- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-2096-864/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vaikų išlaikymo fondo administracija, UAB „General Financing“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: Vaikų išlaikymo fondo administracija, UAB „General Financing“, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, R. J. L., V. L., A. B., A. Š., I. Š., antstolės B. P. ir A. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. L. prašė iškelti jam bankroto bylą. Paaiškino, kad jo pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 89471,78 Eur, gauna tik 380 Eur pajamų, nekilnojamojo turto neturi, teikia išlaikymą 2003 m. gimusiai dukrai, todėl neturi galimybių grąžinti skolų. Pareiškėjas nuo 1999 m. balandžio 21 d. buvo įregistravęs ūkininko ūkį ir užsiėmė žvėrelių auginimu ir veisimu, žvėrelių kailių pardavimu. Verslo vykdymui skolinosi lėšas, iš kurių dalį negrąžino, dėl ikiteisminio tyrimo verslas susidūrė su finansinėmis problemomis, todėl skolinosi lėšas iš fizinių asmenų, tačiau galiausiai verslas žlugo. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 162 Eur, o likusi 110 Eur suma būtų skiriama kreditorių interesams tenkinti. Pastatą, kurį 2016 m. padovanojo tėvui, ir kuriame buvo vykdomas verslas, pastatė pats tėvas. Pareiškėjas šiuo metu nebeveda bendro ūkio su A. Š., o su sūnumi iš santuokos gyvena pas tėvus Lazdijų rajone. Darbo užmokestis 3 metus buvo pervedamas į A. Š. banko sąskaitą, siekiant padengti jai įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojų UAB „General Financing“ ir valstybės naudai. Prie pareiškimo nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo gaunamas ir numatomas realiai gauti pajamas, iš kurių galėtų dengti įsipareigojimus. Būtina įvertinti turto ir skolinių įsipareigojimų santykį bei pareiškėjo sąžiningumą siekiant padengti turimus turtinius įsipareigojimus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos.
3. Suinteresuotas asmuo I. Š. prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas neatskleidė tikrosios finansinės būklės, jis yra mokus. Skola A. Š. yra tariama, nes su ja gyvena kartu. Tęsdamas šeimyninį gyvenimą su kreditore A. Š. ir vesdamas bendrą ūkį, 2007 m. spalio 29 d. pastarosios vardu įsigijo butą, kuriame kartu ir gyvena. Pareiškėjas nepateikė sugyventinės banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų matyti visa šeimos finansinė padėtis. Kreditoriai R. J. L., V. L. ir A. B. yra pareiškėjo tėvai ir mamos sesuo, kurie Alytaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl pareiškėjo santuokos nutraukimo su I. Š., dėl akių sudarė fiktyvias sutartis dėl paskolintų piniginių lėšų, siekdami sumažinti santuokos nutraukimo byloje iš S. L. priteistą 141000 Lt piniginę kompensaciją I. Š. Pareiškėjas turi aukštojo mokslo diplomą ir paklausią specialybę, todėl neįtikėtina, kad pareiškėjas ilgą laiką tenkinasi minimaliu darbo užmokesčiu. 2016 m. birželio 7 d. pareiškėjas savo tėvui padovanojo 15400 Eur vertės pastatą – žvėrelių fermą, kurioje buvo vykdoma ūkininko ūkio veikla ir galimai su šioje fermoje esančiu turtu. Tokiais veiksmais pareiškėjas dirbtinai sukėlė savo nemokumą.
4. Suinteresuoti asmenys Vaikų išlaikymo fondo administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija, V. L., R. J. L., A. B., A. Š. bankroto bylos iškėlimui neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui S. L. bankroto bylą.
6. Nustatė, kad pareiškėjo neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 93341,71 Eur, turimo turto vertė – 463,39 Eur, pajamos per mėnesį – 380 Eur, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra pajėgus per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimus ir atkurti mokumą.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir rinkoje paklausią specialybę (ekonomisto) bei darbinę patirtį (verslininko, darbų vadovo, vairuotojo), sąmoningai nuo 2008 m. nedėjo maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas (gaudavo tik minimalų atlyginimą, ilgus laikotarpius būdavo nemokamosiose atostogose) ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, o priešingai – paskutinius dvejus metus gaunamą atlyginimą pareiškėjo darbdavys tiesiogiai pervedinėjo į pareiškėjo vaiko motinos banko sąskaitą. Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip neatsakingą, nesąžiningą, užkertantį kelią kitiems kreditoriams susigrąžinti priteistą teismų sprendimais turtą, vengiant įsipareigojimų mažinimo.
8. Abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo teismui taip pat sukėlė tas faktas, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. padovanojo savo tėvui pastatą – žvėrelių fermą, kuris masinio vertinimo būdu įvertintas 15400 Eur. Nors pareiškėjo nuosavybės teisės į minėtą pastatą įregistruotos remiantis 2006 m. spalio 24 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, o Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. L. (Š.) skyrybų byloje konstatavo, kad pastatas priklauso pareiškėjo tėvui, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjo siekio mažinti savo turto aktyvą, nesiekiant didinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, juolab, po dovanojimo sandorio sudarymo pareiškėjo skola tėvui nesumažėjo, nors pastatas buvo gerinamas ne tik R. J. L., bet ir S. L. bei kaimo rėmimo fondo lėšomis, skiriant jas ūkininko ūkį įregistravusiam asmeniui – pareiškėjui.
9. Vertinant įsipareigojimus stambiesiems kreditoriams, t. y. pareiškėjo tėvams – V. L. (13947,67 Eur) bei R. J. L. (22701,43 Eur), teismui kilo abejonių šių kreditorinių įsipareigojimų realumu ir vykdytinumu, paaiškėjus faktams, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris vienam iš kreditorių nesumažino pareiškėjo pastarajam skolų apimties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėjas S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Paaiškino, kad jo įsiskolinimai didžiausiems kreditoriams – buvusiai sutuoktinei I. Š., V. L., R. J. L. ir A. B. – atsirado 2007 metais ir su pareiškėjo darbine veikla nuo 2012 metų yra niekaip nesusiję, t. y. teismo konstatuotas pareiškėjo nepakankamas rūpinimasis geriau apmokamo darbo paieška, nesąlygojo pareiškėjo nemokumo, nes faktiškai pareiškėjas tapo nemokus jau nuo 2007 metų (tuo metu įsipareigojimai kreditoriams sudarė 83231,43 Eur).
12. Pastato – šinšilų fermos perleidimas tėvui taip pat nėra nesąžiningas, kadangi dar Kauno apygardos teismas dar 2007 m. pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje konstatavo, kad pastatas priklauso pareiškėjo tėvui. Pastato vertė yra 15400 Eur, todėl net ir pripažinus pareikėjo elgesį nesąžiningu, toks elgesys reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui neturi.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuslėpė, kad 2016 m. savo tėvui perleido 15400 Eur vertės pastatą; nenurodė ir nuslėpė aplinkybę, kad nuosavybės teise turi įsigijęs turtą – ginklus, kurių vertės objektyviais įrodymais nepagrindė; nuslėpė duomenis apie pajamas, gautas realizavus jam nuosavybės teise Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-1066-395/2007 priteistą turtą – 34754,40 Eur vertės šinšilų; neatskleidė duomenų apie gautas ir gaunamas darbines pajamas, teismo posėdyje nurodęs, kad jo pavedimu jo visas darbo užmokestis buvo pervedamas į jo sugyventinės A. Š. sąskaitą; nepateikė duomenų apie turtą (pajamas), sukurtą vykdant bendrą jungtinę veiklą, gyvenant kartu su A. Š. ir vedant bendrą ūkį; pareiškėjas nepateikė duomenų apie komandiruotėms skirtas pinigines lėšas tuo laikotarpiu, kai jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju; nepateikė duomenų, kokiu tikslu buvo gautas ir kur buvo panaudotas kreditas iš UAB „General Financing“.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareiškėjas pateikė skolos raštelius apie menamus įsipareigojimus artimiems giminaičiams. Tačiau Kauno apygardos teismo byloje Nr. 2A-1066-395/2007 cituojami kreditorių teiginiai, kad kreditoriai „esą įsitikinę, kad jeigu ieškovas paskolų negrąžins, tai padarys jo tėvas R. J. L.“. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad paskolos rašteliai buvo surašyti tik dėl akių, realiai paskolos sutartys neegzistavo.
15. Atsiskaitinėdamas su kitais kreditoriais, pareiškėjas kreditorei I. Š. skolos, priteistos Kauno apygardos teismo byloje Nr. 2A-1066-395/2007, negrąžino iki šiol, o pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia visiškai neatsiskaityti.
16. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, jog gyvena pas tėvą R. J. L., kuris jam materialiai padeda, tačiau atskirajame skunde pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta ne tėvo adresu, o (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėjo vaiko motina kreditorė A. Š.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas vengė dengti savo įsiskolinimus, nebuvo suinteresuotas atsiskaityti su savo kreditoriais, o kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siekia tik skolų nurašymo.
18. Suinteresuotas asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija atsiliepimu prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
20. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjo sąžiningumo, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsisakė kelti nustatęs, jog pareiškėjas nuo 2012 m. nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą; vengia atsiskaityti su kreditoriais, darbo užmokestį pervedinėdamas į jo nepilnamečio vaiko motinos sąskaitą; neatlygintinai perleido savo tėvui vertingą pastatą, nesumažindamas skolos šiam kreditoriui.
23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, kadangi teismo nustatytos aplinkybės neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui.
24. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. e3K-3-208-313/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-680-684/2015).
26. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. balandžio 3 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, geriau apmokamo darbo nesuradimas ar ilgas buvimas neapmokomosiose atostogose gali būti pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokia išvada gali būti daroma tik nustačius, kad šios aplinkybės turėjo reikšmingą įtaką bankrutuoti siekiančio asmens nemokumui.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai sudaro 93341,71 Eur sumą, iš kurios įsipareigojimai 80342,69 Eur sumai susidarė dar 2007 m. (A. B., R. J. L., V. L., I. Š.), 2767,52 Eur įsipareigojimas Vaikų išlaikymo fondui – 2013 m. spalio mėn., 3144,17 Eur įsipareigojimas UAB „General Financing“ – 2010 m. gegužės mėn., 144,81 Eur įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai – 2014 m. spalio mėn., likusią sumą (6942,52 Eur) sudaro palūkanos už laiku neįvykdytas minėtas prievoles ir vykdymo proceso išlaidos. Taigi akivaizdu, kad laikotarpiu, kuriame yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu (nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.), pareiškėjas jau buvo nemokus dėl dar 2007-2013 m. neįvykdytų prievolių. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme aktualiu laikotarpiu pareiškėjo įsipareigojimai pasikeitė nežymiai, todėl aplinkybės, susijusios su darbinių pajamų gavimu, neturėjo jokios įtakos pareiškėjo nemokumo atsiradimui, nes pareiškėjas buvo nemokus jau ilgą laiką iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimo.
29. Atsižvelgiant į šios nutarties 28 p. nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių pareiškėjas ilgą laiką nesuranda geriau apmokamo darbo bei dedamos pastangos atkuri mokumą, turėtų būti vertinamos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7-8 str.), o ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Todėl nenustačius reikšmingo pradelstų įsipareigojimų dydžio pokyčio dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo), nededant maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas, toks elgesys neturi užkirsti galimybės pareiškėjui bankrutuoti ir bankroto procese siekti suderinti teisingos jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano stadijoje suabejojus pareiškėjo pastangomis atkurti mokumą, bankroto procesas gali būti nutrauktas (FABĮ 10 str.).
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją taip pat laikė nesąžiningu dėl to, nes pareiškėjui gyvenant su jo nepilnamečio vaiko motina A. Š., paskutinius kelerius metus pareiškėjo darbo užmokestis buvo pervedamas į vaiko motinos sąskaitą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šios nutarties 28 p. nurodytas pareiškėjo elgesys gali būti pripažįstamas nesąžiningu tik tuo atveju, jei pervestų lėšų būtų pakakę visiškai arba bent esmine dalimi sumažinti pareiškėjo įsiskolinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo atlyginimas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme aktualiu laikotarpiu faktiškai neviršijo Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – 289,62 Eur, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. liepos 1 d. iki šiol – 380 Eur). Taigi, net ir neatskaičius mokesčių bei neatsižvelgiant į MMA pokyčius ir pareiškėjo faktiškai dirbtą laiką bei gautą atlyginimą (kuris bylos duomenimis yra ženkliai mažesnis), darytina išvada, kad maksimaliai per 3 metų laikotarpį pareiškėjas galėjo savo vaiko motinai pervesti 13680 Eur sumą.
32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. N2-02183-127/2005 iš pareiškėjo jo ir A. Š. vaikui priteistas 87 Eur/mėn. išlaikymas, t. y. vaiko poreikiams iš 13680 Eur sumos turėjo būti panaudota 3132 Eur suma. Duomenų apie pareiškėjo įsiskolinimą vaiko išlaikymui (tiesiogiai, kadangi už ankstesnius laikotarpis yra skola Vaikų išlaikymo fondui) per aktualų trejų metų laikotarpį byloje nėra.
33. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas paskaičiavo, kad kitiems jo būtiniesiems poreikiams reikalinga 75 Eur/mėn. suma, t. y. neatsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius pokyčius, per aktualų trejų metų laikotarpį pareiškėjas savo reikmėms galėjo panaudoti 2700 Eur sumą. Taigi gaunasi, kad pareiškėjas nuo kreditorių galėjo nuslėpti daugiausiai 5832 Eur sumą. Šios nutarties 26 p. nustatyta, kad šiuo metu pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai sudaro 93341,71 Eur sumą, iš kurios beveik visi įsipareigojimai susidarė 2007-2013 m. Todėl akivaizdu, kad nuo kreditorių galimai nuslėpta suma nelėmė pareiškėjo nemokumo bei neturėjo įtakos pareiškėjo galimybėms atstatyti mokumą ar bent ženkliau sumažinti nemokumą. Juolab, kaip minėta šios nutarties 31 p., pareiškėjo gauta atlyginimo suma dėl įvairių priežasčių (skirtingo atlyginimo dydžio, mokesčių, nedarbo laikotarpio ir pan.) yra ženkliai mažesnė nei maksimali įmanoma.
34. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. dovanojimu sandoriu perleido savo tėvui pastatą-fermą (t. III, b. l. 171-173). Teismui šis sandoris taip pat sukėlė abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, nes po pastato perleidimo pareiškėjo įsiskolinimas savo tėvui nepakito, nors minėtas pastatas buvo rekonstruojamas pareiškėjo, jo tėvo ir kaimo rėmimo fondo lėšomis.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dovanojimo sandoris priskirtinas CK 6.67 straipsnyje nurodytiems sandoriams ir dėl to preziumuojamas pareiškėjo nesąžiningumas, tačiau pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. tam, kad CK 6.67 straipsnyje nurodytas sandoris būtų pripažintas sudarančiu pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą, būtina, be kita ko, nustatyti, kad jis pažeidė kreditorių teises; kad tokio sandorio pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; kad sandoris padarė įtaką pareiškėjo nemokumui.
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo tėvui R. J. L. 2016 m. birželio 7 d. perleido pastatą, kurio nuosavybės teisė pareiškėjo tėvui konstatuota dar Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1066-395/2007, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo ir buvusios jo sutuoktinės I. Š. skyrybų, tame tarpe turto padalinimo, klausimas (t. I, b. l. 45-58). Taigi akivaizdu, jog pareiškėjui dovanojimo sutartimi perleidus nekilnojamąjį turtą nebuvo sumažinta jo turto masė. Išieškojimas iš pareiškėjo turto yra vykdomas nuo 2007 m., todėl pareiškėjo kreditoriams apie jo turto masę taip pat turėjo būti žinoma. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjo vardu įregistruotas pastatas faktiškai priklauso pareiškėjo tėvui, pastato perleidimas teisėtam savininkui negali būti panaudojamas prieš pareiškėją grindžiant vien prielaida, kad galimai ir pareiškėjo įsiskolinimas jo tėvui turėjo sumažėti.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų konstatuoti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo elgesio ir jo įtakos pareiškėjo mokumui. Tuo tarpu nustatytos aplinkybės bei prielaidos dėl galimo pareiškėjo nesąžiningumo, nėra pakankamos, kad užkirstų kelią pareiškėjui bankrutuoti. Nors buvusi pareiškėjo sutuoktinė atsiliepime išreiškė poziciją, kad pareiškėjas nuslėpė bei nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjo galimai nepateikta ar nuslėpta informacija galėjo daryti įtakos atsisakymui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Pažymėtina, kad teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros (kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises) užtikrinimą teismas patikrina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Kadangi pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti S. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.