) antstolis Gintas Badikonis vykdo išieškojimą dėl 729,37 Eur vykdymo išlaidų. Iš viso skoliniai įsipareigojimai sudaro 2 045 809,61 Eur. Vienintelis, kuris atsisakė savo reikalavimo, yra kreditorius R. T., kuris pareiškė, kad jokių piniginių sumų iš pareiškėjo nereikalaus.

Pareiškėjas paaiškino, kad per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos nesudarė jokių nekilnojamojo turto perleidimo/įsigijimo sandorių, taip pat nesudarė vertybinių popierių (akcijų) perleidimo/įsigijimo sandorių.

Pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro 600 Eur. Teigė, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 400 Eur piniginių lėšų suma: 1) sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 100 Eur (likusią dalį skirs sutuoktinė); 2) dukros E. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 100 Eur (likusią dalį skirs sutuoktinė); 3) maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 80 Eur; 4) apranga ir avalynė – 30 Eur; 5) išlaidos būsto išlaikymui, elektros energijai, šildymui ir kt. – 60 Eur (likusią dalį skirs sutuoktinė); 6) įvairioms prekėms ir paslaugoms – 20 Eur. Pragyvenimui skiriama suma – 200 Eur.

Bankroto administratoriumi pareiškėjas siūlė skirti UAB „Toplit“. Pareiškėjas nurodė, kad gaunamo darbo užmokesčio pakanka padengti administravimo išlaidas (50 Eur/mėn.) bei bus galimybė vykdyti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Atėmus 400 Eur sumą būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti ir 50 Eur išlaidų administravimui, lieka 150 Eur kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui S. J. neprieštarauja, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų ir prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo civilinę bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant, sprendimą priimant teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė pranešimu prašė teismo nagrinėti bylą antstolei nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis Gintautas Puodžiukas prnešimu teismo prašė bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. J. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad 2000 metais su draugu įkūrė UAB „Archista“, kurios pagrindinė veikla - sklypų pirkimas ir objektų vystymas, t. y. perkami žemės sklypai, rengiami detalūs planai, vystomos statybos, vėliau parduodama. Verslas iš pradžių sekėsi labai gerai, buvo pelningas, tačiau atėjus 2006-2008 metų krizei projektai sustojo, situacija rinkoje pablogėjo, krito nekilnojamojo turto kainos, kas ir nulėmė įmonės bankrotą, o pareiškėjas buvo įmonės prisiimtų įsipareigojimų bankams laiduotoju. Pareiškėjas bandė gelbėti verslą, pardavė savo asmeninį turtą, skolinosi pinigų iš draugų, tačiau bankrutavus įmonei, jis liko skolingas už įmonės skolas, šiuo metu galimybių realiai grąžinti šias visas skolas nėra, nors iš asmeninių lėšų ir parduoto turto yra grąžinęs nemažą sumą. Šiuo metu jau apie 6-7 metus jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi pilnu etatu, gauna 600 Eur algą, tačiau tikisi, kad ateityje alga bus keliama, nes didės darbų apimtys, tikisi įmonę perkelti į aukštesnį lygį, šiuo metu po truputį rinka šioje srityje atsigauna, nors kurį laiką buvo sustojusi dėl pasaulinės pandemijos. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas (sūnus) šiais metais eis į dvyliktą klasę, jam sueis 18 metų. Sutuoktinė yra dirbanti, asmeninės nuosavybės teise turi butą, kuriame šeima ir gyvena. Pareiškėjas automobilio neturi, važinėja su įmonės transportu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Artūras Jucevičius palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad skolos suma yra ženkli ir palaipsniui didėja dėl palūkanų skaičiavimo. Pagrindinė skolų atsiradimo priežastis – ekonominė krizė, sugriovusi pareiškėjo sėkmingai ir pelningai vystytą verslą. Visos paskolos ir laidavimai buvo prisiimti iki ekonominės krizės, taigi rizika prisiimant įsipareigojimus bankams tuo metu buvo pamatuota ir protinga. Kreditoriai nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškimo, įskaitanti ir didžiausius kreditorius – Swedbank, AB ir UAB „Intrum Lietuva“. Tiek pareiškėjo prašoma patvirtinti 400 Eur būtinųjų išlaidų suma (iš kurių 200 Eur skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui), tiek ir 200 Eur administravimo išlaidų suma nėra per didelės, pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane šios išlaidos, esant kreditorių prieštaravimams, galės keistis.

Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas pateikė papildomus įrodymus bei papildomai paaiškino dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime pateiktų aplinkybių dėl palikimo, atsiradusio po pareiškėjo tėvo mirties, nepriėmimo. Nurodė, kad pareiškėjas su tėvu nebendrauja ir jo nematė nuo jo tėvų skyrybų, kai jam tebuvo 3 metai, ir tik iš atsiliepimo sužinojo, kad jo tėvas mirė balandžio mėnesį. Kiek pareiškėjui žinoma, jo tėvas buvo sukūręs kitą šeimą, turėjo vaikų, gyveno (duomenys neskelbtini), kaip išsiaiškinta, tėvas yra palikęs testamentą, todėl maža tikimybė, kad turtas testamentu būtų buvęs paliktas pareiškėjui, kaip asmeniui, su kuriuo nepalaikoma jokių ryšių jau daugiau kaip 50 metų. Be to, notaras jam nieko nėra pranešęs nei apie testamentą, nei apie palikimą. Pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarą dėl informacijos apie palikimo priėmimą suteikimą, tačiau jam informacija nebuvo suteikta, buvo paprašyta pateikti tėvo mirties liudijimą, kurio jis neturi galimybės gauti.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visiems praneštai tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl fizinio asmens nemokumo

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skola kreditoriams siekia 2 045 809,61 Eur: 1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – skolos suma sudaro 33 341,29 Eur; 2) UAB „Eurocom“ skola sudaro 29,31 Eur už suteiktas telekomunikacines paslaugas; 3) AB „Swedbank“ skolos likutis su palūkanomis sudaro 1 466 587,42 Eur, dėl laidavimo už UAB „Archista“; 4) UAB „Intrum Lietuva“ skola sudaro 380 691,36 Eur, negrąžinus paskolos už butą ir laidavus už įmonę UAB „Archista“, šį reikalavimą kreditorius įsigijo iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus; 5) Luminor Bank AS Lietuvos skyriui skolos likutis sudaro 1 064,69 Eur už bylinėjimosi išlaidas; 6) I. V. – 84 054,87 Eur skola, pareiškėjui skolinta siekiant grąžinti AB „DnB Nord“ suteiktą paskolą. I. V. paveldėjo ir reikalavimo teisę į pareiškėją; 7) antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo dėl nesumokėtų 337,57 Eur vykdymo išlaidų; 8) antstolis Gintautas Puodžiukas vykdo išieškojimą dėl 74,86 Eur vykdymo išlaidų; 9) antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą dėl 1 723,18 Eur vykdymo išlaidų; 10) antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą dėl 15 271,40 Eur vykdymo išlaidų; 11) antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą dėl 58 542,10 Eur vykdymo išlaidų; 12) antstolė Daiva Milevičienė vykdo išieškojimą dėl 3 362,19 Eur vykdymo išlaidų; 13) antstolis Gintas Badikonis vykdo išieškojimą dėl 729,37 Eur vykdymo išlaidų.

2021 m. sausio 26 d. raštišku pareiškimu R. T. patvirtino, kad yra parėmęs reikalavimo teisę pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. ir 2008 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartis (cedentas – I. R.), tačiau pareiškė, kad atsisako reikalavimo ir jokių piniginių sumų iš pareiškėjo nereikalaus, todėl, teismo vertinimu, jis nelaikytinas pareiškėjo kreditoriumi.

Pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir jo mėnesinis darbo užmokestis yra 600 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pareiškėjas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą pareiškėjas nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pareiškėjas per paskutiniuosius penkerius metus nesikreipė dėl konsultavimo ir/ar gydymo. Teismui pateikta pažyma patvirtina, kad Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre duomenų apie pareiškėją nėra. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis pareiškėjas neteistas.

Kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dydį (2 045 809,61 Eur) jo šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pajamos leistų įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi, jis yra nemokus FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, matyti, kad pareiškėjas kreditus pasiėmė 2007 - 2009 metais, siekdamas vystyti verslą, grąžinti esamus įsiskolinimus kreditoriams. Taip pat nustatyta, kad savo asmenines lėšas, turėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pardavė, neužtekus įmonėje UAB „Archista“ turėto turto skoloms padengti. Skolininkas kilnojamo ir nekilnojamo turto ar piniginių lėšų neturi.

Tai sudaro pagrindą išvadai, kad priežastys pareiškėjo nemokumui atsirado daugiau nei prieš trejus metus. Vertinant paskutiniuosius trejus metus, nustatyta, kad pareiškėjas dirbo vienoje įmonėje, išskyrus trumpalaikio įsidarbinimo įmonėje (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalias pajamas, įrodymų apie kito ar papildomo darbo paieškas pareiškėjas nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nedėjo visų pastangų, kad jo pajamos, iš kurių galėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais, būtų didesnės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą statybos inžinerijos srityje, teismo posėdžio metu nurodė, kad sveikatos sutrikimų neturi.

Sprendžiant, ar toks pareiškėjo elgesys laikytinas patenkančiu į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytąjį, ir sudaro kliūtis iškelti bankroto bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Tačiau toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. e3K-3-208-313/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-680-684/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys prisiimant finansinius įsipareigojimus, nepatenka į kasacinio teismo praktikoje nurodytą vertinamąjį trejų metų laikotarpį, aktualų sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors, kaip buvo konstatuota, paskutinius trejus metus pareiškėjas ir nedėjo visų įmanomų pastangų padidinti savo pajamas, tačiau matyti, kad jo nemokumą sukėlusios priežastys atsirado anksčiau, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys per paskutiniuosius trejus metus neturėjo esminės įtakos jo (ne)mokumui. Atsižvelgiant į pareiškėjo skolų dydį, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp pareiškėjo nepakankamo aktyvumo ieškant kito geriau apmokamo darbo ir jo nemokumo.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką pareiškėjo dedamos pastangos atkurti mokumą turėtų būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo, o mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7-8 straipsniai). Nenustačius reikšmingo pradelstų įsipareigojimų dydžio pokyčio dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo), nededant maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas, toks elgesys neturi užkirsti galimybės pareiškėjui bankrutuoti ir bankroto procese siekti suderinti teisingos jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2096-864/2017).

Nepaneigdamas šių išaiškinimų, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plano stadijoje suabejojus pareiškėjo pastangomis atkurti mokumą, bankroto procesas gali būti nutrauktas (FABĮ 10 straipsnis), todėl pareiškėjas, siekdamas jam palankios bankroto bylos baigties, turi dėti maksimalias pastangas susitarti su kreditoriais dėl mokumo atkūrimo plano. Teismo vertinimu, būtent iškėlus bankroto bylą bus pasiektas skolininko ir kreditorių interesų balansas, nes pareiškėjas bus skatinamas siekti didesnių pajamų, iš kurių galės būti dengiamos pagrindinės skolos, taip jas sumažinant.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta tokių pareiškėjo veiksmų paskutinių trejų metų laikotarpiu, kurie galėtų būti įvertinti kaip jo sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Taigi civilinėje teisėje egzistuojanti sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta.

Taipogi nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo dešimt metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui S. J. fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pageidavo, kad bankroto administratoriumi būtų skirtas UAB „Toplit“. Šis pateikė sutikimą administruoti pareiškėjo bankroto procesą, nurodydamas, kad lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms, sudaro 200 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kad prieštaravimų dėl šios administratoriaus nebuvo išreikšta, o teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti jo bankroto administratoriumi, UAB „Toplit“ skirtinas S. J. bankroto administratoriumi.

FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga 400 Eur suma. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl jam reikalingų būtinųjų išlaidų ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, 400 Eur per mėnesį sumą būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti pripažįsta protinga ir nustato ją nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 (trisdešimt) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti S. J. bankroto administratoriumi UAB „Toplit“, juridinio asmens kodas 302649182, buveinės adresas Naugarduko g. 37-13, Vilnius.

Patvirtinti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį S. J. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 400 Eur (keturių šimtų eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, 07157 Vilnius), kredito įstaigai, kurioje yra fizinio asmens sąskaitos („Swedbank“, AB) ir antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš fizinio asmens ar dėl jo turto arešto (antstoliai Dalius Traigys, Gintaras Puodžiukas, Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, Brigita Palavinskienė, Robertas Vasiliauskas, Daiva Milevičienė, Gintas Badikonis).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.