Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-875-555/2016 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banga plius“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – S. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu pateikdama teismui alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Banga plius“ 2012 m. liepos 7 d. sudarytą preliminariąją įrangos pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovės 99 918,91 Eur; 2) teismui nusprendus, kad 2012 m. liepos 9 d. preliminarioji įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, priteisti ieškovei iš atsakovės 99 918,91 Eur kaip nepagrįstai gautų lėšų sumą bei 18 018,25 Eur palūkanų; 3) teismui nusprendus, kad 2012 m. liepos 9 d. preliminarioji įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento ir iš atsakovės ieškovei neturi būti priteista 99 918,91 Eur kaip nepagrįstai gautų lėšų suma bei 18 018,25 Eur palūkanų, sumažinti 2012 m. liepos 9 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos preliminariosios įrangos pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkte numatytą baudos dydį iki 2 896,20 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės bankroto administratorius nurodė, kad 2012 m. liepos 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminari skalbimo įrangos pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2013 vasario 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1 punkte šalys sulygo, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d. sumokės atsakovei 99 918,91 Eur (345 000 Lt) avansą. 2012 m. rugsėjo 17 d. ieškovė ir J. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė ieškovei 99 918,91 Eur paskolą. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo atsakovei avansą. Pagrindinė įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovė 2013 m. vasario 14 d. pranešimu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo informavo, kad sumokėtas avansas lieka atsakovei kaip bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovės bankroto administratoriaus įsitikinimu, 2012 m. liepos 9 d. preliminarioji įrangos pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kadangi ieškovė ginčo sutartimi ketintą įsigyti įrangą neatlygintinai nuomojosi iš UAB „Foritas“, todėl tokios įrangos įsigijimas akivaizdžiai prieštarauja ieškovės kreditorių interesams. Sudarytas sandoris yra tariamas, kadangi ginčo sutartimi nebuvo siekiama įsigyti įrangos, o pagrindinis jos tikslas – ieškovės turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus, sumažinimas. Be to, šalių sudarytas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams.Šalių sulygtas baudos dydis, kuris sudaro net 43,125 procentus visos sutarties kainos akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl nenustačius sandorio negaliojimo pagrindų netesybos mažintinos nuo 99 918,91 Eur iki 2 896,20 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teismo prašė jį atmeti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti jos kreditorių interesai. Ginčo sutartis atitiko įprastą verslo praktiką ir buvo pagrįsta verslo logika. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo sutartis buvo realiai vykdoma ir iš dalies įvykdyta, o sutarties šalys buvo sąžiningos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl ieškovė nebegali kelti netesybų mažinimo klausimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, pagrindžiančius ieškovės finansinę padėtį, buvusią ginčo sandorio sudarymo metu, sprendė, jog ieškovė neturėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios, todėl ginčo sandoriu ieškovės kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė ieškinio reikalavimą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.Be to, ieškovė įrodė realų ketinimą vykdyti komercinę ūkinę veiklą, susijusią su tekstilės ir kailių gaminių skalbimu bei sausuoju valymu, todėl teismas atmetė ieškinio argumentus, jog sandorio ieškovė neprivalėjo sudaryti. Įvertinęs, ekonomines ginčijamo sandorio sudarymo sąlygas, teismas sprendė, kad ginčo sandoris pagrįstas verslo logika, todėl atmetė ieškinio reikalavimus ginčo preliminarųjį pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis), tariamu (CK 1.86 straipsnis) ir niekiniu (CK 1.80 straipsnis).Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas ir atsakovės pastangas tinkamai įvykdyti sutartį bei nuostolius atsiradusius dėl to, jog sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovė neįsigijo įrangos, sprendė, kad atsakovės UAB „Banga plius“ patirti nuostoliai itin viršija baudos dydį, todėl šalių sulygta bauda yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Waveland“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris nepažeidžia kreditorių interesų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog turi būti ginami ne tik bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurie egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, interesai, bet ir vėliau atsiradusių kreditorių interesai.Ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ginčo sandoriu ketintas įsigyti turtas ieškovei nebuvo reikalingas, kadangi veiklai vykdyti reikalingą įrangą ji nuomojosi iš UAB „Foritas“.Sandorio šalys buvo nesąžiningos – sandoris nebuvo pagrįstas verslo logika, o jo pagrindinis tikslas ieškovės piniginių lėšų pervedimas per šalių akcininkus susijusiems asmenims. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu. Ieškovės pagal ginčijamą sandorį turėta įranga nebuvo sumontuota ir paleista darbui. Ginčijama sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ji privalo grąžinti sumokėtą avansą arba netesybos yra mažintinos. Vien tai, kad bauda beveik lygi įsigyto turto kainai leidžia spręsti, jog sutartyje numatytas baudos dydis yra nepagrįstai didelis. Be to, atsakovė ne tik negrąžino ieškovei sumokėto avanso, bet ir turi ieškovei neparduotus skalbimo įrenginius.Atsakovė UAB „Banga plius“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu ji turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios. Ginčo sandoris pagrįstas verslo logika ir atitiko verslo praktiką, o ieškovės argumentai, susiję su piniginių lėšų pervedimu susijusiems asmenims, paremti tik prielaidomis.Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus. Ieškovė neįrodė, kad pagrindinė ginčo įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl ieškovė negali kelti netesybų mažinimo klausimo. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl neįvykdytos sutarties yra daug didesni nei jai sumokėta bauda.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. sprendimą, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ reikalavimas pripažinti negaliojančia su atsakove uždarąja akcine bendrove „Banga plius“ 2012 m. liepos 9 d. sudarytą preliminariąją įrangos pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinėje instancijoje pakartotinai nagrinėjama bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą dėl 2012 m. liepos 9 d. preliminariosios įrangos pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodytos baudos sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir joje spręstinų klausimų

Bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą preliminariąją sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams, todėl panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriuo ginčo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo preliminariąją įrangos pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas kitoks ieškovės teisių gynimo būdas ir bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą dėl 2012 m. liepos 9 d. preliminariosios įrangos pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodytos baudos sumažinimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo mažinti netesybas, turėtų vertinti, kokių realių nuostolių patyrė atsakovė dėl ieškovės prievolės pagal preliminariąją sutartį neįvykdymo. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vertina ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios nutarties 10.5. ir 10.6. punktuose, susijusius su baudos (netesybų) mažinimu.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Iki rašytinio teismo posėdžio pradžios atsakovė pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos įrodymus su atnaujinta informacija apie realius nuostolius, patirtus dėl ieškovės prievolės pagal preliminariąją sutartį neįvykdymo. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo pateikusi duomenis, pagrindžiančius jos realiai patiriamus nuostolius, tačiau jos patiriami nuostoliai, susiję su tęstiniais mokėjimais, todėl šių įrodymų pateikimo (duomenų atnaujinimo) būtinybė yra išlikusi ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant klausimą kiek realių nuostolių patyrė atsakovė.CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; kt.). Šioje situacijoje teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovė piktnaudžiauja teise apeliacinės instancijos teismui teikdamas naują įrodymą.Atsakovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius realiai patirtus nuostolius po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, susijusius su lizingo įmokomis, draudimo išlaidomis, patalpų nuomos išlaidomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateikti papildomi rašytiniai įrodymai iš esmės tik pagrindžia realiai atsakovės patirtus nuostolius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio mėn., šiuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, pagrindžiančiais atsakovės nuostolius, patirtus nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.

Dėl ieškovės teisės reikalauti sumažinti netesybas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė nurodė, jog netesybos jau sumokėtos, todėl jų mažinimo klausimas negali būti keliamas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, savo jurisprudencijoje išaiškino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).Teisėjų kolegija, pažymi, jog CK 6.258 straipsnio 3 dalies normų taikymui esminę reikšmę turi skolininko valia mokant netesybas. Nagrinėjamu atveju, susiklostė teisinė situacija, kai ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją, t. y. ne tik mokėjimo/atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją, todėl vien faktas, kad ieškovė laisva valia sumokėjo atsakovei avansą už ketintą įsigyti įrangą, savaime nereiškia, jog avanso įskaitymas į atsakovės patirtus nuostolius, gali būti pripažintas netesybų sumokėjimu. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog netesybos buvo įskaitytos nesant ieškovės valios, todėl atsižvelgiant į CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasmę netesybos negali būti laikomos sumokėtomis, taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar yra teisinis pagrindas mažinti šalių sutartimi sulygtą baudos dydį.

Dėl netesybų mažinimo

Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017 35 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 43 punktą).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abi sutarties šalys buvo verslininkai, sudarę komercinę sutartį, preliminariosios sutarties sąlygose sulygę dėl konkretaus dydžio baudos mokėjimo, be to, nustatė, jog atsakovės patirti nuostoliai itin viršija baudos dydį, todėl sprendė, kad bauda yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus, o mažinti jos dydį teisinio pagrindo nėra. Ieškovė, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde iš esmės nurodė du argumentus: pirma, ginčijama sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės ir, antra, vien tai, kad bauda beveik lygi įsigyto turto kainai leidžia spręsti, jog baudos dydis yra nepagrįstai didelis.Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Atsižvelgdama į tai, jog kasacinis teismas nagrinėdamas ginčą konstatavo, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ir dėl šios priežasties sumokėtas avansas privalo būti grąžintas preliminariosios įrangos pirkimo – pardavimo sutarties 5.1. punkto pagrindu.Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Vien faktas, jog netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Be to, neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės realiai patirtų nuostolių dydį, kadangi visais atvejais teismas netesybas gali mažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys įrodymai, t. y. UAB „Swedbank lizingas“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijos, jų apmokėjimą pagrindžiančių mokėjimo nurodymų kopijos, UAB „CUST LT“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijos ir jų apmokėjimą pagrindžiančių mokėjimo nurodymų kopijos, įmonių turto draudimo liudijimo GJELT Nr. 2155078 kopija ir mokėjimo nurodymo už draudimo paslaugas kopija, patvirtina, jog atsakovė iš viso patyrė 159 370,59 Eur nuostolių, susijusių su lizingo ir draudimo įmokomis, transportavimo ir patalpų nuomos išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, jog jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės UAB „Banga plius“ patirti nuostoliai, susidedantys iš atsakovės lizinguojamo turto vertės – atsakovės mokamų lizingo įmokų, įrangos transportavimo, sandėliavimo ir draudimo išlaidų, sudarė 156 784,17 Eur ir itin viršijo baudos sumą (99 918,91 Eur), tačiau apeliantė šių teismo išvadų apeliaciniu skundu neginčija ir neįrodinėja, jog atsakovės patirti nuostoliai yra mažesni nei šalių sulygtas baudos dydis, ar kad atsakovės patirtos išlaidos (lizingo ir draudimo įmokos, transporto ir nuomos išlaidos) nebuvo būtinos ir nelaikytinos pagrįstais nuostoliais dėl sutarties neįvykdymo.Šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis, išreikštas konkrečia suma, kuri sutarties sudarymo metu abiems sutartiems šalims buvo priimtina, įvertinus tiek sutarties neįvykdymo riziką, tiek pačių sutartinių santykių specifiką, nėra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis. Pažymėtina, jog abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, per savo vadovus gebančios pamatuoti prisiimtą riziką, todėl, minėta, galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos derėtis su atsakove dėl netesybų dydžio ar jų mokėjimo tvarkos, ar sutarties sąlygos buvo nustatytos tik atsakovės iniciatyva. Pažymėtina, jog įvertinus preliminariosios ginčo sutarties lingvistinį tekstą akivaizdu, jog abiems šalims už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatytas vienodas baudos dydis (Sutarties 5 dalis). Be to, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius; netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra teisinio pagrindo mažinti šalių sutartimi sulygtas netesybas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netesybų mažinimo klausimu, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas sumažinti netesybas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių patirtų išlaidų kasaciniame teisme ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės kasacinis skundas tenkintas, panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. liepos 9 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, o bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl netesybų mažinimo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose įgijo atsakovė UAB „Banga plius“. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 460 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 876 Eur bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija spręsdama dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, bylos nagrinėjimo visų instancijų teismuose trukmę, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais, ir sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkinamas, priteisiant jai iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 336 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 2,3 dalys). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Įstatymas nenumato, kad bankrutuojanti/bankrutavusi įmonė būtų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetą priteistina 7,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ ieškinio reikalavimas sumažinti netesybų dydį, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banga plius“ (j. a. k. 300003387) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ (j. a. k. 302702884) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 336 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ (j. a. k. 302702884) bankroto administravimui skirtų lėšų 7,62 Eur (septynis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.