Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties nustatyti terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus civilinėje byloje Nr. 2-1865-603/2017 pagal ieškovės Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, atstovaujamos D. Š., ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių tara“, uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio duona“, mažoji bendrija „Nemokumo valdymas“ (buvusi kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“) ir E. S.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 1–8, 45-46, 58-66).Ieškinį dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, t. y. teismų ir kitų valstybės institucijų atsisakymu vadovautis teismų jau priimtais procesiniais sprendimais, kategorišku atsisakymu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, taip pat nusikalstamais KB „Jonas ir sūnūs“ veiksmais, administruojant BUAB „Plusta“ bankroto procesą, bei vengimu atlyginti BUAB „Plusta“ ir jos kreditoriams padarytą žalą. Ieškovė 2017-06-26 į bylą pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-19 įpareigojimo, kuriame prašė nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo (t. 2, b. l. 110–111). Prašyme nurodė, kad 2017-06-19 teismo posėdyje bylą nagrinėjanti teisėja aiškiai tyčia pritildytu žodiniu sprendimu nusprendė pakeisti ieškovę Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą kitu asmeniu bei galimai nurodė papildyti ieškinį. Ieškovės atstovo D. Š. prašymu nebuvo pateiktas teismo posėdžio protokolas, garso įrašas, rašytinis teismo procesinio sprendimo variantas, todėl, ieškovės nuomone, bet koks tolimesnis bylos procesas, pirmininkaujant šiai teisėjai, nėra galimas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017-06-30 nutartimi (t. 2, b. l. 113-114) pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo išspręstas ir toks ieškovės Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymas nebuvo patenkintas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo laikinai ėjęs Civilinių bylų skyriaus pareigas teisėjas 2017-07-14 nutartimi (t. 2, b. l. 127) ieškovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti.Teismo vertinimu, ieškovė, pateikusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-19 įpareigojimo, šiame skunde neįvardijo aplinkybių, patvirtinančių tokio teismo įpareigojimo ar jo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą, taip pat nepateikė įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes (nenurodė atskirojo skundo pagrindo) (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir jos atstovas D. Š. atskirajame skunde prašo dėl padarytų tyčinių esminių civilinio proceso pažeidimų, reglamentuojančių šalių teisę į teisingą ir bešališką teismą, ir neteisėto kišimosi į Vilniaus apygardos teismo teisėjos nagrinėjamą bylą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-07-14 teisėjo, laikinai ėjusio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, nutartimi nustatytas sąlygas; spręsti šią nutartį priėmusio teisėjo kompetencijos ir tinkamumo toliau eiti teisėjo pareigas klausimą (t. 2, b. l. 147–148). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė jau yra išnagrinėjusi ieškovės 2016-06-26 atskirąjį skundą „Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-19 įpareigojimo“ ir priėmusi sprendimą. Bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja 2017-07-05 rezoliucija įpareigojo iki 2017-07-25 pateikt LŽTSS įstatus ir duomenis apie šios sąjungos narius, tačiau kategoriškai atsisako pateikti 2017-06-19 teismo posėdžio protokolą ir garso įrašą. Tokios faktinės aplinkybės leidžia ieškovei laikinai ėjusio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo 2017-07-14 nutartį vertinti kaip tyčinį įstatymų pažeidimą ir bandymą slėpti bylą nagrinėjančios teisėjos ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkės padarytus tyčinius procesinius pažeidimus. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, išnagrinėjo ne jo kompetencijai priskirtą ir ne jo nagrinėjamoje byloje esantį 2017-06-26 atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš bylos medžiagos bei informacijos apie jos procesinę eigą nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui 2017-06-26 pateiktame procesiniame dokumente, kurį yra pavadinusi atskiruoju skundu, iškėlė bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo klausimą dėl 2017-06-19 vykusio teismo posėdžio metu galimai ieškovei paskirtų ir ieškovei neaiškių įpareigojimų bei paskesnio atsisakymo išduoti teismo posėdžio protokolą. Kitokio pobūdžio procesinių prašymų ir / ar reikalavimų minėtame 2017-06-26 dokumente, pavyzdžiui, panaikinti kurį nors teismo procesinį sprendimą ar nutartį, nebuvo suformuluota. Vilniaus apygardos teismo 2017-06-30 nutartimi ieškovės iškeltas teismo sudėties teisėtumo ir bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo klausimas buvo išnagrinėtas CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks prašymas nebuvo patenkintas, nenustačius teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindų.Dar viena Vilniaus apygardos teismo 2017-07-14 nutartimi, priimta dėl to paties ieškovės 2017-06-26 į bylą pateikto procesinio prašymo dėl teisėjos nušalinimo, ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti, teismui padarius išvadą, kad pateiktas procesinis dokumentas yra atskirasis skundas dėl teismo 2017-06-19 įpareigojimo, kuris skundžiamoje 2017-07-14 nutartyje nebuvo įvardintas. Tačiau perklausyto Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2017-06-19 teismo posėdžio garso įrašas leidžia įsitikinti, kad ieškovei jokie vykdytini įpareigojimai 2017-06-19 dieną nebuvo nustatyti. Teismas šiame posėdyje tik išviešino kilusiais abejones dėl ieškovės tinkamumo ir ieškinio turinio, nurodęs, kad tokie klausimai galės būti sprendžiami vėlesnėje bylos proceso stadijoje, įskaitytinai išklausius ir pačios ieškovės poziciją dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, kuriai išsakyti skyrė laiko ir atidėjo teismo posėdį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, turi pareigą imtis visų procesiniame įstatyme įtvirtintų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str., 179 str. 1 d.), be kita ko, ir atlikti preliminarų ieškovo reikalavimo teisės vertinimą, kaip tai yra reglamentuojama CPK 45 straipsnyje. Taigi, šios nutarties 9 ir 10 punktuose aptarti pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, susiję su ieškovės 2017-06-26 pateiktu prašymu, teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą sutikti su ieškove, kad šis prašymas (atskirasis skundas „Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-19 įpareigojimo“) iki skundžiamos nutarties dėl trūkumų pašalinimo priėmimo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi jau buvo išnagrinėtas iš esmės. CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas šalies pasirinkto procesinio dokumento pavadinimo ir pats identifikuoja, kurią procesinio dokumento rūšį pagal jo turinį atitinka pateiktasis dokumentas. Nagrinėjamoje byloje klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas (atskirasis skundas) taip pat nesukliudė iš esmės išspręsti ieškovės prašymą dėl teisėjos nušalinimo, nes iš jo turinio buvo akivaizdu, kokio procesinio rezultato siekė ieškovė. Akcentuodama teisėjos procesinius veiksmus 2017-06-19 teismo posėdyje (t. y. ieškovei nesuprantamų įpareigojimų paskyrimą) ir paskesnį atsisakymą išduoti teismo posėdžio protokolą, ieškovė juos subjektyviai įvertino kaip teismo padarytus įstatymo pažeidimus. Šio dokumento rezoliucinėje dalyje taip pat visiškai aiškiai buvo suformuluotas ieškovės reikalavimas: „dėl padarytų tyčinių esminių civilinių proceso pažeidimų reglamentuojančių šalių teisę į teisingą ir bešališką teismą, teisę žinoti ir suprasti teismo sprendimus, nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėją <...>“. Vadinasi, vien dėl ieškovės pateikto procesinio dokumento pavadinimo atskiruoju skundu nebuvo jokių prielaidų šį prašymą vertinti ne tik kaip nušalinimo pareiškimą, bet dar ir kaip atskirąjį skundą, kai jame iš tiesų nebuvo suformuluotas nei atskirojo skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas kurios nors skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumas ar neteisėtumas), nei jo dalykas (ieškovės prašymas dėl skundžiama nutartimi išspręsto kurio nors tarpinio procesinio klausimo kitokio išsprendimo). Be šių esminių atskirojo skundo elementų teismas neturėjo 2017-06-23 pateiktą ieškovės procesinį dokumentą pripažinti atskiruoju skundu ir imtis priemonių jo turinio trūkumams ištaisyti (CPK 306 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 69 straipsnio nustatyta tvarka išsprendus procesiniame dokumente iškeltą teismo šališkumo klausimą, iš naujo vertinti šio ieškovės paduoto procesinio dokumento turinio atitiktį CPK reikalavimams bei taikyti trūkumų šalinimo institutą nebuvo reikalinga. Todėl skundžiama 2017-07-14 teismo nutartis panaikintina, nenustačius nei pačios teismo nutarties, kuri galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, priėmimo, nei ieškovės atskirojo skundo, kurio trūkumams pašalinti ir buvo priimta skundžiama 2017-07-14 nutartis, padavimo faktų (CPK 13 str., 329 str. 1 d., 338 str.).Kiti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tyčia pažeidinėja įstatymus ar sąmoningai mėgina nuslėpti nuo ieškovės bylos medžiagą / jos dalį, nėra pagrįsti. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 str. 1 d.). Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą (t. y. teismo posėdžio garso įrašą). Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jei pagal civilinio proceso kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 290 str. 2 d.). Šiuo atveju ir ieškovė pripažįsta, kad jokia rašytinė nutartis dėl įpareigojimų jai nustatymo, kuri ir būtų galėjusi tapti apeliacinio apskundimo objektu, nebuvo priimta. Todėl, viena vertus, pačios ieškovės netinkamai parengtas procesinis dokumentas – pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, kartu nurodant, kad tai yra atskirasis skundas, taip pat be jokio pagrindo teismo teisėjams metami kaltinimai dėl ieškovės procesinių teisių sąmoningo pažeidinėjimo, iš esmės ir sukūrė situaciją, kuomet teismas, siekdamas išvengti naujų kaltinimų, ėmėsi perteklinių ir nereikalingų procesinių veiksmų – taikė trūkumų šalinimo institutą, turėdamas ketinimų pasitikslinti ieškovės valią dėl atskirojo skundo.Antra vertus, nors ieškovė savo procesinių teisių sąmoningą pažeidinėjimą sieja ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę žinoti ir suprasti teismo sprendimus / nurodymus, atsisakydamas išduoti 2017-06-19 teismo posėdžio protokolo garso įrašą ar teismo įpareigojimus išdėstyti raštu, bylos medžiaga tokių argumentų pagrįstumu įsitikinti neleidžia. Priešingai, byloje nėra jokio ieškovės prašymo susipažinti su byla (įskaitant su posėdžio garso įrašu), o teismo įpareigojimai dėl bylai reikalingų dokumentų pateikimo yra išdėstyti raštu (t. 2, b. l. 123-124). Dėl to buvo pasisakyta ir 2017-06-30 nutartyje, kuria nepatenkintas teisėjos nušalinimo pareiškimas, nurodant, jog ieškovė / jos atstovas įstatymų nustatyta tvarka nesiekė susipažinti su civilinės bylos medžiaga, o prašymai, reiškiami telefonu ar kitais neoficialiais būdais, negali būti laikomi tinkamu asmens kreipimusi. Atskirajame skunde suformuoti prašymai dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo kompetencijos ir tinkamumo toliau eiti teisėjo pareigas įvertinimo nepagrįstai išplečia apeliacinio nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismo kompetenciją. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str. 1 d.). Civilinio proceso įstatymas nesuteikia apeliacinės instancijos teismui įgaliojimų spręsti dėl skundžiamą sprendimą ar nutartį priėmusio teisėjo kompetencijos ir tinkamumo eiti teisėjo pareigas. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas su konstituciniu teisėjų ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumo principu (Konstitucijos 109 str., CPK 21 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.