- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- A6.-204-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00557-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- N. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T., būdamas UAB „X“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „X“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, kuri susidarė 2021 m. gruodžio 3 d. pateikus VMI pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą už 2021 m. spalio mėn., ir kuri 2021 m. gruodžio 16 d. sudarė 20 860,45 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais žemesnės penktos eilės kreditoriais:
1) 2021 m. gruodžio 14 d. buvo sumokėta 77,97 Eur UAB „D“;
2) 2021 m. gruodžio 16 d. buvo sumokėta 163,35 Eur UAB „F“;
ir tuo pažeidė trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Liudytoja J. T. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba UAB „X“ nuo 2021 m. liepos 14 d., yra administratorė. Ji atlieka administracinį darbą, susijusį su dokumentais; sutartimis, sąskaitomis, pirkimais, pardavimais. Dėl jos darbo funkcijų nėra priimta vidaus dokumento. Į jos darbo funkcijas įeina sutarčių paruošimas, bendravimas su klientais, pirkimo-pardavimo sąskaitos, dokumentų sudėjimas į segtuvus ir informacijos siuntimas į buhalteriją. Parengti sutartis jai nurodė sutuoktinis, dėl kitų dalykų sprendžia ji pati pagal situaciją, niekas jai nurodymų neduoda. Kai ateina sąskaitos apmokėjimo terminas, tiesiog būna apmokama pavedimu. Ji pati nusprendžia kada daryti pavedimą. Ji priėmė sprendimus 2021 m. gruodžio 14, 16 d. padaryti pavedimus 77,97 Eur UAB „D“; 163,35 Eur UAB „F“; 4 000 Eur UAB „W“. Šie mokėjimai įforminti sąskaitomis faktūromis. Kokio pobūdžio tai buvo mokėjimai už kokias paslaugas, dabar neatsimena. Jai nežinomos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Parašo teisę bankuose turi vyras. Kas ją turi viešuosiuose registruose, negali pasakyti. Įmonės sąskaitos prisijungimo generatorius visą laiką būna pas ją, ji atlieka mokėjimus. Kasos dokumentus pasirašo vadovas, buhalterinius dokumentus tvarkos įmonės buhalterė. Nesitardavo su vyru, kokius mokėjimus atlikti. Yra sąskaitų sumokėjimo terminai, sąskaitos buvo mokamos pagal tuos terminus (b.l. 174-175).
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 20 d. duomenimis UAB „X“ mokestinę nepriemoką sudarė 21 482,78 Eur, iš jų: 136,00 Eur nekilnojamo turto mokesčio, 1,44 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 20 742,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 603,34 Eur PVM delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė 2021 m. gruodžio 3 d. pateikus PVM deklaraciją už 2021 m. spalio mėnesį bei 2022 m. vasario 15 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2021 metus. Pagal UAB „X“ pateiktus banko sąskaitos išrašus bei kasos knygos kopijas, piniginių lėšų likutis 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė 20 336,16 Eur, o piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje ir kasoje 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 31 432,71 Eur. Per nagrinėjamą laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. UAB „X“ gautos įplaukos į banko sąskaitą ir kasą sudarė 12 848,38 Eur, išlaidos sudarė 23 679,91 Eur. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu 5 000,00 Eur suma buvo pervesta įmonėms UAB „G“ ir UAB „W“, kurių vadovas ir akcininkas yra N. T.. Per aptarimą laikotarpį iš UAB „X“ į valstybės biudžetą išieškota 88,27 Eur suma – 0,6 procento nuo gautų pajamų. Išanalizavus UAB „X“ pateiktą AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. minėta įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais – 2021 m. gruodžio 14 d. buvo pervesta 77,97 Eur suma UAB „D“, 2022 m. gruodžio 16 d. buvo pervesta 163,35 Eur suma UAB „F“ bei 4 000,00 Eur suma UAB „W“. VMI duomenimis, minėtu laikotarpiu įmonė turėjo PVM bei gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, tačiau, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmumo eilėje atliko ne mokėjimus į valstybės biudžetą, bet padengė kitus įsiskolinimus (b. l. 2-3).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
PVM mokesčio apskaičiavimo tvarką ir pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) įstatymas. PVMĮ 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Pagal PVMĮ 85 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Pagal PVMĮ 90 straipsnio 1 dalį už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos <...>. Teismo posėdyje N. T. nurodė, kad minėtoje PVM apyskaitoje nurodytas PVM mokestis buvo apskaičiuotas 2021 m. spalio mėnesį (tikslios datos neprisimena) išrašius sąskaitą-faktūrą už vieną nekilnojamo turto pardavimo sandorį. Vadovaujantis minėtomis PVMĮ 85 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies nuostatomis 20 742 Eur PVM mokestis už PVM apyskaitoje minimą nekilnojamo turto pardavimo sandorį turėjo būti paskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas iki 2021 m. lapkričio 25 d., o nuo šios datos ši nesumokėta PVM suma laikytina mokestine nepriemoka (kreditoriaus VMI pareikštu reikalavimu). Todėl nepagrįstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad mokestinė nepriemoka susidarė tik 2021 m. gruodžio 3 d., o gruodžio 14-16 d. kreditoriaus VMI reikalavimas dar nebuvo pareikštas.
N. T. teismo posėdyje nurodė, kad dėl VMI kreditoriaus teisių pažeidimo jo kaltės nėra, nes 2021 m. spalio-lapkričio mėn. UAB „X“ nebuvo registruotu PVM mokesčio mokėtoju, todėl jis nemanė, kad jam kyla pareiga apskaičiuoti ir mokėti PVM, apie tai jis buvo informuotas VMI tik 2021 m. gruodžio mėn. Pagal PVMĮ 71 straipsnio 2 dalį <...>Lietuvos Respublik?s apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas <...>. Pagal PVMĮ 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o 92 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos. Vadovaujantis minėtomis PVMĮ 71 ir 92 straipsnių nuostatomis, UAB „X“, kai jos metų pardavimo sandorių vertė viršijo 45 000 Eur, privalėjo registruotis PVM mokėtoju, o jei to nepadarė, vis tiek jai teko pareiga apskaičiuoti PVM už prekių sumą, viršijančią 45 000 Eur ir sumokėti ją iki kito kalendorinio mėnesio 25 d. nuo PVM apyskaitoje nurodyto ataskaitinio mėnesio, taigi irgi iki 2021 m. lapkričio 25 d.
Iš byloje VMI pateiktų duomenų matyti, kad VMI nebuvo vienintelis UAB „X“ kreditorius. VMI 2022 m. sausio 28 d. Išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „X“ skola tiekėjams ir kitiems kreditoriams siekė 120 559,93 Eur, tuo tarpu piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje ir kasoje 2021 m. lapkričio 1 dienai buvo tik 31 432,71 Eur, 2021 m. gruodžio 17 d. – 20 336, 16 Eur. Per nagrinėjamą laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. UAB „X“ gautos įplaukos į banko sąskaitą ir kasą sudarė 12 848,38 Eur, išlaidos sudarė 23 679,91 Eur. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdama mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo.
Iš VMI pareiškimo, UAB „X“ banko sąskaitų nustatyta, kad UAB „X“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, 2021 m. gruodžio 14-16 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2021 m. gruodžio 14 d. buvo sumokėta 77,97 Eur UAB „D“; 2021 m. gruodžio 16 d. buvo sumokėta 163,35 Eur UAB „F“; 2021 m. gruodžio 16 d. buvo sumokėta 4 000 Eur UAB „W“, nors nei viena iš šių įstaigų, nėra CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti pirmos ar antros eilės mokėjimai kreditoriams, kurie turėtų pirmenybę prieš įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Kaip nurodė teismo posėdyje N. T. ir J. T., tai buvo einamieji kalendoriniai mokėjimai pagal kreditorių sąskaitas, tai yra penktos eilės mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme. Nuo 2021 m. spalio mėn. nekilnojamo turto objekto pardavimo sandorio sąskaitos išrašymo dienos iki kito mėnesio 25 d. (t.y., iki 2021 m. lapkričio 25 d.) turėjo būti paskaičiuotas ir sumokėtas PVM mokestis, tačiau tai nebuvo padaryta, gauti už turto pardavimą pinigai buvo išmokėti kitiems kreditoriams, aplenkiant prievolę nuo šių sandorių sumokėti mokesčius valstybei, net ir po mokestinės nepriemokos susidarymo buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, mokestinė nepriemoka nedengiama, sumokėta valstybės biudžetui tik nežymi suma -88,27 Eur. Teismo posėdyje N. T. nurodė, kad PVM apyskaitos pateikimo dieną įmonė jau nebeturėjo lėšų sumokėti PVM mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (2020 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis Nr. 2AT-57-976/2020). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis neturėjo tyčios padaryti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nes pirma, neturint finansinio išsilavinimo, jam nebuvo žinomos nei CK mokėjimo eiliškumą nustatančios nuostatos, nei PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, todėl jis nežinojo privalėjęs mokėti PVM, galiausiai minėtus mokėjimus atliko asmeniškai ne jis, todėl ne jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad nėra jo kaltės, nes kai įmonė darė mokėjimus 2021 m. gruodžio 14-16 d. kitiems kreditoriams, nežinojo, kad jai teks mokėti PVM, šį teiginį paneigia minėta 2021 m. gruodžio 3 d. PVM apyskaita, kurioje pati UAB „X“ jau buvo apskaičiavusi ir deklaravusi mokėtiną PVM mokestį, taigi mokestinės prievolės faktas ir dydis jam buvo žinomas.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nepažeidė VMI interesų tyčia, laiku nesumokėjo PVM mokesčio į valstybės biudžetą dėl neapdairumo, būdamas be finansinio išsilavinimo ir dėl PVM įstatymo painumo nežinodamas, kad privalėjo jį apskaičiuoti, teismas tokį jo paaiškinimą vertina skeptiškai. Kaip įmonės vadovas, atsakingas už veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą, jis turėjo žinoti, kad į įmonę įplaukė didelės lėšos nuo nekilnojamo turto sandorio ir mokesčiai nuo šio sandorio turi būti sumokėti per LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytus terminus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Kitaip tariant, įmonė pati savaime savo veiksnumo nerealizuoja, tai jos vardu daro jos valdymo organas (organai). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „X“ direktoriui N. T.. Pažymėtina, kad nuo pat įkūrimo pradžios UAB „X“ vykdė nekilnojamo turto nuomos ir pirkimo/pardavimo veiklą, vadinasi turėjo numatyti, kad dėl veiklos specifikos sandorių vertė bus didelė ir vykdant veiklą domėtis savo mokestinėmis pareigomis. Kad N. T. numatė tokios veiklos sandorių apimtis ir žinojo apie privalomus apskaičiuoti ir mokėti PVM, patvirtina tai, kad jau nuo 2021 m. liepos mėnesio jis teikė prašymą įregistruoti įmonę UAB „X“ PVM mokesčio mokėtoja. Teismo posėdyje N. T. parodė, kad jis žinojo, kad bus parduodamas didelės vertės nekilnojamas turtas, todėl teikė tokį prašymą. Tai patvirtina, kad jis domėjosi PVM mokesčio reglamentavimu ir numatė, kad įmonės metinės pajamos iš vykdomos veiklos viršys 45 000 Eur. Pažymėtina, kad UAB „X“ ne vienintelė nekilnojamo turto veikla užsiimanti įmonė, kuriai vadovauja N. T., prieš tai jis vadovavo ir kitoms įmonėms, užsiimančioms nekilnojamo turto veikla- UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi tokio pobūdžio veikla jam nebuvo nauja ir su teisiniu reglamentavimu jis turėjo būti susidūręs.
Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja J. T. teismo posėdžiuose nurodė, kad jiems nebuvo žinomos ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas šį teiginį vertina skeptiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „X“ vieninteliai darbuotojai buvo tik šie du asmenys, jų teigimu prisijungimo teisė prie įmonės sąskaitos turėjo tik jie, pavedimus ir mokėjimus atliko J. T., tokia juridinio asmens finansinės veiklos pamatinė nuostata, kokia tvarka vykdomi juridiniame asmenyje atsiskaitymai, neabejotinai turėjo būti žinoma. Juolab, kad viešais prieinamais, LITEKo ir Juridinių asmenų registro duomenimis, N. T. turi gausią ir ilgą vadovavimo įvairiems juridiniams asmenims įvairiose veiklos srityse patirtį, nemaža dalis jo vadovaujamų įmonių buvo susidūrusios su finansiniais sunkumais, joms iškeltos bankroto bylos (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), buvo sudarinėjami kreditorių sąrašai, sprendžiami jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo klausimai, taigi savo praktikoje jis ne kartą turėjo susidurti ir spręsti mokėjimų kreditoriams eiliškumo klausimus.
N. T. teismo posėdžiuose ne kartą pabrėžė, kad VMI pareiškime nurodytus mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams vykdė ne jis asmeniškai, jie buvo atlikti be jo žinios, įmonės administratorės J. T., todėl ne jo veiksmais padarytas galimas nusižengimas. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas specialusis subjektas- už kreditorių teisių pažeidimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas N. T. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. yra UAB „X“ vadovas. Teismų praktikoje kitu atsakingu asmeniu laikomas asmuo, kuris juridiniame asmenyje turėjo pareigą užtikrinti tam tikrų nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (pvz. 2023 m. sausio 24 d. LAT nutartis Nr. 2AT-1-495/2023). Šiuo atveju J. T. teismo posėdyje nurodė, kad ji buvo UAB „X“ administratorė, tačiau įmonėje nebuvo net jos pareigybių aprašymo, kuriose būtų suformuluotos jos darbinės funkcijos, kompetencijos ar nustatyta atsakomybė už tam tikrų pareigų atlikimą pagal teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ji negali būti laikoma tinkamu subjektu traukti atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nesant įmonėje nustatyto kito atsakingo asmens, už CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, atsakomybė už jų nesilaikymą ir kreditoriaus teisių pažeidimą taikoma juridinio asmens vadovui - N. T..
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „X“ vadovas N. T., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo 2021 m. gruodžio mėn. 16 d. turėjo 20 860,45 Eur nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, bet nepakankamai apyvartinių lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, 2021 m. gruodžio 14-16 d. vykdė atsiskaitymus su paskesnės penktos eilės įmonės kreditoriais (2021 m. gruodžio 14 d. buvo sumokėta 77,97 Eur UAB „D“; 2021 m. gruodžio 16 d. buvo sumokėta 163,35 Eur UAB „F“; 2021 m. gruodžio 16 d. buvo sumokėta 4 000 Eur UAB „W“), nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su kreditoriumi VMI pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, N. T. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nuobaudos skyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu). Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta N. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkiančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, teistas, įskaitant ir už nusikalstamas veikas susijusias su nuosavybe ir turtinėmis teisėmis, baustas administracine tvarka daug kartų, taip pat ne kartą ir už administracinius nusižengimus, susijusius su vadovaujamų įmonių veikla, vedęs, turi vaikų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esanti UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.