- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-526-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- Ž. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovei Ž. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė ir AB „NEO Finance“) Tauragės apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Ž. T. (toliau ir atsakovė): 6300 Eur negrąžinto kredito dalį, 508,02 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.), 74,54 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.), 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6300 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), 976,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.), 27,03 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (177 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą). Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės Ž. T. ieškovei AB „NEO Finance“: 6300 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų ) negrąžintą kredito dalį, 508,02 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 02 ct) (mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.); 74,54 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 54 ct) tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.); 324,66 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 66 ct) nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus taikant sutartinę 19 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (6300 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. kovo 22 d.); 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6300 Eur, nuo kitos dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. kovo 23 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio: nuo 2022-03-20 - 7317,22 Eur, nuo 2022-04-20 - 7246,94 Eur, nuo 2022-05-20 - 7175,55 Eur, nuo 2022-06-20 - 7103,03 Eur, nuo 2022-07-20 - 7 029,36 Eur, nuo 2022-08-20 - 6 954,52 Eur, nuo 2022-09-20 - 6 878,50 Eur, nuo 2022-10-20 - 6 801,27 Eur, nuo 2022-11-20 - 6 722,82 Eur, nuo 2022-12-20 - 6 643,13 Eur, nuo 2023-01-20 - 6 562,18 Eur, nuo 2023-02-20 - 6 479,94 Eur, nuo 2023-03-20 - 6 396,40 Eur, nuo 2023-04-20 - 6 311,54 Eur, nuo 2023-05-20 - 6 225,33 Eur, nuo 2023-06-20 - 6 137,76 Eur, nuo 2023-07-20 – 6 048,80 Eur, nuo 2023-08-20 - 5 958,43 Eur, nuo 2023-09-20 - 5 866,63 Eur, nuo 2023-10-20 - 5 773,38 Eur, nuo 2023-11-20 - 5 678,65 Eur, nuo 2023-12-20 - 5 582,42 Eur, nuo 2024-01-20 - 5 484,67 Eur, nuo 2024-02-20 - 5 385,37 Eur, nuo 2024-03-20 - 5 284,50 Eur, nuo 2024-04-20 - 5 182,03 Eur, nuo 2024-05-20 - 5 077,94 Eur, nuo 2024-06-20 - 4 972,20 Eur, nuo 2024-07-20 - 4 864,79 Eur, nuo 2024-08-20 - 4 755,68 Eur, nuo 2024-09-20 - 4 644,84 Eur, nuo 2024-10-20 - 4 532,25 Eur, nuo 2024-11-20 - 4 417,87 Eur, nuo 2024-12-20 - 4 301,68 Eur, nuo 2025-01-20 - 4 183,65 Eur, nuo 2025-02-20 - 4 063,75 Eur, nuo 2025-03-20 - 3 941,95 Eur, nuo 2025-04-20 - 3 818,23 Eur, nuo 2025-05-20 - 3 692,55 Eur, nuo 2025-06-20 - 3 564,88 Eur, nuo 2025-07-20 – 3 435,19 Eur, nuo 2025-08-20 - 3 303,44 Eur, nuo 2025-09-20 - 3 169,61 Eur, nuo 2025-10-20 - 3 033,66 Eur, nuo 2025-11-20 - 2 895,56 Eur, nuo 2025-12-20 - 2 755,27 Eur, nuo 2026-01-20 - 2 612,76 Eur, nuo 2026-02-20 - 2 467,99 Eur, nuo 2026-03-20 - 2 320,93 Eur, nuo 2026-04-20 - 2 171,54 Eur, nuo 2026-05-20 - 2 019,78 Eur, nuo 2026-06-20 - 1 865,62 Eur, nuo 2026-07-20 - 1709,02 Eur, nuo 2026-08-20 - 1 549,94 Eur, nuo 2026-09-20 - 1 388,34 Eur, nuo 2026-10-20 - 1 224,18 Eur, nuo 2026-11-20 – 1 057,43 Eur, nuo 2026-12-20 - 888,03 Eur, nuo 2027-01-20 - 715,95 Eur, nuo 2027-02-20 - 541,15 Eur, nuo 2027-03-20 - 363,58 Eur, nuo 2027-04-20 - 183,20 Eur; 27,03 Eur (dvidešimt septynis eurus 03 ct) delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6909,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 346,84 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Teismas konstatavo, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteisė 6300 Eur negrąžinto kredito ir 508,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.).
3.2. Teismas, pažymėjęs, jog kadangi ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovei nepateikus savo atsikirtimų dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų, ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sprendė, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
3.3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakove buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 1049,73 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai.
3.4. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas, taip pat Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklių („9,90 procento (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“) turinį ir pobūdį, nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytas sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintino negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
3.5. Teismo vertinimu, kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Vadovaudamasis mokėjimo grafiku iki Sutarties nutraukimo, teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 74,54 Eur, todėl šią sumą iš atsakovės ieškovei ir priteisė. Teismas 976,04 Eur negautų pajamų (nuostolių) (tarpininkavimo mokesčio) nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalį: 1.1) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 976,04 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 04 ct) negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.); 1.2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; 1.3) kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2) priteisti apeliantei iš atsakovės 22,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 3) priteisti apeliantei iš atsakovės 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui Vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
4.2. Apeliantė teigia, jog tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo.
4.3. Jos nuomone, sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėja (atsakovė) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesio įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės turėtų būti vertinama kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. liepos 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K794013042 (toliau – ir Sutartis), pagal ją ieškovė atsakovei suteikė 6300 Eur kreditą 72 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4303,44 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 procentų), 1049,73 Eur tarpininkavimo mokestį. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2027 m. liepos 8 d. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu laiku mėnesio įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4 punktu. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė tarpininkavimo mokesčio nepriteisti po sutarties nutraukimo yra nepagrįsta, todėl ji turėtų būti pakeista apeliantei priteisiant 976,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.). Apeliantės nuomone, nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Apeliantės teigimu, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė ir prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra vienintelė galimybė apeliantei gauti pajamas sutarties galiojimo laikotarpiu arba nuostolių atlyginimą sutartį nutraukus.
10. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pritaria apeliantei, kad ji, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Apeliantė, teigdama, kad nutraukusi vartojimo kredito sutartį yra apribojama gauti pajamas, kadangi tokiu atveju, sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai, tačiau tai teigdama apeliantė neteikia jokių įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovės Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą bei ją administruodama (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Analizuojant Sutarties nuostatų turinį pastebėtina, jog pagal vartojimo kredito sutarties Nr. K794013042 bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
12. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka (Sutarties 5.3 punktas): vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju 9.90 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos) nuo mėnesio įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties 5.3.1 punktas; pastaba: Sutarties 5.3 ir 5.3.1 punktai pirmosios instancijos teismo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento)).
13. Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus Sutartį atsakovė, be kitko, yra atleidžiama nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo (Sutarties 5.2 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
15. Dera nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėti, jog vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį (Sutarties 8.6 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrųjų sąlygų 8.6 punkte įtvirtintą susitarimą mokėti tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, įvertinęs kitas Sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 976,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 8 d.) negali būti priteista. Šalys susitarė, kad tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai (Sutarties 8.6 punktas). Ieškovei vartojimo kredito sutartį nutraukus 2021 m. gruodžio 14 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo.
17. Kitokios išvados neteikia ir apeliantę prižiūrinčios institucijos – Lietuvos Banko – aiškinimas. Jame nurodoma, jog „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis“ (Priežiūros tarnybos nuomonė dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu) (Pasiekiama adresu: https://www.lb.lt/uploads/documents/docs/16725_49a55a1f8f95c0731babc74ef978e4d3.doc). Kaip matyti iš Lietuvos Banko rekomendacinio pobūdžio aiškinimų, vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai turi apimti / gali būti skaičiuojami tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų (ne atskirai), tuo tarpu Sutarties 1.13 punkte (ir kituose) nurodoma, kad į mėnesio įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis (paskutinis sakinys). Dėl to apeliantės negautos pajamos (pvz.: tam tikro procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos) negali būti tapatinamos / prilyginamos su tarpininkavimo mokesčiu (negautomis pajamomis) po Sutarties nutraukimo. Pridėtina, kad Lietuvos Bankas dėl vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokamų mokesčių sutarčių nutraukimo kontekste nepasisakė ir savo vertinimo nepateikė.
18. Apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Tokius teismo argumentus patvirtina ir formuojama horizontali teismų praktika analogiškose bylose dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. e2A-397-826/2022 ir kt.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkintų reikalavimų daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
22. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
26. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie jos patirtas išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.