Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

vertėjaujant G. T.

dalyvaujant ieškovės A. Z. atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui

atsakovui A. Z.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. Z. ir atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei A. Z. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB SBE bankas, notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliekant ikisantuokinę pavardę - (duomenys neskelbtini), o atsakovui - (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prievole pagal su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį pripažinti asmenine ieškoves prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo šeimyninis gyvenimas buvo įprastai normalus, ieškovė su atsakovu liko gyventi ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Po nuosavybės teisių įregistravimo į nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovė kartu su atsakovu persikėlė gyventi į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020 metais tarp ieškovės bei atsakovo paaštrėjo santykiai, kadangi atsakovas pradėjo nesirūpinti šeima, to pasėkoje vis dažniau ir dažniau kildavo barniai. Pagrindinė barnių priežastis - atsakovo kaltas elgesys, kuris iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalies numatytas sutuoktinio pareigas - sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsakovas pradėjo vartoti psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Ilgą laiką ieškovė kentėjo atsakovo elgesį, nes bandė išsaugoti šeimą. Tačiau atsakovas ignoravo ieškovės pastangas bei prašymus ir tokiu būdu parodė, kad jam visiškai nesvarbios nei šeimos vertybės, nei šeima. 2022 metų gegužės 6 d. atsakovas ieškovės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, todėl tokie pastarojo veiksmai yra vertintini, kaip atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija (CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovė teigė, kad atsakovo kaip sutuoktinio pareigų esminis pažeidimas, be kita ko, pasireiškė tuo, jog: atsakovas neteikė jokios savitarpio pagalbos ieškovei, atsakovas neteikė jokios moralinės paramos ieškovei, visus iškilusius sunkumus ieškovė turėjo spręsti viena, vienašališkai priiminėti sprendimus, susijusius su namų ūkio tvarkymu, atsakovas nepaisė ieškovės ir visos šeimos interesų, kadangi sąmoningai veikė priešingai ieškovės ir šeimos interesams, galimai siekiant psichologiškai sužlugdyti ieškovę, atsakovas žemindavo ieškovę, viešai ir akivaizdžiai demonstravo nepagarbą sutuoktiniui giminių akivaizdoje. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 7-ajame notaro biure šalys sudarė povedybinę sutartį, remiantis kuria kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai yra įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ar kitose nekilnojamojo/ ar kilnojamojo turto registracijos įstaigose. 2019 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė įgijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatą - garažą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - šiltnamį, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); pastatą - šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruota automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė JEEP Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo įsigytas po povedybines sutarties sudarymo bei įsigytas ieškovės asmenine nuosavybe, o automobilis JEEP Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl į dalintino turto balansą nėra traukiamas. (duomenys neskelbtini) ieškovė su AB SEB banku sudarė kredito sutartį nekilnojamo turto įgijimui, kuria bankas ieškovei suteikė 48 000 Eur kreditą. Ši turtinė prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateikė patikslintą priešieškinį (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: 1) ieškinį atmesti; 2) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono 7-ajame notaro biure ieškovės bei atsakovo sudarytą povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento; 4) vienbutį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe ir priteisti kiekvienai iš šalių po ½ dalį minėto turto; 5) nustatyti, kad šalys yra solidariai atsakingos AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) ieškovės sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe priteisiant atsakovui kompensaciją, lygią ½ dalį sklypo vertės, tai yra 8 100 Eur; 7) automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; 8) automobilį JEEP Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant 1 600 Eur kompensaciją; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas nurodė, kad sudarius santuoką šalys apsigyveno pas ieškovės tėvus, vėliau pradėjo ieškoti nuosavo būsto. 2019 m. liepos 4 d. buvo sudarytas rašytinis susitarimas tarp atsakovo ir ieškovės bei namo pardavėjų, pagal kurį pardavėjai įsipareigojo namą parduoti už 50 000 Eur. Vėliau kaina buvo pakelta iki 60 000 Eur, neoficialiai – 66 000 Eur. Šalys kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo. Po 2 savaičių ieškovė pareiškė, kad bankas atsisako suteikti kreditą ir reikalauja sudaryti povedybinę sutartį. Povedybinė sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, sutarties turinio atsakovui suprantamai neišaiškino, jam nebuvo išaiškintos šios sutarties teisinės pasekmės, vertėjo nebuvo, sutartis į atsakovui suprantamą rusų kalbą išversta nebuvo nei žodžiu, nei raštu, jam tik ieškovė žodžiu paaiškino, kad be šios sutarties bankas neduos kredito. Pirmoji povedybinė sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), tačiau dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių, ši sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną vėl buvo pasirašyta kita povedybinė sutartis. Apie šias aplinkybes ieškinyje nutylima, tačiau atsakovas taip ir liko nesupratęs, dėl ko pirmiau sudarytoji sutartis buvo nutraukta ir reikėjo sudaryti kitą sutartį. 2019 m. gruodžio 11 d. pasirašius antrąja povedybinę sutartį, SEB bankas išdavė ieškovės vardu 48 000 Eurų kreditą - 80 procentų oficialios kainos. Likę 12 000 Eurų - 20 procentų oficialios namo su pastatais ir žemės sklypu pardavimo kainos, buvo sumokėti iš abiejų sutuoktinių - ieškovės ir atsakovo - santuokos metu įgytų pinigų - sutaupytų ir gautų dovanų vestuvių metu. Šiuos pinigus – 12 000 Eur abu sutuoktiniai įnešė į ieškovės sąskaitą ir iš šios sąskaitos buvo pervesti pardavėjams. Taip pat atsakovas sumokėjo pardavėjams 6 000 Eur, nes pastarieji dar papildomai paprašė sumokėti 6 000 Eur, nors šitie pinigai į sutartį nebuvo įtraukti. Galutinę namo pardavimo kainą užkėlė (dar 6 000 Eur) namo pardavėjos anūkai (D. B. ir Ž. M.), kurie pasakė, kad turi suradę dar vieną pirkėją ir parduos tam, kas daugiau sumokės. Šiuos pinigus 6 000 Eur atsakovui paskolino ir perdavė brolis D. Z. ir draugas A. B.. Brolis paskolino 4 600 Eur ir draugas paskolino likusius 1 400 Eur. Pinigus brolis nuėminėjo iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), o draugas A. pinigus dalimis nuiminėjo bankomate (duomenys neskelbtini) ir taip pat (duomenys neskelbtini). Iš minėtų 6 000 Eur atsakovas po 2000 Eur sumokėjo į rankas grynais pinigais namo pardavėjai H. Č. ir namo bendraturčiams D. B. ir Ž. M.. Šie pinigai buvo sumokėti 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. tą pačią dieną kai buvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas su kreditoriais D. Z. ir A. B. jau yra atsiskaitęs. Įsigijus minėtą nekilnojamą turtą, santuokos metu atsakovas kartu su ieškove mokėjo kredito padengimo įmokas, apmokėdavo šeimos išlaidas maistui, drabužiams, kelionėms. Būstui įgyti buvo naudojamos abiejų sutuoktinių santuokos metu gautos lėšos, abu sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) pasirašė susitarimą, kad abu pirks minėtą nekilnojamą turtą ir pastaroji sutartis parodo tikrąją šalių valią ir ketinimus (tiek ieškovės, tiek atsakovo). Todėl sudaryta povedybinė sutartis yra fiktyvi, sudaryta apgaule atsakovo atžvilgiu, neišvertus sutarties teksto į jam suprantamą kalbą, apsiribojant žodiniu paaiškinimu, tačiau atsakovui neišaiškinant sudaromos sutarties teisinių pasekmių - kad santuokos nutraukimo metu, visas turtas įgytas santuokoje atiteks ieškovei, kas akivaizdžiai yra neteisinga atsakovo atžvilgiu ir prieštaraujanti imperatyvioms CK 1.5 straipsnio teisės normoms bei abiejų sutuoktinių lygiateisiškumo principui. Dar prieš įgyjant ginčo namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas gyveno kartu su ieškove ir buvo vedamas bendras ūkis - šeimos poreikiai ir išlaidos buvo apmokami iš abiejų sutuoktinių lėšų. Po ginčo namo įsigijimo, šalys ir toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tačiau tada ieškovė iš savo gaunamo atlyginimo dengė kreditinius įsipareigojimus, mokėdama po 393 eurus kas mėnesį, o visos kitos pragyvenimui reikalingos išlaidos - maistui, šildymo granulėms, automobilių kurui, automobilių remontui, šeimos atostogoms ir kelionėms į užsienį bei kt. buvo iš atsakovo lėšų. Taip pat atsakovas iš savo pajamų (4 000 Eur) iki santuokos nupirkęs automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį užregistravo ieškovės vardu užregistravo ir perdavė jai naudotis jos asmeninių poreikių tenkinimui. Visą santuokos laiką ieškovė naudojosi atsakovo automobiliu, kurį prižiūrėjo ir remontavo atsakovas. A. M. atsakovas užregistravo ieškovės vardu todėl, kad jei automobilį jis tuo metu būtų registravęs savo vardu, jam būtų problematiška šiuo automobiliu važinėti į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, kadangi kiekvieną kartą jam išvystant šiuo automobiliu į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos, jis pasienyje turėtų palikti piniginį užstatą, lygų automobilio muito vertei, dėl ko patirtų bereikalingas išlaidas. Atsakovas su ieškove tuo metu jau planavo bendrą ateitį, jis pasiūlė nupirktą automobilį Mercedes Benz užregistruoti jos vardu. Automobilį atsakovas pirko už 3200 Eur ir tą pačią dieną dar šiam automobiliui pirko papildomus ratų diskus už 800 Eur, viso jis tą dieną sumokėjo 4 000 Eur, tą pačią dieną iš savo sąskaitos nuimdamas 4 000 Eur. Kaip matyti iš automobilio registracijos liudijimo, šis automobilis nupirktas 2018 m. spalio 5 d. ir pinigai 4 000 Eur iš atsakovo sąskaitos nuimti tą pačią dieną. Ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad santuoką prašoma nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, yra melagingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei CK 3.27 nuostatų, kurias ieškinyje nurodo ieškovė. Atsakovas dėjo visas pastangas siekdamas užtikrinti maksimalų ir komfortišką šeimos (o tuo pačiu ir ieškovės) poreikių tenkinimą. Tačiau nepaisant šių atsakovo pastangų, ieškovė jų visai nevertino ir pagyvenus kartu pradėjo priekabiauti ir provokuoti atsakovą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovas nežino (ir negali suprasti), kuo pasireiškė ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybes - nustojo vesti bendrą ūkį ir nesirūpino šeima - kuriuos nurodo kaip pagrindą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovės argumentai, kad santuoka prašoma nutraukti dėl atsakovo kaltės nes jos atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas yra formalūs ir deklaratyvūs, pažeidžiantys nekaltumo prezumpciją ir apskritai melagingi, kadangi psichologinį smurtą atsakovo atžvilgiu vartojo pati ieškovė, galimai siekdama užvaldyti visą santuokos metu įgytą turtą, kadangi atsakovas santuokos metu nedavė jokių net teorinių pagrindų priekaištams, kad jis nesirūpina šeima ir ieškove. 2022 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal ieškovės pareiškimą yra nutrauktas, kas reiškia, kad ieškovės teiginiai dėl tariamo atsakovo smurtavimo jos atžvilgiu yra nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad šalys 2019 m. liepos 4 d. pasirašė susitarimą įsigyti namą (duomenys neskelbtini) iš pardavėjų. Šalys nekilnojamo turto įsigijimui skyrė santuokos metu įgytas lėšas - vestuvių metu gautus pinigus (dovanas) ir santaupas, kurias, 2019 m. gruodžio 11 d. pasirašius povedybinę sutartį, įnešė į ieškovės sąskaitą, o 2019 m. gruodžio 23 d. pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis. Kaip suvokė atsakovas, povedybinę sutartį sudaryti reikalavo kreditorius SEB bankas, bent jau taip jam paaiškino ieškovė, o ne todėl, kad toks būtų buvęs atsakovo noras. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir atsakovo nurodomų argumentų, ieškovė minėtą nekilnojamą turtą įsigijo ir 20 procentų turto vertės apmokėjo iš santuokos metu gautų lėšų, taip pat sudarant sutartį atsakovas papildomai sumokėjo pardavėjams 6 000 Eur, kuriuos jam paskolino aukščiau nurodyti brolis ir draugas. Todėl tokia povedybinė sutartis ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei (CK 1.5 ir 3.83 straipsnių nuostatoms), šalys ją sudarydamos siekė viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingo tikslo, tačiau taip pat grubiai pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių - atsakovui yra labai nepalanki (CK 3.105 str. 1 ir 3 dalys, 3.108 straipsnio 2 dalis), todėl yra niekinė ir naikintina. Sudarant povedybinę sutartį, atsakovui povedybinės sutarties turinio ir sukeliamu teisiniu pasekmių niekas nepaaiškino ir į jam suprantamą rusu kalbą neišvertė, tiesiog žodžiu atsakovė nurodė, kad reikia pasirašyti, kitaip bankas neduos kredito. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvių kalbos nemoka. Teisinio išsilavinimo jis neturi. Lietuvos teisės aktai jam taip pat nėra žinomi. Pagal profesiją jis dirba statybų sektoriuje. Povedybinę sutartį sudarė pasitikėdamas sutuoktinės jam duotais paaiškinimais, kad povedybinė sutartis reikalinga sąlyga kreditui gauti, bet kokios tolimesnės tos sutarties sąlygos ir turinys atsakovui iki galo nebuvo išaiškintas. Atsakovas pasitikėjo savo sutuoktine, su kuria neseniai susituokė ir tikėjosi kurti bendrą ateitį, todėl tuo metu nepasitikėti ja jis neturėjo pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Ieškovės ir atsakovo 2019 m. liepos 4 d. pasirašytas dokumentas su ginčo namo pardavėjais, įvardintas „Pareiškimu“, yra preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje matyti tikroji šalių valia, t. y. tikrieji ieškovės ir atsakovo ketinimai - pirkti namą, su 17 arų žeme. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei kasacinio teismo praktika, povedybinė sutartis buvo sudaryta apgaule, atsakovui tinkamai ir suprantama kalba neišverčiant sutarties turinio ir jam tinkamai ir suprantamai neišaiškinant jos sudarymo teisinių pasekmių, todėl pripažintina niekine. Automobilį Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo už asmenines lėšas – 3 200 Eurų, 2018 m. spalio 5 d., Gariūnų turgavietėje, iki santuokos sudarymo. Taip pat nupirko šiam automobiliui diskus (ratlankius) už 400 eurų. Atsakovas turi išsaugojęs automobilio ir pirktų ratlankių nuotraukas, kurias pats padarė prieš jų pirkimą Gariūnų turguje. Nuotraukose matyti automobilis su senais ratlankiais ir užsienietiškais registracijos numeriais iki pirkimo, kitose nuotraukose matyti jau užregistruotas automobilis su lietuviškais registracijos numeriais ir atsakovo nupirktais ratlankiais. Vėliau minėtą automobilį užregistravo ieškovės vardu, kad galėtų juo vykti į (duomenys neskelbtini) respubliką, (duomenys neskelbtini) miestą. Tai, kad nurodytą automobilį Mercedes pirko atsakovas dar iki santuokos apart jo pateikiamų nuotraukų, darytų dar turguje automobilių aikštelėje ir vėliau jau užregistravus automobilį, tačiau ir pinigų nuėmimo iš sąskaitos kvitas, kuris patvirtina, kad kaip tik automobilio pirkimo dieną, t. y. 2018 m. spalio 5 d., atsakovas nuėmė iš savo banko sąskaitos 4 000 eurų. Nurodytas automobilis taip pat nupirktas ir užregistruotas tą pačią dieną t. y. 2018 m. spalio 5 d. Kaip matyti, minėtas automobilis yra atsakovo nuosavybė, įgyta jo lėšomis iki santuokos sudarymo. Atitinkamai, minėtas automobilis, kaip iki santuokos sudarymo įsigyta asmeninė atsakovo nuosavybė, priteistinas atsakovui, kaip asmeninė nuosavybė (įgyta iki santuokos). Automobilis „JEEP Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2020 m. lapkričio 21 d. santuokos metu, todėl jis įtraukiamas į dalintino turto balansą nutraukiant santuoką. Reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra kildinamas siekiant pasisavinti santuokos metu įgytą turtą t. y. iš savanaudiškų paskatų, o ne dėl atsakovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo nenoras kurti šeimyninius santykius, nesugyvenamas charakteris, visiškas jos negerbimas ne tik kaip savo sutuoktinės, bet ir kaip žmogaus, moters, pastovios nepagrįstos pretenzijos dėl įvairių buitinių smulkmenų, ir pagaliau psichologinis bei fizinis smurtas, lėmė tai, kad bendras tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu yra nebeįmanomas. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės apie neva ieškovės priekabų bei provokuojantį elgesį neatitinka tikrovės. Atsakovo agresyvus (nusikalstamas) elgesys šeimos narių atžvilgiu yra pagrindiniai veiksniai, kurie paskatino ieškovę kreiptis į teismą tam, kad apsaugoti savo, kaip moters, teisinę padėtį. Būtent atsakovas savo elgesiu, t. y. būdamas vedęs, pažemino ieškovę, kaip savo sutuoktinę, atvirai pareikšdamas, kad šeimos vertybės bei pati šeima jam yra visiškai nesvarbi. Atsakovo neigiamą nusistatymą tiek šeimos narių, tiek ir šeimyninių vertybių atžvilgiu, patvirtina ir tai, kad pastarasis vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu bei įvykdė nusikalstamą veiką, dėl ko buvo priverstas išsikelti iš ieškovei priklausančių namų. Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 6 d. VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame aiškia užfiksuoti pas ieškovę esantys kūno sužalojimai. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo taipogi pasireiškė ir tuo, kad pastarasis ne tik nesirūpino šeimos nariais, bet taipogi nevykdė nuolat jam tenkančių pareigų. Šią atsakovo kaltės formą patvirtina tai, jog pastarasis gyvendamas ieškovei priklausančiame gyvenamajame name ne tik nesirūpino pastarojo namo išlaikymu (komunalinių mokesčių mokėjimas, apsirūpinimas kuru žiemos sezonui), bet taipogi nei vieno karto neprisidėjo piniginėmis lėšomis tam, kad kompensuoti bent dalį kredito, kurį ieškovė dengė iš savo asmeninių lėšų. Priešieškinyje atsakovas melagingai nurodo, kad neva išlaidos maistui, automobilių kurui buvo dengiamos iš jo lėšų. Negana to, kad pastarasis nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kiek iš tiesų išleido pinigų maisto produktų pirkimui ar kurui automobiliams. Būtent ieškovė iš savo asmeninių lėšų pirko tiek maisto produktus, tiek ir kurą savo automobiliui. Atsakovo epizodinis prisidėjimas negali būti laikomas pakankamu indėliu į šeimos biudžetą tam, kad daryti išvadą jog pastarasis bent minimaliai kompensavo ieškovės patiriamas išlaidas šeimos ir namų ūkio išlaikymui. Atsakovo teiginių melagingumą patvirtina tai, kad: i) atsakovas net tiksliai nežino, kokia pinigų suma buvo mokama kas mėnesį dengti kreditorinį įsipareigojimą; ii) pateikiama sąskaita už kuro įsigijimą paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad pastarasis prisidėjo prie šildymo granulėmis įsigijimo; iii) pateikiami išrašai su mokėjimais už komunalines paslaugas paneigia atsakovo teiginius dėl prisidėjimo piniginėmis lėšomis prie namų ūkio išlaikymo. Atsakovas nesirūpindamas šeimos poreikiais, vartodamas fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, akivaizdžiai parodė, kad šeimos vertybės bei pati šeima jam yra visiškai nesvarbi, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė teigė, kad iš vedybų sutarties sąlygų matyti, kad ja šalys susitarė dėl turto, kuris bus įgytas ateityje, teisinio rėžimo. Priešingai nei teigia atsakovas, ne vien ieškovė, bet ir atsakovas buvo povedybinės sutarties sudarymo iniciatoriumi, kadangi pastarajam santuoka buvo jau nebe pirmoji, todėl pastarasis siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus santuokos nutraukimo atveju, o tuo pačiu ir patirti kuo mažiau materialinių nuostolių turto dalybų atveju, pats paskatino ieškovę kreiptis pas notarę dėl Povedybinės sutarties sudarymo. Atsakovas pasakojo ieškovei, kad turi skolinių įsipareigojimų pirmajai sutuoktinei ir jų bendram vaikui, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) užsiima neteisėta veikla, todėl ieškovė įvertinusi šias aplinkybes neprieštaravo dėl Povedybinės sutarties sudarymo, nes tokios sutarties sudarymas atitiko jos interesus. Atsakovo valią bei iniciatyvą sudaryti Povedybinę sutartį tokiomis sąlygomis, kurios nurodomos 2019 m. gruodžio 11d. Vilniaus rajono 7-ojo biure sudarytoje Povedybinėje sutartyje (notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pilna apimtimi patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu pateikimas rašytinis įrodymas, t.y. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje dėl vedybų sutarties sudarymo paslaugos gavėju nurodomas atsakovas. Be to, pridedamas apmokėjimo kvitas taip pat patvirtina, kad atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos atliko 144,53 Eur apmokėjimą už notaro suteiktas paslaugas. Atsakovas kartu su priešieškiniu nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sandorio metu atsakovo valia buvo iškreipta būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Sandoris buvo sudaromas pas notarę, kuri pagal teisės aktų reikalavimus ne tik išaiškino sudaromo sandorio esmę, bet sandorio šalims išaiškino sukeliamas pasekmes. Nepaisant to, kad atsakovas bando klaidinti teismą teigdamas, kad neva povedybinės sutarties turinio ir sukeliamų pasekmių niekas nepaaiškino ir jam į suprantamą rusų kalbą neišvertė, tiesiog žodžiu ieškovė nurodė, kad reikia pasirašyti, kitaip bankas neduos kredito, tačiau šiuos teiginius paneigia povedybinės sutarties 5.7 punktas, kuriame nurodyta, kad sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta, sutarties tekstas šalims žodžiu išverstas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Atsakovas sąmoningai neatskleidžia preliminaraus susitarimo pasirašymo aplinkybių, taip pat nepateikia jokio logiško ir įtikinamo paaiškinimo dėl kokių priežasčių atsakovas neįvykdė pasirašytame susitarime prisiimtų įsipareigojimų. Iki santuokos sudarymo ieškovė ketino įsigyti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą bei ilgą laiką ieškojo tinkamo varianto. 2019 m. birželio mėnesį ieškovės motina pranešė, kad yra parduodamas gyvenamasis namas su ūkio pastatu esantis šalia ieškovės motinos namų. Ieškovė buvo suinteresuota įsigyti gyvenamąjį namą, todėl pasiūlė atsakovui kartu nuvykti bei pastarąjį apžiūrėti. Atvykus pas pardavėjus 2019 m. liepos 4 d. buvo nuspręsta pasirašyti bendro pobūdžio susitarimą dėl nekilnojamojo turto kainos, tačiau nenurodant nei terminų, nei atsikaitymo tvarkos, nei baudos sankcijų tuo atveju, jeigu viena iš susitarimą pasirašiusių šalių nebus suinteresuota pirkti/parduoti nekilnojamąjį turtą. Taigi, po susitarimo pasirašymo tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo pusės nebuvo jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų įvykdytas pasirašytas susitarimas, todėl praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui nekilnojamojo turto pardavėjai vienašališkai nutraukė susitarimą. Ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu turėjo santaupų (iš darbo užmokesčio), tačiau pastarųjų būtų neužtekę sumokėti visą sumą pardavėjams už šį nekilnojamąjį turtą, o atsakovas iš viso jokių santaupų neturėjo, nes pastarasis visą laiką tvirtino ieškovei, kad visas jo santaupas prisiteisė sutuoktinė iš pirmos santuokos. 2019 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje ieškovės motina pranešė ieškovei, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) dar nėra parduotas, tačiau pardavėjų prašoma kaina jau išaugo nuo 50 000 Eur iki 60 000 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovą bei norėjo gauti pastarojo patarimą dėl gretimai parduodamo namo, tačiau atsakovas atsakė, kad tegul namas brangsta nors ir 100 000 Eur, bet jis pinigų neturi ir nėra suinteresuotas lįsti į skolas. Ieškovė pasitarė su motina, kuri pasiūlė ieškovei paimti kreditą bei patikino, kad jeigu atsakovas nenori materialiai prisidėti prie šio turto įsigijimo, tuomet ji padės savo dukrai išmokėti kreditą. Ieškovė matydama atsakovo pasyvų elgesį ir nenorą kurti bendrą šeimos ūkį, taip pat bei disponuodama informacija apie atsakovo skolinius įsipareigojimus pirmajai sutuoktinei ir jų bendram vaikui, bei apie atsakovo neteisėtą veiklą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl įvertinusi šias aplinkybes pasiūlė pastarajam sudaryti povedybinę sutartį. Kadangi atsakovas ne tik neprieštaravo tokios sutarties sudarymui, bet ir pritarė jos sudarymui, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo biurą kur 2019 m. spalio 22 d. buvo sudaryta pirma Povedybinė sutartis (notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. spalio 22 d. sudarytoje povedybinėje sutartyje yra ganėtinai aiškiai nurodoma, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o taip pat ir turtinės prievolės pagal kredito sutartį, kuria bus finansuojamas nekilnojamojo turto įsigijimas bus ieškovės asmeninė turtinė prievolė. Atsakovas analogiškai kaip ir pasirašydamas vėlesnę, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d. povedybinę sutartį, visiškai aiškiai suprato, kad ieškovė įsigyja nekilnojamąjį turtą ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bet asmeninei nuosavybėn. 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovei ir atsakovui bendru susitarimu panaikinus pirminę 2019 m. spalio 22 d. povedybinę sutartį, pastarasis galėjo ne tik nepasirašinėti antrosios 2019 m. gruodžio 11 d. povedybinės sutarties, o tuo pačiu net ir nemokėti notarui už pastarojo paslaugas, jeigu kaip pastarasis nurodo, jam buvo netinkamos vedybų sutarties sąlygos. Be to, tuo atveju, jei atsakovas buvo suinteresuotas/išreiškė valią turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigyti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, lieka neaišku, kokios aplinkybės pastarajam sutrukdė kartu su ieškove pasirašyti pas notarą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį bei įsigyti šį nekilnojamąjį turtą bendros dalinės nuosavybės teise ir tapti šio nekilnojamo turto bendrasavininku, tokia galimybė įvirtinta 2019 m. gruodžio 11 d. povedybinės sutarties 2.3 punkte. Atsakovas ne tik nesikreipė į banką kartu su ieškove dėl kredito gavimo, ne tik neįnešė jokių pinigų šio turto įsigijimui, tačiau net pas notarą nedalyvavo ir pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašė. Negana to, nors pastarasis povedybinės sutarties egzempliorių turėjo jau nuo 2019 m. gruodžio 11 d. bei turėjo nevaržomą galimybę pasikonsultuoti su teisininkais, ir žinoma, pateikti prašymą ieškovei panaikinti šią sutartį, tačiau ginčą dėl ieškovės vardu įsigyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir povedybinės sutarties panaikinimo inicijavo tik po to, kai gavo ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad transporto priemonė Mercedes Benz, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) būtų registruota šalių vardu. Iš civilinėje byloje pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo yra matyti, kad pastaroji buvo įsigyta dar iki santuokos sudarymo, todėl sutinkamai su CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu pastarasis yra pripažįstamas ieškovės asmenine nuosavybe. Ginčo automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu, todėl pagal 2019 m. gruodžio 11 d. povedybinės sutarties 1.2 punkto nuostatas pastarasis laikytinas asmeniniu ieškovės turtu ir nutraukiant santuoką nedalytinas. Atsakovas priešieškinyje teigia, kad neva jis pirko nurodytą ginčo automobilį bei pastarojo įsigijimui panaudojo 4 000 Eur savo asmeninių lėšų. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo (pvz. pirkimo - pardavimo sutarties ar sąskaitos faktūros), kuris patvirtintų aplinkybes, kad atsakovas bent minimaliai būtų prisidėjęs prie nurodyto automobilio pirkimo. Atsakovas pateiktame priešieškinyje net nežino tikrosios automobilio kainos, už kurią ginčo automobilis buvo įsigytas. Atsakovas neva automobilio pardavėjui sumokėjo 3 200 Eurų sumą, tačiau kartu su atsiliepimu pateikiama automobilio pirkimo - pardavimo sutartis paneigia šias atsakovo nurodytas aplinkybes, kadangi ieškovė pardavėjui sumokėjo 2 300 Eurų sumą už įsigyjamą automobilį. Pagal 2019 m. gruodžio 11 sudarytą povedybinę sutartį jau buvo išspręstas santuokos metu įgyto turto teisinis režimas, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad šis automobilis buvo įsigytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrindo pastarąjį traukti į dalytino turto balansą bei dalinti tarp šalių. Atsakovo priešieškinyje nurodomos aplinkybės dėl 6 000 Eur paskolos gavimo prieštarauja CK 6.871 straipsnio įtvirtintoms nuostatoms bei teismo turėtų būti vertinamos kritiškai.

5. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. bankas ir ieškovė sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas ieškovei suteikė 48 000 Eur kreditą (kredito likutis – 42 376,48 Eur; kredito grąžinimo terminas – 2039 m. gruodžio 15 d.); kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinyje nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 11 d. (t. y. iki kredito sutarties sudarymo) šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria sulygo dėl turto rėžimo. Bankas nurodė neprieštaraujantis ieškovės reikalavimui po santuokos nutraukimo prievoles bankui pagal kredito sutartį nustatyti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Pažymėjo, kad nesutinka su priešieškinio 3.1 punkto reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo prievolė bankui būtų pripažinta solidaria prievole.

6. Notarė J. Š. atsiliepime su priešieškinio reikalavimu dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia nesutiko. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio mėnesį į ją kreipėsi ieškovė ir atsakovas, nurodė, kad povedybinę sutartį siekia sudaryti atsižvelgę į tai, kad atsiskaityti už nekilnojamus daiktus bus naudojamos AB SEB banko lėšos, o kreditorius nesutinka suteikti kredito abiem sutuoktiniams, o sutinka suteikti tik ieškovei, todėl perkami daiktai turi atitekti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. 2019 m. gruodžio mėnesį šalys informavo, kad bankas nesutinka suteikti ieškovei kredito nekilnojamų daiktų pirkimui pagal patvirtintą povedybinę sutartį, nes neįmanoma atskirti, kurios lėšos yra ieškovės asmeninė nuosavybė, o kurios – ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl buvo priimtas sprendimas panaikinti suklydimo įtakoje sudarytą povedybinę sutartį bei 2019 m. gruodžio 11 d. sudaryta nauja sutartis. Prieš ją pasirašant, sutarties nuostatos atsakovui buvo išverstos į rusų kalbą, atsakovas nepageidavo gauti vertimo raštu. Šalys pateikė klausimų dėl sutarties turinio ir jos pasekmių. Į juos buvo atsakyta žodžiu, rusų kalba. Tiktai po to, kai šalys patvirtino, kad suprato sutartį dėl jos turinio ir pasekmių ir, kad sutartis atitinka jų valią, sutartis buvo patvirtinta bei duomenys perduoti Vedybų sutarčių registrui. Povedybinė sutartis neapribojo atsakovo teisės įgyti turtą su ieškove bendrąja daline ar asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tačiau minėtos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1498-343/2020). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017).

9. Ieškovė teigė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris smurtavo prieš ieškovę, 2020 metais pradėjo nesirūpinti šeima, dėl ko vis dažniau kildavo barniai. Pagrindinė barnių priežastis – atsakovo kaltas elgesys, kuris pažeidė CK 3.27 straipsnio nuostatas. Atsakovas pradėjo vartoti psichologinį smurtą, be jokios priežasties išliedavo pyktį ieškovės atžvilgiu. Ieškovė bandė kentėti tokį atsakovo elgesį, atsakovas ignoravo ieškovės pastangas tokiu būdu parodydamas, kad jam nėra svarbios nei šeimos vertybės, nei šeima. 2022 m. gegužės 6 d. atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo smurtą, tokie veiksmai vertintini kaip santuokos nutraukimo prezumpcija. Atsakovas ėmė nuolat pažeidinėti bendrąsias sutuoktinių pareigas, todėl ieškovė priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Atsakovas neigė ieškovės nurodytas aplinkybes dėl neva jo vartoto smurto.

10. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau reikšmingesnių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus tik vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šalys į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė aplinkybę dėl atsakovo naudoto smurto grindė savo paaiškinimais bei rašytinais įrodymais, tai yra 2022 m. gegužės 7 d. pranešimu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 150 straipsnį (seksualinis priekabiavimas), 2022 m. gegužės 6 d. Ambulatorinio apsilankymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje išrašu, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, sprendimas nėra įsiteisėjęs. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nepaisant to, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs) šiuo metu, neturint jokių konkrečių duomenų apie ieškovės nurodomus įvykius tarp sutuoktinių 2022 m. gegužės mėnesį labiau sudaro pagrindą manyti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika nei buvo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad jeigu sutuoktinis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, tai jis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Duomenų, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš ieškovę byloje nėra, todėl vien duomenys apie buvusį ikiteisminį procesą atsakovo atžvilgiu nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodyta atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpciją. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė taip pat pateikė 2022 m. kovo 7 d. pareiškimą policijai, kuriame nurodė, jog pastarosiomis savaitėmis vis daugiau gauna grasinimų telefonu ir namie žodžiu, telefone turi įrašus, įrodančius sutuoktinio agresiją. Visgi, jokių įrašų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, kaip ir duomenų apie paminėto pareiškimo nagrinėjimą policijoje nepateikta. Ieškovė pridėjo durų, kuriose matosi išdaužtas stiklas, asmens nuotrauka ir žinutė „paaiškink tai“, į kurią atsakoma „čia kuomet pas žmoną nėra galvos“, matosi, kad žinutė rašyta 2021 m. spalio 21 d., tačiau vėliau šalys dar gyveno kartu, todėl vien minėta nuotrauka savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad dėl atsakovo smurto iširo šalių santuoka. 2022 m. rugsėjo 11 d. prašyme dėl dokumentų prijungimo (DPK -57075) ieškovės atstovas nurodė, kad pareiškimo pateikimo policijai aplinkybes ieškovė paaiškins teismo posėdyje. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nedalyvavo ir paaiškinimų nepateikė. Vien ieškovės atstovo abstraktūs paaiškinimai nagrinėjamu atveju nelemia teismo vidinio įsitikimo, kad dėl santuokos iširimo kaltas vien atsakovas. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovas nuo 2020 metų nesirūpino šeima, jo elgesys buvo dažna barnių šeimoje priežastini taip pat yra pernelyg abstraktūs, , todėl įtikinamai nepagrindžia atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad po vestuvių savaitgaliais važiuodavo į (duomenys neskelbtini), ieškovė kėlė isterijas, atsakovas vėliau suprato, kad ieškovė pavydėjo dėl atsakovo sūnaus. Atsakovas taip pat nurodė, kad šalių santykiams didelę įtaką darė ieškovės šeima, iš ieškovės pusės buvo nuolatiniai barniai, priekaištai, po vedybinės sutarties pasirašymo ieškovė pradėjo ieškoti priežasčių supykti, neleido pasimatyti su vaiku iš pirmos santuokos, eilę kartų inscenizuodavo neva smurtą artimoje aplinkoje, iniciavo šaltą bendravimą, ieškovė persikraustydavo gyventi į atskirą kambarį. Atsakovas kentėdavo, vėliau, po 4-5 dienų eidavo taikytis, ji grįždavo į kambarį, šalys vėl gyveno kartu ir taip nuolat: ieškovė išeina, atsakovas ateina taikytis, ieškovė grįžta. 2022 m. gegužės 6 d. atsakovui grįžus iš (duomenys neskelbtini) iki ryto šalys ginčijosi, atsakovas siūlė, jei neįmanoma gyventi kartu, parduoti namą, pasidalinti pinigus ir išsiskirti, ieškovė nurodė turinti kitą planą, vėliau buvo iškviesta policija. Atsakovas teigė, kad šalys barėsi, tačiau smurto atsakovas prieš ieškovę nevartojo. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad iki paskutinės sekundės prašė ieškovės nesiskirti, nesutiktų su santuokos nutraukimu, tačiau negali atleisti jai baudžiamosios bylos iškėlimo. Mano, kad ieškovė pažįstamų pagalba siekia sugadinti jam gyvenimą.

11. Išanalizavus paminėtus duomenis konstatuotina, kad nė viena iš šalių byloje nepateikė pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tik kitos šalies kaltę dėl šeimos iširimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka truko neilgai, konfliktai prasidėjo praėjus metams po santuokos sudarymo, šalys susituokė būdamos brandaus amžiaus (ieškovė – 33, atsakovas – 37 metų amžiaus), abiem šalims turint susiformavusius aiškius vertybinius kriterijus, atsakovui - ankstesnių nesėkmingų santykių patirtį, todėl labiausiai manyti, kad šeimoje iškilus sunkumams abu nedėjo pakankamai pastangų ir neišreiškė noro susidariusioms situacijoms išspręsti. Dėl skirtingų požiūrių, vilčių vienas kito atžvilgiu, keliamų reikalavimų, skirtingo požiūrio į sutuoktinių tarpusavio pareigas, nepasitenkinimo vienas kito elgesiu tarp šalių kildavo konfliktai, kurių tinkamas neišsprendimas gilino krizinę situaciją. Pažymėtina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, kurie privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, tačiau nagrinėjamu atveju šalys nuolat konfliktavo ir kaltino viena kitą, nesiimdamos pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis). Ieškovei paliktina iki santuokos turėta (duomenys neskelbtini) pavardė, atsakovui – santuokinė (duomenys neskelbtini) pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Dėl automobilio Mercedes Benz pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe

12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruotas automobilis Mercedes – Benz, C 200 D. I. pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad jis įgytas 2018 m. spalio 5 d., taigi, iki santuokos sudarymo, už 2 300 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

13. Atsakovas prašė minėtą automobilį pripažinti jo asmenine nuosavybe, teigė, kad jis įgytas už atsakovo asmenines lėšas, tačiau ieškovės vardu, nes tokiu būdu įgyjant automobilį atsakovas nepatirtų nuostolių – kiekvieną kartą vykstant į (duomenys neskelbtini) nereikėdavo palikti užstato.

14. Vertinant minėtą atsakovo reikalavimą, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog jis 2018 m. spalio 5 d. išgrynino 4 000 Eur, tačiau atsakovas teigė, kad už automobilį sumokėjo 3 200 Eur, nors sutartyje nurodyta kaina – 2 300 Eur. Aplinkybę, jog už automobilį sumokėjo 3 200 Eur atsakovas nurodė tiek priešieškinyje, tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje. Aplinkybė, kad atsakovas tiksliai nežinojo sandorio aplinkybių (automobilio kainos) sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis nemokėjo už automobilio įgijimą, tai yra, kad jo nurodyti pinigai nebuvo panaudoti automobilio pirkimui (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

15. Antra, 2018 m. spalio 5 d. sutartis, kuria įgytas automobilis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo joje vieną šalį pakeisti kita. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad automobilis buvo įgytas ieškovės vardu, nes esant automobiliui registruotam ieškovės vardu atsakovas gaudavo iš to naudą – naudojant automobilį nereikėdavo palikti užstato kertant sieną, toliu būdu atsakovas nepatirdavo papildomų išlaidų. Taigi, paties atsakovo paaiškinimai pagrindžia, kad automobilį ir buvo siekta įgyti ieškovės vardu, dėl ko nutraukiant santuoką pripažinti jį atsakovo nuosavybe nėra pagrindo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas reikalavimas automobilį Mercedes – Benz, C 200 CDI pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl reikalavimo pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia

17. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2019 m. spalio 22 d. sudarė povedybinę sutartį, kurią nutraukė 2022 m. gruodžio 11 d. susitarimu.

18. 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus rajono 7 - ame notarų biure sudarė povedybinę sutartį, kuria šalys sulygo, kad po sutarties įgytas nekilnojamas turtas bus asmeninė sutuoktinio, kurio vardu nekilnojami daiktai yra registruojami valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registre nuosavybė (sutarties 2.1.1 punktas). Sutarties 2.3 punkte buvo numatyta, kad šalys susitaria, jog santuokos metu įgytas turtas bus bendroji dalinė šalių nuosavybė, jei turto įgijimo sutartyje bus aiškiai nurodyta, kad turtas įgyjamas abiejų šalių vardus bendrojon dalinėn šalių nuosavybėn sutartyje numatytomis dalimis.

19. 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė su AB SEB banku pasirašė kredito sutartį, kuria bankas suteikė ieškovei 48 000 Eur kreditą gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) pirkimui. Ieškovė minėtą turtą įkeitė bankui prievolių užtikrinimui.

20. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė ir H. Č., D. B., Ž. M. sudarė gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo minėtus daiktus už 60 000 Eur. Sutartyje nurodyta, kad 12 000 Eur pirkėjas prieš sudarant sutartį pervedė į pardavėjų sąskaitas, o likusius 48 000 Eur perves SEB bankas.

21. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad jam nebuvo paaiškintas suprantamai povedybinės sutarties turinys, sutarties pasekmės, vertėjas nedalyvavo sudarant sandorį, sutartis atsakovui į suprantamą kalbą nebuvo išversta nei žodžiu, nei raštu, jam tik ieškovė paaiškino, kad be šios sutarties bankas neduos kredito. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pirmoji povedybinė sutartis buvo pasirašyta 2019 m. spalio 10 d., tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 11 d. ir tą pačią dieną vėl pasirašyta povedybinė sutartis, atsakovas taip ir liko nesupratęs, dėl kokių priežasčių pirma sutartis buvo nutraukta ir pasirašyta antra. Atsakovo nuomone, povedybinė sutartis yra fiktyvi, sudaryta apgaule atsakovo atžvilgiu, neišvertus sutarties teksto į jam suprantamą kalbą, apsiribojant žodiniu paaiškinimu, tačiau neišaiškinant sutarties teisinių pasekmių – kad santuokos nutraukimo metu visas turtas, įgytas santuokoje, atiteks ieškovei, kas yra akivaizdžiai neteisinga. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad suvokė, jog povedybinę sutartį sudaryti reikalavo SEB bankas, bent jau taip jam paaiškino ieškovė, o ne todėl, kad toks būtų atsakovo noras.

22. Vertinant paminėtus atsakovo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog jis pasirašė povedybinę sutartį. 2023 m. sausio 4 d. posėdyje atsakovas paaiškino, kad dokumentų tvarkymu užsiėmė ieškovė, jis nemokėjo lietuvių kalbos, tik šiuo momentu pradėjo ją suprasti. Ieškovė sakė, ką daryti ir atsakovas pasitikėjo ja, kai nuėjo pas notarą, negirdėjo tokio žodžio kaip povedybinė sutartis. Pripažino, kad neteikė bankui paraiškos dėl kredito suteikimo. Kadangi atsakovas yra ne lietuvis, jam buvo paaiškinta, kad kredito suteikimui jam reiktų papildomų dokumentų, kurių atsakovas nenorėjo teikti, sutiko, kad kreditas būtų teikiamas ieškovei, nes užteko jos darbo užmokesčio. Atsakovas pripažino žinojęs, kada ieškovė notarų biure pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą viešojo valdymo srityje, yra dirbęs (duomenys neskelbtini)savivaldybėje ūkio skyriuje vyresniojo specialisto pareigose, kai atvyko į Lietuvą iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vėliau konsultavo „(duomenys neskelbtini)“ įmonę dėl darbo su kompiuterine programa, susijusia su dokumentų valdymu (teisingas dokumentų tvarkymas ir sandėliavimo apskaita), tuo pačiu (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą. Vėliau įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tapo techniniu direktoriumi.

23. 2023 m. sausio 23 d. posėdyje atsakovas paaiškino, kad tiek pirmą, tiek antrą kartą nebuvo informuotas, kokią reikšmę turi dokumentas, nebuvo paaiškinta, kad tai vedybinė sutartis, sandorio pasirašymo metu buvo trise (ieškovė, atsakovas, notaras). Abu kartus sutartį vertė A.. Atsakovas paaiškino, kad sudarius pirmą vedybinę sutartį sužinojo, kad nesuteiks bankas kredito, nes pirmoje sutartyje nėra tam tikro punkto, banko darbuotojas pabrėžė, kad gali suteikti kreditą tik ieškovei. Jam atrodė, kad tai nekelianti problemų aplinkybė, nes sutuoktiniai įgyja viską per pusę. Atsakovas nurodė iš banko darbuotojo supratęs, kad turtą perka A, bet jis įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, klausimų banko darbuotojui atsakovas neuždavinėjo. Pripažino, kad antrą kartą sudarant sandorį notarų biure buvo bendraujama rusų kalba (notarė aiškino sutartį rusų kalba), bet kažką A. bei notarė kalbėjo ir lietuviškai.

24. Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, bet tik tokias, kurios neprieštarauja įstatymams. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (ikivedybinę) sutartį yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 str.). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (CK 3.104 str.). Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

25. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

26. CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

27. Teismas pažymi, kad atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje pagrindžia, kad atsakovas laisva valia sudarė povedybinę sutartį, ją pasirašė. Atsakovas paaiškino, kad šalys pakankamai piniginių lėšų įgyti namą neturėjo, todėl kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo. Bankas sutiko suteikti kreditą ieškovei su sąlyga, kad bus pasirašyta vedybinė sutartis, pagal kurią būtų nustatytas atskiras šalių turto teisinis režimas. Tai žinodamas atsakovas sutiko pasirašyti vedybinę sutartį. 2023 m. sausio 4 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad egzistavo galimybė ir jam gauti kreditą, tačiau tokiu atveju buvo būtina pateikti papildomų dokumentų, tai padaryti atsakovas nenorėjo. Taigi, vien atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas aiškiai suprato ginčijamos vedybų sutarties tikslą, pasekmes ir jų siekė. Teismo posėdyje atsakovas taip pat pripažino, kad notarė rusų kalba paaiškino sutarties esmę. Aplinkybė, kad notarė su atsakove epizodiškai kalbėjo lietuvių kalba nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, ginčydamas vedybų sutartį konkrečiai nenurodė, kaip jis buvo apgautas – iš atsakovo paaiškinimų aišku, kad jis suprato, kad vedybinės sutarties pasirašymas buvo būtinas siekiant ieškovei gauti kreditą. Atsakovas teigė, kad 2022 m. gruodžio 11 d. povedybinė sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsakovui yra labai nepalanki, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vedybų sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovui) yra labai nepalanki. Visi atsakovo argumentai dėl lygiateisiškumo pažeidimo buvo susieti su nekilnojamo turto pagal 2019 m. gruodžio 23 d. sutartį įgijimu ne bendra jungtine nuosavybe, tačiau teismo posėdyje atsakovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad namo įgijimui atsakovas pakankamai pinigų neturėjo, todėl buvo priimtas sprendimas imti kreditą, bankas nesutiko teikti kreditą atsakovui (tiksliau, atsakovas nesikreipė į banką dėl kredito suteikimo, nes nenorėjo teikti dokumentų, būtinų kreditui gauti), ieškovė galėjo gauti kreditą, tačiau turėjo pasirašyti povedybinę sutartį, kurioje būtų nustatytas atskiras sutuoktinių turto režimas ir atsakovas su tuo sutiko pasirašydamas sutartį. Minėtos aplinkybės, taip pat atsakovo teikti paaiškinimai posėdyje apie jo išsilavinimą, darbinę patirtį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas laisva valia sudarė vedybų sutartį ir sudarydamas šią sutartį suprato jos pasekmes. Vedybų sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra atsakovui išimtinai nepalanki, nes atsakovas ne tik pagal ją neįgijo turto remiantis 2019 m. gruodžio 23 d. sutartimi, tačiau nėra atsakingas bankui pagal kredito sutartį, kurios pagrindu gautos lėšos buvo naudotos turto įgijimui. Kita vertus, vedybinė sutartis neapribojo atsakovo teisės įgyti turtą asmeninės ar dalinės nuosavybės teise. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad įsigijus gyvenamąjį namą santuokos metu atsakovas kartu su ieškove mokėjo kredito padengimo įmokas, apmokėdavo šeimos išlaidas maistui, drabužiams, kelionėms, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl minėtos aplinkybės laikytinos neįrodytomis. Atsakovas netgi nežinojo kredito įmokos dydžio (nurodė, kad 383 Eur, nors ieškovė moka 200 Eur), tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, kad ji moka tiek kredito įmokas, tiek kitus su kreditu susijusius mokėjimus (draudimo įmokas), perka kurą namo šildymui, apmoka už remonto paslaugas.

28. Pažymėtina ir tai, kad notarų biure buvo sudaryti trys sandoriai: 2019 m. spalio 22 d. povedybinę sutartis, ji nutraukta 2022 m. gruodžio 11 d. susitarimu bei nauja vedybinė sutartis sudaryta 2022 m. gruodžio 11 d. Įvertinus atsakovo išsilavinimą, darbinę patirtį, atsakovo paaiškinimų turinį (jie buvo teikiami logiškai, apgalvotai) neįtikinami jo argumentai, kad visus tris sandorius pasirašinėjo nesuprasdamas jų esmės ir pasekmių (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CPK 185 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad PVM sąskaita faktūra 2019 m. gruodžio 11 d. buvo išrašyta atsakovo vardu, atsakovas apmokėjo 144,53 Eur notarei už paslaugas. Minėtas įrodymas tai pat netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas buvo suinteresuotas vedybų sutarties sudarymu, suprato jos turinį ir reikšmę, nes tuo atveju, jei, kaip teigia atsakovas jam nebūtų paaiškinta sutarties pasekmės, jis nebūtų mokėjęs notarei už paslaugas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 1.5 straipsnis). Dar gi, iš 2019 m. spalio 22 d. povedybinėje sutartyje buvo nurodyta, kad A. Z. rengiasi pirkti žemiau nurodytus nekilnojamus daiktus tam tikslui panaudodama tiktai savo asmenines lėšas ir jai asmeniškai AB SEB banko suteikiamas kredito lėšas (įvado D dalis), šalys siekia bendru susitarimu susitarti dėl žemiau nurodyto turto, kurį A. Z. įgis ateityje teisinio režimo (įvado E dalis). Sutarties 2.3 punkte šalys patvirtino nenaudosią bendrų sutuoktinių lėšų Nekilnojamųjų daiktų (tai yra gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini) įgijimui. Visos lėšos, įskaitant ir skolintas lėšas iš kredito įstaigų, panaudotos Nekilnojamų daiktų įgijimui, bus laikomos tik asmeninėmis A. Z. lėšomis. Taigi, tiek ginčijamos, tiek ankstesnės vedybų sutarties sudarymo tikslas buvo atskirti šalių pajamas ir turtą, kad bankas kaip hipotekos kreditorius turėtų teisę nukreipti išieškojimą į visą skolininko (nagrinėjamu atveju kitos sutarties šalies A. Z.) turtą ir į nebūtų nukreipiamas išieškojimas pagal atsakovo A. Z. prievoles į įgyjamą turtą. Be to, ieškovė A. Z. nurodė, kad atsakovas turėjo nepilnametį vaiką bei įsipareigojimus sutuoktinei iš ankstesnės santuokos, dėl ko ji turėjo interesą įgyjant turtą sudaryti vedybinę sutartį, kuriame būtų numatytas atskiras sutuoktinių turto teisinis režimas. Minėtų aplinkybių atsakovas nepaneigė, tokie ieškovės paaiškinimai pakankamai įtikinimai, nes logiškai pagrindžia vedybų sutarties sudarymo tikslą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 4 d. sudaryta tarp H. Č., D. B., Ž. M. ir atsakovo bei ieškovės buvo sudaryta preliminari sutartis dėl namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo. Tačiau teismo posėdyje atsakovo, liudytojų A. B., A. Z., ieškovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kada ieškovė sudaro pirkimo – pardavimo sandorį notarų biure, tačiau jis nepageidavo būti ir nebuvo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Taigi, nors pagal ginčijamos vedybų sutarties 2.3 punktą atsakovas ir ieškovė galėjo įgyti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau atsakovas teise įgyti dalį turto, dėl kurio susitarė preliminariojoje sutartyje, nepasinaudojo. Bylos duomenys suponuoja manymą, kad tai buvo nulemta aplinkybės, jog turto įgijimui atsakovas lėšų neturėjo, dėl kredito suteikimo į banką nesikreipė, o SEB bankas sutiko suteikti kreditą nekilnojamo turto įgijimui tik ieškovei ir su sąlyga, kad bus pasirašyta vedybinė sutartis, kuria pasirinktas atskiras sutuoktinių turto režimas. Todėl aplinkybė, kad atsakovas pasirašė preliminarioje sutartyje neturi teisinės reikšmės.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas pripažinti vedybinę sutartį negaliojančia atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Ieškovė pateikė į bylą banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad iš jos sąskaitos pardavėjams 2019 m. gruodžio 23 d. buvo sumokėta po 4 000 Eur. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad minėtos lėšos (12 000 Eur) buvo santuokos metu sutaupytos bei kaip dovana gautos lėšos. Ieškovė teigė, kad minėta suma buvo sumokėta iš jos santaupų, turėtų iki santuokos, jos buvo įneštos į ieškovės sąskaitą. 2023 m. sausio 4 d. teismo posėdyje šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų dėl 12 000 Eur kilmės. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie jos darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. iki 2022 m. Iš minėtų duomenų galima būtų daryti išvadą, kad iki santuokos sudarymo ieškovė galėjo būti sukaupusi 12 000 Eur sumą. 2019 m. lapkričio 27 d. piniginių lėšų kilmės paaiškinime SEB bankui ieškovė (dar nežinodama apie šios bylos nagrinėjimą), taip pat nurodė minėtų lėšų kilmę – darbo užmokestis. Atsakovas tuo tarpu pateikė duomenis (duomenys neskelbtini) apie darbo užmokestį, gautą 2020 m. bei 2021 m. sausio mėnesį, tai yra neaktualius duomenis pagrįsti, kaip buvo sukaupta 12 000 Eur suma. Kaip jau minėta, pirmoje 2019 m. spalio 22 d. povedybinėje sutartyje buvo nurodyta, kad A. Z. rengiasi pirkti žemiau nurodytus nekilnojamus daiktus tam tikslui panaudodama tiktai savo asmenines lėšas ir jai asmeniškai AB SEB banko suteikiamas kredito lėšas (įvado D dalis), sutarties 2.3 punkte šalys patvirtino nenaudosią bendrų sutuoktinių lėšų Nekilnojamiems daiktams (tai yra gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimui). Įvertinus paminėtą, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, išskyrus paaiškinimus, kiek buvo gauta santuokos sudarymo metu dovanotų piniginėmis lėšomis, kur jos buvo laikomos ir, kad būtent jos buvo panaudotos iš dalies apmokant už turto įgijimą 2019 m. gruodžio 23 d., ar įrodymų, kad atsakovas sukaupė iš darbo užmokesčio ir pervedė ieškovei atitinkamą sumą prieš sandorio sudarymo ir kt., įgyjant turtą galiojant atskiram turto teisiniam režimui, atmestinas kaip neįrodytas atsakovo argumentas, kad 12 000 Eur įgyjant turtą buvo sumokėta iš šalių bendrų lėšų.

31. Atsakovas teigė, kad ieškovės pavedimu namo pardavėjams perdavė po 2 000 Eur (viso 6 000 Eur). Vertinant minėtus argumentus visų pirma pažymėtina, kad tiek paties atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojais A. Z., A. B. apklaustų parodymai patvirtina, kad minėti pinigai galėjo būti perduoti po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas neginčijo pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje nurodyta daiktų įgijo kaina, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nekilnojamų daiktų įgijimo kaina buvo kita nei nurodyta 2019 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nesuponuoja manymo, kad jis po sutarties sudarymo sumokėjo kiekvienam iš pardavėjų po 2 000 Eur, kurie buvo dalis perkamo daikto kainos. Atsakovo be teisinio pagrindo galimai perduotų lėšų faktas šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

32. Atmetus reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje nustačius, kad atsakovas nebuvo 2019 m. gruodžio 23 d. nekilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties šalimi ir minėtų daiktų neįgijo, nes neturėjo tam būtinų lėšų, atsakovui neįrodžius, kad perkant nekilnojamus daiktus buvo naudotos jo asmeninės ar dalis santuokoje įgytų bendrų lėšų, reikalavimai pripažinti gyvenamąjį namą bei kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti ieškovei nuosavybes teise žemės sklypą, o atsakovui – kompensaciją, netenkinti kaip nepagrįsti.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė su AB SEB banku pasirašė kredito sutartį, kuria bankas suteikė ieškovei 48 000 Eur kreditą gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. Atsakovas nebuvo minėtos kredito sutarties šalimi, nesikreipė į banką dėl kredito suteikimo, turtas pagal 2019 m. gruodžio 23 d. sutartį nebuvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti sutuoktinių solidarią atsakomybę pagal kredito sutartį. Dėl nurodyto, toks atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti atsakovui automobilį Jeep Grand Cherokee

34. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 21 d. atsakovas įgijo automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 200 Eur. Šis automobilis buvo įgytas galiojant povedybinei sutarčiai, pagal kurios 2.1.2 nuostatas automobilis laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovei pusę automobilio vertės. Tokio reikalavimo ieškovė neteikė. Todėl konstatuotina, kad atsakovui automobilis priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kompensacija už jį nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovė A. Z. į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 93,75 Eur žyminio mokesčio (2022 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymas), patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdyje (2022 m. gruodžio 5 d. pinigų priėmimo kvitas, 2023 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitas).Taigi laikytina, kad iš viso ieškovė patyrė 1 593,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimu.

37. Atsakovas A. Z. į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 733,75 Eur žyminio mokesčio (2022 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas); 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio rengimą, atstovavimą teismo posėdyje (2022 m. spalio 27 d. pinigų priėmimo kvitas, 2022 m gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas). Taigi iš viso atsakovas patyrė 3 733,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios civilinės bylos nagrinėjimu.

38. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.

39. Nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkintini iš dalies. Laikytina, kad ieškovė reiškė 2 reikalavimus: i) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; ii) dėl prievolės bankui pripažinimo asmenine. Ieškovės ieškinys iš esmės buvo patenkintas beveik pilnoje apimtyje, tik reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinus iš dalies, t. y. konstatavus, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Vadinasi, ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 75 proc., kas bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu sudaro 1 195,31 Eur (1 593,75 Eur x 75 proc.).

40. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu iš esmės reiškė 6 reikalavimus: i) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento; iii) turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe ir priteisti kiekvienai iš šalių po ½ dalį minėto turto; iv) nustatyti, kad šalys yra solidariai atsakingos AB SEB bankui pagal 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovės sudarytą kredito sutartį; v) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe priteisiant atsakovui kompensaciją, lygią ½ dalį sklypo vertės, tai yra 8 100 Eur; vi) pripažinti automobilius atsakovo nuosavybe, išmokant ieškovei kompensaciją. Laikytina, kad iš esmės patenkintas tik vienas atsakovo reikalavimas, t.y. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadinasi, atsakovo patenkintų reikalavimų suma sudaro 17 proc., kas bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu sudaro 634,73 Eur (3 733,75 Eur x 17 proc.).

41. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei priteistina iš atsakovo 1 195,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 634,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos, tenkančios kiekvienai šaliai, sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Z. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. Z. - „(duomenys neskelbtini)“.

Konstatuoti, kad ieškovės A. Z. įsipareigojimai pagal 2019 m. gruodžio 17 d. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį yra asmeninė ieškovės A. Z. prievolė, automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei A. Z. asmeninės nuosavybės teise, automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 195,31 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Z.V, a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 634,73 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.