- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2-1989-587/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19184-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. M., V. J., V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, atstovei prokurorei V. M.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems asmenims V. J., V. R. ir V. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems asmenims V. R. ir V. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė A. J. ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–10, 1 t.). Trečiasis asmuo V. J. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą (ieškinį), kuriuo prašo teismo iš atsakovės priteisti 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 90–104, 2 t.).Ieškovė A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį ir trečiojo asmens V. J. savarankišką reikalavimą palaiko, prašo juos pilnai tenkinti.
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos (toliau – ir FNTT) vyriausiasis tyrėjas V. M., atliekantis ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01017-12, ieškovei 2016 m. spalio 21 d. apie 10–11 val. jos darbo vietoje dėvėtų rūbų parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r., paskambino į jos mobilųjį telefoną ir paklausė, ar ieškovė galės 2016 m. spalio 24 d. 9:00 val. atvykti į FNTT adresu Spaustuvininkų g. 7, Kaune. Ieškovė pranešė, kad nurodytu laiku galės atvykti į nurodytą vietą. Šaukimo nurodytu laiku atvykti į nurodytą vietą ieškovė nebuvo gavusi. Tačiau 2016 m. spalio 21 d. prieš 12:00 val. trečiasis asmuo V. M. vėl paskambino ieškovei jos darbo metu į mobilųjį telefoną ir pranešė, kad jis prokuroro V. R. nurodymu privalo jai įteikti FNTT paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolą, pavedimą atlikti supažindinimą su bylos medžiaga anksčiau, t. y. jau 2016 m. spalio 21 d. Ieškovė paaiškino, kad į FNTT atvykti negali, kadangi dirba. Tada trečiasis asmuo pranešė, kad jis pats atvyks pas ieškovę į jos darbo vietą, jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą ir tokiu būdu, nepagrįstais reikalavimais ją privertė nurodyti darbovietės adresą. Ieškovė trečiajam asmeniui telefonu pranešė, kad ji nesutinka bendrauti su FNTT tyrėjais savo darbo vietoje, jokių dokumentų darbe nepasirašinės, jog tyrėjas nori viešai darbo metu neleistinai apriboti ieškovės laisvę, žeminti jos garbę ir orumą. Apie šį pokalbį ieškovė netrukus telefonu pranešė savo sutuoktiniui V. J., kuris tokiais neteisėtais trečiųjų asmenų V. R. ir V. M. veiksmais labai pasipiktino ir dėl jų ilgą laiką iki šiol pergyvena.
3.2. Trečiasis asmuo V. M. su nenustatytu pagyvenusiu asmeniu, kuris ieškovei ir parduotuvės savininkės sutuoktiniui A. P. atsisakė prisistatyti, 2016 m. spalio 21 d. apie 14:00 val. prieš ieškovės valią atvyko į jos darbo vietą dėvėtų drabužių parduotuvėje ir ten girdint ir matant ieškovę pažįstantiems 7–8 pirkėjams, bei pačiam parduotuvės savininkės sutuoktiniui ir parduotuvės savininkei, nesant Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatytų sąlygų, apie 40 minučių neteisėtai ieškovę laikinai sulaikė, laikino sulaikymo metu neleistinai apribodamas jos laisvę bei viešai skelbė su ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-01017-12 susijusius duomenis, garsiai įteikinėjo FNTT paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolą, Kauno apygardos prokuroro pavedimą atlikti supažindinimą su bylos medžiaga ir jo metaduomenis, garsiai reikalavo pasirašyti įteikinėjamuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose, kalbėjo apie bylą ir jos eigą. Atsakovė trukdė ieškovei dirbti, viešai žemino ieškovės ir jos šeimos garbę ir orumą, viešai tyčia pažeidė ieškovės nekaltumo prezumpcijos principą, ieškovės teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2016 m. spalio 24 d. Apie nurodytus neteisėtus FNTT tyrėjų veiksmus žinojo ir juos neteisėtai kurstė bei organizavo Kauno apygardos prokuroras V. R..
3.3. Parduotuvės savininkės sutuoktinis A. P. nesulaukdamas viešo FNTT tyrėjų tyčiojimosi iš ieškovės parduotuvės prekybinėje salėje pabaigos, jų klausė, ar jie nori ieškovę išsivežti apklausai ir ar jam reikės ją pakeisti. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. P. suprato ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos pobūdį, nekaltumo prezumpcijos netaikymo ieškovei pobūdį. Ieškovė šio įvykio metu jautėsi psichologiškai sukrėsta, sutrikusi, susijaudinusi, apie šį viešą jos pažeminimą ilgai galvojo bei nuo jo psichologiškai kentėjo, sielvartavo, galiausiai 2017 m. sausio 16 d. nusprendė išeiti iš darbo.
3.4. Ieškovės ir jos šeimos garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių, asmens ir ypatingų asmens duomenų paskleidimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir jo viešinimu nusikalstama Baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, neteisėtu procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – pritaikymu atsakovė ieškovei padarė 900,00 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškia sukeltu ilgalaikiu neigiamu ieškovės savęs bei jos šeimos vertinimu, jos patirtu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu, nuo 2016 m. spalio 21 d. ilgą laiką sutrikusiu miegu, dėl to patiriamu ilgalaikiu nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, ilgalaike emocine įtampa ir nerimu, kad atsakovė apie ieškovę bet kada gali paviešinti tikrovės neatitinkančius ir / ar garbę ir orumą žeminančius duomenis, ilgalaike emocine įtampa ir nerimu dėl atsakovės vykdomo neteisėto persekiojimo ir priekabiavimo.
Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko ieškovės ieškinį ir prašo jį tenkinti, taip pat palaiko savo savarankišką reikalavimą atsakovei ir prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
4.1. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose (b. l. 47–52, 1 t., b. l. 67–69, 90–104, 2 t., b. l. 132–135, 4 t.) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu patyrė neturtinę žalą. Trečiasis asmuo pasipiktino trečiųjų asmenų V. M. ir V. R. veiksmais, dėl jų ilgą laiką iki šiol išgyvena, jaučiasi pažemintas, kadangi mano, kad viešas jo sutuoktinės garbės ir orumo žeminimas, jos nekaltumo prielaidos pažeidimas tuo pačiu žemina ir trečiojo asmens V. J. garbę bei orumą. Jis yra priverstas ginti savo teises, garbę bei orumą, o tai jam sukelia išgyvenimus, įtampą, nepatogumus. Garliava yra nedidelis miestelis, jo gyventojai ir dirbantieji gerai vieni kitus pažįsta ir dalijasi žiniomis, todėl atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu pasklido tarp Garliavos gyventojų, o V. J. Garliavoje daugeliui asmenų žinomas dėl jo persekiojimo ir kalinimo už jo politinius įsitikinimus bei lietuvių tautybę, be to, lankosi Garliavos bibliotekoje ir jos renginiuose. Todėl 2016 m. spalio 21 d. visuomenei Garliavoje paviešinta neigiama informacija apie A. J. reiškia, kad neigiama informacija paviešinta ir apie V. J.. Trečiasis asmuo V. J. prašomą priteisti 800,00 Eur neturtinę žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimu, neteisėtu atsakovės sulaikymu 2016 m. spalio 21 d. jos darbo vietoje. Trečiojo asmens patirta neturtinė žala pasireiškia ilgalaike V. J. baime ir išgyvenimais, jog jam ir ieškovei bus nuolat ar pakartotinai viešai taikomas laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, vis dar patiriamu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, ilgalaikiu kentėjimu nuo sutuoktinės nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nepatogumais ir laiko gaišinimu kilus būtinybei inicijuoti gynybą teismuose, nuolatine baime bei jaučiama grėsme, kad atsakovai trečiojo asmens ir ieškovės atžvilgiu piktnaudžiauja psichiatrija, baime, jog atsakovai toliau žemins ieškovę ir trečiąjį asmenį ir viešai blogins jų reputaciją, ilgalaikiu bendravimo su kaimynais galimybių sumažėjimu, kadangi kaimynai apie ieškovę ir trečiąjį asmenį pradėjo netinkamai galvoti, suprastėjusiais ieškovės ir trečiojo asmens darbo rezultatais, trečiasis asmuo tapo lėtesnis, padidėjo jo uždarumas, nepasitikėjimas savimi, FNTT pareigūnais, prokuratūros darbuotojais, teismais, ilgalaikiu sutrukdymu trečiajam asmeniui rūpintis savo neįgalia motina, sukeltu ilgalaikiu neigiamu savęs vertinimu, neteisybės jausmu, nuolatiniais ilgalaikiais ieškovės priekaištais V. J. ir sistemingai reiškiamu nepasitenkinimu dėl jos atžvilgiu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, trukdymu gintis kitose civilinėse bylose, trukdymu dirbti pagal verslo liudijimą ir kt.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros atstovė prokurorė V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė su ieškovės ieškiniu ir su trečiojo asmens V. J. savarankišku reikalavimu nesutinka, prašo juos atmesti. Atsakovės atstovė procesiniuose dokumentuose (b. l. 113–117, 119–123, 5 t.) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog jų atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl negali kilti atsakovės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnį. Ieškovės ieškinyje nurodyti ginčo procesiniai dokumentai patvirtina, kad procesiniai veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, buvo atlikti griežtai vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimais. Ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 atliko FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M., o tyrimą organizavo ir vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. R., kaip to reikalauja BPK 164 straipsnis. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01017-12 medžiagos matyti, jog tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. R., vadovaudamasis BPK normomis, reglamentuojančiomis ikiteisminio tyrimo pabaigą, 2016 m. spalio 20 d. surašė pavedimą ikiteisminį tyrimą atlikusiam FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiajam tyrėjui V. M. atlikti visų proceso dalyvių supažindinimą su bylos medžiaga, nustatydamas konkrečius atlikimo terminus. Šis pavedimas elektroniniu būdu 2016 m. spalio 20 d. buvo perduotas ikiteisminio tyrimo atlikimo įstaigai. Nei BPK nėra reglamentuota, nei prokuroro pavedime nebuvo nurodyta paskelbimo proceso dalyviams atlikimo tvarka, vieta ir laikas. Šiuos veiksmus ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas atlieka savo nuožiūra pagal ikiteisminio tyrimo eigos planą. Ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 organizavęs ir jam vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. R. veikė vadovaudamasis BPK normomis, jo veiksmuose jokių įstatymo pažeidimų nėra. Nesant prokuroro neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė valstybės atstovės LR generalinės prokuratūros atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį. Ieškovė neįrodė prokuroro neteisėtų veiksmų, vadinasi, neįrodė ir būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M., vykdydamas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. R. 2016 m. spalio 20 d. pavedimą atlikti proceso dalyvių supažindinimą su bylos medžiaga, veikė pagal įstatymus, vadovaudamasis BPK normomis. Turėdamas ribotą paskelbimo apie pabaigtą ikiteisminį tyrimą laiką, tyrėjas V. M. telefonu bandė susitarti su ieškove dėl abiem pusėms priimtino susitikimo laiko ir vietos, tačiau kompromisų neradus, nusprendė tai padaryti nedelsiant, t. y. 2016 m. spalio 21 d., tokiu būdu suteikiant ieškovei laiko iki 2016 m. spalio 24 d. apsispręsti, ar ji pageidaus susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Skelbiant apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nėra užkertamas kelias proceso dalyviui susipažinti su pačia ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl neteisingas ir atmestinas ieškovės teiginys, jog 2016 m. spalio 21 d. dėl didelės bylos apimties ji negalėjo susipažinti su bylos medžiaga. Iš paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01017-12 pabaigimą protokolo matyti, jog šiuo dokumentu tik pranešama apie tai, jog tyrimas baigiamas ir A. J. turi laiko iki 2016 m. spalio 24 d. pranešti, ar pageidaus susipažinti su medžiaga, o patį susipažinimą ji turėjo teisę atlikti iki 2016 m. lapkričio 3 d.Paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą veiksmus ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. traktuoja, kaip jos neteisėtą laikiną sulaikymą, tačiau tokie teiginiai atmestini, kadangi jie neatitinka BPK 140 straipsnyje reglamentuotų laikino sulaikymo sąlygų ir tvarkos - niekas neapribojo ieškovės judėjimo ir veiksmų laisvės, ji nebuvo pristatyta į laikino sulaikymo įstaigą, toliau dirbo savo darbą. Iš ieškinio turinio susidaro nuomonė, jog ieškovė pati išprovokavo paskelbimo apie tyrimo pabaigą protokolo viešą pagarsinimą, atsisakydama trumpam (užtektų 5 minučių) atsitraukti nuo darbo ir asmeniškai perskaityti itin neilgą protokolo turinį. Vietoj to ji įrodinėjo, jog nėra kalta, vaikščiojo po prekybos salę, kabino drabužius ir dirbo prie kasos. Iš paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolo turinio matyti, jog jokie ieškovės asmens duomenys ar duomenys apie įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes nebuvo nurodyti, todėl pagarsinti negalėjo būti. A. ir V. J. traktuoja, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ieškovės atžvilgiu. FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M. ieškovės niekuo nekaltino, o tik paskelbė kaip įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, vadinasi, neįrodė ir būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Nesant FNTT Kauno apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė valstybės atstovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį. Nesant prokurorų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo A. J. atžvilgiu, netenkintinas ir V. J. ieškinys, kurio ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš A. J. ieškinio reikalavimų.Ieškovė nurodo, kad patyrė neturtinę 900,00 Eur žalą, o trečiasis asmuo V. J. nurodo, kad patyrė neturtinę 800,00 Eur žalą, tačiau nei vienas patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Tokiais deklaratyvaus pobūdžio teiginiais žala negali būti grindžiama. Nesant veiksmų neteisėtumo, negalima patenkinti reikalavimų dėl tokiais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atmestinas prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kadangi atsakovai neturėjo jokios vykdytinos piniginės prievolės ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl ir negalėjo būti praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui.V. J. ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš A. J. ieškinio. Atsakovo atstovės nuomone A. J. neįrodė, jog jos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl negali kilti civilinė valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį. O nesant prokurorų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo A. J. atžvilgiu, netenkintinas ir V. J. ieškinys.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įgaliota atstovė V. K. paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu ir trečiojo asmens savarankišku reikalavimu nesutinka, prašo juos atmesti. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino ir procesiniuose dokumentuose (b. l. 124–128, 5 t.) nurodė, kad vadovaujantis BPK 164 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BPK 170 straipsnyje nustatyta, kad, kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. BPK 172 straipsnis nustato pareigą ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos bei vykdyti visus prokuroro nurodymus. Pažymėtina, kad FNTT nėra įgaliota ir negali vertinti: 1) ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 organizavusio prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų dėl FNTT pareigūnų pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumo, ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam; procesinių veiksmų parinkimo ir taikymo, procesinių prievartos priemonių parinkimo ir taikymo; priimtų procesinių sprendimų nagrinėjant proceso dalyvių skundus, ikiteisminio tyrimo duomenų skelbtinumo ar neskelbtinumo bei procesinio sprendimo parinkimo teisėtumo ir pagrįstumo; 2) kitų ieškinyje ir jo prieduose minimų asmenų (teisėjų, politikų, pareigūnų ir kt.) atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatymo pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais reglamentuotos tvarkos, o neteisėti - tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Vien tik faktas, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai ieškovei ir trečiajam asmeniui V. J. buvo nekomfortiški, dar nedaro ikiteisminio tyrimo ar jį atlikusių pareigūnų veiksmų neteisėtų, perteklinių ar nerūpestingų, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo atliktas laikantis šį procesą reglamentuojančių BPK nuostatų.Tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1- 01017-12. Baigus ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo gautas tyrimui vadovavusio ir jį organizavusio Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. spalio 20 d. pavedimas atlikti proceso dalyvių supažindinimą su bylos medžiaga. Tarnybos pareigūnai, prieš tai informavę ieškovę telefonu, nuvyko į ieškovės buvimo vietą ir atliko veiksmus, nustatytus BPK 218 straipsnyje. Pareigūnų veiksmai buvo atliekami nevaržant ieškovės teisės laisvai judėti ir jokiais kitais būdais bei priemonėmis neribojant ieškovės laisvės. Ieškovė nebuvo sulaikyta. Ieškovei buvo pasiūlyta susipažinti su 2016 m. spalio 20 d. pavedimu atlikti supažindinimą su bylos medžiaga Nr. 1.18-6574 ir 2016 m. spalio 20 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo turiniu ir įteikti šių dokumentų nuorašai, tačiau ieškovė atsisakė su jais susipažinti ir pasirašytinai patvirtinti susipažinimo su dokumentais ir jų nuorašų gavimo faktą. Atliekant minėtus supažindinimo veiksmus, ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidžiami nebuvo. Tarnybos pareigūnai taip pat neatskleidė tretiesiems asmenims jokių tikrovės neatitinkančių duomenų apie ieškovę, ir jos šeimą. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė faktų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumą, ieškovės ir V. J. argumentai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų neteisėtumą nepagrįsti.Nepaisant to, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y., jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygą, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas de facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai už neturtinių teisių pažeidimą atlyginti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius neteisėtų veiksmų kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos - ieškovui padarytos žalos.Ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. apsiribojo bendrojo pobūdžio bei deklaratyviais teiginiais patirtai žalai pagrįsti. Tai nelaikytina pakankamu ir tinkamu neturtinės žalos patyrimo fakto patvirtinimu. Ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta neturtinė žala yra tik subjektyvūs ir emociškai spalvingi šių asmenų teiginiai, nepagrįsti jokiais dokumentais ar kitais įrodymais. Be to, V. J. nurodyti jaučiami dvasinio ir emocinio pobūdžio neigiami padariniai kilo dėl V. J. diagnozuoto sveikatos sutrikimo. Be to, tiek ieškovės, tiek V. J. nurodyti neturtinės žalos padariniai yra natūralūs išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškinyje nepateikta aplinkybių ir faktų, pagrindžiančių, kad ieškovės ir trečiojo asmens V. J. teisės buvo pažeistos dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo nepatvirtino realiai patirtos neturtinės žalos ir nepagrindė nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio, nėra nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovės ir trečiojo asmens V. J. patirtą neturtinę žalą sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.Trečiasis asmuo V. M. su ieškovės ieškiniu ir trečiojo asmens V. J. savarankišku reikalavimu nesutinka, prašo juos atmesti. Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino ir procesiniuose dokumentuose (b. l. 38–41, 1 t.) nurodė, kad jam 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo pavesta tęsti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12. Baigus ikiteisminį tyrimą, 2016 m. spalio 20 d. buvo gautas prokuroro pavedimas atlikti proceso dalyvių supažindinimą su bylos medžiaga. Siekiant išvengti ikiteisminio tyrimo bylos nagrinėjimo vilkinimo ir užtikrinant ieškovės teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, buvo priimtas sprendimas nuvykti į ieškovės buvimo vietą ir atlikti reikiamus proceso veiksmus, numatytus BPK 218 straipsnyje. Kitokių proceso veiksmų, nei nurodyta, tame tarpe laikino sulaikymo veiksmų, nebuvo atliekama, jokiu būdu nei jokiomis priemonėmis ieškovės laisvė apribota nebuvo. Bendrauta buvo taktiškai, mandagiai ir kultūringai, siekiant nepažeminti ieškovės garbės ir orumo. Pažymėjo, kad jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu nebuvo atlikta, ikiteisminio tyrimo duomenys niekam atskleidžiami nebuvo. Ieškovei buvo pasiūlyta susipažinti su 2016 m. spalio 20 d. pavedimo atlikti supažindinimą su bylos medžiaga ir 2016 m. spalio 20 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolų turiniu ir įteikti šių dokumentų nuorašai. Tačiau ieškovė atsisakė su jais susipažinti ir pasirašytinai patvirtinti susipažinimo su dokumentais ir jų nuorašų gavimo faktą. Atliekant minėtus proceso veiksmus, numatytus BPK 218 straipsnyje, buvo siekiama įstatymo numatytų ikiteisminio tyrimo tikslų, jokia žala ieškovei padaryta nebuvo.Ieškovė nepagrindė visų civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti būtinų elementų (neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio) visumos buvimo, todėl nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.
Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui V. R. nedalyvaujant, jam apie teismo posėdį pranešta. Trečiasis asmuo V. R. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo atmesti (b. l. 42–43, 1 t.). Nurodė, kad paprastai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumas yra siejamas su konkrečios baudžiamojo proceso normos pažeidimu, tačiau ieškovė turėdama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pažeista kokia nors BPK norma. Mano, kad procesiniai veiksmai buvo atlikti esant procesinei būtinybei ir griežtai vadovaujantis BPK nustatyta tvarka. Ieškovės teiginiai, kad procesinės normos buvo pažeistos, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio. Ieškovė neįrodė vienos iš CK 6.272 straipsnyje numatytų sąlygų (neteisėtų veiksmų) valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neįrodžius teisėsaugos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, dėl kitų CK 6.272 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) pasisakyti nėra būtinybės. Ieškovės ir trečiojo asmens V. J. prašoma priteisti neturtinė žala nėra preziumuojama. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad padaryta neturtinė žala – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas de facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo pagrindžiančio tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Ieškovė apsiribojo įstatyminių nuostatų, apibrėžiančių neturtinės žalos sąvoką, citavimu, tačiau visiškai nemotyvuoja šių aplinkybių buvimo konkrečioje situacijoje. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiami tik lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas pažymi, kad bylą nagrinėja pagal ieškinyje ir trečiojo asmens savarankiškame reikalavime nurodytas aplinkybes bei jų pagrindu keliamus reikalavimus, t. y. tose ribose, kurios nurodytos ieškinyje ir trečiojo asmens V. J. savarankiškame reikalavime. Ieškovė ieškinyje ir trečiasis asmuo V. J. savarankiškame reikalavime (ieškinyje) nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo prašomą priteisti žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimu, neteisėtu ieškovės sulaikymu 2016 m. spalio 21 d. jos darbo vietoje (CK 6.272 str. 1 d.). Kitų bylos nagrinėjimo metu ieškovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. keltų klausimų dėl kitų ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų teismas nenagrinėja (advokato nedalyvavimo ir kt.), nes reikalavimas jų pagrindu nėra pareikštas.
Nustatyta, kad A. J. dirbo pardavėjos pareigose neterminuotos darbo sutarties pagrindu antraeilėse pareigose (b. l. 11–12, 1 t.). Trečiasis asmuo V. J. dirba pagal verslo liudijimą, užsiima vertimo veikla (b. l. 111–113, 4 t.). Ieškovei A. J. 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apie įtarimą pareikštas įtarimas padarius veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, jai išaiškintos įtariamojo procesinės teisės (b. l. 53–54, 55–58, 5 t.). Ieškovė A. J. buvo iškviesta apklausai įtariamąja, prieš apklausą jai išaiškintos teisės dėl gynėjo (b. l. 59–64, 5 t., b. l. 49, 6 t.). 2016 m. spalio 20 d. trečiojo asmens Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. Pavedimu atlikti supažindinimą su bylos medžiaga, vadovaujantis BPK 218 straipsnio 4 dalimi, baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01017-12, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas, pavesta atlikti supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvykdant BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus (b. l. 14, 15 1 t.). Prokuroras nurodė, kad proceso dalyviai prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga turi teisę pateikti iki 2016 m. spalio 24 d., o susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga – iki 2016 m. lapkričio 3 d. 2016 m. spalio 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolu vyriausiasis tyrėjas V. M., vadovaujantis BPK 218 straipsniu, ieškovei A. J. pranešė, jog jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01017-12 baigtas ir ieškovė turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (b. l. 13, 15 1 t., b. l. 28, 5 t.). Protokole nurodyta, kad prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovė turi teisę pateiki iki 2016 m. spalio 24 d., o susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą – iki 2016 m. lapkričio 3 d. Protokole išaiškinta, kad iki nurodytų datų negavus prašymų, bus laikoma, kad susipažinti su bylos medžiaga nepageidaujama ir prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą negauta. Protokolas pasirašytas trečiojo asmens vyriausiojo tyrėjo V. M., ieškovės A. J. parašo protokole nėra. Byloje pateiktas trečiojo asmens FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. M. pareigybės aprašymas (b. l. 50–52, 6 t.). Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybė reikalinga atlikti ikiteisminius tyrimus, atskleisti bei tirti nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir teisės pažeidimus finansų sistemai, kitas nusikalstamas veikas, susijusias su valstybės finansų sistema bei padėti skyriaus viršininkui koordinuoti skyriaus darbą ikiteisminio tyrimo srityje. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – ikiteisminiame tyrime.
Teismo argumentai
CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Iš ieškinio bei trečiojo asmens V. J. savarankiško reikalavimo (ieškinio) turinio ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog reikalavimai atlyginti neturtinę žalą kildinami iš prokuratūros bei policijos pareigūnų, veikiančių kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veiksmų, kuriuos ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. įvardija neteisėtais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-5/2009, Nr. 3K-3-219/2010, 3K-7-375/2011). Prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė), todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-75/2010).Civiliniame kodekse nustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Ji galima tik kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti už žalą atsakingo asmens veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), o jų atsiradimą nulėmė atsakingo asmens veikla (CK 6.247 str.), 3) atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.), 4) realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nėra įrodyta bet viena civilinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015 ir kt.). Pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos minėtos sąlygos civilinei atsakomybei kilti šiuo atveju tenka ieškovui (CPK 178 str.). Šioje byloje aptariamu atveju žala grindžiama ieškovės ir trečiojo asmens požiūriu neteisėtu procesinio veiksmo – paskelbimo įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą – atlikimu. Ikiteisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ir tyrimo pabaigimas yra įstatymais numatyta valstybėje būtina valstybės organų teisėta veikla, siekiant įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminį tyrimą, jo metu atliekamus veiksmus, jų pagrindus, tvarką ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Byloje nustatyta, kad ieškovei A. J. 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apie įtarimą pareikštas įtarimas padarius veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminį tyrimą atliekant byloje Nr. 06-1-01017-12. Ieškovės atžvilgiu trečiasis asmuo vyriausiasis tyrėjas V. M. byloje atliko procesinius veiksmus, o ikiteisminio tyrimo eigą kontroliavo trečiasis asmuo prokuroras V. R.. Baigus ikiteisminį tyrimą, vyriausiajam tyrėjui V. M. prokuroras V. R. pavedė paskelbti ieškovei A. J. ir kitiems proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras V. R. nurodė, kad proceso dalyvių prašymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą turi būti pateikti iki 2016 m. spalio 24 d. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad A. J. telefonu tyrėjui pažadėjo atvykti į FNTT 2016 m. spalio 24 d. ryte (pirmadienį), t. y. paskutinę dieną, kada buvo galima atlikti šį procesinį veiksmą. Trečiasis asmuo V. M. nutarė, kad šį procesinį veiksmą reikia atlikti ne paskutinę dieną – pirmadienį, o vieną darbo dieną prieš tai – penktadienį, spalio 21 d. Minėtą dieną ieškovė dirbo, ji dirba dėvėtų rūbų parduotuvėje pardavėja. Ieškovė nesutiko, kad V. M. atvyktų aptariamą procesinį veiksmą atlikti jos darbovietėje. Tačiau teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo V. M. būdamas ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kada ir kokiu būdu atlikti aptariamą procesinį veiksmą, atsižvelgiant į jo nuomone reikšmingas aplinkybes bei pačios ieškovės procesinį elgesį. Teismas nemano, kad V. M. atvykimas aptariamą procesinį veiksmą atlikti ieškovės darbovietėje kaip nors pažeidė ieškovės teises. Byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę atsitraukti nuo darbo kelias minutes ir sudaryti galimybę įteikti jai Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolą ir apie tai pasirašyti. Tačiau ieškovė demonstratyviai vaikščiojo po prekybos salę ir dirbo, ignoravo tyrėją V. M., dėl ko jam teko vaikščioti paskui ieškovę ir įtikinėti paimti dokumentus. Teismas sprendžia, kad ieškovė pati savo veiksmais iššaukė tokią situaciją, kuri atkreipė tose pačiose patalpose buvusių žmonių dėmesį ir dėl kurios ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. pareiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad tyrėjas V. M. yra oficialus pareigūnas ir jo teisėtus reikalavimus ieškovė A. J. turėjo vykdyti – priimti dokumentus ir pasirašyti, kad juos gavo. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. nurodo, kad aptariamą procesinį veiksmą buvo galima atlikti sekančią darbo dieną, t. y. 2016 m. spalio 24 d., pirmadienį, tačiau tyrėjas V. M., atsižvelgdamas į anksčiau ikiteisminio tyrimo metu vykusius pokalbius su ieškove dėl atvykimo laiko suderinimo, turėjo pagrindo manyti, kad paskutinę procesinio termino dieną (2016 m. spalio 24 d.) gali nepavykti atlikti procesinio veiksmo, todėl pagrįstai nusprendė procesinį veiksmą atlikti anksčiau, ne paskutinę dieną, kadangi tikrai žinojo, kad ieškovė bus darbe ir bus galimybė jai paskelbti apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Ieškovė viso proceso metu akcentavo ir klausė trečiojo asmens V. M., kodėl jis turėjo pagrindo abejoti, kad ji neatvyks atsiimti dokumentų pirmadienį, kodėl netaikė jai kitų kardomųjų priemonių ir nesiuntė jai kitų šaukimų, tačiau teismas dar kartą pabrėžia, kad, teismo įsitikinimu, ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas byloje pats pasirenka jo manymu naudingus bei teisingus sprendimus procesiniams veiksmams atlikti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir per kuo trumpesnį laiką bei nustatytais terminais. Tai, kad buvo pasirinkta priešpaskutinė, o ne paskutinė procesinio termino diena, teismo nuomone, yra racionalus sprendimas, įvertinant tiek subjektyvias (asmens nuomonės pasikeitimą ir kt.), tiek objektyvias (liga, nelaimė ir kt.) priežastis, dėl kurių paskutinę procesinio termino dieną neatvykus ieškovei pasiimti dokumentų būtų pažeisti procesiniai terminai. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl procesinių veiksmų atlikimo laiko ir vietos. Procesinio veiksmo atlikimas proceso dalyvio darbo vietoje savaime nepažeidžia proceso dalyvio teisių, reikalavimas priimti dokumentus yra teisėtas ir pagrįstas pareigūno reikalavimas, tai užtrunka trumpą laiką. Tai, kad pati ieškovė ignoravo tyrėjo V. M. prašymą priimti dokumentus ir tai patvirtinti savo parašu, vaikščiojo po prekybos salę nekreipdama dėmesio į jo reikalavimus ir taip versdama pareigūną prašyti, kad ji priimtų oficialius dokumentus, ir atkreipė kitų patalpoje buvusių asmenų dėmesį į ją bei vykstantį bendravimą tarp jos ir trečiojo asmens V. M.. BPK 164 straipsnyje numatyta, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 atliko FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M., o tyrimą organizavo ir vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. R.. BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Gali būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tyrėjo V. M. veiksmai atliekant aptartą procesinį veiksmą buvo neteisėti, kadangi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 atlikęs FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M. veikė vadovaudamasis BPK normomis, todėl jo veiksmuose jokių įstatymo pažeidimų nėra. Pažymėtina, kad BPK 218 straipsnyje numatyti procesiniai veiksmai, kuriais pabaigiamas ikiteisminis tyrimas, nepriskirtini prie procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 12 skyriuje (BPK 140–163 str.), o visa anksčiau aptarta faktinė situacija neatitinka BPK 140 straipsnyje numatyto laikino sulaikymo sąlygų ir tvarkos, kadangi ieškovės laisvė nebuvo apribota, niekas neribojo ieškovės veiksmų ir judėjimo laisvės, ji toliau dirbo savo darbą, ieškovė nebuvo pristatyta į laikino sulaikymo įstaigą. Kaip minėjo pati ieškovė, procesinio veiksmo atlikimo metu ji vaikščiojo po salę, dėliojo prekes. Iš paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo turinio matyti, jog jokie ieškovės asmens duomenys ar duomenys apie įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes nebuvo nurodyti, todėl pagarsinti negalėjo būti. Ieškovės vardo ir pavardės pagarsinimas tyrėjui atvykus į ieškovės darbo vietą negali būti įvertintas, kaip neteisėtas ieškovės asmens duomenų išviešinimas ar paskelbimas. Toks elgesys vertintinas kaip savaime suprantamas, kadangi tyrėjas privalėjo identifikuoti asmenį, kurio atžvilgiu atvyko atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad dėl ieškovės darbo pobūdžio (darbas parduotuvėje) ieškovės vardas ir pavardė gali būti pagarsinti bet kurio pirkėjo pareikalavimu. Ieškovė tvirtina, jog jos atžvilgiu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M. atlikdamas aptariamą procesinį veiksmą ieškovės niekuo nekaltino, tik paskelbė kaip įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Byloje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01017-12 atlikęs FNTT Kauno apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas V. M. veikė vadovaudamasis BPK normomis. Nesant FNTT Kauno apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė valstybės atsakomybė. Ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, vadinasi, neįrodė ir būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, nes prievolė valstybei atlyginti žalą kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus.Nors ieškovė nurodo, kad patyrė neturtinę 900 Eurų žalą, nes buvo psichologiškai sukrėsta, kentėjo, sielvartavo ir 2017 m. sausio 16 d. išėjo iš darbo, buvo pažeminta ir pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado ilgalaikis nuovargis, sumažėjo darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės, ilgą laiką išlieka emocinė įtampa ir nerimas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokia neturtinė žala buvo patirta. Atkreiptinas dėmesys, kad vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais žalos padarymo faktas negali būti grindžiamas. Ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. apsiribojo bendrojo pobūdžio bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą. Tokie teiginiai nelaikyti pakankamu ir tinkamu neturtinės žalos patyrimo fakto įrodymu. Trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai (pvz. b. l. 10–14, 6 t.) nevertintini pakankamais neturtinės žalos faktui pagrįsti. Ieškovės ir trečiojo asmens V. J. įvardinta neturtinė žala yra tik subjektyvūs jų teiginiai, nepagrįsti jokiais dokumentais ar kitais įrodymais. Be to, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens V. J. nurodyti neturtinės žalos padariniai yra natūralūs išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.Teismas sprendžia, kad ieškovė šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškovės teisės buvo pažeistos dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi ieškovė nepatvirtino realiai patirtos neturtinės žalos ir nepagrindė nurodytos neturtinės žalos bei neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio, nėra nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.Trečiasis asmuo V. J. reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis tokią žalą patyrė kaip ieškovės sutuoktinis. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas vertintinas kaip išvestinis reikalavimas iš ieškovės pareikšto reikalavimo. Byloje nustačius, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir trečiojo asmens V. J. savarankiško reikalavimo (ieškinio). Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. neįrodė neturtinės žalos fakto ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei galimo priežastinio ryšio, darytina išvada, kad nėra nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus ir teismo išsakytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens V. J. savarankiškas reikalavimas (ieškinys) nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178 str., 185 str.).Teismas šioje byloje turėjo 32,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškovės ir trečiojo asmens V. J. savarankišką reikalavimą (ieškinį), šios išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiojo asmens V. J. (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės A. J. ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens V. J. savarankišką reikalavimą (ieškinį) atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš trečiojo asmens V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvino jų po 16,28 Eur (šešiolikos Eur 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjos sąskaitą bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.