Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutavusios viešosios įstaigos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir D. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių tara“, uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio duona“, kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnus“ ir E. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų bankrutavusios viešosios įstaigos (toliau – BVŠĮ) Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir D. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

4. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė BVŠĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės BVŠĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinio atsisakymą šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Apeliantas atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, šalies prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo nesaisto, o atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

13. Esminė aplinkybė apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastinės (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

15. Nurodytų argumentų pagrindu apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

Dėl bylos nutraukimo atsisakius ieškinio

16. CPK 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. CPK 293 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.

17. Nors civiliniame procese asmenys gali laisvai naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, tačiau pažymėtina, kad ieškinio (jo dalies) atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą, nes CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta teismo teisė nepriimti ieškinio (jo dalies) atsisakymo, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

18. Taigi teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, jog ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų.

19. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi VŠĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Pažymėtina, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įmonės valdymą perima bankroto administratorius. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės BUAB Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto administratoriumi buvo paskirtas D. J., kuris, susipažinęs su ieškiniu, pasinaudojo jam kaip įmonės bankroto administratoriaus CPK suteikta teise atsisakyti ieškinio. Nors apeliantas kvestionuoja bankroto administratoriaus veiksmų, atsisakant ieškinio, teisėtumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad bankroto administratorius, atsisakydamas ieškinio, būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, ar veikęs priešingai BUAB Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos kreditorių interesams. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai.

22. Konstatavus, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ir kad ieškovė žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai BUAB Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apelianto prašymų

24. Apeliantas atskirajame skunde prašo: 1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L. B. net du su puse metų, vilkindama civilinės bylos nagrinėjimą, priimdama neegzistuojančios teisinės formos BVŠĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto administratoriaus D. J. 2018 m. liepos 11 d. prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir bylos nutraukimo, slėpdama civilinės bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusius (pasitvirtinusius) Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. K., teisėjų B. S. ir E. M. veiksmais padarytus nusikaltimus, sąmoningai tyčia veikė priešingai Lietuvos Respublikos teisei bei teisingumui, tyčia darė turtinę ir neturtinę žalą ieškovams BVŠĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai ir D. Š.; 2) kreiptis Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėjos L. B. atžvilgiu; 3) įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą neegzistuojančios teisinės formos bankrutavusios VŠĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto administratoriaus D. J. atžvilgiu.

25. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis minėto CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą.

27. Taip pat apeliantui išaiškintina, kad šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismo teisėjos nagrinėjančios bylą veiksmai nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Apeliantas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo D. Š. atskirasis skundas šiuo procesiniu sprendimu atmetamas, darytina išvada, jog ieškovas neturi teisės į jo galbūt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.