- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-382-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01246-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla nutraukta
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.), Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvo Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Audito
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio duona, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, "Jonas ir sūnus", "Šiaulių tara", Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Šiaulių apskrities VMI
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – bankrutavusi asociacija Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių tara“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Radviliškio duona“, mažoji bendrija ,,Nemokumo valdymas“, E. S., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir D. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) (kartu – atsakovė), priteisti ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai 60 946,45 Eur turtinei žalai atlyginti, pervedant priteistą sumą į naujai atidarytą sąskaitą banke, suteikiant teisę ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki visuotinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Plusta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, taip pat ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai iš atsakovės priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pervedant priteistą sumą į naujai atidarytą sąskaitą banke, suteikiant teisę ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki visuotinio BUAB ,,Plusta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J.. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės bankrutuojančios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinio atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narys, BUAB ,,Plusta“ kreditorių komiteto narys bei kreditorius, ginantis byloje viešąjį interesą, susipažino su baudžiamosios bylos Nr. 1-12-300/2006 medžiaga, kurioje E. S. buvo kaltinamas UAB ,,Plusta“ turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas). Nuosprendyje nurodyta, kad bendrovė dėl jai padarytos žalos atlyginimo turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmetė. UAB ,,Plusta“, atstovaujama direktoriaus R. P., 2008 m. liepos 21 d. su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama priteisti E. S. nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šiaulių apygardos teismas, prieštaraudamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiui, atsisakė remtis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. gruodžio 29 d. akto, kuriuo nustatyta E. S. bendrovei padaryta žala, išvadomis ir 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė UAB ,,Plusta“ ieškinį dėl 136 049,83 Lt (39 402,75 Eur) priteisimo.
4. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB ,,Plusta“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta kooperatinė bendrovė ,,Jonas ir sūnūs“ (mažoji bendrija ,,Nemokumo valdymas“) (toliau – bankroto administratorė). Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. apie vykstančius teismo procesus dėl UAB ,,Plusta“ pateiktų ieškinių, ženkliai viršijančių pateikto kreditorinio reikalavimo sumą, žinojo, tačiau siekdama padaryti žalą UAB ,,Plusta“ kreditoriams, tyčia atsisakė į tai atsižvelgti. Ieškovą civilinėje byloje dėl žalos priteisimo atstovaujanti bankroto administratorė tyčia veikdama neatsakingai, nepateisinamai aplaidžiai, veikdama priešingai BUAB ,,Plusta“ kreditorių interesams, praleisdama apskundimo terminus, vilkindama atitinkamų procesinių dokumentų pateikimą teismui, veikdama BUAB ,,Plusta“ skolininko E. S. naudai, negynė BUAB ,,Plusta“ teisių ir teisėtų interesų.
5. Ieškovo teigimu, esant Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažintai UAB ,,Plusta“ teisei į 136 049,83 Lt (39 402,75 Eur) išieškojimą iš skolininko E. S., bankroto administratorė, Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M. ir trečiasis asmuo E. S. veikė bendrai iš anksto susitarę, siekdami bet kokiomis priemonėmis ir būdais neleisti UAB ,,Plusta“ vykdyti ūkinę – finansinę veiklą, nusikalstamais veiksmais siekė nuslėpti trečiojo asmens E. S. debitorinius įsiskolinimus bei siekė padaryti žalą BUAB ,,Plusta“ kreditoriams. Taip pat Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M., galimai dėl išankstinių korupcinių susitarimų, veikdamas bendrai susitaręs su bankroto administratore bei E. S., įvykdė tyčinį nusižengimą (nusikaltimą) – tyčiniu neveikimu sužlugdė apeliacinį procesą dėl 136 049,83 Lt (39 402,75 Eur) išieškojimo iš E. S..
6. Nurodė, kad UAB ,,Plusta“, atstovaujama direktoriaus R. P., 2003 m. Radviliškio rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį, prašydama priteisti E. S. nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 74 386,10 Lt (21 543,70 Eur). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad UAB ,,Plusta“ jau buvo pareiškusi ieškinį dėl 103 663,59 Lt avansinio išieškojimo iš atsakovo E. S. (civilinė byla Nr. 2-1362-156/2011). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi paliko minėtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą.
7. Teigė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas K. A., Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai tyčia nevykdė teisingumo. Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M., būdamas šališkas, 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu R. P., L. P., D. Š. ieškinį atmetė, taip įteisino trečiojo asmens BUAB ,,Plusta“ bankroto administratorės nusikalstamą veiką, įteisino nusikaltimą padariusio asmens E. S. daromą žalą BUAB ,,Plusta“, Lietuvos valstybei, jos prestižui. Ieškovas, taip pat BUAB ,,Plusta“ kreditoriai R. P. ir L. P. dėl netinkamos bankroto administratorės veiklos, kreipėsi į Tarnybą, tačiau ši institucija biurokratiniu atsirašinėjimu atsisakė tirti BUAB ,,Plusta“ bankroto administratorės nusikalstamus veiksmus administruojant BUAB ,,Plusta“.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Tarnyba atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pareiškimas „Dėl bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ nusikalstamų veiksmų vykdant bankroto procedūras“. 2015 m. rugpjūčio 20 d. BUAB „Plusta“ bankroto administratorė pateikė paaiškinimą „Į 2015-08-14 raštą, dėl LŽTSS pirmininko D. Š. pareiškimo“. Tarnyba pagal jai nustatytą kompetenciją, atliko bankroto administratorės veiklos stebėseną ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą neskirti nuobaudos bankroto administratorei, kadangi Tarnyba neturėjo pagrindo teigti, kad bankroto administratorė nevykdo savo pareigų ar jas vykdo netinkamai. Tarnybos teigimu, ji nėra atlikusi nė vieno neteisėto veiksmo, o priimtas sprendimas pagrįstas galiojančių įstatymų nuostatomis. Pažymėjo, kad ieškovo patirta žala bei nurodytos turtinės (60 946,45 Eur) ir neturtinės (100 000 Eur) žalos dydžiai yra niekuo nepagrįsti.
9. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas žalą kildina iš teismų sprendimų, kurie buvo priimti 2009 – 2011 metais. Tokiems reikalavimams CK numato trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė taikyti ieškinio senatį.
10. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyrius atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje keliami klausimai dėl teisėjų, kitų asmenų veiksmų jau yra išnagrinėti kitose civilinėse bylose, priimtų teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas apeliacinėse instancijose bei neteisėtų veiksmų ar neveikimo nebuvo nustatyta.
11. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad visos ieškinyje nurodytos aplinkybės ir įtarimai buvo atmesti išnagrinėtose civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismai priimtus teismų sprendimus ir nutartis pripažino teisėtais ir pagrįstais, neteisėtų veiksmų ar neveikimo nenustatė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; trečiąjį asmenį kooperatinę bendrovę ,,Jonas ir sūnūs“ pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėju mažąja bendrija ,,Nemokumo valdymas“.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB ,,Plusta“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė kooperatinę bendrovę ,,Jonas ir sūnūs“ (mažoji bendrija ,,Nemokumo valdymas“). Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukė ieškovą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą dėl BUAB ,,Plusta“ pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu yra patvirtintas nepatenkintas BUAB ,,Plusta“ kreditoriaus D. Š. (ieškovo) 175,90 Eur finansinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB ,,Plusta“ ieškinį atsakovui E. S.. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl atsakovo E. S. atsakomybės UAB ,,Plusta“ atžvilgiu, nesivadovaujama baudžiamojoje byloje esančiomis finansinės ekspertizės išvadomis, kadangi jos yra sąlyginės, o teismo sprendimas negali būti paremtas su bylos aplinkybėmis susijusiomis prielaidomis. Nurodyta, kad teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese, ir asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.
14. Pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio nustatė, kad ieškovės UAB ,,Plusta“ ieškinys atsakovo E. S. atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies – dėl 33 696 Lt žalos atlyginimo. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB ,,Plusta“ pareikštą ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
15. Ieškovo teiginius apie Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo K. A., Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų tyčinius neteisėtus veiksmus pirmosios instancijos teismas pripažino deklaratyviais ir neturinčiais teisinės reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad Tarnyba atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Atliktos stebėsenos metu nebuvo nustatyta, jog E. S. buvo skolingas 210 435,93 Lt BUAB ,,Plusta“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl ir nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog bankroto administratorė nevykdė pareigos imtis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti.
17. Teismas nurodė, kad iš L. P., R. P., A. V. BUAB „Plusta“ naudai įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra priteistos atitinkamos piniginės sumos dėl neteisėtai išmokėtų lėšų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad BUAB ,,Plusta“ bankroto administratorė teismams teikė nepagrįstus ieškinius. Byloje nėra pateikta duomenų, jog išieškotos iš minėtų skolininkų sumos buvo skirtos asmeniniams bankroto administratorės poreikiams tenkinti.
18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. balandžio 26 d. BUAB „Plusta“ kreditorių komiteto posėdžio metu buvo priimti sprendimai dėl BUAB ,,Plusta“ turimo turto (dėl reikalavimų teisių į L. P. ir R. P. skolas pardavimo iš varžytinių) pardavimo tvarkos. Dėl šio nutarimo panaikinimo L. P. ir R. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, tačiau teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi skundą atmetė, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai, spręsdami klausimą dėl 2014 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, patikrino ir bankroto administratorės veiksmų teisėtumą, ir nustatyta, kad ji teisės aktų nuostatų nepažeidė. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi BUAB „Plusta“ bankrotą pripažino tyčiniu ir pavedė bankroto administratorei išanalizuoti sudarytus sandorius už 5 metus, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Todėl ir šiuo atveju konstatuoti bankroto administratorės neteisėtus veiksmus taip pat nėra teisinio pagrindo.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje keliami klausimai dėl bankroto administratorės veiklos yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Tarnybos, jos darbuotojų neteisėtus veiksmus atliekant BUAB ,,Plusta“ tyrimą pagal pateiktą ieškovo skundą.
20. Apibendrinęs nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, kadangi sprendimas (dėl įmonės pabaigos), kuriuo buvo patvirtinti kreditorių nepatenkinti finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo 2016 m. liepos 14 d. Ieškovas iš esmės patirtą žalą kildina iš bankroto procese nepatenkinto finansinio reikalavimo, t. y. neatgautos piniginės sumos. Ieškinys reiškiamas dėl teisėjų, valdžios institucijos darbuotojų, kurie, ieškovo manymu, atsakingi už prašomų priteisti lėšų praradimą, veiksmų. Įmonę likvidavus dėl bankroto ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, kiekvienas rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo turėjo suprasti, kad finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti, t. y. kad dėl tokios situacijos buvo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl teismo vertinimu, trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
22. Teismo manymu, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti patirtą žalą trečiajam asmeniui Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, todėl šiuo atveju teismas konstatavo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka kviečiant į posėdį prokurorą; pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą sprendimą, veikė neteisėtai; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismas neteisėtai priėmė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto administratorės teikiamą ieškinio atsisakymą, tuo padaręs turtinės ir neturtinės žalos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai.
23.2. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, dengia ieškinyje nurodytų teisėjų neteisėtus veiksmus.
23.3. Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą sprendimą, buvo šališka, klastojo EPP, LITEKO sistemos duomenis, tyčia vilkino bylos nagrinėjimą.
23.4. Nėra pagrindo pasisakyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo, kadangi jame nurodyti faktai yra iškraipyti, dengiantys teisėjų daromus nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus.
Atsiliepimas
24. Atsakovė Tarnyba atsiliepime nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė teisinių argumentų, į kuriuos galima būtų pateikti motyvuotus atsikirtimus. Mano, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti.
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi asociacija Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
27. Ieškovas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka į posėdį kviečiant prokurorą. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Pažymėtina, kad ieškovas, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamas išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
29. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovo pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikus išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės
30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo reikalavimais nustatė, kad ieškiniu teismo buvo prašoma ieškovės Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos naudai iš atsakovės priteisti 60 946,45 Eur turtinei žalai atlyginti, pervedant priteistą sumą į naujai atidarytą sąskaitą banke, suteikiant teisę ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki visuotinio BUAB ,,Plusta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, taip pat ieškovės Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos naudai iš atsakovės priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pervedant priteistą sumą į naujai atidarytą sąskaitą banke, suteikiant teisę ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki visuotinio BUAB ,,Plusta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo. Vadinasi, ieškovas teisme reiškiamus reikalavimus suformulavo tokiu būdu, kad ieškinio tenkinimas galėtų sukelti teisines pasekmes ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, o ne jam pačiam. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės bankrutuojančios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinio atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios nutarties teisėtumą, ją paliko nepakeistą. Be to, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą dėl ieškovės bankrutavusios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos veiklos pabaigos. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 14 d. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet ieškinio tenkinimas ieškovui nesukels teisinių pasekmių.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
32. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas keletą kartų kreipėsi į ieškovą, prašydamas patikslinti ieškinio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieškinį, 2016 m. birželio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, o būtent – tiksliai suformuluoti ir nurodyti teismui reiškiamus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovui pakartotinai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. ieškovo buvo prašoma nurodyti, kokiu teisiniu, įstatyminiu pagrindu būtent ieškovė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga galėtų disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, ir kodėl priteistos žalos naudos gavėju nurodoma būtent ji. Gavus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismo teisėjas 2016 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės 60 946,45 Eur padarytą žalą, ją pervedant į naujai atidarytą sąskaitą banke, suteikiant teisę ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki visuotinio BUAB „Plusta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, taip pat 100 000 Eur neturtinę žalą, pervedant priteistą sumą į naujai atidarytą sąskaitą banke, suteikiant teisę Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis iki visuotinio BUAB ,,Plusta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, priėmė. 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ir pasiūlė spręsti klausimą dėl tinkamo ieškovo byloje. Be to, teismo manymu, egzistavo pagrindas dar kartą spręsti ieškinio trūkumų šalinimo klausimą, kadangi ieškovas byloje reikalavimų, galinčių įtakoti jo padėtį, nėra pareiškęs, tačiau laiko save ieškovu. Tačiau nepaisant visų ieškovui teismo suteiktų galimybių, jis reikalavimų, galinčių daryti įtaką jo teisinei, turtinei padėčiai, nesuformulavo bei patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino.
33. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui byloje nereiškiant reikalavimų, galinčių daryti įtaką jo teisinei padėčiai, ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio nagrinėjimas iš esmės nesukels jam materialiųjų teisinių padarinių, todėl pripažintina, kad patikslinto ieškinio nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą, o civilinė bylą, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukti (CPK 326 straipsnio 5 punktas). Kadangi konstatuotas civilinės bylos nutraukimo pagrindas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nenagrinėtini.
35. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nesant duomenų, kad šalys būtų patyrusios bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – bankrutavusi asociacija Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių tara“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Radviliškio duona“, mažoji bendrija ,,Nemokumo valdymas“, E. S., dėl žalos atlyginimo nutraukti.