Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2945-750/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00451-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.4.

2023 m. spalio 30 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei M. A. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės M. A. 4400,73 Eur negrąžinto kredito; 145,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 1244,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-11-23) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja M. A., 2020-11-23 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 4602,17 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1224,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 13 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

2021-05-19 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Atsakovė ieškinio parengimo dienai skolos nėra apmokėjusi.

Ieškovės UAB „Legal Balance“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Atsakovei M. A. procesiniai dokumentai (patikslinto ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas) įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juos 2023-09-12 įteikiant pačiai atsakovei. Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „BnP Finance“ ir atsakovė M. A. (duomenys neskelbtini), 2020-11-23 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 5000 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (metinė palūkanų norma: 13 proc.). Iš bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 17 matyti, kad pagrindinę skolos sumą sudaro 4400,73 Eur. 2021-09-02 pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2021-09-02/0, siųstu atsakovei elektroniniu paštu, ji buvo raginama iki šio pranešimo įsigaliojimo dienos (2021-09-18) padengti įsiskolinimą arba sudaryta vartojimo kredito sutartis bus nutraukta.

2021-05-19 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-09-15 elektroniniu paštu siųstu pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir sutarties nutraukimą.

Dėl negrąžinto kredito

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 4400,73 Eur negrąžintas kreditas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 145,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovė Sutarties 1.17, 2.1, 5.1, 5.5. punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 145,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, tenkinamas visiškai.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-11-23)

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 1244,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-11-23) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovės mokėtinos fiksuotos 13 proc. palūkanų normos. Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2026-11-23.

Aptariamu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai jos teisių perėmėja – ieškovė) už sutartą mokestį suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Byloje nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 1244,91 Eur. Tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022-07-27 iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-11-23) atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei dar 1244,91 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau teismas pažymi, kad visos fiksuotos 1244,91 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovė pagal sutartį su ieškove neatsiskaitys iki pat 2026-11-23, tuo tarpu šio sprendimo priėmimo metu egzistuoja tikimybė, kad atsakovė kreditą ir palūkanas ieškovei sumokės dar iki sutarties termino pabaigos (2026-11-23).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų nurodytos 1244,91 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-852/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-560/2021)

Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-11-23), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 13 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei priteistinos 13 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-11-23) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Negautos pajamos sutarties termino pasibaigimo dieną (2026-11-23) negali viršyti 1244,91 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 131 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas iš esmės tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 131 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis), 242 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš viso – 373 Eur.

Byloje susidarė mokėti 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 145,07 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 07 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-27);

- 13 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022-07-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2026-11-23 nuo pagal 2020-11-23 sudarytą sutartį Nr. BOB-ywb6c4gs tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti, 2026-11-23 dienai neviršijant 1244,91 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 91 ct) sumos;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4545,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 373 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Priteisti iš atsakovės M. A. 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.