- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 2-748-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01406-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Efrit“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logirus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Efrit“ finansinis reikalavimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Logirus“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-817-912/2019).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl dalies kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Efrit“ finansinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB „Logirus“ pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „Logirus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“. 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Logirus“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, dėl kurių pagrįstumo nebuvo ginčo, tarp jų ir UAB „Efrit“ 54 629,55 Eur reikalavimas, grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovės bankroto administratorė ginčijo likusią 149 083,97 Eur dydžio UAB „Efrit“ pareikšto reikalavimo dalį.
3. Grįsdama 149 083,97 Eur finansinį reikalavimą UAB „Efrit“ nurodė, kad ji suteikė atsakovei BUAB „Logirus“ ekspedijavimo paslaugas – surado vežėjus kroviniams, kuriuos pervežti savo klientams buvo įsipareigojusi atsakovė. Paslaugos suteiktos 2016 m., bet skolininkė už jas neatsiskaitė. Apmokėjimas už dalį suteiktų paslaugų priteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu, kuriuo teismas, tenkinęs ieškovės UAB „Efrit“ ieškinį, iš atsakovės UAB „Logirus“ priteisė 52 106,55 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas ir 2 523 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-3342-653/2017). UAB „Logirus“ už pervežimus taip pat liko skolinga 149 676,87 Eur (dėl šios sumos kreditorė nesikreipė į teismą, nes neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti). Kreditorė savo reikalavimą grindžia išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, iš atsakovės gautais CMR važtaraščiais bei pačios parengtomis lentelėmis suvestinėmis apie įvykdytus vežimus (nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d.). Sąskaitos faktūros, kurias kreditorė UAB „Eftrit“ išrašė skolininkei UAB „Logirus“, buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI). Visi dokumentai elektroniniu ir paprastu paštu buvo siųsti atsakovės bankroto administratorei. Vežimų užsakovai sumokėjo BUAB „Logirus“ už vežimo paslaugas, bet pastaroji neatsiskaitė su UAB „Efrit“.
Atsiliepimas
4. Atsakovės bankroto administratorė nurodė, jog kreditorės UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur reikalavimas nepagrįstas, nes kreditorė neįrodė, kad suteikė vežimo paslaugas BUAB „Logirus“. VMI 2019 m. sausio mėn. rašte nurodė, kad BUAB „Logirus“ patikslino 2016 m. balandžio – gegužės mėn. gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir pašalino bankroto administratorės ginčijamas iš UAB „Efrit“ gautas PVM sąskaitas faktūras. Pasak administratorės, kreditorė siekia pasinaudoti atsakovės dokumentų dingimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Logirus“.
6. Teismas nustatė, kad į bylą nepateikta rašytinių krovinių ekspedicijos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Efrit“ ir BUAB „Logirus“. Kreditorė UAB „Efrit“ pateikė į bylą 91 PVM sąskaitą faktūrą, kurias nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. išrašė ir pateikė apmokėti skolininkei BUAB „Logirus“, taip pat CMR važtaraščius, pagal kuriuos įvykdyti konkretūs krovinių vežimai. Kreditorė parengė ir į bylą pateikė lentelę, detalizuojančią kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą.
7. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 10 d. teisme gautame VMI rašte apie BUAB „Logirus“ mokesčių administratoriui pateiktas atitinkamai 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. gautas PVM sąskaitas faktūras išvardytos beveik visos, išskyrus penkias, PVM sąskaitos faktūros, kuriomis remiasi UAB „Efrit“ ir kurias ji pateikė skolininkei BUAB „Logirus“. VMI rašte taip pat įrašyta, kad BUAB „Logirus“ 2018 m. liepos 1 d. patikslino 2016 m. balandžio –gegužės mėn. gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir iš jų pašalino PVM sąskaitas faktūras, kurias gavo iš UAB „Efrit“. Teismas atkreipė dėmesį, jog patikslinimai atlikti po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-3342-653/2017), kuriuo ieškovei UAB „Efrit“ iš atsakovės UAB „Logirus“ priteista skola už krovinių ekspedijavimo paslaugas, suteiktas 2016 m. kovo mėn. Tokius BUAB „Logirus“ veiksmus (tikslinant PVM sąskaitų faktūrų registrą ir iš jo pašalinant iš UAB „Efrit“ gautas PVM sąskaitas faktūras), teismas vertino kaip skolininkės siekį apsisaugoti nuo reikalavimo, kurį kreditorė gali pareikšti ateityje.
8. Įvertinęs buvusio BUAB „Logirus“ direktoriaus A. T. parodymus teismas konstatavo, kad pastarasis suvokė buvęs formalus UAB „Logirus“ vadovas, bet nesiėmė veiksmų kontroliuoti ir tikrinti, kaip tvarkoma jo vadovaujamos įmonės buhalterinė apskaita, todėl prisiėmė riziką, kad ateityje gali būti sunkiau įrodyti aplinkybes, jog bendrovės buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai ir kad UAB „Efrit“ bei BUAB „Logirus“ nesiejo krovinių ekspedijavimo santykiai. Todėl aptartus VMI duomenis apie BUAB „Logirus“ užregistruotas PVM sąskaitas faktūras, kurias ji gavo iš UAB „Efrit“, teismas vertino kreditorės naudai ir skolininkės nenaudai. Teismas laikė, kad 2016 m. gegužės ir birželio mėn. pateikusi mokesčių administratoriui iš UAB „Efrit“ gautas PVM sąskaitas faktūras (jų registrus), atsakovė patvirtino, kad ši kreditorė suteikė jai krovinių ekspedijavimo paslaugas.
9. Teismas nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017 Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog UAB „Efrit“ ir UAB „Logirus“ siejo prievoliniai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, nes įprasta šių šalių praktika buvo teikti paslaugas pagal šalių nepasirašytus užsakymus; UAB „Logirus“ buvo užregistravusi VMI aktualaus mėnesio iš UAB „Efrit“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir nėra įrodymų, jog buvo susiklosčiusi praktika už suteiktas paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais. Teismas konstatavo, kad aptartos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės panašios, skiriasi tik laikotarpis, už kurį kreditorė UAB „Efrit“ reikalauja skolos iš skolininkės UAB „Logirus“.
10. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog UAB „Efrit“ ir BUAB „Logirus“ nesiejo krovinių ekspedijavimo santykiai, BUAB „Logirus“ atstovai įrodinėja iš esmės tik savo ir liudytojos paaiškinimais bei tuo, kad neva UAB „Efrit“ vadovas galėjo pasisavinti BUAB „Logirus“ 2015–2016 metų veiklos dokumentus. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pagrįstos kitais įrodymais ir prieštarauja kreditorės UAB „Efrit“ pateiktiems rašytiniams įrodymams bei jos atstovų paaiškinimams. Teismas konstatavo, kad kreditorė UAB „Efrit“ įrodė, jog ji suteikė skolininkei BUAB „Logirus“ ekspedijavimo paslaugas pagal 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. gautus CMR važtaraščius.
11. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė BUAB „Logirus“ sumokėjo kreditorei UAB „Efrit“ sumas, įrašytas PVM sąskaitose faktūrose. Kreditorės parengtoje lentelėje detalizuota, kiek UAB „Frazeris“ sumokėjo vežėjams už 2016 m. balandžio – gegužės mėn. įvykdytus vežimus, kiek UAB ‚Efrit“ sumokėjo savo ekspeditoriui UAB „Frazeris“ ir kiek BUAB „Logirus“ gavo lėšų už tuos pačius vežimus iš užsakovų. Kreditorė UAB „Efrit“ pateikė įrodymus apie daugumos iš pradinių užsakovų atsiskaitymą su BUAB „Logirus“ pagal pastarosios 2016 m. balandžio – gegužės mėn. išrašytas ir apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras. UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ 2016 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo akte nurodė, kad viena su kita yra visiškai atsiskaičiusios. Teismas nustatė, kad BUAB „Logirus“ gavo iš užsakovų atsiskaitymą, tačiau neįrodė, kad atsiskaitė su UAB „Efrit“, todėl ši kreditorė pagrįstai reikalauja atlyginimo už ekspedijavimo paslaugas, susijusias su krovinių vežimu 2016 m. balandžio – gegužės mėn.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė BUAB „Logirus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Efrit“ prašymą patvirtinti 149 676,87 Eur reikalavimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Efrit“ suteikė paslaugas BUAB „Logirus“, tačiau jokie byloje esantys įrodymai to neįrodo. UAB „Efrit“ neįrodė, kad ją su BUAB „Logirus“ siejo sutartiniai santykiai. Byloje esantys CMR važtaraščiai ir sąskaitos faktūros neįrodo, kad tarp UAB „Efrit“ ir BUAB „Logirus“ buvo ekspedijavimo sutartis – užsakytos ir suteiktos paslaugos ir nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo tartasi dėl ekspedijavimo paslaugų su BUAB „Logirus“ ir / ar UAB „Frazeris“ (sutartys, susirašinėjimai).
12.2. Tarp BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ sutartis dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo turėjo būti sudaryta dėl kiekvieno byloje esančio CMR važtaraščio ir sąskaitos faktūros, kadangi kiekvieną kartą, kai buvo išrašytas CMR važtaraštis ir tariama sąskaita faktūra, skyrėsi užsakovai. Tokių sutarčių byloje nėra, o žodinės negalėjo būti sudarytos dėl priežasčių, kurias įvardijo teisme apklaustas A. T.: didelio duomenų apie užsakovus, krovinį ir jų koordinates, telefono numerių ir kt. kiekių, kurie negali būti perduodami žodžiu. Kiekvienas užsakymas turi būti labai konkretus ir jo žodžiu neįmanoma perduoti. Tai patvirtina, jog UAB „Efrit“ neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo.
12.3. UAB „Efrit“ pateiktos sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščiai neįrodo, kad buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų tarp UAB „Efrit“ ir BUAB „Logirus“. CMR važtaraščiai tik įrodo, kad buvo vežtas krovinys. BUAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ nesiejo jokie sutartiniai ekspedijavimo santykiai ir UAB „Efrit“ tokių santykių buvimo neįrodė.
12.4. Liudytojų A. T. ir A. R. parodymai patvirtina, kad ekspedijavimo paslaugų santykiai buvo tarp BUAB „Logirus“ ir užsakovų; tarp BUAB „Logirus“ ir UAB „Frazeris“; bei tarp UAB „Frazeris“ ir vežėjų. Tarp UAB „Frazeris“ ir UAB „Efrit“ jokių santykių nebuvo, nes tam nebuvo būtinybės – darbą atliko vienas vadybininkas dviem kompiuteriais.
12.5. Su atskiruoju skundu pridedamas BUAB „Logirus“ kreditorių ir debitorių sąrašas patvirtina, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai buvo fiksuotas atsakovės 59 326,65 Eur įsiskolinimas kreditorei UAB „Efrit“, kuris priteistas 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017.
12.6. Nėra jokių duomenų, kad UAB „Efrit“ sumokėjo pinigus vežėjų ieškojusiai UAB „Frazeris“. 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. EFR/FR/002 tik patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis abi šalys akto sudarymo dieną yra tarpusavyje atsiskaičiusios ir viena kitai neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Tokiu atveju kreditorė, įrodinėdama, kad BUAB „Logirus“ jai skolinga, turi pateikti finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad panaši pinigų suma buvo sumokėta kitam ekspedijavimo sutarties dalyviui – UAB „Frazeris“. Bankroto administratorei buvo pateiktas kreditorių ir debitorių sąrašas, kuriame kaip skolininkas nurodomas A. A. (115 879,70 Eur); todėl jeigu BUAB „Logirus“ būtų skolinga A. A., tokie įsiskolinimai tikėtinai būtų padengti tarpusavio užskaitomis.
13. Kreditorė UAB „Efrit“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto ir neįrodyto kreditorės finansinio reikalavimo paneigia byloje nustatytos ir įrodytos faktinės aplinkybės. Kreditorė UAB „Efrit“ į bylą pateikė 91 PVM sąskaitą faktūrą už 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesiais atsakovei BUAB „Logirus“ suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas; CMR važtaraščius; lentelę, kurioje detalizuota kiekviena ekspeditoriaus BUAB „Frazeris“ bendrovei „Efrit“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, ją atitinkanti PVM sąskaita faktūra, kurią UAB „Efrit“ išrašė atsakovei, ir ją atitinkanti sąskaita faktūra, atsakovės išrašyta krovinio pervežimo užsakovui. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Logirus“ ir UAB „Efrit“ siejo prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su krovinių ekspedijavimu, kad UAB „Efrit“ suteikė šias paslaugas UAB „Logirus“, o pastaroji jas priėmė ir jai atsirado prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
13.2. Kreditorės reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, kad BUAB „Logirus“ 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 28 d. pateikė mokesčių administratoriui iš UAB „Efrit“ gautas minėtas PVM sąskaitas faktūras. Tai, kad BUAB „Logirus“ 2018 m. liepos 1 d. patikslino 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus, pašalindama iš UAB „Efrit“ gautas PVM sąskaitas faktūras, patvirtina, kad apeliantė tokiu neteisėtu būdu siekė išvengti prievolės UAB „Efrit“, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
13.3. Atskirojo skundo argumentai, jog šalių nesiejo krovinių ekspedijavimo santykiai, nes nebuvo jokių rašytinių sutarčių kiekvienam užsakymui, yra paneigti tiek įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017, tiek ir šioje byloje surinktais įrodymais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Efrit“ ir UAB „Logirus“ siejo prievoliniai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, nes įprasta šių šalių praktika buvo teikti paslaugas pagal šalių nepasirašytus užsakymus. Šiuo teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas – kad šalis siejo krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai ir nustatyta, kokia forma pagal susiklosčiusią praktiką buvo teikiamos ekspedijavimo paslaugos (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Nors paminėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje ginčo laikotarpis nėra tapatus (2016 m. kovo mėn. ir 2016 m. balandžio – gegužės mėn.), tačiau akivaizdu, kad šalis siejo krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai ne vieną mėnesį, o paslaugų teikimo principas buvo toks pats per visą laikotarpį.
13.4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Efrit“ atsiskaitė su UAB „Frazeris“ už suteiktas atitinkamas ekspedijavimo paslaugas. Atsiskaitymo / neatsiskaitymo už paslaugas tarp UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ faktas niekaip negali paneigti šios bylos ginčo dalyko – UAB „Logirus“ 149 676,87 Eur skolos UAB „Efrit“. Byloje yra rašytinis dokumentas, kuriame nurodyta, kiek UAB „Frazeris“ sumokėjo vežėjams už 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais įvykdytus vežimus, kiek UAB „Efrit“ yra sumokėjusi bendrovei „Frazeris“ už ekspedijavimo paslaugas, kiek UAB „Logirus“ yra gavusi lėšų už tuos pačius vežimus iš užsakovų. Byloje esantis UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ tarpusavio skolų užskaitymo aktas patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 31 d. šalys yra visiškai atsiskaičiusios.
13.5. Nesutikimą su kreditorės finansiniu reikalavimu apeliantė grindžia iš esmės buvusių darbuotojų A. T. (vadovas) ir A. R. (vadybininkė) paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais ir yra paneigti kreditorės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tais pačiais minėtų asmenų paaiškinimais apeliantė grindžia ir savo atskirojo skundo argumentus, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių patvirtinto reikalavimo nepagrįstumą, nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorės UAB „Efrit“ pareikštų finansinių reikalavimų UAB „Logirus“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų
15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Logirus“ dokumentų priėmimo perdavimo aktą su kreditorių ir debitorių sąrašais; elektroninių laiškų nuorašus; 2019 m. kovo 13 d. paklausimą BUAB „Frazeris“ bankroto administratoriui.
16. Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties įpareigojimus kreditorė UAB „Efrit“ pateikė nuomonę, kad apeliantės pateikti įrodymai nepriimtini, apeliantei nemotyvavus tokio prašymo.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios kategorijos byloje esantį viešąjį interesą, sprendžia, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl kreditorės UAB „Efrit“ reikalavimo pagrįstumo, todėl priimami.
Dėl ginčo esmės
18. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
19. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
20. Skundžiama nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorę UAB „Efrit“ ir atsakovę UAB „Logirus“ siejo prievoliniai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, atsakovė gavo iš krovinių pervežimo užsakovų atsiskaitymą už pervežimus, tačiau neįrodė, kad atsiskaitė su ekspeditore UAB „Efrit“ pagal šios bendrovės pateiktas sąskaitas faktūras, todėl, teismo vertinimu, kreditorė pagrįstai reikalauja atlyginimo už ekspedijavimo paslaugas, susijusias su krovinių vežimu 2016 m. balandžio – gegužės mėn. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, nurodo, kad kreditorė UAB „Efrit“ neįrodė, jog ją siejo sutartiniai santykiai su atsakove, to neįrodo nei į bylą pateikti CMR važtaraščiai, nei PVM sąskaitos faktūros.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, nurodyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą (CK 6.824 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.825 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis, pagal šio straipsnio 2 dalį, krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento).
22. Nagrinėjamu atveju, siekdama įrodyti, kad teikė atsakovei krovinių ekspedijavimo paslaugas, kreditorė pateikė teismui CMR važtaraščius bei jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, sudarytą lentelę, kurioje, kreditorės teigimu, detalizuota kiekviena ekspeditoriaus BUAB „Frazeris“ kreditorei išrašyta PVM sąskaita faktūra, ją atitinkanti PVM sąskaita faktūra, kurią kreditorė išrašė atsakovei, ir ją atitinkanti sąskaita faktūra, atsakovės išrašyta krovinio užsakovui. PVM sąskaitų faktūrų, kaip bylos šalių ekspedijavimo santykių egzistavimo įrodymo, pagrįstumą kreditorė įrodinėjo ir ta aplinkybe, kad atsakovė šias sąskaitas buvo pateikusi VMI. Kreditorė taip pat rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017, kuriuo kreditorei iš atsakovės priteista skola, teigdama, kad toje byloje ir nagrinėjamoje byloje visi įrodymai analogiški.
23. Vadovaudamasi nurodytu krovinių ekspedijavimo teisiniu reguliavimu bei nutarties 22 punkte išdėstytais kreditorės reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, jog kreditorės pateikti įrodymai nepakankami spręsti, kad šalis siejo ekspedijavimo teisiniai santykiai ir būtent jų pagrindu yra išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias kreditorė reikalauja atsiskaitymo.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3342-653/2017 nustatytomis aplinkybėmis: kad UAB „Efrit“ ir UAB „Logirus“ siejo prievoliniai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, nes įprasta šių šalių praktika buvo teikti paslaugas pagal šalių nepasirašytus užsakymus; UAB „Logirus“ buvo užregistravusi VMI aktualaus mėnesio iš UAB „Efrit“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo susiklosčiusi praktika už suteiktas paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aptartos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės panašios, skiriasi tik laikotarpis, už kurį kreditorė UAB „Efrit“ reikalauja skolos iš skolininkės UAB „Logirus“. Visiškai pritarti tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams nėra pagrindo. Kaip matyti iš minėto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo turinio, be pateiktų analogiškų, kaip ir nagrinėjamu atvejų įrodymų – CMR važtaraščių, sąskaitų faktūrų bei atsakymo iš VMI apie atsakovės deklaruotas sąskaitas faktūras, toje byloje ieškovė (UAB „Efrit“) teikė ir 2016 m. krovinių vežimo organizavimo sutartis (nepasirašytas), be to, iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė deklaruodavo sąskaitas, kurias pateikdavo atsakovei. Nagrinėjamu atveju nei ekspedijavimo sutarčių, nei užsakymo faktą tam tikromis ryšio priemonėmis patvirtinančių įrodymų kreditorė neteikė, be to, nėra duomenų, kad ankstesnėje byloje nustatyti šalis sieję ekspedijavimo santykiai buvo neterminuoti.
25. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nors bylų faktinės aplinkybės ir panašios, tačiau vien tai, kad ankstesnėje byloje nustatytas ekspedijavimo santykių faktas bei neatsiskaitymas už tam tikro laikotarpio išrašytas sąskaitas faktūras, savaime nelemia analogiškos išvados pagal šioje byloje pateiktus įrodymus, juo labiau, kad kaip minėta, kreditorė šioje byloje neteikė krovinių vežimo organizavimo sutarčių ar jos pačios VMI deklaruotų sąskaitų.
26. Aplinkybė, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. atsakovės iš pareiškėjos gautos sąskaitos faktūros, kurios vėliau tikslinant PVM sąskaitų faktūrų registrą iš jo pašalintos, savaime nelemia išvados apie atsakovės siekį išvengti atsiskaitymo pagal jas, nes, viena vertus, tokio tikslinimo galimybė numatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintose Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklėse, kita vertus, kreditorė UAB „Efrit“ nepateikė įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitas faktūras pati būtų deklaravusi VMI.
27. Apeliantė teisi, jog kreditorės pateikti CMR važtaraščiai neįrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl ekspedijavimo paslaugų, CMR važtaraščiai tik įrodo, kad buvo vežtas krovinys. Kaip jau minėta, pateiktuose CMR važtaraščiuose, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, nėra nurodyti nei kreditorės, nei atsakovės rekvizitai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorės pateikti įrodymai, kad kai kurie užsakovai atsiskaitė su atsakove, nepatvirtina, kad kreditorė teikė atsakovei ekspedijavimo paslaugas. UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ tarpusavio skolų užskaitymo aktas, liudijantys šių asmenų visišką tarpusavio atsiskaitymą 2016 m. gruodžio 31 d., nepatvirtina kreditorės nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu sudaryta lentelė, kad gavusi užsakymą iš UAB „Logirus“, UAB „Efrit“ teikdavo užsakymą ekspeditorei UAB „Frazeris“, juolab, kad apeliantės teigimu, ekspedijavimo paslaugas jai teikė UAB „Frazeris“, su kuria visi santykiai buvo pagrįsti rašytinėmis sutartimis. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymų dėl įrodymų iš šios įmonės išreikalavimo, jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu liko neatskleistos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad pagal kreditorės nurodytus vežimus apeliantė atsiskaitė su kita ekspeditore – UAB „Frazeris“.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti šioje nutartyje nurodytų byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi, tuo pačiu išspręsti klausimą ir dėl atsakovės prašomų duomenų apie sutartinių prievolių tarp UAB „Efrit“ ir UAB „Frazeris“ dėl atsakovės užsakovų krovinių pervežimo aktualiu laikotarpiu iš BUAB „Frazeris“ išreikalavimo, juolab, kad ši įmonė dalyvavo šalių tarpusavio santykiuose ir, apeliantės teigimu, būtent pastaroji jai teikė ekspedijavimo paslaugas. Naujų duomenų gavimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų ginčo klausimo išsprendimą vadovaudamasis įrodymais, kurie nevertinti pirmosios instancijos teisme dėl jų nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi naujais aspektais, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad padarytas proceso teisės normų pažeidimas (bylos esmės neatskleidimas) apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis, kuria patvirtintas UAB „Efrit“ 149 676,87 Eur reikalavimas, naikinama ir klausimas dėl šios kreditorės reikalavimo tvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Efrit“ finansinio reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Logirus“ tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.