Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos vaistinė“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai dėl viešo patalpų nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norfos vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (toliau – VĮ) Karoliniškių poliklinikai, kuriame prašo pripažinti atsakovės paskelbtą viešąjį konkursą Nr. 318276 dėl 37,57 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių adresu L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilniuje, nuomos vaistinės veiklai vykdyti, neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė, be kita ko, prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas atsakovės paskelbto viešojo konkurso Nr. 318276 dėl 37,57 kv. m bendro ploto patalpų, esančių adresu L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilniuje, nuomos vaistinė veiklai vykdyti, procedūras (įskaitant viešo nuomos konkurso / aukciono vykdymą internetinėje svetainėje, sutarties pasirašymą su konkurso laimėtoju, ginčo patalpų perdavimą konkurso laimėtojui) iki bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

3. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo ieškinį vertinti, kaip prima facie nepagrįstą, kadangi aukščiau ieškinyje yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais, o taip pat išdėstyti argumentai, ieškovės vertinimu, patvirtinantys, jog ginčijamas patalpų nuomos konkursas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, taip pat ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius (nuomos konkursas organizuojamas dėl patalpų, kurių faktinė būklė neatitinka Nekilnojamojo turto registro užfiksuotų duomenų; nuomos objektas nėra teisėtai ir teisingai apibrėžtas; ginčo patalpų neatitikimas Nekilnojamojo turto registro duomenims ir teisės aktų reikalavimams sudaro pagrindą Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsisakyti išduoti vaistinės veiklos licenciją; konkursas organizuojamas pažeidžiant teisėtumo, skaidrumo ir proporcingumo principus).

4. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai patvirtina, kad iki to laiko, kol pagal ieškinį iškelta byla bus išnagrinėta teisme ir bus priimtas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, nuomos konkursas jau bus pasibaigęs ir tikėtina, jog bus sudaryta nuomos sutartis. Ieškovė pažymi, kad ginčijamo patalpų nuomos konkurso procedūros šiai dienai vis dar nėra įvykdytos iki pat galo ir ne tik gali, bet ir turėtų būti sustabdytos. Teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas (net ir patenkinus ieškinį) gali tapti beprasmis, nes, siekiant realizuoti teisę dalyvauti naujame (šįkart teisės aktų reikalavimus atitinkančiame patalpų nuomos konkurse), ieškovei gali tekti inicijuoti naujus teisminius procesus. Ir priešingai – pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, t. y. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, sustabdžius ginčijamo viešo patalpų nuomos konkurso procedūrų vykdymą, būtų įtvirtinta status quo (padėtis, kuri yra) situacija, kuri tokio pobūdžio ginčuose sudaro sąlygas išvengti neteisėtų materialiųjų teisinių pasekmių kilimo ir realiam teismo sprendimo įvykdymui bei užtikrina visų suinteresuotų asmenų interesų balansą. Priešingu atveju, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarytų situacija, kai, ieškovės vertinimu, akivaizdžiai neteisėto viešo patalpų nuomos konkurso procedūros būtų įgyvendintos iki galo ir tokio neteisėto sprendimo pagrindu būtų pradėta vykdyti, o galimai ir įgyvendinta nuomos sutartis. Šių pasekmių pašalinimui reikėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus, o realus byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas taptų itin komplikuotas. Dėl šių priežasčių, ieškovės vertinimu, protingiausia ir racionaliausia kelią neteisėtumui užkirsti ir kelią teisėtumui įtvirtinti yra būtent pačioje ginčo situacijos pradžioje, kol dar nėra pradėtas viešas patalpų nuomos konkursas nėra įvykęs ir kol nepaskelbtas skundžiamo konkurso nugalėtojas. Laikinosios apsaugos priemonės tokio pobūdžio situacijoje sukeltų iš esmės tik minimalius ribojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Norfos vaistinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė visas Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Karoliniškių poliklinikos paskelbto viešojo konkurso Nr. 318276 dėl 37,57 kv. m bendro ploto patalpų, esančių adresu L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilniuje, nuomos vaistinės veiklai vykdyti, procedūras iki bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

6. Teismo vertinimu, iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, konkurso procedūros būtų tęsiamos ir, tikėtina, baigtos bei patalpų nuomos sutartis sudaryta su išrinktu laimėtoju, šios sutartys pradėtos vykdyti. Todėl sutiko su ieškovės argumentu, kad tolesnis procedūrų tęsimas, jeigu šiuo ieškiniu inicijuojamoje civilinėje byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, sąlygotų visą eilę naujų teisminių ginčų tam, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas ir realiai apgintos ieškovės teisės ir teisėti interesai dalyvauti konkurse ir siekti vykdyti veiklą ginčo patalpose. Pasikeitusios situacijos bei šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį pasidarytų itin komplikuotas. Darytina išvada, kad atsakovei toliau tęsiant konkurso procedūras, sudarius nuomos sutartį su konkurso laimėtoju ir (ar) juo labiau – konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovei, ginčijant konkurso teisėtumą, palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai sukeltų mažesnes neigiamas pasekmes, nei jų netaikymas.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo metu byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas nutarė ieškovės prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Atsakovė VĮ Karoliniškių poliklinika atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovės teigimu, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą buvo būtina pranešti atsakovei ir suteikti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra besąlygiškai susijęs su viešojo intereso užtikrinimu, nepaisant to, teismas priimdamas nutartį, nevertino šios aplinkybės.

9.2. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė turi teisinį pagrindą vykdyti konkurso procedūrą, o nuomos objektas atitinka vaistinės prekybinei salei taikomus minimalius ploto bei teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, šiose patalpose farmacinę veiklą anksčiau (dar 2025 metais) vykdė kiti farmacinės veiklos subjektai, kas papildomai patvirtina, kad konkurso patalpos yra pritaikytos farmacinei (vaistinės) veiklai vykdyti.

9.3. Ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų įmanomas, kadangi teismas galėtų nutraukti konkurso procedūras, o jeigu nuomos sutartis jau būtų sudaryta – spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia ir tai užtikrintų ieškovės interesą ir nepažeistų viešojo intereso.

9.4. Konkurso patalpos yra įsikūrusios asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje kasdien apsilanko šimtai žmonių, prisirašiusiųjų skaičius siekia beveik 100 000 pacientų, kuriems nuolatos reikia vaistinės paslaugos. Pacientai gali ateiti ir būti priimti skubos tvarka, t. y. esant būtinajai pagalbai, su įvairiomis sveikatos problemomis, dėl kurių jiems prireikia vaistų ar kitų priemonių nedelsiant.

9.5. Ieškovė į konkursą net nebuvo užsiregistravusi, kas savaime paneigia jos realų interesą dalyvauti konkurse ir varžytis su kitais dalyviais bei paneigia jos norą dalyvauti konkurse. Pati ieškovė turi vaistinę netoli ginčo patalpų.

10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės VĮ Karoliniškių poliklinikos atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas buvo grindžiamas tokiais teiginiais, jog iki to laiko, kol pagal ieškinį iškelta byla bus išnagrinėta teisme ir bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, nuomos konkursas jau bus pasibaigęs ir tikėtina, jog bus sudaryta nuomos sutartis, tačiau trečiasis asmuo pažymi, jog ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymas pasidarys neįmanomas. Kaip minėta, ieškinio pareiškimas savaime nesuteikė pranašumo ieškovei reikalauti, kad atsakovė patalpų nenuomotų, tad kol konkurso neteisėtumas nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovė turi teisę patalpas išnuomoti, kad jos būtų naudojamos ir tenkintų poliklinikos lankytojų poreikius.

10.2. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino, kad ieškovė nėra pareiškusi atsakovei jokio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tuo tarpu vien šios bylos išsprendimas savaime nereikš naujo konkurso paskelbimo, kuriame ieškovė teigia planuojanti dalyvauti.

10.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo preziumuoti, kad jeigu būtų priimtas šioje byloje ieškovei palankus teismo sprendimas ir konkursas pripažintas neteisėtu, patalpų nuomai būtinai bus skelbiamas naujas konkursas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-22(1) nutarė leisti atsakovei išnuomoti patalpas penkeriems metams.

10.4. Ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ar modifikuoti esamus šalių teisinius santykius, o dėl pripažinimo (konstatavimo) konkurso neteisėtumo. Tokiam teismo sprendimui įvykdyti aplinkybė, kad konkurso pagrindu galimai jau bus sudaryta ir pradėta įgyvendinti nuomos sutartis, nesuponuoja jokio negalimumo.

10.5. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų neegzistavimo neturėjo galimybės, kadangi šios buvo pritaikytos nepranešus atsakovei, dėl ko teismo nutartis buvo priimta skubotai.

11. Ieškovė UAB „Norfos vaistinė“ atsiliepime į atsakovės VĮ Karoliniškių poliklinikos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sudaryti jai galimybę pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės pozicija yra nepagrįsta, kadangi civilinio proceso normos neįtvirtina teismui pareigos pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Tokia taisyklė yra įtvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant ginčus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

11.2. Atsakovė nenurodo, kokias teisės normas pažeidžia ieškovė, siekdama pripažinti neteisėtu viešą nuomos konkursą, kuris organizuojamas dėl objekto, kurio tinkamumas vykdyti licencijuojamą vaistinės veiklą nėra užtikrintas, o tai iš esmės paneigia paties konkurso paskirtį ir tikslą. Vien tai, kad ieškovė šioje byloje gina savo interesą, susijusį su teisėtu lūkesčiu išsinuomoti teisėtai bei teisingai apibrėžtą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas atitinkantį nekilnojamąjį turtą, niekaip nepatvirtina to, kad ieškovė piktnaudžiauja teise.

11.3. Logiški ir suprantami atskirojo skundo argumentai dėl siekio surinkti kuo didesnes pajamas iš patalpų nuomos vaistinės subjektui, tačiau šių tikslų atsakovė turėtų siekti teisėtu būdu. Vien tai, kad VĮ Karoliniškių poliklinika laikinai negaus pajamų už patalpų nuomą, dar savaime nereiškia, kad tuo bus pažeistas viešasis interesas.

11.4. Ieškovė ieškinyje aiškiai išdėsto priežastis, dėl kurių priėmė sprendimą nedalyvauti atsakovės organizuojamame viešajame patalpų nuomos konkurse ir ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Aplinkybė, kad ieškovė nesiregistravo dalyvauti nuomos konkurse dėl ginčo patalpų, visiškai nereiškia, jog ji tokiu būdu prarado reikalavimo teises, susijusias su galimybe ateityje sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos arba kad ji piktnaudžiauja teise.

11.5. Kaip patvirtina suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra vertinamos tos aplinkybės ir argumentai, kurie sudaro bylos iš esmės nagrinėjimo dalyką.

11.6. Patalpose, esančiose adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilnius veiklą vykdo Norfos vaistinė. Taigi pacientų teisė įsigyti vaistinius preparatus ir / ar medicinos priemones dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo priešingai, nei teigia atsakovė, nėra apribota.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

12. Su atskiruoju skundu apeliantė VĮ Karoliniškių poliklinika pateikė patalpų kadastrinės bylos dokumentai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymą dėl biudžeto lėšų skyrimo VĮ Karoliniškių poliklinikai.

13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Norfos vaistinė“ pateikė informaciją apie veikiančią vaistinę šalia poliklinikos.

14. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnis). Ši taisyklė kartu su specialiomis apeliaciniam procesui taikomomis sąlygomis galioja ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 ir 338 straipsniai). Kadangi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju – procesinį klausimą), ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Kitoks naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme aiškinimas neatitiktų CPK 314 straipsnio nuostatų ir prilygtų bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei, paneigtų naujų įrodymų priėmimo, kaip išimtinio procesinio instituto, reikšmę.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusios prielaidos taikyti išimtį iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nes prašomi priimti dokumentai neturės esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Atsakovės pateikti byloje kadastrinės bylos dokumentai yra aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės. Byloje pakanka duomenų, leidžiančių instancine tvarka atlikti skundžiamos nutarties patikrą, todėl su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai nepriimami.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens informavimo apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių

16. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo teigia, kad nutartis buvo priimta skubotai. Teismas turėjo nustatyti apeliantei ir trečiajam asmeniui terminą atsiliepimo pateikimui.

17. Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

18. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas būtinas. Proceso teisės normos nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovei ir (arba) trečiajam asmeniui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu. Tokią savo teisę atsakovė realizavo paduodama atskirąjį skundą.

19. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis. Konvencijos prasme vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, todėl šalies teisė būti išklausytai gali būti įgyvendinta pateikiant argumentus aukštesnėje instancijoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1245-407/2018; 2026 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-365-798/2026).

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio preliminaraus pagrįstumo

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi šios sąlygos kumuliacinės, todėl nustačius, kad bent vienos iš jų nėra, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio būtina atsižvelgti dar ir į šį aspektą.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, nurodė teisinius argumentus, pateikė su ieškinio dalyku susijusius įrodymus. Su tuo nesutikdama apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškinio pagrindimas yra abejotinas, kadangi priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė turi teisinį pagrindą vykdyti konkurso procedūrą, o nuomos objektas atitinka vaistinės prekybinei salei taikomus minimalius ploto bei teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, šiose patalpose farmacinę veiklą anksčiau (dar 2025 metais) teisėtai vykdė kiti farmacinės veiklos subjektai, kas papildomai anot atsakovės patvirtina, kad konkurso patalpos yra pritaikytos farmacinei (vaistinės) veiklai vykdyti.

22. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną (teisiškai įmanomą) civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi nagrinėti ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021; 2025 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-910/2025).

23. Teismas preliminarų ieškinio nepagrįstumą galėtų konstatuoti tik tada, kai ieškovas yra pasirinkęs neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020).

24. Kitaip nei nurodoma atskirajame skunde, šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio pagrindo vertinti, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, ar tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, ar jos argumentai patvirtina, jog pirkimo objektas, atitinka, ar neatitinka įstatymuose keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai teikia pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai preliminariai yra pagrįsti.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

25. Atskiruosiuose skunduose apeliantė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia ir ieškovės neįrodyta grėsme būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui. Bei nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą.

26. Pasisakant dėl tokių atskirojo skundo argumentų, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taip pat ir sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

27. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar prašymas atitinka jų taikymo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė arba priemonė pasiekti kitų prašančiam asmeniui naudingų tikslų, be kita ko, ir finansinių. Priešingas aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Todėl tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialusis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018).

29. Pagal taikymo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, t. y. status quo (faktinės ar teisinės padėties, kurią norima išlaikyti arba atkurti) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis procedūrų tęsimas, jeigu šiuo ieškiniu inicijuojamoje civilinėje byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, sąlygotų visą eilę naujų teisminių ginčų tam, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas ir realiai apgintos ieškovės teisės ir teisėti interesai dalyvauti konkurse ir siekti vykdyti veiklą ginčo patalpose. Pasikeitusios situacijos bei šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį pasidarytų itin komplikuotas. Atsakovei toliau tęsiant konkurso procedūras, sudarius nuomos sutartį su konkurso laimėtoju ir / ar juo labiau – konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovei, ginčijant konkurso teisėtumą, palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

31. Visgi manytina, kad pirmosios instancijos teismas, nors to tiesiogiai ir nenurodė, atitinkamų ribojimų – draudimo tęsti pirkimo procedūras – taikymą siejo ir su bylos nagrinėjimo metu esančios padėties (status quo) išsaugojimo poreikiu bei dėl jos pasikeitimo galinčiomis kilti atitinkamomis grėsmėmis ieškovei ir apeliantei, kas, teismo nuomone, neatitiktų viešųjų pirkimų principų. Taigi, ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar vykdymo apsunkinimui iš viso nebuvo įrodyta ir ši privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nenustatyta, nepagrįsta.

Dėl taikytų priemonių ekonomiškumo, efektyvumo principų ir atitikties specialiosioms sąlygoms

32. Kaip buvo nurodyta pirmiau, viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, ir vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principais ir viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

33. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1759-790/2018). Vadinasi, kiekvienu atveju teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar (ir) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1885-790/2018). Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju svarbesnis yra visuomenės, o būtent tiksliau poliklinikos pacientų, kurių prisirašiusiųjų skaičius siekia beveik 100 000 interesas, kuo skubiau gauti atitinkamas prekes ir paslaugas, t. y. gauti vaistinius ar medicininius preparatus neišeinant iš poliklinikos patalpų ir neatliekant paieškos kur yra artimiausia vaistinė.

35. Visiškai akivaizdu, kad pirkimo dalykas susijęs su poreikiu kuo skubiau gauti kokybišką ir operatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik pačios perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiklai, bet jos paslaugomis besinaudojantiems pacientams. Nėra pagrįsti ieškovės atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai, kad šiuo metu ji pati užtikrina visuomenei (pacientams) būtinų prekių ir paslaugų teikimo poreikį, kadangi veikia visai netoliese poliklinikos. Be to, kaip nurodė pati atsakovė, ginčo patalpose farmacinę veiklą 2025 metais vykdė kiti farmacinės veiklos subjektai, kas iš esmės patvirtina, kad konkurso patalpos gali būti tinkamai pritaikytos vaistinės veiklai vykdyti.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir efektyvumas (vaistų ir medikamentų bei kitų preparatų gavimas poliklinikos patalpose) yra svarbesni už visus kitus viešojo intereso aspektus, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas būtent pacientų teisėms. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Norfos vaistinė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos vaistinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.