- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-2-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08046-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., antstolis A. S., antstolis Z. Z., antstolė B. T., antstolė R. V., antstolis G. J., antstolis A B., antstolis E. S., akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. P., K. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. kovo 2 d., pareiškėjui E. P. (toliau – pareiškėjas) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. G. (toliau – bankroto administratorė).
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. birželio 5 d. gautas ir 2023 m. birželio 8 d. patikslintas bankroto administratorės prašymas dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimo patikslinimo ir įpareigojimo antstolei. Prašoma patvirtinti patikslintą VMI kreditorinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinamų kreditorinių reikalavimų – 288 690,46 Eur, antru etapu – 2,3 Eur. Nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 286 209,76 Eur, nenurašomų – 2 483,00 Eur. Taip pat prašoma įtraukti antstolę A. R. Ž. į E. P. bankroto procesą ir įpareigoti ją grąžinti vykdomąjį dokumentą 2021 m. liepos 8 d. Nr. e1-3417-903/2020 dėl baudos išieškojimo VMI į bankroto bylą ir nutraukti apribojimų taikymą E. P. sąskaitai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė patvirtinti pareiškėjo patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš kurios pirmu etapu tenkinamas kreditorinis reikalavimas sudaro 288 690,46 Eur, antru etapu tenkinamas kreditorinis reikalavimas – 2,30 Eur, nurašomi kreditoriniai reikalavimai – 286 209,76 Eur, nenurašomi kreditoriniai reikalavimai – 2 483 Eur. Teismas įtraukė suinteresuotu asmeniu byloje antstolę A. R. Ž. Kitos prašymo dalies (dėl įpareigojimo antstolei) netenkino. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
4.1. Po Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patvirtinti pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai, priėmimo paaiškėjo, jog antstolės A. R. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0075/23/00716 dėl 2 400 Eur baudos išieškojimo VMI naudai, todėl patikslintas VMI kreditorinis reikalavimas 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 286 209,76 Eur, nenurašomų – 2 483 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo bankroto administratorės prašymas dėl patikslinto kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo tenkintinas, pateiktas patikslintas kreditoriaus VMI reikalavimas tvirtintinas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2, 6 dalys).
4.2. Antstolė A. R. Ž. 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-23-75-12825 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00716 ir vykdomąjį dokumentą Nr. e1-3417-903/2020 grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl pareiškėjo bankroto administratorės prašymas įpareigoti antstolę grąžinti vykdomąjį dokumentą 2021 m. liepos 8 d. Nr. e1-3417-903/2020 dėl 2 400 Eur baudos išieškojimo VMI ir nutraukti apribojimų taikymą pareiškėjo sąskaitai, antstolei įpareigojimą įvykdžius, netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. VMI teismui pateikė atskirąjį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta į nurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukti VMI finansinį reikalavimą už 286 209,76 Eur sumą. Prašoma iš dalies panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį dalyje dėl kreditorės VMI kreditorinių reikalavimų bei patvirtinti pareiškėjo patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditorių reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorių reikalavimų suma yra 713,30 Eur, nenurašomų – 287 977,16 Eur. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalis dėl 285 496,46 Eur yra susidariusi dėl pareiškėjui paskirtų baudų už kitus įstatymų pažeidimus (už antstolio reikalavimų nevykdymą), todėl dėl šios dalies baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 285 496,46 Eur dydžio VMI kreditorinio reikalavimo priskyrimo prie nurašomų yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į VMI atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas nesutinka, kad nenurašomų reikalavimų suma yra 287 977,16 Eur. Pagal byloje esančius duomenis, nenurašomos baudos turėtų būti 2 483 Eur, t. y. nenurašomos administracinių pažeidimų baudos ir kriminalinė bauda. VMI prašomos nustatyti nenurašytinos sumos yra susidariusios iš baudų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 2, 3 dalis, už antstolių patvarkymų nevykdymą (2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-330-897/2014 pareiškėjui buvo paskirta 1 000 Lt per dieną bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nevykdė antstolės B. T. patvarkymo atlikti išskaitas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, galiausiai v. b. Nr. 0005/14/01728 buvo suskaičiuota 284 696,46 Eur bauda; 50 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3561-889/2016 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-3561-889/2016 antstolio A. S. kontoroje; 100 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8454-323/2016 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-8454-323/2016 antstolio A. S. kontoroje; 250 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2303-328/2017 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-2303-328/2017 antstolio A. S. kontoroje; 400 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9518-618/2017 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-95l8-618/2017 antstolio A. S. kontoroje).
6.2. Valstybės reikalavimų už civilinio, net ne administracinio ar baudžiamojo proceso pažeidimus nenurašymas kelia abejonių dėl fizinio asmens bankroto proceso tikslų įgyvendinimo.
6.3. Reikalavimai, kurie lieka nenurašomi po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos, yra tiesiogiai susiję su šio proceso tikslų pasiekimu. Jeigu konkretūs mokumo atkūrimo plane nurodyti reikalavimai lieka nenurašyti, tai reiškia, kad fizinis asmuo juos turi toliau tinkamai vykdyti ir po bankroto proceso pabaigos. Todėl reikalavimų, kurie lieka nenurašyti po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos, teisinės pasekmės yra reikšmingos užtikrinant tinkamą šio proceso tikslo pasiekimą.
6.4. FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kuria remiasi VMI, nuostata (pakeista 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451), įtvirtinanti, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, yra itin nekonkreti ir turėtų būti aiškinama bendrųjų fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teises normų, principų ir tikslų kontekste.
6.5. 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451 į Lietuvos nemokumo teisės sistemą buvo perkelta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva). Direktyvoje nustatyta verslininkų skolų nurašymo procedūra įtvirtina minimalius reikalavimus valstybių narių teisėje nustatytoms skolų nurašymo (fizinių asmenų nemokumo) procedūroms. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisėje nenurašomos gali būti fizinio asmens (verslininko) skolos, kylančios dėl taikytų baudžiamųjų sankcijų arba su jomis susijusių skolų (Direktyvos 23 straipsnio 4 dalies b punktas). Tačiau Direktyvoje prie tokių nenurašomų skolų nėra priskiriamos skolos, kylančios iš kitų (ne baudžiamųjų) įstatymų pažeidimo. Tokių skolų nenurašymas po bankroto proceso gali daryti neigiamą poveikį ir fizinių asmenų (verslininkų) galimybėms užsiimti nauja verslo veikla po bankroto proceso. Kuo labiau išplečiamas ir skolų, kurios lieka nenurašytos po bankroto proceso, sąrašas, tuo atitinkamai sumažinamos galimybės pasiekti ir veiksmingą antrosios galimybės tikslą.
6.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iki šiol yra formuojama bankrutuojančiam asmeniui palankia kryptimi, pvz., civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022 buvo nuspręsta bankroto pabaigoje nurašyti akcizo mokestį už krovinyje rastą paslėptą tabaką laikant, kad tai yra mokestinė prievolė.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į VMI atskirąjį skundą, prašydama sustabdyti civilinės bylos Nr. e2FB-1244-637/2023 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės Lietuvos Aukščiausio Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023 arba atmesti VMI skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. 2023 m. birželio 19 d. VMI į bylą pateikė prašymą dėl VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriame nurodė, kad po finansinio reikalavimo pateikimo pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus, t. y. už laikotarpį iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, priskaičiuota 466,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Be to, patikslinta informacija apie antstolių vykdytų baudų išieškojimą ir kitų skolų valstybei dydžius, todėl bendras tikslintinas VMI kreditorinis reikalavimas yra 289 142,36 Eur, iš kurių 288 026,46 Eur VMI finansinio reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šią sumą sudaro baudos už administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus ir / arba nusikalstamas veikas ir/ ar kitus įstatymų pažeidimus, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi. Tokiu būdu nėra aišku, kokio dydžio kreditorinį reikalavimą VMI siekia galiausiai patvirtinti – 288 692,76 Eur, iš jų nenurašomų kreditorinių 287 977,16 Eur (kaip nurodyta 2023 m. birželio 21 d. atskirajame skunde) ar 289 142,36 Eur, iš jų nenurašomų kreditorinių 288 026,46 Eur (kaip nurodyta 2023 m. birželio 19 d. prašyme dėl patikslinimo).
7.2. Be to, VMI atskirajame skunde sudėjus nurašomas (713,30 Eur) ir nenurašomas (287 977,16 Eur) sumas gaunasi 288 690,46 Eur, ne 288 692,76 Eur. VMI turėtų pateikti aiškią poziciją dėl galutinio pageidautino tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydžio.
7.3. Dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų: byloje kilo klausimas, ar pareiškėjui taikytina FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata (pakeista 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451), įtvirtinanti, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, turi būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes nėra ginčo dėl to, kad nenurašomos baudos, paskirtos už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas (pareiškėjo atveju 2 483 Eur: pagal antstolio E. S. v. b. Nr. 0181/20/00611 pagal nutarimą Nr. (23.3108) 483-32047 60 Eur; antstolio Z. Z. v. b. Nr. 0014/15/00479 pagal nutarimą 30N-32298006-15 (Klaipėdos AVPK) 23 Eur ir antstolės A. R. Ž. v. b. Nr. 0075/23/00716 pagal e1-3417-903/2020 baudą už nusikalstamą veiką 2 400 Eur).
7.4. Į šiuo metu galiojančioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytų skolų, kurios nenurašomos po bankroto proceso, sąrašą įtraukiamos skolos, kylančios iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens kitų įstatymų pažeidimus. Tai reiškia, kad minėtoje teisės normoje nėra nustatyta, už kokių konkrečių įstatymų pažeidimą fiziniam asmeniui paskirtos baudos nėra nurašomos, arba priešingai, baudos yra nenurašomos už visų įstatymų pažeidimus, konkrečiai nenustatant, iš kokio konkretaus teisinio santykio kylantys reikalavimai nenurašomi.
7.5. Situacija yra dviprasmiška, ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023 m. balandžio 25 d., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e3K-3-140-313/2023 priėmė nutartį kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu Nr. 1B-11/2023 spręsti, ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria į nurašomų pareiškėjo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtrauktas pareiškėjo kreditorės VMI finansinis reikalavimas 286 209,76 Eur sumai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (jos dalimi) patvirtino patikslintą kreditorės VMI reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 286 209,76 Eur, nenurašomų – 2 483 Eur. VMI atskiruoju skundu prašo patvirtinti pareiškėjo patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 713,30 Eur, nenurašomų – 287 977,16 Eur, motyvuodama tuo, kad kreditorės VMI kreditorinio reikalavimo dalis dėl 285 496,46 Eur yra susidaręs dėl pareiškėjui paskirtų baudų už kitus įstatymų pažeidimus (už antstolio reikalavimų nevykdymą), todėl šioje dalyje baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėjas su tokia VMI pozicija nesutinka, motyvuodamas tuo, jog VMI prašomos nustatyti nenurašytinos sumos yra susidariusios iš baudų pagal CPK 585 straipsnio 2, 3 dalis, už antstolių patvarkymų nevykdymą, t. y. už civilinio, ne administracinio ar baudžiamojo proceso pažeidimus, o FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kuria remiasi VMI, nuostata (pakeista 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451), įtvirtinanti, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, yra nekonkreti ir turėtų būti aiškinama bendrųjų fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teises normų, principų ir tikslų kontekste.
12. Klaipėdos apygardos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. civilinėje byloje e3K-3-140-313/2023 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar: 1) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui; 2) 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui. Atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinio Teismo priimtas išaiškinimas turės įtakos nagrinėjamai bylai, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, nutarė sustabdyti civilinės bylos Nr. e2S-754-889/2023 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2023 pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. prašymą civilinėje byloje e3K-3-140-313/2023 (prašymo Nr. 1B-11/2023).
13. Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. KT36-N5/2024, kuriame nurodė, kad „vertinant, ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal jį, baigus fizinio asmens bankroto procesą turi būti nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda dėl fizinio asmens veiksmų, kuriais pažeisti įstatymų nustatyti reikalavimai, kai už tokius įstatymų pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų tam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Taigi, įstatymų leidėjas nustatydamas minėtus baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomus reikalavimus juos susiejo su aiškiais kriterijais – jie gali atsirasti tik dėl įstatymų pažeidimų, tik esant įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos valstybės institucijos priimtam atitinkamam sprendimui ir tik kai tokiu sprendimu asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje nėra konstitucinių argumentų teigti, kad toks teisinis reguliavimas yra neaiškus ar nepakankamai apibrėžtas“.
14. Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 pripažino, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) tiek, kiek pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijai.
15. Taip pat Konstitucinis teismas pripažino, jog FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (TAR, 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
16. VMI, susipažinusi su 2024 m. balandžio 24d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu Nr. KT36-N5/2024, pateikė nuomonę, prašydama tenkinti apeliantės atskirąjį skundą.
17. Atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, Klaipėdos apygardos teismas pažymi, kad 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. kovo 2 d., pareiškėjui E. P. iškelta bankroto byla. Taigi, bankroto bylos iškėlimo metu jau galiojo FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) nuostatos, numatančios baudų už kitų įstatymų pažeidimus nenurašymą.
18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo patvirtinti pareiškėjo E. P. kreditorių finansiniai reikalavimai. Po nutarties priėmimo paaiškėjo, jog antstolės A. R. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0075/23/00716 dėl 2 400 Eur baudos išieškojimo VMI naudai, todėl pirmosios instancijos teismas patikslino VMI kreditorinį reikalavimą, kurio bendra suma 288 692,76 Eur, iš šios sumos pirmu etapu tenkinant kreditorinius reikalavimus už 288 690,46 Eur sumą, antru etapu – 2,30 Eur sumą, nurodė, kad nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 286 209,76 Eur, nenurašomų – 2 483 Eur.
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, į VMI finansinį reikalavimą buvo įtraukta:
19.1. 284 696,46 Eur bauda, paskirta 2014 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-330-897/2014 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. P2-330-897 antstolės B. T. kontoroje;
19.2. 50 Eur bauda, paskirta 2016 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3561-889/2016 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-3561-889/2016 antstolio A. S. kontoroje;
19.3. 100 Eur bauda, paskirta 2016 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8454-323/2016 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-8454-323/2016 antstolio A. S. kontoroje;
19.4. 250 Eur bauda, paskirta 2017 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2303-328/2017 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-2303-328/2017 antstolio A. S. kontoroje;
19.5. 400 Eur bauda, paskirta 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9518-618/2017 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-9518-618/2017 antstolio A. S. kontoroje.
20. Tokiu būdu, į VMI finansinį reikalavimą buvo įtrauktos E. P. paskirtos 285 496,46 Eur dydžio baudos už kitų įstatymų pažeidimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditorės VMI reikalavimo dalis dėl 285 496,46 Eur yra susidariusi dėl E. P. paskirtų baudų už kitus įstatymų pažeidimus (už antstolio reikalavimų nevykdymą), todėl pareiškėjo atžvilgiu taikant bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo metu galiojusią FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją (2021 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469), pagal kurią, baigus fizinio asmens bankroto procesą, kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalis dėl 285 496,46 Eur negali būti pripažinta kaip nurašoma.
21. Teismas atkreipia dėmesį į administratorės argumentus, kad VMI 2023 m. birželio 19 d. į E. P. bylą pateikė prašymą dėl VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriame nurodė, kad po finansinio reikalavimo pateikimo pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus, t. y. už laikotarpį iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, priskaičiuota 466,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Be to, patikslinta informacija apie antstolių vykdytų baudų išieškojimą ir kitų skolų valstybei dydžius, todėl, VMI teigimu, bendras tikslintinas VMI kreditorinis reikalavimas yra 289 142,36 Eur, iš kurių 288 026,46 Eur VMI reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šią sumą sudaro baudos už administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus ir / arba nusikalstamas veikas ir/ ar kitus įstatymų pažeidimus, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LITEKO duomenimis 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo patvirtintas E. P. mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodyta VMI kreditorinio reikalavimo suma – 286 292,76 Eur. Esant šioms aplinkybėms, nėra aišku, kokio dydžio kreditorinį reikalavimą VMI siekia patvirtinti (pakeisti), nes sumos, kurios nurodytos ir atskirajame skunde, 2023 m. birželio 19 d. prašyme dėl patikslinimo ir teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nedraudžia kreditorinius reikalavimus tikslinti ir teismui jau patvirtinus plano projektą (FABĮ 23 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalies dėl 285 496,46 Eur sumos nurašymo klausimą, todėl teismas panaikina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl kreditorės VMI kreditorinių reikalavimų ir išsprendžia klausimą iš esmės – patvirtina patikslintą atskirajame skunde nurodytą kreditorės VMI finansinį reikalavimą už 288 692,76 Eur sumą, iš jos pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai už 288 690,46 Eur sumą, antru etapu – 2,30 Eur sumą, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 713,30 Eur, nenurašomų – 287 977,16 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl kreditorės VMI finansinių reikalavimų tvirtinimo ir išspręsti šį klausimą iš esmės – patvirtinti patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą už 288 692,76 Eur sumą, iš jos pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai už 288 690,46 Eur sumą, antru etapu – 2,30 Eur sumą, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 713,30 Eur, nenurašomų – 287 977,16 Eur.