- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1880-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07236-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lankuva“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-295-848/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankuva“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „K6“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, komanditinė ūkinė bendrija „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“, ir pagal atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „K6“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lankuva“ dėl darbų kainos pagal statybos rangos darbų sutartį sumažinimo, statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nepagrįsto praturtėjimo, išlaidų už sunaudotą elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, komanditinė ūkinė bendrija „Statybų valdymas ir techninė kontrolė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lankuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 19 103,36 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (4)-B2-4757 trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūra pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administratorės daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „K6“ įvykdyto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) likusių nebaigtų statybos rangos darbų pirkimo ataskaitai už 385 469,06 Eur sumą, kurią pasiūlė laimėjusi pirkimą ieškovė. Šiuo raštu buvo informuota, kad dėl rašte nurodytų priežasčių, tikėtina, jog įgyvendinus projektą kaina individualioms investicijoms, tenkančioms atskirų butų ar kitų patalpų savininkams, padidės lyginant su individualių investicijų kaina numatyta investicijų plane, ir pasiūlė šią situaciją aptarti su butų ir kitų patalpų savininkais prieš pasirašant statybos rangos sutartį. 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė su ieškove sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/07/17, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų už 385 469,06 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė vykdė sutartį ir, atliktus statybos rangos darbus, pridavinėjo techninei priežiūrai – trečiojo asmens komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – KŪB) „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ įgaliotam asmeniui V. J. ir atsakovei. Ieškovės, atsakovės ir techninės priežiūros atstovo pasirašytus statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus atsakovė pateikdavo patikrinimui trečiajam asmeniui VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai ir apmokėdavo. 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad darbų priėmimo metu susitarimo priede Nr. 1 nustatyti defektai bus pašalinti iki 2018 m. vasario 15 d., o susitarimo priede Nr. 2 nurodyti neatlikti darbai, viršijantys investicijų plane numatytą kainą, bus atliekami iki 2018 m. gegužės 31 d. Susitarimo 10 punktu šalys susitarė, kad susitarimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė atsakovei perves 19 103,36 Eur sumą, kas ir buvo padaryta 2017 m. gruodžio 22 d. 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo priede Nr. 2 nurodytų neatliktų darbų, viršijančių investicijų plane numatytą kainą, atsakovė atsisakė ir 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu ir garantiniu raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), visi techniniame darbo projekte pirmajame etape numatyti darbai yra atlikti, o likę projekte numatyti darbai bus įvykdyti antruoju etapu, nes esant ypatingai nepalankioms oro sąlygoms rangovė UAB „Lankuva“ negalėjo laiku įvykdyti gerbūvio darbų, kurie bus atlikti iki 2018 m. gegužės 31 d. 2017 m. gruodžio 29 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-171229-00586 buvo užregistruotas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, kas patvirtina, kad statyba buvo užbaigta. 2018 m. vasario 21 d. pasitarimo protokolu-ataskaita Nr. LAN 23 atsakovei ir techninės priežiūros atstovui buvo perduoti 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo priede Nr. 1 nustatytų defektų ištaisymų darbai, ką patvirtina ir statybos darbų žurnalas. 2018 m. kovo 22 d. atsakovė elektroniniu paštu ieškovės paprašė pakeisti 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo priede Nr. 2 nurodytus neatliktus darbu į nevykdomus darbus. Dvi nevykdomų darbų sąmatos šalių buvo pasirašytos, tuo raštiškai įtvirtinant šalių valią, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/07-17 darbai už likusią bendrą 20 749,62 Eur sumą bus neatliekami. Be to, šiai sumai atsakovei ir investicijos nebuvo numatytos. 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 18/03-28 dėl prašymo suteikti paramą atsakovė trečiajam asmeniui VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai patvirtino, kad investicijų plane 2013.11.07 Nr. KJ0183 numatyti rangos darbai atlikti. 2018 m. balandžio 6 d. pretenzija Nr. PRT-1 ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti 19 103,36 Eur sumą, kuri atsakovei buvo pervesta kaip garantas, kad bus ištaisyti darbų trūkumai, tačiau atsakovė 2018 m. balandžio 9 d. atsakymu į pretenziją tai padaryti visiškai nepagrįstai atsisakė. 2018 m. balandžio 10 d. pasitarimo protokolu-ataskaita Nr. LAN 24 konstatuota, kad atsakovė turi atsiskaityti su ieškove ir technine priežiūra už užbaigtus su ištaisytais defektais ir užaktuotus įvestus į eksploataciją objekto darbus, o už išjungtus iš objekto nebaigtus darbus, atsakovė turi apmokėti ieškovei tik atskirai dėl to šalims susitarus, darbus atlikus ir priėmus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė DNSB „K6“ nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neteisingai nurodo faktines aplinkybes. Tarp šalių 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 17/07-17, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus. Šalys rangos sutartyje susitarė, kad statybos darbų pabaiga yra 2017 m. gruodžio 15 d. 3.2 punkte rangovas patvirtino savo supratimą, kad statybos darbų įvykdymo terminai yra ypatingai svarbūs ir esminiai. Statybos rangos darbai per sutartyje nustatytą terminą nebuvo baigti, o baigti atlikti su trūkumais. Darbų įvykdymo terminas užsakovui buvo esminė sąlyga, nes užsakovas dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje daugiabučių namų modernizavimo programoje ir dėl terminų pažeidimo patiria nuostolius. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą reglamentuojantys teisės aktai, taisyklės ir kt. dokumentai numato 40 procentų paramą (kompensaciją) energiją taupančioms priemonėms, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti įvykdoma nustatytu laiku. Kadangi dėl laiku neįvykdytų darbų, ieškovė galėjo netekti paramos, šalys ieškojo išeities priduoti statybos darbus, pasirašant darbų priėmimo aktus, nors darbai ir atlikti nekokybiškai (kai kurie darbai iki galo nėra atlikti), tačiau tuo pačiu sudarė ir 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimą, kuriuo sutarė, kad rangovas, vykdydamas savo pareigą neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, įsipareigoja iki 2018 m. vasario 15 d. atlikti statybos rangos darbus, nurodytus defektiniame akte Nr. 1, o darbus nurodytus defektiniame akte Nr. 2 – iki 2018 m. gegužės 31 d. Taip pat šalys susitarė, kad už statybos rangos darbus pagal priėmimo–perdavimo aktus Nr. K6-1/2017 ir K6-2/2017 bus mokama tik po to, kai bus pašalinti darbų trūkumai pagal defektinius aktus Nr.1 ir Nr. 2, todėl darbų priėmimo tvarkai ir terminų skaičiavimui, darbų kainos nustatymui, atsiskaitymo tvarkai ir terminams, yra taikomos 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 17/07/-17 sąlygos, kurios galioja pilna apimtimi tiek, kiek neprieštarauja šiai šalių sutarčiai. Minėtas susitarimas yra galiojantis, šalims privalomas, todėl turi būti vykdomas. Pažymėjo, kad minėto susitarimo 15 punktas numatė, kad vykdant šią sutartį sutarties šalims galioja visos 2017 metų rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 17/07/-17 sąlygos pilna apimtimi (įskaitant atliktų darbų garantijas, šalių atsakomybę, sutarties keitimą ir kitos) tiek, kiek jų nepakeitė šis susitarimas. Pagrindinės šalių sudarytos rangos sutarties 12.6 punktas numatė, kad tik raštu rangovo ir užsakovo pasirašyti sutarties pakeitimai gali būti laikomi sutarties dalimi, taigi ir 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimas turėjo būti pakeistas raštu ir jį turėjo patvirtinti šalys parašais. 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimas nustatyta forma nebuvo pakeistas, nebuvo pakeistas ir žodžiu. Vien tas faktas, kad atsakovė paprašė defektinį aktą Nr. 2 pakeisti į nevykdomų darbų aktą, nereiškia, kad šalys buvo susitarę, kad rangovas šių darbų neatliks. Toks akto įforminimas atliktas tik tikslu pateikti dokumentus VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, kad atsakovei būtų suteikta valstybės parama, tačiau tai nepakeitė 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo tarp šalių. Reikalavimas priteisti 19 103,36 Eur sumą už atliktus darbus pagal defektinį aktą Nr. 1 nepagrįstas. Remiantis 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo 7 ir 8 punktais šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja už statybos rangos darbus, kurie įforminti darbų priėmimo–perdavimo aktais Nr. K6-1/2017 ir K6-2/2017, atsiskaityti po to, kai bus pasirašyti statybos darbų, nurodytų defektiniuose aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, priėmimo–perdavimo aktai, pasirašyti užsakovo ir rangovo. Kadangi šalių susitarimu už statybos rangos darbus pagal priėmimo–perdavimo aktus Nr. K6-1/2017 ir K6-2/2017 yra mokama tik po to, kai bus pašalinti darbų trūkumai pagal defektinius aktus Nr.1 ir Nr. 2, todėl darbų priėmimo tvarkai ir terminų skaičiavimui, darbų kainos nustatymui, atsiskaitymo tvarkai ir terminams yra taikomos 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 17/07-17 sąlygos, kurios galioja tiek, kiek neprieštarauja šiai šalių sutarčiai. Pašalinęs darbų, nurodytų defektiniame akte Nr. 1 trūkumus, rangovas privalėjo perduoti darbus užsakovui remiantis pagrindinės rangos sutarties nuostatomis, o užsakovas turi pareigą apmokėti už darbus po trūkumų pašalinimo tik po to, kai darbai remiantis rangos sutarties nuostatomis yra priimti ir yra pasirašyti darbų priėmimo aktai tiek rangovo, tiek užsakovo. Atsakovė neneigia, kad ieškovė atliko dalį darbų pagal defektinį aktą Nr. 1, tačiau ieškovė nėra atlikusi visų darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal susitarimo 4 punktą iki 2018 m. vasario 15 d. Dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovė ir toliau negauna valstybės paramos namo modernizavimui, bei patiria nuostolius. Ieškovė taip pat nėra pateikusi atsakovei pašalintų defektų atlikimo aktų, o atsakovė nėra šių darbų priėmusi. Užsakovė atsiskaityti už darbus pagal defektinį aktą Nr. 1 turi tik po to, kai yra surašomi ir abiejų šalių pasirašomi šių darbų defektų šalinimo priėmimo–perdavimo aktai, o darbų priėmimui bei atsikaitymui už juos taikomos 2017 metų rangos sutarties nuostatos. Sutarties 4.3 punktas numato, kad užsakovas, pripažinęs, kad perduodami statybos darbai atlikti tinkamai, aktuose nurodytos darbų apimtys atitinka faktines ir nėra defektų, per 10 dienų nuo pateikimo pasirašo šiuos aktus. Kadangi 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimas numatė, kad darbų priėmimui taikomos nurodytos nuostatos, defektų šalinimo aktus, užsakovas turėjo priimti per 10 dienų nuo jų pateikimo. Tokie aktai užsakovui nėra perduoti iki šios dienos. Sutarties 4.7 punktas nustato, kad statybos darbai, kurie buvo atlikti su defektais, laikomi tinkamai priimtais tik tuomet, kai užsakovas išduoda pažymą, patvirtinančią defektų ištaisymą. Rangos sutarties 4.4 punktas numatė, kad užsakovas, apmoka už darbus tik pasirašęs aktus per 60 kalendorinių dienų. Kadangi aktai nėra pasirašyti, darbai nėra priduoti bei priimti, sutarties 4.4 punkte nurodyti atsiskaitymo terminai nėra suėję. Todėl remiantis sutarties nuostatomis, atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už darbus, kurie nėra priimti. 2017 metų gruodžio 20 d. susitarimo 10 punktu rangovas sutiko, kad sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais nepašalinus darbų trūkumų pagal defektinį aktą Nr. 1, užsakovas jam sutarties 10 punkte nurodytos sumos negrąžina ir ši suma šalių susitarimu laikoma iš anksto sutartais užsakovo nuostoliais dėl netinkamos kokybės darbo. Be to, 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos sutartimi Nr. 17/07-17 4.2 punktu šalys susitarė, kad rangovo atliktų darbų kiekiai yra apskaitomi pagal faktą. Sutarties 4.5 punktas numato, kad statybos darbai yra laikomi pilnai užbaigti, kai tarp šalių pasirašomas baigiamasis statybos darbų aktas. Tai visų rangovo atliktų darbų priėmimo aktas, kurio priedus sudaro šiame punkte nurodoma dokumentacija. Toks baigiamasis statybos darbų aktas iki šios dienos nėra pasirašytas, nes rangovas nėra tinkamai atlikęs visų darbų, sulygtų rangos sutartimi. Rangos sutarties 5.1.1 punktas numato, kad užsakovas turi teisę tiek pats, tiek pasitelkdamas ekspertus šios sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti aktuose rangovo deklaruotų statybos darbų kiekų ir kokybės bei su jų atlikimu susijusių išlaidų sumų patikrinimą. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad rangovas nurodė didesnius nei faktinius darbų ar su jų atlikimu susijusių išlaidų kiekius, jie patikslinami ir atitinkamai patikslinamos rangovui mokėtinos sumos. Pasinaudodamas šia teise užsakovas atliko faktinį rangovo atliktų darbų kiekių nustatymą ir apie tai informavo rangovą. Šalys kurį laiką vedė derybas dėl atliktų darbų kiekio nustatymo ir buvo priėmę bendrą sprendimą, kurį susitarė patvirtinti raštu. Šias aplinkybes patvirtina elektroninis susirašinėjimas, kuriuo ieškovė pripažįsta, kad yra deklaravusi ir pateikusi didesnius atliktų darbų kiekius, nei faktiškai atlikta. Tačiau vėliau ieškovė tokį susitarimą pasirašyti atsisakė. Dėl nurodytų priežasčių, remiantis sutarties nuostatomis, atsakovė pasitelkė ekspertus, kurie nustatys faktinį darbų kiekį. Ieškovė nėra atsakovei perdavusi darbų pagal defektinį aktą Nr. 1, kaip tą numatė susitarimo 6 ir 7 punktai, todėl atsakovė neturi pareigos už šiuos darbus atsiskaityti. Be to, dalis darbų nebuvo baigta per sutartyje nustatytus terminus – jie nėra atlikti ir iki šios dienos. Dėl to, kad ieškovė pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, neatlieka darbų per nustatytus terminus, ji buvo įspėta 2018 metų balandžio 9 ir 19 dienomis. Įspėjimai pateikiami su atsiliepimu. Nei į vieną iš jų negautas atsakymas. Šiose pretenzijose atsakovė nurodė, kad nėra užbaigti darbai pagal defektinį aktą Nr. 1, o darbai pagal defektinį aktą Nr. 2 net nėra pradėti. Gavusi šias pretenzijas ieškovė nenurodė, kad jos nepagrįstos, taip pat neteigė, kad šalys yra susitarę neatlikti darbų pagal aktą Nr. 2. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2017 m. spalio 16 d. raštas patvirtina, kad ieškovė, jeigu modernizavimo projektas būtų įgyvendintas įvykdžius projektą, atsakovė turėjo gauti 35 procentų paramą (kompensaciją) energiją taupančioms priemonėms. Atsakovė rangovui apmoka iš kredito lėšų, gaunamų iš banko, už kurias nuo kredito sumos mokamos palūkanos. Taigi, namo gyventojai šiuo metu moka palūkanas nuo visos sumos, kai turėtų mokėti 35 procentais mažiau. Atsakovė turi ir 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo sudarymo dieną turėjo pakankamai nuosavų lėšų, iš kurių turėjo apmokėti ieškovei už darbus pagal aktą Nr. 1, todėl nepagrįsti ieškinio teiginiai, kad atsakovei dėl šių darbų nebuvo numatytos investicijos, nes už šiuos darbus, kaip minėta, atsakovė turėjo apmokėti iš nuosavų lėšų ir buvo bei yra finansiškai pajėgi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė savo reikalavimą grindžia 2018 m. balandžio 10 d. pasitarimo protokolo ataskaita, kurios atsakovė nėra pasirašiusi.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra nurodė, kad nėra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) reglamentavimą bei nustačius, kad minėtame projekte nėra užbaigti statybos rangos darbai, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. Nr. (4)-B2-2668 informavo ieškovę, kad parama nebus suteikta, nes nėra įgyvendintos visos investicijų plane numatytos energinį efektyvumą didinančios ir kitos priemonės, t. y. darbai nėra užbaigti 100 procentų, todėl VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra negali pasirašyti paskutinio darbų priėmimo–perdavimo akto galutinei paramai suteikti. Vizualinės patikros metu buvo nustatyta, kad nėra užbaigtas cokolio šiltinimas ir jo apdaila, langų apdaila, gerbūvis, durų apdaila, įėjimų įrengimas bei stogelių apatinės dalies apdaila, bendrojo naudojimo objektų, t. y. balkonų apdaila, vėdinimo tarpo tarp cokolio profiliuočių statybos rangos darbai. Už sudarytą rangos darbų su projekto parengimu sutartį yra atsakingos sutartį sudariusios šalys – užsakovas ir rangovas, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra nėra šios sutarties šalis, todėl už visų iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra atsakinga atsakovė arba ieškovė, o VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra nesieja jokie sutartiniai santykiai su ieškove ar atsakove.
Šalies argumentai
5. Atsakovė DNSB „K6“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad dėl ieškovės UAB „Lankuva“ netinkamos kokybės darbų atsakovės DNSB „K6“ trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur, sumažinti darbų kainą pagal 2017 metų rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/07-17 19 103,36 Eur suma, priteisti atsakovei iš ieškovės 13 876,20 Eur netesybų, 17 234,12 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 37 546,57 Eur nepagrįstą praturtėjimą, 1 501,03 Eur už sunaudotą elektros energiją, iš viso 70 157,92 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
6. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neatlikus darbų per rangos sutarties 3.1 punkte nurodytus terminus, nepašalinus defektų ir neatliktų darbų per 2017 m. gruodžio 20 d. susitarime nurodytus terminus, atsakovė patyrė nuostolius. Atsakovė rangovui apmoka iš kredito lėšų, gaunamų iš banko, už kurias nuo kredito sumos mokamos palūkanos. Taigi namo gyventojai šiuo metu moka palūkanas nuo visos sumos, kai turėtų mokėti 35 procentais mažiau. Per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. birželio 25 d. bankui yra sumokėta 8 129,73 Eur palūkanų. Tuo tarpu jeigu parama atsakovei būtų suteikta laiku, atsakovė būtų mokėjusi 35 procentais mažiau palūkanų, kas sudaro 2 845,40 Eur. Ši suma laikytina atsakovės patirtu nuostoliu dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. 17/07-17 10.3 punkte nustatyta, kad jei rangovas ne dėl užsakovo kaltės vėluoja atlikti statybos darbus, rangovas moka užsakovui 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutarties vertės ir atlygina dėl to užsakovo patirtus nuostolius. Delspinigiai nuo sutarties vertės, kuri yra 385 469,06 Eur skaičiuojant juos už 180 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d., sudaro 13 876,20 Eur. Kadangi sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius, atsakovė reikalauja priteisti netesybas, kadangi jos nuostoliai iki šios dienos nėra iki gali aiškūs. Atsakovė patiria nepatogumų ne tik permokėdama palūkanas, tačiau jai teks samdytis ir naujus rangovus ieškovės neatliktų darbų pabaigimui, dėl ko gali pasikeisti ir atliktinų darbų vertė. Taip pat ieškovė privalo atlyginti atsakovei nuostolius dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) parengta ekspertizės akto išvada, ieškovės atliktų darbų trūkumų pataisymas sudaro 33 727,03 Eur pagal lokalinę sąmatą Nr. S001 ir 2 610,48 Eur pagal lokalinę sąmatą Nr. S002, iš viso – 36 337,51 Eur. 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimu šalys susitarė, kad su rangovu bus atsiskaitoma tik po to, kai bus pašalinti darbų trūkumai. Susitarimo 11 punktu šalys susitarė, kad sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais nepašalinus darbų trūkumų pagal defektinį aktą Nr. 1, užsakovas jam rangovo pervestos sumos negrąžina, ši suma laikoma iš anksto aptartais užsakovo nuostoliais dėl netinkamos kokybės darbo. Rangovas yra pervedęs užsakovui 19 103,36 Eur sumą. UAB (duomenys neskelbtini) 36 337,51 Eur nuostoliai yra didesni, nei šalys susitarė dėl iš anksto aptartų ir neįrodinėtinų nuostolių. Be to, kaip pripažįsta ieškovė savo ieškinyje susitarimo 8 punktu šalys susitarė, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitys tik tada, kai bus pašalinti atliktų darbų trūkumai. Jie nėra pašalinti iki šios dienos. Rangos sutarties 8.2 punktu šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę iš rangovui mokėtinų sumų išskaičiuoti savo nuostolius dėl netinkamos kokybės darbų. Todėl remiantis šalių susitarimu, bei konstatavus, kad rangovo netinkamos kokybės darbo trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur, bei atskaičius šias išlaidas iš rangovui mokėtinos sumos 19 103,36 Eur, t. y. šia suma sumažinus atliktų darbų kainą, atsakovė prašo priteisti iš ieškovės sumas, viršijančias ieškovės atliktų darbų vertę. Todėl ieškovė renkasi LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą savo teisės gynimo būdą ir reikalauja sumažinti darbų kainą dalimi trūkumų šalinimo išlaidų. Ta trūkumų šalinimo išlaidų suma, kuri viršija ieškovės atliktų (ir atsakovės neapmokėtų) darbų vertę, priteistina iš ieškovės. Skirtumas sudaro 17 234,12 Eur ir jis priteistinas iš ieškovės. Atsakovė, pasitelkusi statybos ekspertus UAB (duomenys neskelbtini), atliko faktinių kiekių patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad ieškovė yra deklaravusi per didelius atliktų darbų kiekius, todėl, sutinkamai su rangos sutarties sąlygomis, jie privalo būti patikslinti, bei patikslinamos rangovui mokėtinos sumos už atliktą darbą. Pagal pateikiamus skaičiavimus, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 37 546,57 Eur per daug. Ieškovė, atlikdama statybos rangos darbus, naudojosi atsakovei teikiama elektros energija, už kurią nėra atsiskaičiusi iki šios dienos. Pagal pateikiamą 2018 m. balandžio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. KRI 124 ieškovei priskaičiuota už suvartotą elektros energiją sumoje 1 501,03 Eur. Ši suma iš ieškovės priteistina remiantis rangos sutarties 5.3.15 punkto nuostatomis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė UAB „Lankuva“ nurodo, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, ir prašo patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patikslinto priešieškinio reikalavimu sumažinti darbų kainą pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/07-17 19 103,36 Eur suma (ieškinio suma) atsakovė jau pripažįsta ieškinį, t. y. pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei 19 103,36 Eur, ir kad nežymius darbų trūkumus ieškovė iki 2018 m. vasario 15 d. pašalino ir juos atsakovė priėmė, nors atsiliepime į ieškinį ir triplike tvirtino ir įrodinėjo kitaip. 2014 m. birželio 1 d. buvo paruoštas atsakovės Techninis darbo projektas „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas“, kuriame buvo paskaičiuoti numatomų atlikti darbų kiekiai. Nors patikslintas priešieškinis grindžiamas UAB (duomenys neskelbtini) kiekių patikrinimo aktu, tačiau atsakovė ekspertui aukščiau nurodytų labai svarbių bylai dokumentų neteikė, dėl ko negalima vadovautis ir pačiu UAB (duomenys neskelbtini) kiekių patikrinimo aktu. 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 15/12-31, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų už 618 710 Eur sumą. 2018 m. gegužės 28 d. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-250-544/2018 priėmė nutartį, kuria nutarė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovė savo ieškinį minėtoje byloje iš dalies grindė ieškovės paruošta lokaline sąmata „Fasadų sienų nekokybiškai atliktų darbų defektų pašalinimo darbai“ ir stogo trūkumų šalinimo darbų sąmata. Dėl šių UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų trūkumų ištaisymo šalys nesusitarė, šių trūkumų niekas taip ir neištaisė, todėl UAB (duomenys neskelbtini) akte šie trūkumai visiškai nepagrįstai priskirti ieškovei. 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimas neatitinka tikrovės, nes jame minimi atliktų darbų aktai Nr. K6-1/2017 ir Nr. K6-2/2017 bei defektiniai aktai Nr. 1 ir Nr. 2 šalių nebuvo pasirašyti, jie išvis neegzistuoja. Kad 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimas atsakovės buvo pasirašytas tik 2018 m. balandžio 9 d. patvirtina ir 2018 m. kovo 29 d. atsakovės raštas, kuriame atsakovė trečiajam asmeniui VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo nenurodo, o nurodo 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovės garantinį raštą. Taigi atsakovė nesąžiningai 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimą pasirašė tik gavusi ieškovės 2018 m. balandžio 6 d. pretenziją ir šiuo šalių jau pasirašytu susitarimu nesąžiningai grindžia patikslintą priešieškinį. Patikslintame priešieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad nevykdomi darbai buvo pasirašyti tik tikslu juos pateikti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, tačiau šalių susitarimo jie nepakeitė. Patikslintame priešieškinyje atsakovė atsisakytus darbus nesąžiningai bando pateikti kaip nekokybiškus ir neatliktus. Visiškai nepagrįstas atsakovės patikslinto priešieškinio teiginys, jog šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos vartojimo sutarties nuostatos, kadangi ji, nors ir yra juridinis asmuo, tačiau sutartį su ieškove sudarė tik atstovaudama namo butų savininkus, fizinius asmenis, darbai skirti jų poreikių tenkinimui. Vien tai, kad juridinio asmens dalyviais yra fiziniai asmenys, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Atsakovė jokių išlygų pasirašytuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nenurodė, todėl trūkumų faktu remtis nebegali. Iš UAB (duomenys neskelbtini) lokalinių sąmatų negalima suprasti, ar paskaičiuoti neatlikti darbai, ar nekokybiškai atlikti darbai. Kažkokiu būdu neatlikti darbai (atsakovės atsisakyti ieškovės darbai) tapo ieškovės atliktais darbais su trūkumais, nors atsakovė ir tretieji asmenys ieškovės atliktus darbu priėmė ir jie yra apmokėti. Ieškovė atsakovei pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atliktų defektų pašalinimo darbų lokalinę sąmatą 37 638,99 Eur sumai, tačiau šalys dėl UAB (duomenys neskelbtini) atliktų defektų pašalinimo taip ir nesusitarė. 2017 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku atsakovė ieškovės paprašė paruošti sąmatas stogo raukšlių panaikinimui ar perklojimui nauja danga, kas visiškai nepagrįstai UAB (duomenys neskelbtini) akte nurodoma kaip ieškovės atliktų darbų brokas. Be to, sutarties vykdymas buvo fiksuojamas 24 pasitarimuose. Nei viename pasitarime atsakovė nekėlė klausimų dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, todėl ir dėl šios priežasties atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 17 234,12 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kas visiškai nepagrįstai priešingai teigiama patikslintame priešieškinyje, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti 13 876,20 Eur delspinigius pagal sutarties 10.3 punktą yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė ieškovės darbus priėmė ir statybos užbaigimą patvirtino 2017 m. gruodžio 29 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-20-171229-00586, todėl jokio vėlavimo atlikti darbus nebuvo ir atsakovė skaičiuoti delspinigių neturėjo pagrindo. Jeigu jau laikyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimu buvo susitarta dėl defektų ištaisymo ir atsakovės vėliau atsisakytų darbų atlikimo, tai šie darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gegužės 31 d. (ieškinys pareikštas 2018 m. gegužės 4 d.), todėl atsakovė visiškai nepagrįstai priešieškiniu reikalaujamus delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės atsiskaitytų darbų suma, palyginus su sutarties suma, yra labai nedidelė, todėl neprotinga delspinigius skaičiuoti nuo visos sandorio sumos. Ginčo atveju nėra visų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti 37 546,57 Eur nepagrįstą praturtėjimą yra visiškai nepagrįstas. Nesuprantama, kokiais duomenimis vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini), atlikdama ieškovės atliktų darbų faktinių kiekių suvestinę, kuria ir grindžiamas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 37 546,57 Eur nepagrįstą praturtėjimą ir kuris yra vis keičiamas. Ieškovės atliktų darbų faktiniai kiekiai yra užfiksuoti atsakovės pasirašytuose atliktų darbų aktuose ir statybos darbų žurnale. Kad ieškovės atliktų darbų kiekiai atitinka tikrovę, yra patvirtinusi ir atsakovės samdyta techninė priežiūra (trečiasis asmuo KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“), todėl atliktų darbų kiekių perskaičiavimas galėjo būti atliktas tik dalyvaujant ieškovei ir trečiajam asmeniui KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ bei remiantis statybos rangos sutarties dokumentacija. Patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti 1 501,03 Eur už sunaudotą elektros energiją atsakovė grindžia tik prie priešieškinio pridėta nepasirašyta sąskaita faktūra, toks reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu priešieškinį tenkino, ieškinį atmetė, nustatė, kad dėl ieškovės netinkamos kokybės darbų atsakovės trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur, sumažino darbų kainą pagal 2017 metų rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutartį 17/07-17 19 103,36 Eur suma, priteisė atsakovei iš ieškovės 17 234,12 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 13 876,20 Eur netesybų, 37 546,57 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 1 501,03 Eur už sunaudotą elektros energiją, viso 70 157,92 Eur, priteisė atsakovei iš ieškovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (70 157,92 Eur) nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas 3 874,50 Eur už suteiktą teisinę pagalbą ir 1 312 Eur sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės 10,82 Eur valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. 17/07-17 bei 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimas dėl darbų trūkumų šalinimo. Kilus ginčui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, šalys skirtingai aiškina sudarytų sutarčių sąlygas bei jų sudarymo aplinkybes.
10. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis vertintina kaip vartojimo ranga.
11. Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl tam tikrų darbų defektų ištaisymo pagal priedą Nr. 1 ir darbų atlikimą pagal priedą Nr. 2 iki tam tikrų terminų, kaip garantą numatytų darbų atlikimui rangovas užsakovei pervedė ginčo sumą.
12. Teismas sutiko su atsakovės nurodyta pozicija, kadangi vadovaujantis tarp šalių sudarytu susitarimu, defektai iki numatyto termino pašalinti nebuvo, nebuvo tarp užsakovo ir rangovo pasirašyti statybos darbų, nurodytų defektiniame akte Nr. 1, priėmimo–perdavimo aktai, taip pat nebuvo išduota sutartimi numatyta pažyma, patvirtinanti defektų ištaisymą.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovei grąžinti jos kaip garantiją įmokėtus 19 103,36 Eur.
14. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog defektus ištaisius, atlikti darbai buvo priimti 2018 m. vasario 21 d. pasitarimo protokolu bei priėmimas fiksuotas statybos darbų žurnale.
15. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė pasinaudojo teise aptarti padarytus trūkumus kitame dokumente, t. y. susitarime, susitarimo priede Nr. 1, ir pažymėjo, kad priede Nr. 1 nurodyti darbai aiškiai detalizuoti, priedas pasirašytas ieškovės. Nurodė, kad darbai buvo atlikti su defektais ir jie buvo šalinami patvirtina ir į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovės garantinis raštas su priedu Nr. 1 ir priedu Nr. 2.
16. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susitarimas sudarytas buvo, jis atitiko šalių valią, todėl buvo vykdytinas. Susitarime nurodyti darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. K6-1/2017 ir Nr. K6-2/2017 sudaryti nebuvo, tačiau, vertinant šalių veiksmus, tai nedaro susitarimo negaliojančio, ieškovė susitarimo neginčijo, priešingai – iš atliktų veiksmų matyti, kad jį vykdė.
17. Teismas konstatavo, kad trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės padaryti trūkumai buvo konstatuoti ekspertizės išvadoje, trūkumai nustatyti ir pagal užsakovo priimtų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1–4 ir pagal susitarimo priedą Nr. 1, vadovaudamasis susitarimo 11 punktu, teismas sprendė, kad rangovui nepašalinus darbų trūkumų sutartomis sąlygomis pagal priedą Nr. 1, užsakovas rangovui ginčo sumos negrąžina ir ši suma laikoma iš anksto sutartais užsakovo nuostoliais dėl netinkamos kokybės darbo.
18. Teismas pažymėjo, jog tai, kad darbai neatlikti, atlikti su trūkumais, darbų trūkumai nėra pašalinti, patvirtina ne tik ekspertizės aktas (eksperto apžiūra vietoje yra atlikta 2018 m. gegužės 21 d., t. y. pasibaigus susitarimu numatytam terminui), bet ir liudytojo A. V. apklausa, jo telefone 2018 m. vasario 23 d. darytos nuotraukos, liudytojo S. A. parodymai, kuris patvirtino, kad vadovo nurodymu objektą paliko nepabaigę darbų, liudytojas A. B., VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2018 m. balandžio 7 d. raštas.
19. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ieškovė visus darbus buvo baigusi, ir, vertindamas šalių byloje pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, sprendė, jog labiau tikėtina aplinkybė, kad nevykdomų darbų sąmata VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai buvo pateikta tikslu patvirtinti, jog darbai šiuo metu nevykdomi, bet bus įvykdyti iki 2018 m. balandžio 27 d. bei abiem šalims vengiant neigiamų padarinių – ieškovei – nuostolių atlyginimo, atsakovei – dėl paramos suteikimo.
20. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad fiksuoti darbų trūkumai yra padaryti ne ieškovės, o buvusios rangovės UAB (duomenys neskelbtini).
21. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog pamato apšiltinimo darbų negalima vertinti kaip defekto, kadangi Statybos užbaigimo komisijai pateiktas projektas, pagal kurį pamatas turėjo būti apšiltintas vertikaliai 60 cm gylyje.
22. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kuriais atsakovė užaktuotų ir faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainų skirtumą – 37 546,57 Eur – prašo priteisti iš ieškovės vadovaudamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė deklaravo didesnius atliktų darbų kiekius, negu faktiškai atlikti darbai, todėl atsakovės reikalaujamos grąžinti lėšos buvo sumokėtos ieškovei nesant prievolės pagal statybos rangos sutartį šalis siejusius sutartinius statybos rangos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 37 546,57 Eur už faktiškai neatliktus darbus.
23. Atsižvelgdamas į tai, jog sutartimi buvo numatytas aiškus darbų pabaigimo terminas, susitarimu šis terminas pakeistas nebuvo, ir nustatęs aplinkybes, jog rangovas sutarties 3.1. punkte numatytą sąlygą vykdė netinkamai bei šalys sutarties 10.3. punkte susitarė dėl 3.1. punkte numatytos sąlygos vykdymo pasekmių, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 0,02 procento 13 876,2 Eur dydžio netesybas skaičiuojant už 180 dienų (nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d.).
24. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamo terminų netesybų dydžiui nustatyti skaičiavimo ir dėl per didelių netesybų. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartį ir susitarimą sudarė laisva valia, duomenų, kad ieškovė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl netesybų dydžio, nebuvo, bei nurodė, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuris sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Be to, akcentavo tai, kad darbų įvykdymo terminas užsakovui buvo esminė sąlyga, nes užsakovas dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje daugiabučių namų modernizavimo programoje ir dėl terminų pažeidimo patiria nuostolius.
25. Teismas sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti suma už sunaudotą elektros energiją vertintina, kaip įrodyta ir priteistina iš ieškovės, nes ieškovė savo paskaičiavimų teismui nepateikė, deklaratyviai nurodė, kad atsakovės reikalavime nurodyta suma yra nepagrįsta, taigi ieškovė šių skaičiavimų nenuginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lankuva“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad statybos darbų užsakovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, t. y. juridinis asmuo, bet galutinis paslaugos gavėjas yra ne bendrija, o daugiabučio namo butų savininkai, fiziniai asmenys, kuriems ir kilo pareiga apmokėti už namo renovaciją bei kurių poreikiams tenkinti buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Ši teismo išvada pagrįsta tik spėjimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės namo savininkų identifikavimas nebuvo atliekamas. Tarp atsakovės namo savininkų gali būti ir juridinių asmenų, kuriems vartojimo rangos santykiai netaikytini.
26.2. Spėjimu paremta teismo išvada, jog atlikti namo renovacijos darbai nebus naudojami verslo reikalams, profesiniams poreikiams tenkinti. Visų pirma, jeigu atsakovės namo patalpos nuosavybės teise priklauso ir juridiniams asmenims, tai tokių patalpų naudojimas verslo reikalais preziumuojamas. Antra, ir fiziniai asmenys gali nuosavybės teise priklausančias patalpas naudoti profesionaliems poreikiams tenkinti, nuomoti ir pan. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu.
26.3. Statybos rangos darbų sutartis buvo sudaryta dėl namo išorės darbų atlikimo, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės, kuri nėra tiesiogiai naudojama fizinio asmens asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Dėl tos priežasties bendrija – juridinis asmuo, bet ne atsakovės namo savininkai – fiziniai asmenys, su ieškove ir sudarė namo renovacijos darbų sutartį, todėl sprendime minima kasacinio teismo praktika ginčo atveju netaikytina.
26.4. Vien tai, kad atsakovės, kaip juridinio asmens, dalyviais yra fiziniai asmenys, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo atveju buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. O jeigu jau ginčo santykiams būtų taikomos vartojimo rangos nuostatos, tai visi atsakovės namo savininkai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir turėjo būti įtraukti į procesą bent jau suinteresuotais asmenimis.
26.5. Garantinį raštą, bet ne susitarimą, atsakovė teikė ir UAB (duomenys neskelbtini) darbų kokybės ir kiekybės patikrinimui, todėl visiškai pagrįsta sprendimo išvada, kad šalys buvo sutarusios dėl smulkių trūkumų iki 2018 m. vasario 15 d. ištaisymo ir neatliktų darbų pabaigimo iki 2018 m. gegužės 31 d., tačiau ne pagal 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimą, bet pagal 2017 m. gruodžio 20 d. garantinį raštą. Todėl teismas visiškai nepagrįstai šalių įsipareigojimus grindė ir išvadas darė 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo pagrindu.
26.6. Tik baigus visus darbus ir ištaisius trūkumus grąžinimai rejestrai užsakovui, todėl ir patvirtina, kad ir smulkūs trūkumai ieškovės buvo ištaisyti ieškovės įsipareigotu laiku, todėl visiškai nepagrįsta sprendimo išvada, jog ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. garantiniu raštu įsipareigotų smulkių defektų nepašalino.
26.7. Sprendime UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 9 d. aktas Nr. 18-10/07 visiškai nepagrįstai įvardijamas ekspertizės aktu. Teismas netinkamai, kaip įrodymą, įvertino šį aktą, kurio pagrindu tenkino patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų nustatymo.
26.8. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad šalys nebuvo sutarusios dėl likusių darbų nebevykdymo. O ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra 2018 m. balandžio 27 d. raštu pripažino, jog sutinka, kad projekto įgyvendinimas baigtas 2017 m. gruodžio 29 d., surašius statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-171229-00586, t. y. sutinka, kad ieškovė atliko visus sutartinius įsipareigojimus.
26.9. Kad atsakovės gauta pinigų suma UAB (duomenys neskelbtini) padarytų defektų pašalinimui būtų panaudota, byloje duomenų nėra. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad šalys nesitarė dėl UAB (duomenys neskelbtini) nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo ir niekas šių trūkumų netaisė, todėl visiškai nepagrįstai teismas sprendime konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustos šalys nurodė, jog prieš pasirašant sutartį buvo aptarti buvusio rangovo atlikti darbai, ieškovė pateikė teismui duomenis apie buvusio rangovo atliktų darų trūkumus ir tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė tuos trūkumus taisė. Ši ginčui labai svarbu teismo padaryta išvada prieštarauja ne tik atsakovų atstovų teiginiams, bet ir kitoms faktinėms bylos aplinkybėms.
26.10. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad ekspertas atlikdamas ekspertizę turėjo duomenis, kokie darbai buvo atlikti buvusio rangovo. Priešingai, liudytojas A. Z. 2018 m. kovo 2 d. teismo posėdyje teigė, kad apie UAB (duomenys neskelbtini) nekokybiškai atliktus darbus ir Panevėžio teismo atsakovei priteistas sumas nebuvo informuota.
26.11. Ieškovės pagal „A“ laidos detalės pakeitimus atlikti darbai negali būti vertinami kaip defektas, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
26.12. Teismas visiškai nepagrįstai į priteistas trūkumų šalinimo išlaidas įtraukė ir ieškovės neatliktus darbus, kuriuos atsakovės nusamdytas A. B. ir kiti rangovai pabaigė. Taigi gavosi, kad už neatliktus darbus ieškovė dar turi susimokėti ir ne sutartyje nustatytomis kainomis, o didesnėmis pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 9 d. akte Nr. 18-10/07 nurodytas, 2018 m. kovo 1 d. kainų lygiu UAB (duomenys neskelbtini) nustatytas, kainas. Pagal tokį teismo sprendimą atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita.
26.13. Teismas, sumažindamas darbų kainą, kaip ir pripažino ieškinį, kad vis tik atsakovė yra skolinga ieškovei ieškinio sumą, t. y. ieškovė ištaisė smulkius trūkumus, nurodytus 2017 m. gruodžio 20 d. garantinio rašto priede Nr. 1, todėl visiškai nepagrįstai skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.
26.14. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje praktiškai nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimo.
26.15. Ginčo atveju nėra visų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų, kas visiškai nepagrįstai konstatuota sprendime.
26.16. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė deklaravo didesnius atliktų darbų kiekius, negu faktiškai atlikti darbai, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovės reikalaujamos grąžinti lėšos buvo sumokėtos ieškovei nesant prievolės pagal statybos rangos sutartį šalis siejusios sutartinius statybos rangos teisinius santykius.
26.17. Atliekamų darbų kiekiai buvo nustatyti techniniame darbo projekte. Atliekamų darbų kiekius patikrino techninio darbo projekto ekspertizė. Atliekamų darbų kiekius tikrino ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra. Šalys sutartimi ir prie jos pridėtomis šalių pasirašytomis lokalinėmis sąmatomis susitarė dėl atliekamų darbų kiekių. Atliekamų darbų kiekiai nurodyti ir statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose, kuriuos pasirašė ne tik atsakovė, bet ir techninės priežiūros atstovas. Teismas šiais dokumentais, priimdamas sprendimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, visiškai nepagrįstai nesivadovavo, o vadovavosi nepatikimu UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 9 d. aktu Nr. 18-10/07, tiksliau tik jo priedu, nes pačiame akte išvados dėl atliktų darbų kiekių nėra.
26.18. Atsakovė ieškovės darbus priėmė ir statybos užbaigimą patvirtino 2017 m. gruodžio 29 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-20-171229-00586, todėl jokio vėlavimo atlikti darbus nebuvo ir atsakovė skaičiuoti delspinigių neturėjo pagrindo, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
26.19. Teismas, konstatuodamas, jog šalys susitarimu nebuvo pakeitę terminų, bet konstatuodamas, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovė smulkius trūkumus ištaisys iki 2018 m. vasario 15 d., o nepradėtus vykdyti likusius darbus atliks iki 2018 m. gegužės 31 d., prieštarauja pats sau. Nebūtina pasirašyti sutarties pakeitimą, kad šalys pakeistų sutartinius įsipareigojimus. Tam užtenka ir atskiro šalių susitarimo, kuris ginčo atveju ir buvo sudarytas garantinio rašto pagrindu.
26.20. Ieškovė smulkius trūkumus ištaisė iki 2018 m. vasario 15 d., o nuo ieškovės nepradėtų vykdyti darbų atsakovė atsisakė, nors jie turėjo būti įvykdyti iki 2018 m. gegužės 31 d., todėl visiškai nepagrįstai netesybos paskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 23 d. Be to, atsakovės atsisakytų darbų suma sudarė tik 20 749,62 Eur, todėl netesybų skaičiavimas nuo visos 385 469,06 Eur sandorio sumos prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota sprendime.
26.21. Kaip teisingai nurodoma sprendime, šalys buvo susitarusios, jog ieškovė savo sąskaita įsirengs elektros apskaitos skaitiklį ir darbų atlikimo laikotarpiu už suvartotą elektros energiją apmokės pagal skaitiklio parodymus, tačiau vėliau atsakovė apmokėjimo už ieškovės suvartotą elektros energiją atsisakė ir nereikalavo, kad ieškovė įsirengtų skaitiklį ir mokėtų pagal skaitiklio parodymus. Atsakovės teismui pateikta sąskaita yra niekieno nepasirašyta, neaišku iš kur paimti joje nurodyti duomenys. Ne ieškovė turėjo įrodinėti šį priešieškinio reikalavimą ir teikti savo paskaičiavimus, kas visiškai nepagrįstai nurodoma sprendime, o atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
26.22. Atsakovė pareiškė 70 157,92 Eur sumos patikslintą priešieškinį, todėl turėjo sumokėti 1 277 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 1 312 Eur žyminį mokestį. Teismas, tenkindamas patikslintą priešieškinį, privalėjo atsakovės 35 Eur suma permokėtą žyminį mokestį grąžinti atsakovei, bet ne jį priteisti iš ieškovės, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.
Atsiliepimas
27. Atsakovė DNSB „K6“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodo kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
27.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šioje byloje netaikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos. Galutinis paslaugos gavėjas yra ne bendrija, o butų savininkai, kuriems ir kilo pareiga apmokėti už namo renovaciją, dėl ko sutarties pripažintina vartojimo sutartimi ir ginčo santykiams taikytinos vartojimo rangą numatančios teisės normos.
27.2. Apeliantės argumentas, kad namo butų savininkai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, yra nepagrįstas. Rangos sutartį su ieškove sudarė būtent DNSB „K6“, būtent jai namo butų savininkai pavedė sudaryti sutartį su visomis iš jos kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
27.3. Apeliantės cituojamas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo išvados nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Atsiliepimas
27.4. Siekiant teisingai nustatyti šalių valią bei įvertinti šalių sudarytus susitarimus dėl trūkumų šalinimo, būtina vertinti ir šalių veiksmus, buvusius iki šių susitarimų pasirašymo. Todėl atsiliepime nurodomos ir priežastys, lėmusios 2017 m. gruodžio 20 d. susitarimo, kurį apeliaciniu skundu ginčija apeliantė, aplinkybės.
Šalies argumentai
27.5. Apeliantė teigia akivaizdžią netiesą, kad iki 2018 m. vasario 15 d. pašalino defektus, nurodytus 2017 m. gruodžio 20 d. susitarime ir garantiniame rašte.
27.6. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB (duomenys neskelbtini) parengtas dokumentas, kuris įvardintas kaip eksperto išvada nėra eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėta išvada yra tiriamojo pobūdžio, bei atlikta asmenų, kuriems suteikta teisė eiti statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, ji laikytina byloje rašytiniu įrodymu.
27.7. Apeliantė teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad, neva, atsakovė atsisakė dalies darbų pagal sutartį, kad toks atsisakymas buvo patvirtintas šalių pasirašytomis nevykdomų darbų sąmatomis, negana to, 2019 m. balandžio 2 d. posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog tokį atsisakymą priėmė trečiasis asmuo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, kuri, pasak jo, buvo sutarties šalimi. Ieškovė teigė, kad tokį atsakovės atsisakymą lėmė tai, kad už darbus, numatytus priede Nr. 2 atsakovei nebūtų suteikta valstybės parama, dėl ko ji, neva, buvo informuota dar prieš sudarant sutartį. Tokia ieškovės interpretacija yra visiška netiesa, ji prieštarauja tiek pateiktiems įrodymams, tiek ir logikai.
27.8. Apeliantė bandė klaidinti teismą, kad, neva, UAB (duomenys neskelbtini) akte nurodyti ne UAB „Lankuva“ padaryti trūkumai, o buvusio rangovo UAB (duomenys neskelbtini) trūkumai, už kuriuos su atsakove yra atsiskaityta. Nors pirmosios instancijos teismas ir neteisingai nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė tuos trūkumus taisė, kadangi iš tiesų tarp šalių niekada nebuvo kilęs ginčas, kad šalys nesitarė, jog UAB „Lankuva“ ištaisys UAB (duomenys neskelbtini) trūkumus. Manytina, kad būtent tai teismas ir turėjo omenyje, neteisingai išsireikšdamas, jog tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad trūkumus ieškovė taisė, nors turėjo būti parašyta, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog ieškovė tų trūkumų netaisė. Tačiau esmė ta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlikti trūkumai niekaip nesusiję su nagrinėjama byla.
27.9. Ieškovės veiksmai, pateikiant Statybos užbaigimo komisijai projektą, parengtą UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurį pamatas turėjo būti apšiltintas vertikaliai 60 cm gylyje su įrašais „Taip pastatyta“, be to, įtraukiant į įrašus atliktų darbų žurnale ir paslėptų darbų aktuose darbus, kurie turėjo būti atlikti pagal pirminį UAB (duomenys neskelbtini) parengtą projektą, patvirtina, kad šalys nesusitarė dėl kito pamatų apšiltinimo būdo, ir ieškovė pamatus privalėjo apšiltinti pagal pagrindinio projekto sprendinį.
27.10. Byloje nustačius, kad ieškovė deklaravo didesnius atliktų darbų kiekius, nei realiai yra atlikusi darbų, darytina išvada, kad ji atsakovės sumokėtas sumas gavo be teisinio pagrindo, nes realiai darbų, už kuriuos jai apmokėta, nėra atlikusi, dėl ko ir šioje byloje yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo normas. Be to, kaip minėta, teisė perskaičiuoti atliktų darbų kiekius užsakovui priklauso ir pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės statybos rangos darbų sutarties Nr. 17/07-17 5.1.1 punktą.
27.11. Kadangi sutinkamai su CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius, atsakovė reikalauja priteisti netesybas, kadangi jos nuostoliai iki šios dienos nėra iki gali aiškūs. Atsakovė patiria nepatogumų ne tik permokėdama palūkanas, tačiau jai teko samdytis ir naujus rangovus ieškovės neatliktų darbų pabaigimui, dėl ko pasikeitė darbų vertė, todėl atsakovė turi teisę į delspinigius pilna apimtimi nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė neįvykdė darbų ir per papildomai nustatytą terminą iki 2018 m. vasario 15 d., o darbų, numatytų priede Nr. 2, iš viso neatlikinėjo, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, todėl ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą į delspinigių atlyginimą.
27.12. Apeliantės argumentai, kad, neva, neaišku iš kur atsakovė gavo duomenis, patvirtinančius sąskaitoje nurodytas sumas, yra nepagrįsti. Atsakovė, teikdama paskaičiavimus, rėmėsi ESO pateiktomis išklotinėmis apie deklaruotus elektros kiekius, o energijos kiekio padidėjimą, atsakovė paskaičiavo išvedusi mėnesio vidurkį.
27.13. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad, neva, atsakovė atsisakė reikalauti iš ieškovės atlyginimo už sunaudotą elektros energiją. Tokių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, tokie teiginiai prieštarauja ir logikai, nes akivaizdu, kad ieškovė naudojo atsakovei tiekiamą elektros energiją savo verslui, todėl privalo už ją atsiskaityti. Tokią pareigą numato ir šalių sudaryta sutartis, kurios šalys niekada nepakeitė.
27.14. Apeliantės teiginiai, kad, neva, darbai atsakovės buvo priimti darbų atlikimo aktais, dėl ko, pasak jos, tai patvirtina darbų kokybę, paneigti atsiliepimo 48–60 punktuose, kadangi trūkumai buvo konstatuoti šalių susitarimu ir ieškovės garantiniu raštu, kai kurie trūkumai buvo paslėpti, kai kurie atsirado vėliau, taigi darbų priėmimo–perdavimo aktai nepatvirtina fakto, kad darbai atlikti be trūkumų.
Atsiliepimas
28. Trečiasis asmuo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
28.1. Už sudarytą rangos darbų su projekto parengimu sutartį yra atsakingos sutartį sudariusios šalys – atsakovė ir apeliantė, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra nėra šios sutarties šalis, todėl už visų iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra atsakinga atsakovė arba apeliantė, o VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros nesieja jokie sutartiniai santykiai su apeliante ar atsakove.
28.2. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės remiasi ne neteisingu aktualių ginčui teisės normų aiškinimu ir taikymu, o įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.
Šalies argumentai
28.3. Apeliantė, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl statybų rangos pripažinimo vartojimo statybų ranga, klaidingai preziumavo, jog galutiniai gavėjai yra fiziniai asmenys, pati pateikia tik deklaratyvius teiginius, nepaneigiančius teismo padarytų išvadų.
28.4. Teisiškai nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne rašytiniais, bet rašytiniams įrodymams prieštaraujančiais liudytojų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
29. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321 322 straipsniai).
31. Atsakovė DNSB bendrija „K6“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis apie V. D. kvalifikacijos galiojimą – išrašą iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų ir prašo prijungti jį prie bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateiktu nauju įrodymu atsikertama į ieškovės tik apeliaciniame skunde pareikštus argumentus, jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
32. Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymo; ginčui aktuali šio įstatymo redakcija, galiojusi 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu) 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje numatyta sprendimų priėmimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal CK 4.84 straipsnį paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – bendrijų įstatymas) aktualios redakcijos 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.
33. 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė DNSB „K6“ (toliau – Bendrija arba užsakovė) su ieškove UAB „Lankuva“ (toliau – ieškovė, rangovė arba apeliantė) sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/07-17 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, techninį darbo projektą, šalių suderintas lokalines darbų sąmatas, įkainotos veiklos grafiką, specifikacijas atlikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų už 385 469,06 Eur, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1 punktas).
34. Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, Sutarties nuostatas, byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, Bendrija, kuri įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, yra tinkama atsakovė, o apeliantės argumentai dėl butų savininkų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis atmetami kaip nepagrįsti (Bendrijų įstatymų 4 straipsnio 1 dalis).
35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino Sutartį vartojimo sutartimi, sprendime plačiai aptarė vartojimo rangos nuostatas, tačiau vartojimo rangą nustatančių teisės normų iš esmės netaikė. Apeliaciniame skunde nėra aiškiai nurodoma, kokią įtaką aptariamas reglamentavimas turėjo galutinėms teismo išvadoms. Skunde taip pat neatskleista, kaip ginčo santykius įtakotų vartojimo teisės normų taikymas Sutarčiai. Todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, tačiau pažymi, kad sprendime nurodytos kasacinio teismo nutartys nagrinėjamoje byloje nelaikytinos taikytinu precedentu, nes nagrinėjamoje byloje išnagrinėtos ir nurodytose kasacinio teismo nutartyse konstatuotos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
36. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, kt.).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis šiomis kasacinio teismo suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (nutarties 36 pastraipa) bei šalis siejančios Sutarties sąlygų visuma turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia joms sudarant Sutartį ir prisiimant iš tokios Sutarties kylančius įsipareigojimus.
38. Sutartyje šalys susitarė, kad statybos darbų pradžia – per 2 darbo dienas po sutarties pasirašymo, darbų pabaiga – iki 2017 m. gruodžio 15 d. (Sutarties 3.1 punktas). Rangovas patvirtino savo supratimą, jog statybos darbų įvykdymo terminai, nurodyti „Kalendoriniame statybos darbų vykdymo grafike“, yra ypatingai svarbūs ir esminiai, nes nuo jų tinkamo įvykdymo priklauso paramos dydis (kompensacija) energiją taupančioms priemonėms; Sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai yra esminė šios Sutarties sąlyga (Sutarties 3.2 punktas). Rangovui išsamiai buvo išaiškinta, kad užsakovas dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą reglamentuojantys teisės aktai, taisyklės ir kt. dokumentai nustato 40 proc. paramą (kompensaciją) energiją taupančioms priemonėms (Sutarties 10.11 punktas). VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. (4)-B2-5960 informuoja, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 1993 m. lapkričio 29 d. patvirtintu investicijų planu, numatytu investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms suma yra 632 851,49 Eur, ir apibendrinant tai, kas rašte išdėstyta, daro išvadą, kad jeigu projektas bus įgyvendintas po 2017 m. liepos 1 d., bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., bus kompensuota 35 proc. investicijų. Taigi darbų vykdymo terminas užsakovei (Bendrijai) buvo esminė Sutarties sąlyga, kadangi dėl laiku neįvykdytų darbų atsakovė galėjo netekti paramos.
39. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra visiškai įtikinamas atsakovės aiškinimas, kad dėl laiku neatliktų darbų atsakovei siekiant neprarasti paramos, šalys ieškojo išeities priduoti statybos darbus, pasirašant darbų priėmimo aktus, nors darbai ir atlikti nekokybiškai, kai kurie darbai neatlikti.
40. 2017 m. gruodžio 20 d. šalys sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė, kad rangovas, vykdydamas savo pareigą neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, įsipareigoja iki 2018 m. vasario 15 d. atlikti statybos rangos darbus, nurodytus defektiniame akte Nr. 1 ir iki 2018 m. gegužės 31 d. – nurodytus defektiniame akte Nr. 2 (Susitarimo 2 5 punktai). Šis Susitarimas parengtas raštu ir pasirašytas abiejų šalių atstovų, o Susitarimo priedai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie yra neatskiriama Susitarimo dalis (Susitarimo 3 punktas), yra pasirašyti rangovo direktoriaus M. R.. Pažymėtina, kad Susitarimo 8 punkte šalys numatė, kad darbų priėmimo tvarkai ir terminų skaičiavimui, darbų kainos nustatymui, atsiskaitymo tvarkai ir terminams yra taikomos Sutarties sąlygos, kurios galioja tiek, kiek neprieštarauja Susitarimui, 15 punktu susitarė, kad vykdant Susitarimą jo šalims galioja visos Sutarties sąlygos pilna apimtimi tiek, kiek jų nepakeitė Susitarimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarydamos Susitarimą šalys susitarė dėl tam tikrų darbų defektų ištaisymo pagal priedą Nr. 1 ir darbų atlikimą pagal priedą Nr. 2 iki tam tikrų terminų, o kaip garantą numatytų darbų trūkumų šalinimui rangovas užsakovei pagal Susitarimo 10 punktą 2017 m. gruodžio 22 d. pervedė 19 103,36 Eur sumą.
41. 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovė išrašė garantinį raštą, pagal kurį įsipareigojo Priede Nr. 1 numatytų darbų trūkumus pašalinti iki 2018 m. vasario 15 d. ir pervesti susidariusią sumą be PVM į bendrijos sąskaitą kaip garantą, kad visi defektai bus ištaisyti, ką ir padarė 2017 m. gruodžio 22 d. pavedimu, o nepradėtus vykdyti Priede Nr. 2 išvardintus darbus įsipareigojo atlikti iki 2018 m. gegužės 31 d. Pažymėtina, kad tiek Susitarimo, tiek garantinio rašto priedai Nr. 1 ir Nr. 2 yra tapatūs dokumentai. 2018 m. kovo 29 d. Bendrijos pateiktame rašte VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai vienu iš jo priedų yra pateiktas ir 2017 m. gruodžio 20 d. rangovo UAB „Lankuva“ garantinis raštas su Priedais Nr. 1 ir Nr. 2. Tai, kad buvo pateiktas garantinis raštas, o ne Susitarimas, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovės teisės ir pareigos numatytos Sutartyje ir vėlesniuose šalių susitarimuose, o ne Investiciniame plane. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Susitarime yra netikslumų, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, priėmimo–perdavimo aktai Nr. K6-1/2017 ir Nr. K6-2/2017 sudaryti nebuvo, netiksliai defektiniais aktais įvardyti Priedai Nr. 1 ir Nr. 2, nedaro tokio Susitarimo negaliojančiu, nes jame aiškiai išreikšta šalių valia, Susitarimas iš esmės pakartotas ieškovės pateiktame garantiniame rašte, jis buvo vykdomas ieškovei pervedus lėšas kaip garantą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šalių įsipareigojimus grindė ir išvadas darė 2017 m. gruodžio 20 d. Susitarimo pagrindu.
42. Apeliantės argumentai, kad iki 2018 m. vasario 15 d. ji pašalimo defektus, nurodytus 2017 m. gruodžio 20 d. Susitarime ir garantiniame rašte yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.
43. Darbų po trūkumų pašalinimo priėmimas yra aiškiai reglamentuotas tiek Susitarimo 7 ir 8 punktuose, tiek Sutarties 4.3, 4.7 punktuose. Pašalinęs darbų, nurodytų priede Nr. 1, trūkumus, rangovas privalėjo šiuos darbus perduoti užsakovui remiantis Susitarimo bei Sutarties nuostatomis, tačiau rangovo ir užsakovo pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų, užsakovo išduotos pažymos, patvirtinančios defektų ištaisymą, byloje nėra. Darbų užbaigimo ištaisius visus priede Nr. 1 nurodytus trūkumus ir jų perdavimo nepatvirtina nei pasitarimų protokolai, nei įrašai statybos darbų žurnale. Kaip matyti iš 2018 m. vasario 21 d. pasitarimo protokolo- ataskaitos Nr. LAN 23, rangovas į pasitarimą neatvyko, o 2018 m. balandžio 10 d. pasitarimo protokolą-ataskaitą Nr. LAN 24 užsakovas ir rangovas atsisakė pasirašyti. Išvadą, kad ieškovė neperdavė atsakovei statybos darbų žurnalo su priedais bei kitų dokumentų, pagrindžia byloje esantis ieškovės 2018 m. vasario 21 d. parengtas atsakovei pateikiamų dokumentų rejestras, kuriame nėra Bendrijos atstovo parašo, o taip pat aplinkybė, kad statybos darbų žurnalo originalą su Priedais Nr. 1 ir Nr. 2 teismui pateikė ieškovė 2018 m. spalio 29 d. Statybos darbų žurnalo Nr. LAN-1, priede Nr. 1 surašyti paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 31–35, priede Nr. 2 – aktai Nr. 36, Nr. 37 nepasirašyti nei rangovo, nei užsakovo, kas taip pat paneigia apeliantės teiginius, kad įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, jog atliktų darbų trūkumai buvo pašalinti. Statybos darbų vadovas S. A. negalėjo tiksliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių aktai nepasirašyti (išklausytas 2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24:10 min).
44. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB (duomenys neskelbtini)parengtame dokumente ekspertų A. Z. ir V. D. pateiktos išvados nėra eksperto išvados CPK 216 straipsnio prasme, tačiau pats ekspertizės ar eksperto įvardijimas dokumente nepaneigia jo kaip įrodymo leistinumo: toks vertinamas kaip rašytinis įrodymas byloje ir toks įrodymo vertinimas atitinka kasacinio teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010 ir kt.).
45. UAB „(duomenys neskelbtini) parengtame 2018 m. liepos 18 d. akte Nr. 18-05/09 2.1 punkte nurodyta, kad ekspertui buvo pateikta užduotis patikrinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų pastato renovacijos darbų kokybę ir nustatyti atliktų renovacijos darbų kiekius pagal pateiktą suderinimo su rangovu aktą. Akte pažymėta, kad statinio ekspertas A. Z., dalyvaujant Bendrijos pirmininkui A. L., 2018 m. gegužės 21 d. gyvenamajame name apžiūrėjo atliktus pastato renovacijos darbus ir nustatė esančius statybinius trūkumus ir neužbaigtus darbus (nurodyti lentelėje Nr. 1). Akto išvadose nurodyta, kad vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, 2018 m. kovo 1 d. kainų lygiu, paskaičiuota, kad statybos darbų, reikalingų rangos būdu pašalinti trūkumus ir užbaigti nebaigtus darbus, kurie nurodyti šio akto lentelėje Nr. 1, sąnaudos yra 23 162,20 Eur; šios sumos pagrindimui prie Akto pateikiama lokalinė sąmata S001. UAB (duomenys neskelbtini) parengto kito – 2018 m. spalio 9 d. akto Nr. 18-10/07, kuriame nurodyta ta pati apžiūros vietoje atlikimo data (2018 m. gegužės 21 d.), kuriame nurodyta ta pati užduotis, ją papildant – patikrinti rangovo atliktų darbų aktavimą, išvadose teigiama, kad vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, 2018 m. kovo 1 d. kainų lygiu, paskaičiuota, kad statybos darbų, reikalingų rangos būdu pašalinti trūkumus ir užbaigti nebaigtus darbus, reikalingos sąnaudos yra 42 123,66 Eur, o pataisyti nekokybiškai atliktus darbus reikia 2 610,48 Eur; šių sumų pagrindimui prie Akto pateikiama lokalinė sąmata „Nebaigtų ir neatliktų darbų sąnaudos“ S001 42 123,66 Eur sumai ir lokalinė sąmata „Nekokybiškai atliktų darbų sąnaudos“ S002 yra 42 123,66 Eur. Jau nagrinėjant bylą teisme, atsakydamas į Bendrijos advokatės 2018 m. spalio 10 d. raštą, UAB (duomenys neskelbtini) ekspertas A. Z. sudarė trūkumų ir nebaigtų darbų lokalinę sąmatą „Priimti pagal aktus 1–4 ir garantinio rašto priedą Nr. 1“ S001 33 727,03 Eur sumai ir lokalinę sąmatą „Užsakovo nepriimti darai (garantinio rašto priedas Nr. 2)“ S003 8 405,64 Eur sumai. Tokiu būdu buvo išskirta sąmatinė vertė neatliktų darbų, kurie užsakovo buvo priimti pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 1–4 ir nurodyti Priede Nr. 1 bei darbų, kurie užsakovo nebuvo priimti, t. y. nurodyti Priede Nr. 2. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. Z. dėl skirtingų išvadų paaiškino (išklausytas 2018 m. balandžio 2 d. garso įrašas nuo 54:58 min), kad į 2018 m. spalio 9 d. Aktą yra įtrauktos naujos pozicijos, nauji trūkumų šalinimo darbai, patikslinti darbų atlikimo kiekiai. Jo Akto lentelėje Nr. 1 nurodyti trūkumai – netinkamas pamato šiltinimas, pamatinės membranos neįrengimas, aparatinės sienų neapšiltinimas, betoninė sienutė įrengta be pamatų, nekokybiškai įrengta nuogrindų pagrindas, fasadinių sienų ir cokolio apšiltinimas atliktas nesilaikant projektinio sprendinio nėra akivaizdūs, jie yra įtraukti į paslėptų darbų aktus. Akto lentelėje Nr. 1 pateikiami duomenys (betoninė sienutė neperdaryta, kaip nurodyta projekte..., atlikti projekte numatytą cokolio apdailą, atlikti TDP numatytus darbus ir kt.) bei liudytojo A. Z. parodymai leidžia teigti, kad A. Z. vertino ir projektinę dokumentaciją, turėjo techninį projektą. Šis liudytojas parodė, kad jam buvo pavesta atkilti būtent UAB „Lankuva“, bet ne prieš tai buvusio rangovo, atliktų darbų kokybės patikrinimą, tuos darbus buvo galima išskirti ir įvertinti. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) Akte nurodytus darbus, kurių trūkumai nustatyti, atliko UAB „Lankuva“, pripažino ir šios bendrovės vadovas M. R.. Tai, kad dalis trūkumų išryškėjo vėliau, patvirtino ir 2018 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje liudytojas A. B., nurodęs, kad dėl netinkamai įrengtos lietaus surinkimo sistemos nutrupėjo dalis stogelio prie durų apdailos (Akto lentelės Nr. 1 14 pozicija).
46. Pažymėtina ir tai, kaip jau minėta, kad, kaip garantą numatytų darbų trūkumų šalinimui, rangovas užsakovei pagal Susitarimo 10 punktą 2017 m. gruodžio 22 d. pervedė 19 103,36 Eur sumą (su PVM tai būtų 23 115,07 Eur). Taigi pati apeliantė trūkumus, kuriuos ji laiko smulkiais defektais, įvertino 19 103,36 Eur. Rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad paaiškėjo trūkumai, kurie nėra akivaizdūs (pamatas neizoliuotas pamatine membrana, betoninės sienutės įrengimas be pamatų ir kt.) ir kurie išryškėjo vėliau (įtrūkis cokolio apšiltinimo sluoksnyje, vandens nuvedimas drėkina pamatą ir kt.). Bendrija į bylą yra pateikusi faktines trūkumų šalinimo išlaidas, kurios 2018 m. vasario–gruodžio mėn. sudarė 32 168,59 Eur. Kadangi tai ne visos jos išlaidos, nes ne visi darbai yra baigti, Bendrija remiasi UAB (duomenys neskelbtini) atliktu paskaičiavimu.
47. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs, kad eksperto sudarytoje lokalinėje sąmatoje Nr. S001 trūkumų ir nebaigtų darbų sąnaudos pagal užsakovo priimtų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1–4 ir Priedą Nr. 1 sudaro 33 727,03 Eur, nebaigtų ir nekokybiškai atliktų darbų pagal lokalinę sąmatą Nr. S002 sudaro 2 610,48 Eur, viso 36 337,51 Eur; atsakovė pateikė į bylą defektų taisymo sąnaudų suvestinę 32 168,59 Eur sumai bei įrodymus dėl patirtų išlaidų, o kadangi ne visi defektai yra pašalinti atsakovė vadovaujasi UAB (duomenys neskelbtini) eksperto išvadomis; ieškovė priešingų duomenų byloje neteikė, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepareiškė prašymo skirti byloje statybos technologinę teismo ekspertizę (tokį prašymą ji galėjo pareikšti ir apeliaciniame skunde), o pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą, nepripažinti trūkumų ir jų šalinimo apimčių, kainos, todėl šioje byloje vadovaujasi tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylą, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) išvadomis. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 4.6 punktą, nepašalinus statybos darbų trūkumų ar pašalinus nepilnai, užsakovas turi teisę kviesti atestuotą ekspertą, kuriuo išvadomis remiantis, apskaičiuoja savo nuostolius ir turi teisę pareikalauti rangovo padengti šiuos nuostolius ir ekspertizės bei kitas su tuo susijusias išlaidas.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, savarankiškas reikalavimas nustatyti, kad dėl ieškovės netinkamos kokybės darbų Bendrijos trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337, 51 Eur, pareikštas priešieškinio forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių (sumažinti darbų kainą, užsakovo teisės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija šiais aspektais nepasisako) (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). Pakanka, kad argumentai, pagrindžiantys trūkumų šalinimo išlaidas, būtų pateikti šalies procesiniame dokumente ir juos teismas privalės įvertinti (CPK 265 straipsnis). Dėl šių priežasčių atsakovės šis priešieškinio reikalavimas negalėjo būti priimtas, o jo dalykas turėjo būti vertinamas kaip vienas iš atsakovės priešieškinio argumentų. Todėl sprendimo dalis, kuriuo aptariamas priešieškinio patenkintas, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina.
49. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) Akte nurodyti ne UAB „Lankuva“ padaryti trūkumai, o buvusio rangovo UAB (duomenys neskelbtini) trūkumai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-250-544/2018 turinio ir toje byloje UAB „Lankuva“ sudarytos lokalinės sąmatos sisteminė analizė (CPK 179 straipsnio 3 dalis) su UAB (duomenys neskelbtini) Akto Lentelės Nr. 1 duomenimis, o taip pat antstolio S. U. 2017 m. birželio 20 d. faktinių konstatavimo protokole fiksuotos aplinkybės ir vaizdų fiksavimas nuotraukose, UAB (duomenys neskelbtini) parengtuose namo fasado brėžiniuose esantys užrašai ir šalių parašai, o taip pat liudytojo A. Z. parodymai teismo posėdyje, leidžia pagrįstai teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akte nurodyti trūkumai yra būtent apeliantės, o ne UAB (duomenys neskelbtini) darbų trūkumai.
50. Ieškovės argumentai, kad jos pagal „A“ laidos detalės pakeitimus atlikti darbai negali būti vertinami kaip atliktų darbų defektas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad pagal į bylą pateikto UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 1 d. parengto techninio darbo projekto Architektūrinės dalies aiškinamojo rašto Architektūrinių sprendinių aprašymą „Cokolis. Pamatai“ numatoma atkasti pamatą ir jį apšiltinti 0,6 m gylyje; pagal pirminį UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. parengtą projektą, kuriame yra rangovo statinio statybos vadovo ir užsakovo techninės priežiūros atstovo parašai ir žodžiai „Taip pastatyta“, yra vertikalus pamato šiltinimas, o pagal tos pačios UAB (duomenys neskelbtini) parengtą techninio projekto pakeitimą, kuriame taip pat yra rangovo statinio statybos vadovo ir užsakovo techninės priežiūros atstovo parašai ir žodžiai „Taip pastatyta“, nurodytas vertikalus pamato šiltinimas. Pateiktuose statybos darbų žurnale ir paslėptų darbų aktuose, priėmimo–perdavimo aktuose nėra duomenų, pagal kokį projektą rangovas atliko darbus šiltinant pamatą. Tarp šalių kilus ginčui, kai ieškovė teigia, kad pamatas buvo apšiltintas pagal pakeistą „A“ laidos detalę, parengtą UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė turėjo pamatą šiltinti horizontaliai, o atsakovei laikantis pozicijos, kad minėta detalė buvo derinama, tačiau jos buvo atsisakyta kaip neefektyvios ir ieškovė turėjo apšiltinti pamatą pagal pirminį UAB (duomenys neskelbtini) parengtą projektą, UAB (duomenys neskelbtini) ekspertas A. Z. 2019 m. balandžio 11 d. raštu pateikė išvadą, kad atliktos apžiūros metu nustatyta, jog UAB „Lankuva“ atlikti darbai – pamato apšiltinimas, neatitiko projekto pakeitimo sprendinio, nes neatliktas pakeitimo sprendinyje nurodytas vertikalus polistirolo 300 mm pločio juostos įgilinimas šalia nuogrindos bordiuro. Šios A. Z. išvados ieškovė objektyviais įrodymais nepaneigia, o kaip teigia atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, bet kokiu atveju ieškovė tinkamai neapšiltino pamato ir pagal projekto pakeitimo sprendinį.
51. Analizuodama ir vertindama skundo argumentus dėl dalies darbų atsisakymo, teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje esantis 2017 m. gruodžio 20 d. Sutarimo ir garantinio rašto Priedas Nr. 2, kuriuo ieškovė įsipareigoja nurodytus neatliktus darbus atlikti iki 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. kovo 22 d. atsakovės el. laiškas, kuriuo atsakovė prašo ieškovės Priede Nr. 2 nurodytus darbus pakeisti į nevykdomus darbus; dvi nevykdomų darbų sąmatos bendrai 20 749,62 Eur sumai (viena – 19 810,79 Eur sumai, kita – 938,83 Eur sumai), kurias pasirašė tik ieškovės direktorius, nėra pakankamas pagrindas teigti buvus šalių susitarimą dėl likusių darbų nevykdymo. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo ir jau minėta nutarties 38–39 pastraipose, tokios nevykdomų darbų sąmatos buvo pateiktos tikslu jas pateikti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai. 2018 m. kovo 28 d. pranešime ieškovė įsipareigoja, kad darbai, išvardinti priede Nr. 2, yra vykdomi ir bus užbaigti iki 2018 m. balandžio 27 d. 2018 m. kovo 29 d. atsakovei adresuotame el. laiške ieškovės direktorius M. R. nurodo, kad darbai pilnu tempu įsibėgėjo ir klausia dėl galimybės įmesti pinigų. Vėliau 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. atsakovė siuntė pretenzijas ieškovei, kodėl ji neatlieka darbų pagal priedą Nr. 2, tačiau, kaip nurodė atsakovė, atsakymų ji negavo, ir tik bylos eigoje ieškovė pradėjo laikytis savo sukurtos versijos apie darbų atsisakymą. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, apibendrinat pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovės argumentus, jog Priede Nr. 2 numatytų darbų atsisakė pati atsakovė.
52. Nagrinėjamu atveju rangovas su užsakove 2017 m. gruodžio 20 d. Susitarimu susitarė, kad rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią darbo dieną nuo sutarties 9 punkte nurodytų lėšų gavimo dienos, pervesti į užsakovo atsiskaitomąją sąskaitą gautą sumą (be PVM) už statybos darbus pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. K6-1/2017, kaip garantiją, kad visi darbų defektai bus pašalinti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Vykdydama šį Susitarimą, 2017 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1763, ieškovė į Bendrijos sąskaitą pervedė 19 103,36 Eur. Pagal Susitarimo 11 punktą rangovas sutinka, kad sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais nepašalinus darbų trūkumų pagal defektinį aktą Nr. 1, užsakovas jam sutarties 10 punkte nurodytos sumos negrąžina ir ši suma šalių susitarimu laikoma iš anksto sutartais užsakovo nuostoliais dėl netinkamos kokybės darbo.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, Susitarimo 11 punkto nuostatos yra sutarties šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų (baudos) forma. Byloje nustatytas faktinis pagrindas pripažinti, kad rangovas iki 2018 m. vasario 15 d. Priede Nr. 1 nurodytus trūkumų šalinimo darbus atliko ne visus ir ne iki galo (Susitarimo 4 punktas; nutarties 41 ir 42 pastraipos). Nėra duomenų, kad dėl nustatytų trūkumų šalinimo darbų būtų buvusi užsakovės kaltė. Tinkamos kokybės darbų trūkumų šalinimo terminas priklausė nuo rangovo. Rangovas yra privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, tai reiškia, kad jis geba nustatyti tinkamas konkrečios sutarties sąlygas ir pamatuoti prisiimtą riziką. Rangovas netinkamai įvykdė prievolę kokybiškai ir laiku pašalinti darbų trūkumus, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovės 19 103,36 Eur įsiskolinimą, t. y. kaip garantą pervestą sumą atsakovei, teisingai atmestas. Iš esmės apie tai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas (skundžiamo sprendimo 8 psl.).
54. Analizuojant Sutarties 10.3 punktą ir Susitarimo 11 punktą matyti, jog šalys už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą arba defektų nepašalinimą nustatė dviejų formų netesybas: tiek 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Sutarties vertės, tiek užsakovo teisę pasilikti 19 103,36 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Sutarties ir Susitarimo punktai nustato atsakomybę už tos pačios prievolės termino pažeidimą, todėl pripažintini nustatantys baudinę atsakomybę ir jų taikymas kartu negalimas. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir šiuo atveju. Ieškovei už praleistą tos pačios prievolės įvykdymo terminą nustačius dvigubas netesybas delspinigių ir baudos forma, tokiu atveju 13 876,20 Eur delspinigių įskaitoma į atsakovei jau pervestą ir jai paliktiną 19 103,36 Eur sumą (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, naikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 13 876,20 Eur delspinigių ir šis priešieškinio reikalavimas atmetamas.
55. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas (pastaba: nagrinėjamu atveju šalių procesinė padėtis priešinga, nes pareikštas priešieškinis), todėl turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; ir kt.).
57. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovės priešieškiniu reikalaujamos grąžinti lėšos buvo sumokėtos ieškovei nesant prievolės pagal Sutartį šalis siejusius sutartinius statybos rangos teisinius santykius. Dėl to priešieškinio reikalavimą dėl šių lėšų priteisimo pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pagrįstai jį tenkino (CK 6.237 straipsnio 1, 5 dalys).
58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Sutarties 4.2, 4.5, 5.1.1 punktų nuostatomis, šalių atstovų žodiniais paaiškinimais, liudytojų S. A., A. V. parodymais, sprendime aptartu tarp šalių vykusio el. susirašinėjimo duomenimis, teisingai nustatė, kad abi šalys pripažino skirtumą tarp realiai užaktuotų rangovo kiekų ir atliktų kiekių, nors kiekvienos jų skaičiavimu tie kiekiai skyrėsi – rangovo skaičiavimu skirtumas tarp aktuose nurodytų ir faktinių kiekių sudarė 6 372,99 Eur su PVM, užsakovės skaičiavimu – 27 665,28 Eur. Po įvykusių šalių susitikimo ieškovei atsisakius pasirašyti kiekių suderinimo aktą, atsakovė kreipėsi į ekspertus dėl užaktuotų ir faktiškai atliktų darbų kiekių bei kainų paskaičiavimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad atliktų darbų kiekiai nurodyti Statybos darbų rangos priėmimo ir perdavimo aktuose, kuriuo pasirašė ne tik atsakovė, bet ir techninės priežiūros atstovas, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbų vykdymas, kai tai yra profesionali pareiga, lemia ir tai, kad darbus vykdančiu / paslaugas teikiančiu asmeniu pasitikima kaip profesionalu. Pasitikėjimo profesionalu elementas didina atidaus ir rūpestingo elgesio standartą, nes užsakovas, kaip neturintis specialių žinių, negali kontroliuoti kiekvieno atliekamo darbo ir pagrįstai tikisi, kad užsakytų darbų rezultatas atitiks jo iškeltus reikalavimus. Šalims nepasiekus susitarimo dėl kiekių skirtumo, įgyvendindama Sutarties 5.1.1 punkte įtvirtintą jos teisę, atsakovė kreipėsi į ekspertus. Atsakydamas į atsakovės 2018 m. spalio 19 d. užklausimą, UAB (duomenys neskelbtini) ekspertas parengė ieškovės užaktuotų ir faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainų palyginimo lentelę, pagal kurią skirtumas tarp aktuose nurodytų ir faktinių kiekių sudaro 37 546,57 Eur su PVM. Nors su pateiktais skaičiavimais rangovas nesutiko, tačiau jokiais objektyviais įrodymais (tame tarpe ir pareiškiant prašymą skirti ekspertizę) jų nepaneigė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pateikdamas apeliacinį skundą, kuriame išdėstė tik deklaratyvaus pobūdžio savo teiginius.
59. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 501,03 Eur skolą už suvartotą elektros energiją. Atidus ir rūpestingas rangovas pirmiausia savo sąskaita turėjo įsirengti elektros energijos apskaitos skaitiklius, o to nepadaręs turi pareigą už darbų atlikimo laikotarpiu darbų atlikimui sunaudotą elektros energiją apmokėti pagal kitą sąnaudų apskaičiavimo metodą (Sutarties 5.3.15 punktas). Ieškovės atstovas pripažįsta, kad rangovas elektros apskaitos skaitiklio neįsirengė, darbų atlikimo metu naudojosi elektra, o jo argumentai, kad atsakovė atsisakė apmokėjimo už ieškovės suvartotą elektros energiją, objektyviais įrodymais nepagrįsti. Nagrinėjamu aspektu atsakovė reikalavimą grindė teigdama savo paskaičiavimus dėl elektros energijos suvartojimo padidėjimo renovacijos metu, o juos grindė ESO skaitiklių parodymų išrašais. Atsakovės pateiktuose skaičiavimuose yra nurodyti ir įvertinti duomenys apie elektros energijos padidėjimą namo renovacijos metu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovei kilus abejonėms dėl atsakovės apskaičiuotos ieškovei skolos už darbų atlikimo metu suvartotos elektros energijos dydžio, ieškovė turėjo tikrinti atsakovės pateiktą informaciją, teikti savo skaičiavimus ir pan., tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovė jokios sąskaitos jai nėra pateikusi, todėl atsakovė neturi ir reikalavimo teisės į elektros energijos sunaudojimo išlaidas, nepaneigia jos pareigos atsiskaityti už atsakovei teikiamos elektros energijos naudojimą darbų atlikimo metu.
60. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies: panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas reikalavimas nustatyti, kad dėl ieškovės netinkamos kokybės darbų Bendrijos trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur, ir šią bylos dalį nutraukti, atmesti reikalavimą dėl 13 876,20 Eur netesybų priteisimo, 70 157,92 Eur sumą, nuo kurios Bendrijai priteistos 6 procentų metinės palūkanos, sumažinti iki 56 281,72 Eur (17 234,12 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų + 37 546,57 Eur nepagrįsto praturtėjimo + 1 501,03 Eur skolos = 56 281,72 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
62. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
63. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai perskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis).
64. Nustatyta, kad byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį: ieškinys, kuriame pareikštas vienas savarankiškas reikalavimas, atmetamas (0 : 50), o priešieškinio, kuriame pareikšti 5 savarankiški reikalavimai, tenkinami keturi reikalavimai (10 : 40), tokiu atveju ieškovės ir atsakovės turėtos išlaidos paskirstomos santykiu 10 : 90. Atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 1 312 Eur dydžio žyminį mokestį, nors už pareikštus reikalavimus turėjo sumokėti 1 564 Eur žyminį mokestį (19 103,36 Eur darbų kainos sumažinimo + 13 876,20 Eur netesybų + 17 234,12 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų + 37 546,57 Eur nepagrįsto praturtėjimo + 1 501,03 Eur skolos = 89 261,28 Eur), todėl iš dalies tenkinant priešieškinį iš ieškovės atsakovei priteistina 1 407,60 Eur minėtų išlaidų, o iš atsakovės valstybei priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis – 252 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė – 3 874,50 Eur šių išlaidų. Atsižvelgiant į šalių advokatų suteiktas teisines paslaugas, šios išlaidos neviršija jų Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 p., 8.17 ir 8.19 punktai), yra pagrįstos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistinos proporcingai tenkintų, atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovės atsakovei – 3 487,05 Eur, iš atsakovės ieškovei – 300 Eur, ir atlikus šių išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 3 187,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. 10,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius jas tarp šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu, o iš ieškovės valstybei priteistina 9,74 Eur šių išlaidų. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 1 564 Eur žyminį mokestį ir turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 206,40 Eur (156,40 + 50 = 206,40 Eur), jos priteisiamos iš atsakovės ieškovei. Sudėjus atsakovei priteistinas išlaidas, o po to atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, šalių turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės atsakovei priteisiama 4 388,25 Eur (1 407,60 + 3 187,05 – 206,40 = 4 388,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Bylos dalį pagal atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „K6“, juridinio asmens kodas 303063286, priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti, kad dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankuva“, juridinio asmens kodas 300665451, netinkamos kokybės darbų atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „K6“ trūkumų šalinimo išlaidos yra 36 337,51 Eur, nutraukti.
Sumažinti darbų kainą pagal 2017 metų rugpjūčio 11 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/07-17 19 103,36 Eur suma (devyniolika tūkstančių vienu šimtu trimis eurais 36 ct).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankuva“, juridinio asmens kodas 300665451, atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „K6“, juridinio asmens kodas 303063286, 17 234,12 Eur (septyniolika tūkstančių du šimtus trisdešimt keturis eurus 12 ct) statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 37 546, 57 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 57 ct) nepagrįsto praturtėjimo, 1 501, 03 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vieną eurą 3 ct) už sunaudotą elektros energiją, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (56 281,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 388,25 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurą 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės ieškinį ir kitą atsakovės priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankuva“, juridinio asmens kodas 300665451, valstybei 9,74 Eur (devynis eurus 74 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „K6“, juridinio asmens kodas 303063286, valstybei 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.