Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-06 · Civilinė byla Nr. B2-3473-565/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
B2-3473-565/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01406-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-3473-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01406-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB ,,Efrit“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Logirus“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-817-912/2019 UAB ,,Logirus“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB ,,Finresta“ (sąrašo Nr. B-JA131).

Žemesnės instancijos teismas

2. UAB ,,Efrit“ kreipėsi į BUAB ,,Logirus“ bankroto administratorę, prašydama patvirtinti 203 712,52 Eur kreditorinhį reikalavimą.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Logirus“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, dėl kurių pagrįstumo nebuvo ginčo, tarp jų ir UAB „Efrit“ 54 629,55 Eur įsiteisėjusiu teismo sprendimu grindžiamas kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, jog BUAB ,,Logirus“ bankroto administratorė ginčijo likusią UAB „Efrit“ pareikšto reikalavimo dalį, šios reikalavimo dalies pagrįstumas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje.

4. UAB ,,Efrit“, prašydama patvirtinti 149 676,87 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Logirus“ bankroto byloje, nurodė, jog UAB ,,Efrit“ suteikė BUAB „Logirus“ ekspedijavimo paslaugas – surado vežėjus kroviniams, kuriuos pervežti savo klientams buvo įsipareigojusi BUAB ,,Logirus“. Paslaugos suteiktos 2016 m., bet BUAB ,,Logirus“ už jas neatsiskaitė. Apmokėjimas už dalį suteiktų paslaugų buvo priteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017). BUAB „Logirus“ dar liko skolinga 149 676,87 Eur (pirminiame prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą buvo nurodyta 149 083,97 Eur), dėl kurios UAB ,,Efrit“ nesikreipė į teismą, nes neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau visi įrodymai dėl skolos yra analogiški kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017.

5. BUAB ,,Logirus“ bankroto administratorė nurodė, jog UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ekspedijavimo paslaugas BUAB ,,Logirus“ teikė BUAB ,,Frazeris“, o ne UAB ,,Efrit“. BUAB ,,Logirus“ užsakinėjo ekspedijavimo paslaugas iš BUAB ,,Frazeris, kuri atitinkamai turėjo sutartinius santykius su vežėjais. Visi santykiai buvo pagrįsti rašytinėmis sutartimis, tai yra BUAB ,,Logirus“ dirbo su užsakovais, o BUAB ,,Frazeris“ – su vežėjais. Dėl šitos veiklos BUAB ,,Logirus“ liko skolinga BUAB ,,Frazeris“ 14 708,70 Eur sumą, kuri buvo patvirtinta kaip BUAB ,,Frazeris“ kreditorinis reikalavimas BUAB ,,Logirus“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi. VMI 2019 m. sausio mėn. rašte nurodyta, kad BUAB „Logirus“ pateiktuose patikslintuose 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registruose iš UAB ,,Efrit“ gautų ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų neužregistravo, kas taip pat patvirtina UAB ,,Efrit“ reikalavimo nepagrįstumą.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-817-912/2019 patvirtino UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Logirus“.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-748-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikino ir UAB ,,Efrit“ finansinio reikalavimo BUAB ,,Logirus“ tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog UAB ,,Efrit“ pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų ir būtent jų pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB ,,Efrit“ reikalauja atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi, tuo pačiu išspręsti klausimą ir dėl atsakovės prašomų duomenų apie sutartinių prievolių tarp UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ dėl BUAB „Logirus“ užsakovų krovinių pervežimo aktualiu laikotarpiu iš UAB „Frazeris“ išreikalavimo, juolab, kad ši bendrovė dalyvavo šalių tarpusavio santykiuose ir, BUAB ,,Logirus“ teigimu, būtent UAB ,,Frazeris“ jai teikė ekspedijavimo paslaugas.

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3473-565/2019 įpareigojo BUAB ,,Frazeris“ bankroto administratorių V. A. pateikti teismui duomenis apie tai, ar tarp bankroto administratoriui perduotų BUAB ,,Frazeris“ dokumentų yra dokumentai, patvirtinantys, kad BUAB ,,Frazeris“ 2016 m. kovo mėn. – 2016 m. gegužės mėn. teikė BUAB ,,Logirus“ krovinių ekspedijavimo paslaugas, bei įpareigojo pateikti šių dokumentų (užsakymų, krovinių vežimo važtaraščių, už suteiktas ekspedijavimo paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų) kopijas.

10. BUAB ,,Frazeris“ bankroto administratorius 2019 m. liepos 4 d. paaiškinimuose nurodė, jog tarp administratoriui perduotų BUAB ,,Frazeris“ dokumentų yra dokumentai, patvirtinantys, kad BUAB ,,Frazeris“ 2016 m. kovo mėn. – 2016 m. gegužės mėn. teikė BUAB ,,Logirus“ krovinių ekspedijavimo paslaugas, o taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje nurodytų dokumentų kopijas.

11. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje užregistruoti BUAB ,,Logirus“ rašytiniai paaiškinimai (DOK – 34150), kuriais BUAB ,,Logirus“ prašo atmesti kreditorės UAB ,,Efrit“ prašymą patvirtinti 149 676,87 Eur kreditorinį reikalavimą. Nurodo, jog BUAB „Frazeris“ pateikti įrodymai patvirtina, jog ekspedijavimo paslaugas BUAB „Logirus“ teikė BUAB „Frazeris“, su kuria visi santykiai buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais. BUAB „Logirus“ iš UAB „Efrit“ neužsakinėjo jokių paslaugų, BUAB „Logirus“ vadovas nėra gavęs iš UAB ,,Efrit“ jokių sąskaitų už suteiktas paslaugas, nes BUAB „Frazeris“ paslaugas BUAB „Logirus“ teikė tiesiogiai. BUAB ,,Logirus“ ieškojo klientų, radusi klientus, juos perduodavo BUAB ,,Frazeris“, kuri ieškodavo vežėjų ir su jais sudarinėjo sutartis. Su BUAB „Logirus“ atsiskaitydavo klientas, o BUAB ,,Logirus“ turėjo atsiskaityti su BUAB „Frazeris“. Byloje esantys 68 CMR važtaraščiai ir 68 sąskaitos pačios savaime neįrodo, kad tarp BUAB ,,Logirus“ ir UAB ,,Efrit“ buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis, kitų įrodymų, patvirtinančių šalis siejusius ekspedijavimo santykius, byloje nėra. Teigia, jog sutartys dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo tarp BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ turėjo būti sudarytos dėl kiekvieno byloje esančio CMR ir sąskaitos faktūros, kadangi skyrėsi užsakovai (UAB „Efrit“ pateikti duomenys patvirtina, jog užsakovų buvo didelis skaičius), tačiau tokių sutarčių byloje nėra. Žodinės sutartys negalėjo būti sudarytos dėl didelio duomenų apie užsakovus, krovinį ir jų koordinates, taip pat kitų duomenų kiekio, kurie negali būti perduodami žodžiu (kiekvienas užsakymas turi būti labai konkretus). Vilniaus apygardos teismo patvirtintas BUAB ,,Frazeris“ 14 708,70 Eur finansinis kreditorinis reikalavimas, kurio formavimosi pradžia – tas pats ginčo laikotarpis (2016-03-30), patvirtina, jog BUAB ,,Logirus“ ekspedijavimo santykiai siejo su BUAB „Frazeris“. Jei UAB „Efrit“ prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, tai atitinkamai reiškia, kad UAB „Efrit“ užsakė tas pačias ekspedijavimo paslaugas iš BUAB „Frazeris“, taigi, ji turėjo atsiskaityti su BUAB „Frazeris“, bet tokių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Efrit“ ir BUAB „Frazeris“ Tarpusavio skolų užskaitymo akto Nr. EFR/FR/002 matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis abi šalys patvirtina, kad Akto sudarymo dieną jos yra pilnai tarpusavyje atsiskaičiusios ir viena kitai neturi jokių finansinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas patvirtinti UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur kreditorinį reikalavimą atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

13. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

14. Teismų praktikoje pažymėta, kad, nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

15. Nagrinėjamoje byloje pareikšti privataus subjekto reikalavimai bankrutavusiai įmonei, kurių tenkinimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą tenka pareiškėjai UAB ,,Efrit“ (CPK 12, 177 – 178 straipsniai). UAB ,,Efrit“ įrodinėja, jog teikė krovinių ekspedijavimo paslaugas BUAB ,,Logirus“, taip pat, jog BUAB ,,Logirus“ už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

16. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas krovinių ekspedicijos santykius, apibrėžė, kad krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 1 dalis), o ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (CK 6.824 straipsnio 2 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.284 straipsnio 3 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą (CK 6.284 straipsnio 4 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (CK 6.284 straipsnio 5 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlieka muitinės ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiekį ir būklę, iškrauna ir pakrauna krovinius, sumoka rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugo, sandėliuoja krovinį, bei teikia kitas paslaugas (CK 6.284 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.825 straipsnio 1 dalį, krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. CK 6.825 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento).

17. Sandorio sudarymo formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), pareiškėja UAB ,,Efrit“ turi įrodyti, kad ji BUAB „Logirus“ suteikė ekspedijavimo paslaugas, o BUAB „Logirus“ jas gavo ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą (CPK 12, 178 straipsniai).

18. UAB ,,Efrit“ į bylą nepateikė rašytinių krovinių ekspedicijos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Efrit“ ir BUAB „Logirus“, nurodydama, kad BUAB „Logirus“ pateikdavo jai užsakymus žodžiu.

19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą UAB ,,Efrit“ teigė, jog BUAB „Logirus“ ieškodavo krovinių, kuriuos reikėjo pervežti bei pateikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Efrit“. Pastaroji pateikdavo užsakymą dar vienai ekspeditorei UAB „Frazeris“, kuri surasdavo galutinius vežėjus, pateikdavo užsakymo patvirtinimą UAB „Efrit“, pastaroji – BUAB „Logirus“, o ši – užsakovui – krovinio siuntėjui. Teigė, jog užsakovai su BUAB ,,Logirus“ atsiskaitė, tačiau BUAB ,,Logirus“ liko skolinga UAB ,,Efrit“. BUAB „Logirus“ įrodinėjo, kad krovinių ekspedijavimas buvo organizuojamas kitaip, t. y. BUAB „Logirus“ ieškojo, kokius krovinius reikia pervežti. Radusi krovinius, BUAB ,,Logirus“ teikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Frazeris“. Ši bendrovė rasdavo vežėjus ir perduodavo patvirtintus užsakymus BUAB „Logirus“. UAB „Efrit“ nedalyvavo organizuojant BUAB „Logirus“ surastų krovinių pervežimą, neorganizavo vežimo procesų, todėl nagrinėjamoje byloje pareiškė nepagrįstus reikalavimus.

20. Nustatyta, jog UAB „Efrit“ savo reikalavimus įrodinėja PVM sąskaitomis faktūromis, kurias nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. išrašė ir pateikė apmokėti BUAB „Logirus“ (PVM sąskaitos-faktūros Nr. nuo EFR0000503 iki EFR0000527; nuo EFR0000531 iki EFR0000544; nuo EFR0000546 iki EFR0000558; nuo EFR0000560 iki EFR0000594), CMR važtaraščiais; UAB ,,Efrit“ sudaryta lentele, kurioje, pareiškėjos teigimu, detalizuota kiekviena ekspeditorės UAB „Frazeris“ pareiškėjai UAB ,,Efrit“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, ją atitinkanti PVM sąskaita faktūra, kurią UAB ,,Efrit“ išrašė BUAB „Logirus“, ir ją atitinkanti sąskaita faktūra, BUAB „Logirus“ išrašyta krovinio užsakovui.

21. PVM sąskaita-faktūra tai yra PVM įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVM įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Taigi, PVM sąskaita – faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, tačiau PVM įstatyme nereglamentuojami civiliniai šalis siejusių teisinių santykių aspektai.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Taigi, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų tarp šalių buvimo bei vykdymo fakto, vien PVM sąskaitos-faktūros nekanka šalių tarpusavio santykiams įrodyti; kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

23. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas sprendžia, jog UAB ,,Efrit“ pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, kad būtent ekspedijavimo santykių pagrindu UAB ,,Efrit“ išrašė BUAB ,,Logirus“ sąskaitas faktūras. Aplinkybė, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. BUAB „Logirus“ iš pareiškėjos gautos sąskaitos-faktūros, kurios vėliau tikslinant PVM sąskaitų-faktūrų registrą iš jo pašalintos, savaime nelemia išvados apie BUAB „Logirus“ siekį išvengti atsiskaitymo pagal jas, nes, viena vertus, tokio tikslinimo galimybė numatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintose Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklėse, kita vertus, kreditorė UAB „Efrit“ nepateikė įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitas-faktūras pati būtų deklaravusi VMI. Be to, aplinkybė, kad sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos tik į UAB „Efrit“ buhalterinę apskaitą, savaime nepatvirtintų faktinio paslaugų suteikimo ir gavimo.

25. UAB ,,Efrit“ pateikti CMR važtaraščiai patys savaime taip pat neįrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų. Kaip teisingai nurodė BUAB „Logirus“, UAB ,,Efrit“ pateikti CMR važtaraščiai patvirtina, kad buvo vežtas krovinys. Visuose pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra nurodyti nei UAB ,,Efrit“, nei BUAB ,,Logirus“ rekvizitai, o nurodyti kitų juridinių asmenų (siuntėjo, vežėjo, gavėjo) duomenys; didžiojoje dalyje pateiktų važtaraščių duomenys neįskaitomi. Kituose važtaraščiuose nurodyti sąskaitų numeriai nesutampa su į bylą pateiktų sąskaitų numeriais, taip pat UAB ,,Efrit“ pateiktuose lentelėse (suvestinėse) nurodytais numeriais ir sumomis. Pastebėtina ir tai, jog didžioji dalis dokumentų, kuriais pareiškėja įrodinėja savo reikalavimą, yra neišversti į valstybinę lietuvių kalbą, neatsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjai buvo nurodyta pašalinti teikiamų dokumentų trūkumus bei pagal CPK 113 straipsnį pateikti jų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių UAB ,,Efrit“ suteiktų ekspedijavimo paslaugų realumą (pvz.: atliktų darbų aktų, užsakymo formų, užsakymo patvirtinimų). Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog būtent UAB ,,Efrit“ sudarė užsakymus dėl krovinių vežimo su skirtingais užsakovais (kurių buvo ne vienas) ir kad šie konkretūs užsakymai (pagal pareiškėjos pateiktus važtaraščius ir sąskaitas) buvo pateikti BUAB ,,Logirus“ ir įvykdyti. UAB ,,Efrit“ pateikti duomenys (lentelės), kad kai kurie užsakovai atsiskaitė su BUAB ,,Logirus“, nepatvirtina, kad būtent UAB ,,Efrit“ teikė BUAB „Logirus“ ekspedijavimo paslaugas ir kad atsiskaityta buvo būtent už šias paslaugas. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, jog BUAB „Logirus“ pateikdavo jai užsakymus, o UAB „Efrit“ (ekspeditorė) juos patvirtindavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikė, juolab, kad BUAB ,,Logirus“ bankroto administratorius nurodo, jog BUAB ,,Logirus“ neturi jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nurodomas aplinkybes ir šias šalis siejusius ekspedijavimo teisinius santykius, BUAB ,,Logirus“ nėra gavusi iš UAB ,,Efrit“ sąskaitų, išrašytų už suteiktas ekspedijavimo paslaugas.

26. Teismas sprendžia, jog UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ tarpusavio skolų užskaitymo aktas, liudijantis šių juridinių asmenų visišką tarpusavio atsiskaitymą 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat nepatvirtina UAB ,,Efrit“ nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu sudaryta UAB ,,Efrit“ pateikta lentelė, tai yra, kad gavusi užsakymą iš UAB „Logirus“, UAB „Efrit“ teikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Frazeris“, juolab, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą pati UAB ,,Efrit“ neneigė, jog ekspedijavimo paslaugas jai teikė UAB „Frazeris“, su kuria visi santykiai buvo pagrįsti rašytiniais dokumentais.

27. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-320-258/2019 iškelta UAB ,,Frazeris“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. A., kuris 2019 m. liepos 4 d. paaiškinimuose nurodė, jog BUAB ,,Frazeris“ 2016 m. kovo mėn. – 2016 m. gegužės mėn. teikė BUAB ,,Logirus“ krovinių ekspedijavimo paslaugas. Šioms aplinkybėms pagrįsti administratorius į bylą pateikė krovinio užsakymų, atliktų darbų aktų, užsakovams pateiktų sąskaitų faktūrų bei už suteiktas ekspedijavimo paslaugas BUAB ,,Frazeris“ atsakovei BUAB ,,Logirus“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas (2016 m. kovo 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija FRAZ Nr. nuo 0001273 iki 0001284; 2016 m. kovo 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija FRAZ Nr. nuo 0001312 iki 0001314, nuo 0001316 iki 000127; 2016 m. kovo 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija FRAZ Nr. 0001349, nuo 0001351 iki 0001367, nuo 0001369 iki 0001370; 2016 m. kovo 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija FRAZ Nr. 0001382, Nr. 0001401; 2016 m. balandžio 13 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija FRAZ Nr. 0001452), o taip 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. gruodžio 12 d. BUAB ,,Frazeris“ banko sąskaitos, esančios kredito įstaigoje AB ,,Swedbank“, išrašą, patvirtinantį jog už BUAB ,,Frazeris suteiktas ekspedijavimo paslaugas apmokėjo BUAB ,,Logirus“ (iš pateiktų įrodymų matyti, jog neapmokėtos tik devynios iš penkiasdešimties pateiktų sąskaitų). Nustatyta, jog bankroto administratoriaus pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys sutampa (užsakymai, sumos). Teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės patvirtina BUAB „Logirus“ poziciją, jog ekspedijavimo santykiai buvo susiklostę būtent tarp BUAB ,,Logirus“ ir BUAB ,,Frazeris“: BUAB ,,Logirus“ dirbo su užsakovais, o BUAB ,,Frazeris“ – su vežėjais. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB ,,Frazeris“ 14 708,70 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kilęs iš šių šalių sudarytos ekspedijavimo sutarties.

28. UAB ,,Efrit“, įrodinėdama prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, remiasi ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017, kuriuo UAB ,,Efrit“ iš BUAB ,,Logirus“ priteista skola, teigdama, kad išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje visi įrodymai analogiški. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

29. Kaip matyti iš minėto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo turinio, be pateiktų CMR važtaraščių, sąskaitų faktūrų bei atsakymo iš VMI apie atsakovės deklaruotas sąskaitas faktūras, civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017, UAB „Efrit“ teikė ir 2016 m. krovinių vežimo organizavimo sutartis (nepasirašytas), be to, iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė deklaruodavo sąskaitas, kurias pateikdavo atsakovei. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nei ekspedijavimo sutarčių, nei užsakymo faktą tam tikromis ryšio priemonėmis patvirtinančių įrodymų kreditorė neteikė, be to, nėra duomenų, kad ankstesnėje byloje nustatyti šalis sieję ekspedijavimo santykiai buvo neterminuoti. Aplinkybė, kad ankstesnėje byloje nustatytas ekspedijavimo santykių faktas bei neatsiskaitymas už tam tikro laikotarpio išrašytas sąskaitas faktūras, savaime nelemia analogiškos išvados pagal šioje byloje pateiktus įrodymus, juo labiau, kad UAB ,,Efrit“ šioje byloje neteikė krovinių vežimo organizavimo sutarčių ar jos pačios VMI deklaruotų sąskaitų.

30. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai šalis yra įmonė, užsiimanti ūkine – komercine veikla ir jos tikslas – pelno siekimas, ji veikia savo rizika ir tokiam ūkio subjektui taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Efrit“ pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas jos kreditorinis reikalavimas, savaime neįrodo, kad sąskaitos buvo išrašytos už realiai BUAB „Logirus“ suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalys neneigė aplinkybės, jog visos trys bendrovės – BUAB ,,Logirus“, BUAB ,,Frazeris“ ir UAB ,,Efrit“, veiklą vykdė viename kabinete, buvo susijusios įmonės, kurioms faktiškai vadovavo tas pats asmuo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-817-912/2019 BUAB ,,Logirus“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir, nors nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tiek sprendžiant dėl BUAB ,,Logirus bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek šioje byloje esantys duomenys leidžia abejoti pareiškėjos argumentais dėl ekspedijavimo teisinių santykių tarp bendrovių BUAB ,,Logirus“ ir UAB ,,Efrit“ realumo.

31. Teismas išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog pareiškėja UAB ,,Efrit“ neįrodė, kad suteikė faktines ekspedijavimo paslaugas BUAB „Logirus“. Nesant pagrįstų įrodymų dėl suteiktų paslaugų realumo, nėra pakankamo pagrindo patvirtinti UAB ,,Efrit“ 149 676,87 Eur kreditorinį reikalavimą (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

UAB ,,Efrit“ (juridinio asmens kodas 302788545) prašymą dėl 149 676,87 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė