- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2A-56-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19184-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. R., V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1989-587/2018 pagal ieškovės A. J. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems asmenims V. R. ir V. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–10, 1 t.).
2. Ieškovė nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos (toliau – FNTT) vyriausiasis tyrėjas V. M. 2016 m. spalio 21 d., prieš ieškovės valią atvykęs į ieškovės darbo vietą IĮ J. P. dėvėtų rūbų parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), prie kitų pašalinių asmenų pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir ieškovės teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, reikalavo pasirašyti pagarsintus dokumentus, kalbėjo apie bylą, jos eigą ir ieškovės procesinę padėtį. Ieškovės nuomone, tokie atsakovės pareigūno veiksmai yra neteisėti, nes buvo apribota ieškovės laisvė laikinai ją sulaikant, ieškovei buvo trukdoma dirbti, pažeminta jos garbė ir orumas kitų asmenų akivaizdoje. Laikino sulaikymo metu buvo pažeista jos teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2016 m. spalio 24 d., nes byla yra didelės apimties. FNTT pareigūnas V. M. nurodytus veiksmus atliko Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. R. nurodymu, todėl pastarasis laikytinas neteisėtų veiksmų organizatoriumi. Dėl neteisėtų atsakovės pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi sukrėsta, sielvartavo, buvo priversta 2017 m. sausio 16 d. išeiti iš darbo.
3. Trečiasis asmuo V. J. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą (ieškinį), kuriuo prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 90–104, 2 t.).
Šalies argumentai
4. V. J. nurodė, kad jis ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu taip pat patyrė neturtinę žalą. Trečiasis asmuo pasipiktino trečiųjų asmenų V. M. ir V. R. veiksmais, dėl jų ilgą laiką iki šiol išgyvena, jaučiasi pažemintas, kadangi mano, kad viešas jo sutuoktinės garbės ir orumo žeminimas, jos nekaltumo prielaidos pažeidimas tuo pačiu žemina ir trečiojo asmens V. J. garbę bei orumą. Jis yra priverstas ginti savo teises, garbę bei orumą, o tai jam sukelia išgyvenimus, įtampą, nepatogumus. (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestelis, jo gyventojai ir dirbantieji gerai vieni kitus pažįsta ir dalijasi žiniomis, todėl atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu pasklido tarp (duomenys neskelbtini) gyventojų, o V. J. (duomenys neskelbtini)daugeliui asmenų yra žinomas dėl jo persekiojimo ir kalinimo už politinius įsitikinimus bei lietuvių tautybę. Todėl 2016 m. spalio 21 d. visuomenei (duomenys neskelbtini) paviešinta neigiama informacija apie A. J. reiškia, kad neigiama informacija paviešinta ir apie V. J.. V. J. prašomą priteisti 800 Eur neturtinę žalą kildino iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimu, neteisėtu ieškovės sulaikymu 2016 m. spalio 21 d. jos darbo vietoje. Trečiojo asmens patirta neturtinė žala pasireiškia ilgalaike V. J. baime ir išgyvenimais, jog jam ir ieškovei bus nuolat ar pakartotinai viešai taikomas laikinas sulaikymas; vis dar patiriamu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais; ilgalaikiu kentėjimu nuo sutuoktinės nekaltumo prezumpcijos pažeidimo; pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų; nepatogumais ir laiko gaišinimu kilus būtinybei inicijuoti gynybą teismuose, nuolatine baime bei jaučiama grėsme, kad atsakovai trečiojo asmens ir ieškovės atžvilgiu piktnaudžiauja psichiatrija; baime, jog atsakovai toliau žemins ieškovę ir trečiąjį asmenį ir viešai blogins jų reputaciją; ilgalaikiu bendravimo su kaimynais galimybių sumažėjimu, kadangi kaimynai apie ieškovę ir trečiąjį asmenį pradėjo netinkamai galvoti; suprastėjusiais ieškovės ir trečiojo asmens darbo rezultatais, nes trečiasis asmuo tapo lėtesnis, padidėjo jo uždarumas; nepasitikėjimas savimi, FNTT pareigūnais, prokuratūros darbuotojais, teismais; ilgalaikiu sutrukdymu trečiajam asmeniui rūpintis savo neįgalia motina; sukeltu ilgalaikiu neigiamu savęs vertinimu, neteisybės jausmu; nuolatiniais ilgalaikiais ieškovės priekaištais V. J. ir sistemingai reiškiamu nepasitenkinimu dėl jos atžvilgiu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, trukdymu gintis kitose civilinėse bylose, trukdymu dirbti pagal verslo liudijimą ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės A. J. bei trečiojo asmens V. J. iš kiekvieno po 16,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė), todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-75/2010). Nagrinėjamu atveju žala grindžiama, ieškovės ir trečiojo asmens nuomone, neteisėtu procesinio veiksmo – paskelbimo įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą atlikimu. Ikiteisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ir tyrimo pabaigimas yra įstatymais numatyta valstybėje būtina valstybės organų teisėta veikla, siekiant įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminį tyrimą, jo metu atliekamus veiksmus, jų pagrindus, tvarką ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovei A. J. 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apie įtarimą pareikštas įtarimas padarius veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminį tyrimą atliekant byloje Nr. 06-1-01017-12. Ieškovės atžvilgiu trečiasis asmuo vyriausiasis tyrėjas V. M. byloje atliko procesinius veiksmus, o ikiteisminio tyrimo eigą kontroliavo trečiasis asmuo prokuroras V. R.. Baigus ikiteisminį tyrimą, vyriausiajam tyrėjui V. M. prokuroras V. R. pavedė paskelbti ieškovei A. J. ir kitiems proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras V. R. nurodė, kad proceso dalyvių prašymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą turi būti pateikti iki 2016 m. spalio 24 d. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad A. J. telefonu tyrėjui pažadėjo atvykti į FNTT 2016 m. spalio 24 d. ryte (pirmadienį), t. y. paskutinę dieną, kada buvo galima atlikti šį procesinį veiksmą. Trečiasis asmuo V. M. nutarė, kad šį procesinį veiksmą reikia atlikti ne paskutinę dieną – pirmadienį, o vieną darbo dieną prieš tai – penktadienį, spalio 21 d. Minėtą dieną ieškovė dirbo, ji dirba dėvėtų rūbų parduotuvėje pardavėja. Ieškovė nesutiko, kad V. M. atvyktų aptariamą procesinį veiksmą atlikti jos darbovietėje.
8. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo V. M. būdamas ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kada ir kokiu būdu atlikti aptariamą procesinį veiksmą, atsižvelgiant į jo nuomone reikšmingas aplinkybes bei pačios ieškovės procesinį elgesį. Teismas nemanė, kad V. M. atvykimas nurodytą procesinį veiksmą atlikti ieškovės darbovietėje kaip nors pažeidė ieškovės teises. Byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę atsitraukti nuo darbo kelias minutes ir sudaryti galimybę įteikti jai Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolą ir apie tai pasirašyti. Tačiau ieškovė demonstratyviai vaikščiojo po prekybos salę ir dirbo, ignoravo tyrėją V. M., dėl ko jam teko vaikščioti paskui ieškovę ir įtikinėti paimti dokumentus. Teismas sprendė, kad ieškovė pati savo veiksmais iššaukė tokią situaciją, kuri atkreipė tose pačiose patalpose buvusių žmonių dėmesį ir dėl kurios ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. pareiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad tyrėjas V. M. yra oficialus pareigūnas ir jo teisėtus reikalavimus ieškovė A. J. turėjo vykdyti – priimti dokumentus ir pasirašyti, kad juos gavo.
9. Pažymėjo, kad BPK 218 straipsnyje numatyti procesiniai veiksmai, kuriais pabaigiamas ikiteisminis tyrimas, nepriskirtini prie procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 12 skyriuje (BPK 140–163 str.), o visa anksčiau aptarta faktinė situacija neatitinka BPK 140 straipsnyje numatyto laikino sulaikymo sąlygų ir tvarkos, kadangi ieškovės laisvė nebuvo apribota, niekas neribojo ieškovės veiksmų ir judėjimo laisvės, ji toliau dirbo savo darbą, ieškovė nebuvo pristatyta į laikino sulaikymo įstaigą.
10. Ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 atlikęs FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M. veikė vadovaudamasis BPK normomis. Nesant FNTT Kauno apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė valstybės atsakomybė. Ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, vadinasi, neįrodė ir būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, nes prievolė valstybei atlyginti žalą kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus.
11. Ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. apsiribojo bendrojo pobūdžio bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą. Tokie teiginiai nelaikyti pakankamu ir tinkamu neturtinės žalos patyrimo fakto įrodymu. Trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai (pvz. b. l. 10–14, 6 t.) nevertintini pakankamais neturtinės žalos faktui pagrįsti. Ieškovės ir trečiojo asmens V. J. įvardinta neturtinė žala yra tik subjektyvūs jų teiginiai, nepagrįsti jokiais dokumentais ar kitais įrodymais. Be to, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens V. J. nurodyti neturtinės žalos padariniai yra natūralūs išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
12. Trečiasis asmuo V. J. reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindė tuo, kad jis tokią žalą patyrė kaip ieškovės sutuoktinis. Teismas trečiojo asmens savarankišką reikalavimą vertino kaip išvestinį reikalavimą iš ieškovės pareikšto reikalavimo. Byloje nustačius, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir trečiojo asmens V. J. savarankiško reikalavimo (ieškinio). Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. neįrodė neturtinės žalos fakto ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei galimo priežastinio ryšio, darė išvadą, kad nėra nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
13. Teismas šioje byloje turėjo 32,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškovės ir trečiojo asmens V. J. savarankišką reikalavimą (ieškinį), teismas šias išlaidas valstybei sprendė priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiojo asmens V. J. (CPK 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. J. (toliau – apeliantas). Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju FNTT įdarbintą asmenį, kuris 2016 m. spalio 21 d. vyko pas ieškovę į darbo vietą, dalyvavo neteisėtuose atsakovės veiksmuose prieš ieškovę. Taigi teismas atsisakė nustatyti svarbias bylos faktines aplinkybes, tuo pažeisdamas ieškovės ir apelianto teisę į teisminę gynybą.
1.2. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti būtinu prokuroro V. R. dalyvavimą teismo posėdyje. Jo apklausa teismo posėdyje turėjo sudaryti bylos esmę. Teismas pažeidė lygiateisiškumo, teisėjo nepriklausomumo, nešališkumo principus, nesuteikė galimybės prokurorui užduoti klausimus.
1.3. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės ir apelianto nurodytas faktines aplinkybes, kad FNTT darbuotojas, kuris atvyko į ieškovės darbovietę, be ieškovės ir trečiojo asmens sutikimo viešai paskelbė informaciją apie ieškovės ir jos sutuoktinio privatų gyvenimą, apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo pabaigą. Tai girdėjo ieškovės klientai, jos darbdavys A. P. su sutuoktine, nes ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), dėvėtų rūbų parduotuvėje.
1.4. Teismas nepagrįstai atsisakė iškvieti į teismo posėdį ir liudytoju apklausti tuo metu parduotuvėje buvusius A. P. ir J. P., kadangi jų paaiškinimai yra esminiai nagrinėjamoje byloje. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą minėtiems asmenims taikyti apsaugos nuo nusikaltimo priemones.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės vardo ir pavardės pagarsinimas negali būti vertinamas kaip ieškovės duomenų išviešinimas ar paskelbimas. Apelianto vertinimu, vykdyto ikiteisminio tyrimo fakto ir tyrimo užbaigimo fakto pagarsinimas yra informacijos apie ieškovės teistumą išviešinimas ir paskelbimas.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Teismas nenurodė įstatymų ir teisės aktų, kuriais vadovavosi teigdamas: „tyrėjas privalėjo identifikuoti asmenį“; atsisakomo atskleisti agento elgesys buvo „savaime suprantamas“. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiu tikslu 2016 m. spalio 21 d. į ieškovės darbovietę buvo siunčiamas slaptas agentas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė labai pergyveno, buvo įsitempusi, tą įtampą jautė ir teismo posėdžio metu, nes vienu metu net pradėjo verkti.
1.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens V. J. reikalavimas yra išvestinis iš ieškovės reikalavimo. Pažymi, kad apelianto reikalavimas yra savarankiškas. Teismas turėjo nustatyti, kokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius neteisėti pareigūnų veiksmai sukėlė apeliantui. Teismas nenagrinėjo ieškovės ir apelianto pateiktų įrodymų.
1.8. Ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
1.9. Kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, teismo sprendimas yra be motyvų, pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais, neapklausti pagrindiniai liudininkai, neištirti įrodymai, apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Teismas ištyrė ir įvertino įrodymus, atsižvelgė į įrodymų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės bei apelianto teiginiai dėl dvasinių išgyvenimų yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais.
2.2. Ieškovė ir apeliantas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš ieškovės atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo. Neabejotinai baudžiamasis persekiojimas sukelia nepatogumų ir sukrėtimų, tačiau tai lemia pati jo esmė, dėl to skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantas grindžia savitu faktinių aplinkybių interpretavimu ir klaidingu jų vertinimu teisės aspektu. Teismas kiekvieną kartą išspręsdavo ieškovės ir apelianto prašymus, teismo protokolinės nutartys motyvuotos.
2.4. Apelianto skundo argumentai priskirtini įrodymų vertinimo aspektui, tačiau pagal civilinio proceso kodekso nuostatas, įrodymus teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Apelianto ir ieškovės prašymas kvieti liudytoju tarnybos pareigūną, kuris kartu su V. M. 2016 m. spalio 21 d. atliko procesinius veiksmus, buvo išnagrinėtas parengiamojo teismo posėdžio metu. Teismas šį prašymą atmetė kaip perteklinį, kadangi paaiškinimus dėl įvykio galėjo teikti tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo V. M..
3.2. Apelianto prašymas kvieti liudytojais A. P. ir J. P. taip pat buvo išnagrinėtas parengiamojo posėdžio metu. Atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė prieštaravo šių liudytojų kvietimui. Teismas tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
3.3. Prokuroras V. R. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, byloje yra šio prokuroro pavedimas atlikti proceso dalyvių supažindinimą su bylos medžiaga, be to, byloje valstybės interesus atstovavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė, todėl prokuroro V. R. dalyvavimas posėdyje nebuvo būtinas.
3.4. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ir apelianto reikalavimų dalykas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, susiję su ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimu, neteisėtu ieškovės sulaikymu 2016 m. spalio 21 d. jos darbo vietoje. Bylą nagrinėjant teisme apeliantas ir ieškovė kėlė įvairius reikalavimus, nesusijusius su ginču, todėl teismas pagrįstai jų nenagrinėjo.
3.5. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, pareigūnų neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilusią žalą turėjo įrodyti tiek ieškovė, tiek apeliantas, tačiau šių aplinkybių jie neįrodė, todėl teismas pagrįstai ieškovės ir apelianto reikalavimus atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
18. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Prašydamas žodinio proceso apeliantas nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes reikėtų tirti ir kokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Apeliantas prašo prijungti prie bylos V. J. 2018 m. birželio 15 d. skundą LR Generaliniam prokurorui (7 t., b. l. 39-42). Tačiau apeliantas nenurodo, kokią įrodomąją reikšmę nagrinėjamam ginčui spręsti turi prašomas prijungti dokumentas. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas skundžia aukštesniam prokurorui civilinės bylos dalyvių – trečiųjų asmenų V. M. ir V. R. veiksmus neteikia objektyvaus ir savarankiško pagrindo išvadai, kad šių asmenų veiksmai buvo neteisėti. Todėl teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos minėtą dokumentą.
Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą
22. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir joje nurodytą praktiką).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei A. J. 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apie įtarimą pareikštas įtarimas padarius veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, išaiškintos įtariamojo procesinės teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją, ieškovė ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12 apklausta įtariamąja (5 t., b. l. b. l. 53–54, 55–58, 60-61).
25. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. R., vadovaudamasis BPK 218 straipsnio 4 dalimi, 2016 m. spalio 20 d. pavedė ikiteisminio tyrimo tyrėjui V. M. atlikti supažindinimą su bylos medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01017-12, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas, įvykdant BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. Pavedime nurodyta, kad proceso dalyviai prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga turi teisę pateikti iki 2016 m. spalio 24 d., o susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga – iki 2016 m. lapkričio 3 d. (1 t. b. l. 14, 15; 5 t. b. l. 28).
26. Vyr. tyrėjas V. M. 2016 m. spalio 21 d. telefonu susisiekė su ieškove ir paprašė ją atvykti į FNTT minėtiems veiksmams (paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą) atlikti. Ieškovė nurodė, kad atvykti negali, kadangi dirba. Tuomet V. M. atvyko į ieškovės darbovietę, tačiau nurodytų veiksmų neatliko, kadangi ieškovė atsisakė pasirašyti paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolą.
27. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės nurodytų pareigūnų veiksmų duodant pavedimą supažindinti ieškovę apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (ne)teisėtumo ir tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkos teisėtumo.
28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ir tyrimo pabaigimas yra įstatymais numatyta valstybėje būtina valstybės organų teisėta veikla, siekiant įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminį tyrimą, jo metu atliekamus veiksmus, jų pagrindus, tvarką ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK).
29. BPK 218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą <...>. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga <...>. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. Tačiau minėtas įstatymas nereglamentuoja nei prokuroro pavedime apie ikiteisminio tyrimo pabaigą paskelbimo proceso dalyviams atlikimo tvarkos, nei dokumento paskelbimo vietos, nei laiko. Todėl įgyvendinant šią įstatymo nuostatą būtina vadovautis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir rūpestingumo principais.
30. Aukščiau aptartas prokuroro veiklos reglamentavimas pagal BPK 218 straipsnį leidžia daryti išvadą, kad prokuroras V. R., duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui V. M. pavedimą supažindinti ieškovę apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o pastarasis – šį pavedimą įgyvendindamas, veikė įstatymu suteiktų jiems kompetencijų ribose, ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. šių aplinkybių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl minėtų asmenų neteisėtų veiksmų ir argumentus, kad teismas nepagrįstai nepripažino prokuroro V. R. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.
31. Byloje nėra ginčo, kad paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolą buvo bandoma įteikti ieškovei darbo vietoje. Iš protokolo turinio matyti, kad tai nedidelės apimties dokumentas, kuriame nėra atskleistos įtariamo asmens padarytos veikos, jų pobūdis ir kvalifikavimas (1 t., b. l. 13). Minėta, kad tokio pobūdžio procesinių dokumentų įteikimo (supažindinimo su jais) tvarka nėra reglamentuota. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei žinant apie jai pareikštus įtarimus, nebuvo pagrindo vengti pasirašyti protokolą. Netgi pripažinus V. M. veiksmus nepakankamai rūpestingais, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to nukentėjo (patyrė neturtinę žalą) apeliantas.
32. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
33. Kaip jau nurodyta, ieškovė šioje byloje apeliacinio skundo nepateikė. Vadinasi, sprendžiant dėl trečiojo asmens V. J. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, ar jis įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.
34. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas surašytas ir pavedimas jį įteikti įtariamajai buvo priimti pagrįstai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ieškovės, bet ne trečiojo asmens V. J. atžvilgiu. Trečiojo asmens V. J. argumentai dėl jo persekiojimo už politinius įsitikinimus, patiriama baime ir išgyvenimais, ilgalaikiu kentėjimu nuo sutuoktinės (ieškovės) nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra grindžiami prielaidomis ir asmeniniais samprotavimais, yra nutolę ir nesusiję priežastiniu ryšiu su ginčijamais atsakovės pareigūnų veiksmais. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovė kaltinama nusikalstamų veikų padarymu, 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o jos kaltumo (nekaltumo) klausimą nagrinėja ir nustato ne ikiteisminio tyrimo įstaigos, bet teismas. Todėl apelianto argumentai apie ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų veiksmais pažeistą ieškovės nekaltumo prezumpciją yra nepagrįsti.
35. Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas, kaip minėta, gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
36. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie trečiojo asmens moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai trečiojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas buvo ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, atlikdami ginčijamus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose, todėl tiesioginės įtakos jų veiksmai apelianto dvasiniams išgyvenimams negalėjo turėti. Apeliantas byloje neįrodinėjo ir joje nebuvo nenustatytas priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir pareigūnų veiksmų, o pats apeliantas, kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju tiesiogiai su pareigūnais nebendravo, procesiniai dokumentai buvo įteikinėjami ne apeliantui. Todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta realiai apelianto patirta neturtinė žala, nėra nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp apelianto nurodomos neturtinės žalos ir teisėsaugos pareigūnų veiksmų (neveikimo). Tai reiškia, kad nenustatytos visos būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
37. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria valstybei iš apelianto yra priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
38. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnis reglamentuoja vieną iš žyminio mokesčio lengvatų rūšių – atleidimą tik nuo žyminio mokesčio. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau pagal prieš tai minėtą kasacinio teismo išaiškinimą nereiškia, jog nuo jų mokėjimo apeliantas yra atleistas.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nelemia galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
40. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.