Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1916-400/2023 pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui P. V. dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašyta atnaujinti praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, panaikinti antstolio skundžiamus patvarkymus bei tęsti vykdomųjų veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949.

14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Su tokia išvada apeliantė nesutinka, teigdama, kad nebuvo paisoma žmogiškojo faktoriaus. Nurodo, kad terminas praleistas dėl atostogų, didelio darbo krūvio, specialistų užimtumo.

15. Pažymėtina, jog procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai, kurie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

16. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundą dėl antstolio 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. priimtų patvarkymų surašė ir antstoliui persiuntė 2022 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pirminis skundas pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą, nors patvarkymus pareiškėja el. paštu gavo jų priėmimo dieną. Nustatyta, kad pirminis skundas dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. priimtų patvarkymų antstoliui pateiktas 2022 m. lapkričio 22 d., t. y. ženkliai praleidus skundo padavimo terminą (nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo priėmimo praėjus 90 dienų, nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo priėmimo praėjus 55 dienoms). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų priežasčių, kad skundas laiku nepaduotas atsižvelgiant į didelį darbo krūvį, specialistų užimtumą ar atostogas, nepripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti, kadangi pareiškėja yra biudžetinė įstaiga, todėl supranta procesinių terminų laikymosi svarbą ir pasekmes, juo labiau, kad skundžiamuose patvarkymuose antstolis aiškiai nurodė patvarkymų apskundimo terminus. Pripažino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos darbo organizavimo negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą terminą, teismas nenustatė.

19. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėja, kuri yra biudžetinė įstaiga, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, netinkamai organizavo darbą ir dėl to praleido 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, kas įprastai negalėtų būti pateisinama, tačiau šiuo atveju negali būti ignoruojama aplinkybė, jog kilo ginčas dėl išieškotų lėšų, gautų pardavus pareiškėjai, atstovaujančiai valstybę, hipoteka įkeistą turtą bei sudarančių didelę - 360 000 Eur sumą, paskirstymo. Vertinant, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, klausimo išsprendimas susijęs su viešu interesu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju vis tik buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą bei atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti.

20. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pasisakė ne tik dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo galimybės, bet ir dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949 esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdęs išieškojimą laikėsi visų CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, skolą pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-572-280/2014 pilnai iš P. V. išieškojo, teisėtai paskirstė byloje gautas 360 000 Eur lėšas, todėl pagrįstai vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/16 00949 visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir grąžinto jį išdavusiai institucijai.

21. Su tokiomis išvadomis nesutinka apeliantė, teigianti, kad ji davė sutikimą realizuoti P. V. įkeistą turtą už ne mažesnę nei 340 000 Eur - 360 000 Eur sumą ir tik tuo atveju jei nurodyta suma užtikrins pilną atsiskaitymą su NŽT, P. V. skola 2022 m. birželio 1 d., skaičiuojant delspinigius už pusę metų sudaro 238 889,68 Eur, tačiau to antstolis nepaisė, buvo pažeistas CK 4.170 straipsnis, viešasis interesas.

22. Byloje buvo nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0025/16/00949 antstolio vykdoma remiantis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-572-280/2014 priimtu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 dėl 92 429,76 Eur sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš P. V. išieškotojo NŽT (vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00949, I tomas, l. 1, 4-5). Vykdant išieškojimą, 2017 m. gruodžio 28 d. Turto arešto aktu Nr. 00251600949 areštuotas P. V. priklausantis ir pareiškėjai įkeistas turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00949, I tomas, l. 134-135). 2022 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė antstoliui sutikimą, kuriuo leidžiama realizuoti P. V. (2011 m. birželio 14 d. priverstinės hipotekos lakštas Nr. 04520110002267) hipoteka įkeisto žemės ūkio paskirties žemės sklypo už ne mažesnę nei 340 000 Eur – 360 000 Eur sumą (vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00949, II tomas, l. 25-26). 2022 m. rugpjūčio 2 d. Turto pardavimo skolininko P. V. pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-22-25-21134, realizuotas pareiškėjai įkeistas žemės sklypas už 360 000 Eur sumą (vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00949, II tomas, l. 51). Antstolis 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088, kuriuo paskirstė už parduotą žemės sklypą gautą 360 000 Eur sumą (vykdomosios bylos Nr. 0025/16/00949, II tomas, l. 75-77). Šiuo patvarkymu pareiškėjai paskirta 49547,06 Eur, likusi suma paskirstyta kitiems kreditoriams, antstoliui, prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, 5605,97 Eur grąžinti skolininkui.

23. Dėl šių faktinių aplinkybių pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų buvo nurodęs, jog antstolis, žinodamas situaciją, kad skolininkas nemoka už parduotus išsimokėtinai žemės sklypus nesiėmė veiksmų, kad už juos būtų pilnai atsiskaityta su valstybe, o už parduotą žemės sklypą atsiskaitė su kreditoriais, ignoruodamas Panevėžio skyriaus duotą sutikimą, kuris užtikrintų pilną atsiskaitymą būtent su valstybe. Pareiškėjas teigė, kad antstolis jam nepranešė apie kitus kreditorius bei nesprendė klausimo dėl pilno atsiskaitymo su valstybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl nurodytų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismo nebuvo pasisakyta, nevertinta, ar už parduotą žemės sklypą gautą 360 000 Eur sumą antstolis turėjo teisę paskirstyti kitiems kreditoriams, kai sklypas buvo įkeistas pareiškėjai, nors ir davusiai sutikimą jį pardavinėti, tačiau turinčiai ir kt. reikalavimų į skolininką, kurie t.p. užtikrinti ta pačia hipoteka. Atskirajame skunde pareiškėjos akcentuojama, kad buvo duotas tik sąlyginis sutikimas parduoti žemės sklypą, o antstolis to nepaisė, dėl ko buvo pažeistos hipoteką reglamentuojančios teisės normos.

24. Pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. CPK 747 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus, 1 dalyje nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis), be hipotekos kreditoriaus sutikimo išieškoti iš įkeisto turto negalima (CPK 747 straipsnio 3 dalis).

25. Atkreiptinas dėmesys, kad Priverstinės hipotekos lakštu 04/5/20110002267 skolininkas P. V. kreditoriui NŽT įkeitė 76,95 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priverstine hipoteka užtikrinti reikalavimai, kylantys iš 2008-10-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. Ž4-589, reikalavimo suma – įsiskolinimo likutis 292125 Lt ir 5 proc. palūkanos, delspinigiai – 0,5 proc., privalomos mokėti sumos už kiekvieną dieną. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014, buvo priteista tik skola pagal 4 valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis (tame tarpe ir pagal sutartį Nr, Ž5-589), susidariusi iki 2014 m. sausio 15 d., taip pat iki šios datos nesumokėtos palūkanos, delspinigiai. Antstolis 2018 m. sausio 17 d., 2020 m. gegužės 15 d. NŽT raštais, kuriais neduotas sutikimas išieškoti iš skolininko įkeisto turto, buvo informuotas, kad skola teismo priteista ne visa, o tik už praėjusį laikotarpį, 2009-2013 metus, tačiau 76,95 ha žemės sklypą bei kitus sklypus skolininkas yra įgijęs išsimokėtinai iki 2023 m. sausio 15 d., sutarties nevykdo, už žemės sklypus nemoka, todėl ateityje bus reikalinga kreiptis į teismą ar notarą ir dėl P. V. skolos išieškojimo už 2014-2020 metus. 2022 m. gegužės 23 d. NŽT Panevėžio skyriaus sutikime buvo nurodyta, kad skola 2022 m. birželio 1 d. NŽT, skaičiuojant delspinigius už pusę metų sudaro 238889,68 Eur, iš jų suma dėl 76,95 ha žemės sklypo sudaro 98091,94 Eur (nevertinant, jog pas antstolį išieškoma 64242,86 Eur). Nurodoma, kad dėl skolos išieškojimo parduodant hipoteka įkeistą žemės sklypą sutinkama tik tuo atveju, jeigu nurodyta suma 340000-360000 Eur užtikrins pilną atsiskaitymą būtent su NŽT. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos duotu sutikimu parduoti hipoteka įkeistą žemės sklypą siekto tikslo, jo (ne)atitikimo CPK 747 straipsnio 3 dalyje numatytam sutikimui, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręstinas klausimas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, šį prašymą tenkinant, likusioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą dėl pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti – pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, likusioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.