Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Darmara“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėtos atlyginimo dalies ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas T. J. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė: 1) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir pakeisti atleidimo pagrindą; 2) priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Darmara“ neišmokėtą darbo užmokesčio sumą – 1 107,46 Eur; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos ir delspinigius. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

1.1. Ieškovas 2020 m. lapkričio 6 d. su atsakovės vadovu D. Ž. sudarė darbo sutartį Nr. 24, pagal kurią 10 val. per dieną, 6 dienas per savaite Danijos Karalystėje ieškovas įsipareigojo dirbti apšiltintoju. Už tai ieškovui buvo pažadėtas 2 400 Eur atlyginimas. Kartu su brigada dirbti pradėjo 2020 m. lapkričio 9 d. Darbus visai brigadai organizuodavo D. U.. Jis ieškovui buvo pristatytas, kaip darbų vykdytojas. Į objektą brigada vykdavo centralizuotai. Ne visomis dienomis dirbdavo po 10 val. Būdavo dienų, kai darbus baigdavo anksčiau. Jiems (brigados nariams) būdavo paaiškinta, kad tą konkrečią dieną darbų daugiau nėra. Realiai dirbtos valandos būdavo fiksuojamos danų kalba surašytame žiniaraštyje, kuriame jie kartą per savaitę pasirašydavo. Taip dirbo iki 2020 m. gruodžio 11 d. imtinai. Tą dieną, vėlai vakare jam žinute buvo pranešta, kad 2020 m. gruodžio 12 d. (šeštadienį) brigada į objektą nevyks. 2020 m. gruodžio 12 d. (šeštadienį) D. U., o vėliau ir D. Ž. ieškovui pranešė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. (pirmadienį) į Lietuvą vykstančiame automobilyje yra laisva vieta, už kurią jie sumokėjo ir, kad jis privalo važiuoti namo, nes jo darbo sutartis baigėsi. Kad ieškovas atleistas neva už pravaikštas, jis sužinojo tik Lietuvoje susisiekęs su SODROS konsultantais. Jam buvo pasakyta, kad jis atleistas neva už pravaikštas ir SODRAI apie tai buvo pranešta 2020 m. gruodžio 14 d., tą dieną, kai ieškovas jau įmonės apmokėtu transportu važiavo į Lietuvą.

1.2. Atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką ir sutartą valandinį atlygį (6,49 Euro už valandą), ieškovui turėjo būti sumokėta 2 011,50 Eurų atlyginimas. Pirma dalis atlyginimo (500 Eurų) į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 2020 m. gruodžio 9 d. Jam išvykstant, darbdavys pažadėjo, kad atsiskaitys su ieškovu, kai jis grįš į Lietuvą. 2021 m. sausio 12 d. į atsakovo sąskaitą buvo pervesta dar 404,04 Eur, tačiau nurodyta, kad tai yra kompensacija už COVID-19 testą, nors atsakovė teigia, kad tai darbo užmokesčio dalis.

1.3. Po kurio laiko ieškovas pradėjo domėtis, kada su juo bus galutinai atsiskaityta, tačiau atsakovė arba ignoruodavo jo kreipimąsi, arba atsakydavo, kad reikia laukti. Tokiu būdu vien darbo užmokesčio darbdavys ieškovui liko skolingas 1 107,46 Euro. Šią skolą darbdavys pripažino ir nurodė apie tai savo pranešime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijai.

1.4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos. Nurodo, kad šiai dienai, taikant sutarties sąlygas, kur valandinis darbo užmokestis yra 6,49 Euro, už 2020 m. gruodžio mėn. – 551,65 Euro, už 2021 m. sausio mėn. – 1 070,85 Euro, už 2020 m. vasario mėn. – 986,48 Euro, už 2020 m. kovo mėn. – 1 122,77 Eurų, už 2021 m. balandžio mėn. – 1 070,85 Eurų, už 2021 m. gegužės mėn. – 1 083,83 Eurų, už 2021 m. birželio mėn. – 1 070,85 eurų, už 2021 m. liepos mėn. – 1 109,79 eurų, už 2021 m. rugpjūčio mėn. – 1 122,77 Eurų. Ir taip, iki visiško atsiskaitymo dienos.

1.5. Ieškovas posėdžio metu teigė, kad apie tai, jog atleistas ieškovas sužinojo tik Lietuvoje nuvykęs į gydymo įstaigą. Apie tai, kad atleistas už pravaikštas sužinojo iš SODROS. Ieškovas paaiškino, kad jam buvo pasakyta, jog pirmadienį jis vyks namo. Iš esmės supratimas buvo, kad jis netinkamas tam darbui.

2. Atsakovės atstovas 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovui nepasirodžius darbe dvi dienas atleido jį už pravaikštas. Sutinka, kad įmonė ieškovui skolinga 1 384 Eur. Šiuo metu atsakovės veikla yra sustabdyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. J. ir atsakovė MB „Darmara“ 2020 m. lapkričio 6 d. sudarė darbo sutartį, kuria ieškovas buvo priimtas dirbti į darbą plataus profilio statybininkų kompleksinėje brigadoje. Darbo sutartis įsigaliojo 2020 m. lapkričio 9 d. Atsakovė įsipareigojo mokėti valandinį darbo užmokestį iki mokesčių išskaičiavimo – MVA, padauginus iš koeficiento 1,65 Eur plius 0,01 Eur (darbo sutarties 3 punktas). Darbo sutarties 4 punktu nustatyta 6 darbo dienų savaitė. Darbo sutarties 5 punkte numatytas trijų mėnesių išbandymo terminas. Ieškovas dirbo Danijos Karalystėje.

3. Ieškovas T. J. pas atsakovę MB „Darmara“ dirbo nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. MB „Darmara“ 2020 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 20 dėl darbuotojo atleidimo iš darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. gruodžio 12 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) pagrindu. MB „Darmara“ 2020 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. 20 nurodyta, kad ieškovas neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 12 d.

4. Ieškovas 2021 m. liepos 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). DGK 2021 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. DGKS-2846 atsisakė nagrinėti jo skundą, kadangi praleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas.

5. Pažymėtina, kad atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą – bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo, o darbuotojas įrodinėja svarbias priežastis, dėl kurių jis neatvyko į darbą. Taigi esant ginčui dėl pravaikštų fakto, to įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Šiuo atveju darbdavys atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui neatvykus į darbą dvi dienas iš eilės, jis buvo atleistas iš darbo dėl pravaikštų. Į bylą pateiktas atsakovės darbuotojo M. U. nusiskundimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas neatvyko į darbą, nes buvo suimtas dėl to, kad įsilaužė į dėl Covid-19 neveikiantį baseiną, taip pat pažymėta, kad jis netinkamas darbui statybų sektoriuje. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad nebuvo taip, jog į darbą nevyko. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė aiškinosi dėl kokių priežasčių atsakovas neatvyko į darbą. Į bylą atsakovės pateiktoje pažymoje apie priskaičiuotus atostoginius matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. pažymėta 2 dienų atostogų asmeniniams reikalams susitvarkyti.

6. Taigi atsakovė tinkamai neišnagrinėjo nusiskundimo aplinkybių dėl ieškovo neatvykimo į darbą, nors ieškovui žymėjo atostogų dienas savo reikalams susitvarkyti, vėliau jį atleido dėl šiurkštaus darbo tvarkos žeidimo, toks atsakovės kaip darbdavės elgesys vertintinas kaip neteisėtas.

7. Darbdaviui tenka pareiga įrodyti atleidimo teisėtumą, faktinį ir teisinį to buvimą bei pagrindimą. Šių momentų darbdavys neįrodė. Be to, darbdavys neįrodė, kad nutraukdamas darbo sutartį laikėsi atleidimo iš darbo tvarkos, numatytos DK 58 straipsnio 4, 5 dalyse, t. y. kad pareikalavo darbuotojo raštiškai pasiaiškinti dėl neatėjimo į darbą. Šiuo atveju darbdavys padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Dėl to, kas nurodyta, yra pagrindas pripažinti T. J. atleidimą iš darbo neteisėtu. Esant darbo sutarties nutraukimui neteisėtu, darbo sutartis pripažintina nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 ir 4 dalis, negrąžinant ieškovo į darbą, nes ieškovas neprašė jo grąžinti į darbą.

8. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam neišmokėtą 1 107,46 Eur darbo užmokestį. Atsakovės atstovas neneigė aplinkybių dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

9. Byloje nustatyta, kad šalys darbo sutarties 3 punktu sutarė dėl valandinio atlyginimo pagal formulę minimalus valandinis atlygis (toliau – MVA), padauginus iš koeficiento 1,65 Eur plius 0,01 Eur iki mokesčių. MVA 2020 m. buvo lygus 3,72 Eur. Vadinasi šalys buvos sutarusios dėl 6,14 Eur MVA. Iš atsakovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovas išdirbo 127 darbo valandas, o 2020 m. gruodžio mėnesį 61 darbo valandą. Todėl viso atsakovui buvo priskaičiuota 1 240,67 Eur (779,78+374,54+86,35 atostoginiai) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Iš pateiktų darbo užmokesčio apskaitos lentelių matyti, kad darbdavys turėjo sumokėti už 2020 m. lapkričio mėnesį 152,06 Eur socialinio draudimo mokesčio ir 82,52 Eur gyventojų pajamų mokesčio, o už 2020 m. gruodžio mėnesį 89,87 Eur socialinio draudimo mokesčio ir 12,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė SODRAI sumokėjo 89,87 Eur socialinio draudimo mokesčio ir 8,16 Eur darbdavio socialinio draudimo mokesčio. Taigi atsakovė darbuotojui turėjo išmokėti 904,04 Eur (545,20+358,84) darbo užmokesčio ir atostoginių. Pats ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. sumokėjo 500 Eur, o 2021 m. sausio 12 d. sumokėjo 404,04 Eur. Taigi darbo užmokestį ir atostoginius atsakovė ieškovui sumokėjo.

10. Kadangi ieškovas dirbo Danijos Karalystėje, jam buvo priskaičiuojami dienpinigiai. Dienpinigių mokėjimą darbo santykiuose reglamentuoja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – Aprašas).

11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija) patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ieškovui galėjo būti mokama iki 80 Eur per dieną dienpinigių (sąrašo Nr. 27). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

12. Iš į bylą pateiktų tabelių nustatyta, kad ieškovui 2020 m. lapkričio mėnesį buvo priskaičiuotos 22 dienos komandiruotėje, o 2020 m. gruodžio mėnesį – 10 dienų. Atsakovė 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovui apskaičiavo 1 355,20 Eur dienpinigių sumą taikydama 77 proc. mažinimo koeficientą, o 2020 m. gruodžio mėnesį – 400 Eur sumą taikydama 50 proc. mažinimo koeficientą. Pažymėtina, kad šalys neginčija dienpinigiams taikytino mažinimo koeficiento, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Taigi atsakovė viso ieškovui turėjo sumokėti 1 755,20 Eur dienpinigių. Į bylą duomenų atsakovė kiek yra sumokėjusi ieškovui nepateikė, ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad viso atsakovė jam yra sumokėjusi 1 200 Eur. Kaip jau minėta bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 904,04 Eur darbo užmokesčio. Reiškia atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi 1 459,24 Eur dienpinigių (1755,20-(1200-904,04)) (DK 107 straipsnio 3 dalis).

13. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 459,24 Eur nesumokėtų dienpinigių.

14. Ieškovo darbo sutartį nutraukus teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, darbuotojui išieškotinas DK 218 straipsnio 4 dalis numatytas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

15. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta atleidimo pripažinimo neteisėtu teisinė pasekmė. DK 218 straipsnio 4 dalyje neteisėtai atleistam darbuotojui iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau nei už metus.

16. Iš į bylą pateiktos pažymos apie priskaičiuotus atostoginius matyti, kad vidutinis darbo dienos užmokestis 41,04 Eur. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta 6 dienų darbo savaitė, o iš atsakovės patvirtintos Darbo apmokėjimo sistemos 9 punkto matyti, kad įmonėje taikomas valandinis darbo apmokėjimo modelis su 6 darbo dienų darbo grafiku bei sumine darbo laiko apskaita. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. A1-767 įsakymu Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo 2020 metų vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius vadovaujantis 1.1.2. punktu esant šešių darbo dienų savaitei – 25,3 darbo dienos (303 darbo dienos : 12 mėnesių), todėl ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1 038,31 Eur (41,04*25,3) (neatskaičius mokesčių). Pažymėtina, kad vadovaujantis DK 139 straipsnio 2 dalies 1-6 punktais, dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčio sudedamąja dalimi, todėl apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį dienpinigiai neįsiskaičiuoja.

17. Nagrinėjamu atveju nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl išmokos suma sudarytų 12 459,72 Eur (1 038,31 Eur * 12 mėn.). Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė nurodytą sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl darbuotojui, neteisėtai atleistam iš darbo, priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio mažinimo nurodė, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismo pareigos įvertinti priteistinos kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, nepaneigia ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

19. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 p.; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 p.).

20. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Ieškovas pas atsakovę dirbo tik kiek daugiau nei mėnesį. Ieškovas buvo atleistas dar nepasibaigus bandomajam 3 mėnesių laikotarpiui. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad faktiškai nebuvo tinkamas darbo funkcijoms atlikti pagal šalių sudarytą darbo sutartį. Ieškovas netrukus 2021 m. sausio 20 d. (kiek daugiau nei po 1 mėnesio) po atleidimo įsidarbino. Atsakovės kaip juridinio asmens forma yra mažoji bendrija, kuri šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais. Nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu išmoką už priverstinės pravaikštos laiką sumažinti ketvirtadaliu iki 3 114,93 Eur ((1 038,31 Eur * 3 mėn.) (suma neatskaičius mokesčių). Tokia išmokos suma užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieškovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine našta darbdaviui.

Dėl reikalavimo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją

21. Ieškovas teismo posėdžio prašė taip pat priteisti ir delspinigius. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

22. Sprendžiant klausimą dėl galimybės šioje byloje taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, teismas vadovaujasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už uždelstą atsiskaityti darbo užmokestį ir vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštas konstatavus neteisėto darbuotojo atleidimo faktą taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2015 balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015). Nors šios nutartys priimtos galiojant Darbo kodekso redakcijai, kuri buvo priimta 2002 m. birželio 4 d., tačiau šis aiškinimas yra aktualus ir taikant pasekmes pagal šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 4 dalį (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1377-945/2021 22 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti jam delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Byloje buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, už kurį mokėtinas 118 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už patenkintus turtinius reikalavimus mokėtinas 137 Eur (4574,17 Eur * 3 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Bendra žyminio mokesčio už patenkintus reikalavimus suma sudaro 255 Eur (137 Eur + 118 Eur). Todėl iš atsakovės valstybei priteistina 255 Eur žyminio mokesčio.

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,70 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės, įvertinus tai, kad atsakovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes atsakovė nepateikė pažymos apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį, kas apsunkino ieškovui tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo mažojoje bendrijoje „Darmara“, juridinio asmens kodas 305596468, 2020 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu.

Ieškovo T. J. į darbą negrąžinti, pripažinti, kad ieškovo T. J. ir atsakovės mažosios bendrijos „Darmara“ 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryta darbo sutartis, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 9 d. yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrovės „Darmara“, juridinio asmens kodas 305596468, 1 459,24 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 24 ct) dienpinigių, 3 114,93 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiolikos eurų 93 ct) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Darmara“, juridinio asmens kodas 305596468, valstybei 255 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 19,70 Eur (devyniolikos eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Mokant žyminį mokestį įmokos kodas 5600, mokant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.