Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1505-169/2017 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir piniginės kompensacijos už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, šių piniginių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Priteisti iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nors ir nutraukė santuoką, kartu nebegyvena, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, tačiau klausimai dėl išlaikymo jai mokėjimo, šalių santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo taip ir liko neišspręsti, o atsakovas visaip stengiasi išvengti nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo mokėjimo. Ieškovės paskaičiavimu jų nepilnametės dukros, kuri yra jau 6 metų amžiaus, išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 540,99 Eur suma. Dukra nuo kūdikystės serga alerginėmis ligomis, todėl jai reikalingas geresnis, kokybiškesnis maistas, todėl maistą perka iš ekologiniais maisto produktais prekiaujančių parduotuvių. Be to dalis vaistų yra nekompensuojama, todėl jiems kas mėnesį išleidžia apie 30–40 Eur . Tačiau, nors ieškovė ir pradėjo dirbti, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės, apie 380 Eur, o atsakovo, dirbančio transporto įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nuo 1100 - 1 800 Eur.

Santuokoje įgytą lengvąjį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris abiejų šalių buvo įvertintas 2 000 Eur atsakovas pardavė be ieškovės sutikimo, nuo ieškovės nuslėpė ir už automobilį gautas pajamas, todėl atsakovas privalo ieškovei šį vertės sumažėjimą, t. y. pusę minėto automobilio kainos, kompensuoti. Automobilio remonto kaštai nesumažina automobilio vertės, be to atsakovas automobilį pardavė tėvui.

Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur. Ieškovė neįrodė, kad reikalingos didesnės lėšos. Nurodė, kad reikalaujama 300 Eur išlaikymo suma yra nereali, jo dukrai nėra poreikio kas mėnesį išleisti po 540,99 Eur , juolab, kad nei ieškovės, nei atsakovo finansinė padėtis to neleidžia. Jo pajamos yra nepastovios, be to po skyrybų reikalinga įsigyti būstą. Sutiko sumokėti atsakovei 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Nurodė, kad, siekiant anksčiau laiko grąžinti santuokos metu paimtus vartojamuosius kreditus, jis iš savo tėvo buvo pasiskolinęs 500 Eur. Jiems neturint lėšų grąžinti atsakovo tėvui pinigus, buvo sutarta, jog atsakovo tėvas pasiims automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra sugedęs, nevažiuojantis, todėl, perrašydamas tėvui minėtą automobilį, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė jo realią kainą, t. y. 500 Eur. Mano, jog kompensacijos dydžiui negalima taikyti šalių anksčiau sutartos vertės, pardavimo sandoris įvykęs, jis nenuginčytas, todėl automobilio vertė yra 500 Eur ir jis sutiko sumokėti tik 250 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai Z. G., gimusiai (duomenys neskelbtini). kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. kovo 28 d., iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą nurodė indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę E. G. nepilnametės dukters Z. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo A. G. 1 000 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ieškovei E. G.. Priteisė iš atsakovo A. G., bylinėjimosi išlaidų 923 Eur ieškovei E. G. ir 81 Eur į valstybės biudžetą. Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nusprendė vykdyti skubiai. Panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui Z. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas įvertino tai, kad ieškovė E. G. nuo 2017 m. kovo 8 d. yra įsidarbinusi AB „Lietuvos pašte“ ir jos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 380 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, apie kitas jos gaunamas pajamas, byloje nėra. Atsakovas A. G. dirba UAB „RBII“, kaip teigė pats atsakovas, jo pajamas per mėnesį sudaro nuo 1 100 Eur iki 1 400 Eur . Jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, kitų išlaikytinių neturi. 2017 m. gegužės 25 d. vartojimo kredito sutartimi jis yra gavęs vartojimo kreditą iš AB DNB banko ir jo grąžinimui kas mėnesį moka apie 260 Eur bei kredito limito mokėjimo kortelę su 1 000 Eur kredito limito suma. Duomenų, apie kitas jo gaunamas pajamas ar kreditorinius įsipareigojimus (išlaidas), byloje nėra. Teismas įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresnė, nei ieškovės, todėl ir nepilnametės dukters išlaikymui jis turėtų skirti didesnę pinigų sumą. Atsižvelgiant į išlaikymui priteisti reikšmingas aplinkybes bei šalių vaiko poreikiams tenkinti nustatytą 400 Eur sumą, sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti 300 Eur sumą.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, iš tiesų buvo bendra jungtinė sutuoktinių (šalių) nuosavybė ir kad šalių sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jo vertė buvo nurodyta 2 000 Eur. Taip pat neginčija ir tos aplinkybės, kad atsakovas be ieškovės sutikimo 2016 m. rugpjūčio 18 d. pardavęs šį automobilį savo tėvui N. G. už 500 Eur neatidavė jai priklausančios dalies pinigų. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę į kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis pažymėjo, kad šalių 2016 m. gegužės 4 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių automobilis buvo įvertintas 2 000 Eur. Duomenų, kad šalių nustatyta vertė neatitiko tuo metu realios automobilio vertės, byloje nėra, todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu ginčo objekto vertė buvo 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nuo automobilio vertės nustatymo (2016 m. gegužės 4 d.) iki automobilio pardavimo (2016 m. rugpjūčio 18 d.) buvo praėję vos trys mėnesiai, nurodė, kad logiška spręsti, jog automobilio vertė per tokį trumpą laikotarpį nebūtų galėjusi sumažėti iki 500 Eur bei į tai, jog atsakovas nepateikė jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl automobilio vertės sumažėjimo iki 500 Eur, konstatavo, jog ieškovei kompensacija už nepagrįstą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteistina nuo 2 000 Eur sumos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš apelianto A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai Z. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo iki jos pilnametystės. Priteisti iš A. G. 250 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė pasirinko gyvenamą vietą Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) privačių gyvenamųjų namų rajone, kuriame gyvena aukštesnes pajamas turintys gyventojai. Išlaidos susidaro dėl pačios ieškovės neracionalaus gyvenamosios vietos pasirinkimo. Be to jo pajamos yra ne apie 1100 - 1400 Eur per mėnesį bet pagal pateiktą UAB „RBH“ pažymą apie 230 - 415 Eur po mokesčių. Kitos išmokos yra dienpinigiai mokami už komandiruotėje praleistas dienas.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendros sutuoktinių nuosavybės 17 metų senumo automobilio Audi A6 vertė yra 2000 Eur ir per keletą mėnesių negalėjo sumažėti iki 500 Eur. Daugiau nei 17 metų senumo automobilio visos dalys yra susidėvėjusios ir bet kuris tokio automobilio mazgas/mechanizmas gali sugesti ar sulūžti bet kuriuo metu. Įvertinus faktinę automobilio vertę 500 Eur ieškovei priteistos kompensacijos dydis turi sudaryti 250 Eur. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau rėmėsi vien ieškovės ir jos atstovo pateiktais paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais tinkamais įrodymais.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. G. nesutiko su skundu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pa­darė pagrįstą išvadą, kad apelianto finansinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresnė, nei ieškovės, todėl ir nepilnametės dukros išlaikymui jis turėtų skirti didesnę pinigų sumą. Apeliantas skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nustatyda­mas šalių nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų būtinumą. Skunde nepagrįstai nurodo ir apie savo mažas pajamas, nors pats teismo posėdyje teigė, kad jo mėnesinės pajamos yra nuo 1100 Eur iki 1400 Eur.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų įro­dymų dėl automobilio kainos, o rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais, tokie apelianto argumentai yra aiškiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti motyvai ir teisiniai argumentai įrodo, kad teismas visa­pusiškai ir objektyviai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė ir įvertino abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat išdėstė argumentus, kodėl, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, jis atmetė apelianto įrodymus, o ieškovės įrodymus pripažino tinkamais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo bei kompensacijos dėl turto.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. G. ir E. G. iki šios bylos nagrinėjimo kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjų A. G. ir E. G. (Ž.) nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų A. G. ir E. G. 2016 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių tokiomis sąlygomis: 1.Pareiškėjai susitaria bendru sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir susitarti dėl šios santuokos nutraukimo pasekmių. 2.Pareiškėjai konstatuoja, jog ginčo dėl (duomenys neskelbtini) gimusios vienintelės jų nepilnametės dukros Z. G., gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo tarp jų nėra. Jų susitarimu nutraukus santuoką dukra liks gyventi su mama E. G. jos gyvenamojoje vietoje. 3.Pareiškėjai sutaria, jog nutraukus santuoką A. G. pasilieka teisė pagal jo galimybes bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime, o E. G. įsipareigoja tam netrukdyti, jei tai neprieštarus vaiko interesams. 4.Pareiškėjų susitarimu nepilnametės dukros Z. G., išlaikymui iki jos pilnametystės A. G. mokės periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) į mėnesį iki dukters pilnametystės. 5.Pareiškėjai susitaria, jog vienas iš kito išlaikymo sau nereikalauja. 6.Pareiškėjai susitaria, jog nutraukus santuoką E. G. pasiliks pavardę „G.“, o A. G. – pavardę „G.“. 7.Pareiškėjai patvirtina, kad santuokos metu jie yra įgiję šį turtą: –trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pareiškėjų susitarimu –14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų); –2000 metų pirmos registracijos lengvąjį automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pareiškėjų susitarimu yra 2000 Eur (du tūkstančiai eurų). Pareiškėjai neginčija, kad išvardintas turtas yra bendroji jungtinė jų abiejų nuosavybė. Ginčo dėl šio turto pasidalijimo tarp pareiškėjų nekyla ir jie susitaria, kad po santuokos nutraukimo: –trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jiems abiem palieka asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį; –lengvasis automobilis „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palieka A. G.. 8. Pareiškėjai patvirtina, jog kitą santuokoje įgytą turtą jie jau pasidalijo iki šios sutarties sudarymo. 9.Pareiškėjai patvirtina, kad su AB DNB banku 2011 m. rugsėjo 16 d. jie yra sudarę Kreditavimo sutartį Nr. 0700-2011-70815, likę jų įsipareigojimai pagal šią sutartį 2016 m. balandžio 4 d. sudaro 13 192,79 Eur. Su tuo pačiu AB DNB banku A. G. 2015 m. gegužės 28 d. yra sudaręs Kreditavimo sutartį Nr. 0700-2015-102572, likę įsipareigojimai pagal šią sutartį 2016 m. balandžio 4 d. sudaro 2 634,01 Eur. Pareiškėjai šiuo atveju pripažįsta, kad tai yra jų abiejų solidarios piniginės prievolės, be to, sutaria, kad šias jų abiejų solidarias pinigines prievoles kreditoriui AB DNB bankui po santuokos nutraukimo toliau vykdys, t.y. paskolas kreditoriui mokės/grąžins A. G.. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-798-357/2016 panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, ir grąžino bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas be kitų argumentų pažymėjo, kad pareiškėjus sieja konfliktiniai santykiai, šalims būtina susitarti dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. Šalims nesutariant dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bus įvertintos bylos šalių pajamos ir šalių galimybės išlaikyti savo vaiką. Tarp šalių kilus ginčui dėl padalyto turto ir kreditorinių reikalavimų, tikslinga ir šioje dalyje panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, siekiant išvengti didesnių šalių konfliktų ateityje, apsvarstyti abiem šalims priimtinų turto padalijimo variantų galimybes.

2017 m. kovo 1 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-64-853/2017 civilinę bylą dėl pareiškėjų E. G. ir A. G. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, atnaujino. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjų E. G. ir A. G. prašymą, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iki pareiškėjai pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą nuo nutarties sustabdyti civilinę bylą priėmimo dienos. Teismas motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išspręsti klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, taip pat teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą nutraukti, kadangi pareiškėjai nesudaro naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ginčą ketina spręsti ginčo teisenos tvarka. 2017 m. kovo 1 d. nutartimi E. G., ir A. G. prašymą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, paliko nenagrinėtą.

Bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kreditorinių reikalavimų nebėra nes šalys nekilnojamąjį turtą pardavė, kreditorinius įsiskolinimus gražino. Atsižvelgiant į tai, jog, nutraukus šalių santuoką, liko neišspręsti išlaikymo nepilnametei dukrai, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimai, ieškovė E. G. pareiškė ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai Z. G. bei kompensacijos už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą priteisimo. Atsakovas iš esmės sutiko, kad ginčas tarp šalių yra tik dėl išlaikymo dydžio bei kompensacijos už parduotą automobilį priteisimo. Byloje esantys duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto neturi.

Apelianto vertinimu ieškovės prašomos išlaikymui išlaidos yra per didelės, neatitinka protingumo ir vaiko poreikių. Mano, jog kai kurių išlaidų galima atsisakyti, sumažinti, nėra būtina pirkti specialaus poreikio maistui. teismas remiasi pačios Ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl išlaikymo dydžio. Didžiąją dalį išlaikymo sudaro mokestis už darželį - 175 Eur, mokestis už maitinimą darželyje - 100 Eur, kelionės išlaidos į darželį - 20 Eur su kuriais apeliantas nesutinka. Nurodė, kad dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir į darželį ji jau nebeeina, o nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio lankys mokyklą. Apelianto vertinimu išlaikymo dydžio reikalavimas yra grindžiamas neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl išlaidų buvo teikiamos ieškinio pateikimo metu, tai ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu ir kito bylos nagrinėjimo metu, nes ieškovė nurodė aplinkybes dėl pasirengimo mokyklai, vasaros atostogas bei kitas aplinkybes. Bylos duomenimis ieškinys gautas 2017 m. kovo 28 d., o sprendimas priimtas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Taigi ir šiuo metu nagrinėjant apeliacinį skundą galimai faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, poreikis išlaidų vaikui galėjo pasikeisti ir pažymėtina, kad vaikui augant tik didėja. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir spręsdamas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio atsižvelgė į konkrečias aplinkybes ir nėra pagrindo vertinti, kad priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Apeliantas pažymi, kad ieškovė yra pasirinkusi gyvenamą vietą Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini), kad tai yra privačių gyvenamųjų namų rajonas, kuriuose gyvena aukštesnes pajamas turintys gyventojai gyvenantys individualiuose namuose Klaipėdos priemiestyje. Kad atsižvelgiant į šias aplinkybes apelianto įsitikinimu pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nustatydamas ar išlaikymui skiriamos lėšos yra būtinosios išlaidos ar tos išlaidos atsiranda dėl pačios ieškovės neracionalaus gyvenamosios vietos pasirinkimo. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu apeliantas ginčydamas konkrečias aplinkybes, galimą ieškovės neracionalumą dėl gyvenamosios vietos, su tuo susijusiu išlaidų padidėjimu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo argumentus dėl galimo ieškovės išlaidavimo ar kitas faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis).

Apelianto vertinimu pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo pajamos yra apie 1100 - 1400 Eur per mėnesį. Apelianto teigimu jis dirba UAB „RBH“ tolimųjų reisų vairuotoju ir yra pateikęs byloje pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Pažymi, kad apelianto mėnesinis darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių sudaro apie 330 - 517 Eur po mokesčių grynoji mėnesinio atlyginimo suma sudaro apie 230 - 415 Eur. Kitos išmokos yra dienpinigiai mokami už komandiruotėje praleistas dienas. Dienpinigių paskirtis yra kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas dėl išvykimo į komandiruotę. Apeliacinis teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nepagrįstai vertino, kad pajamos yra apie 1100-1400 Eur, nes teismo posėdžio metu, ką patvirtina garso įrašas atsakovas pats tai patvirtino, taip pat nurodė apie galimybę uždirbti ir daugiau. Iš atsakovo paaiškinimų yra pagrindo spręsti, kad iš dalies atsakovo nesutikimo teikti prašomą išlaikymą priežastis yra įtakota dėl šalių tarpusavio konflikto, dėl faktinių aplinkybių, kad buvusi sutuoktinė turi draugą. Tačiau apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovas skirdamas išlaikymą dukrai turėtų atsižvelgti išimtinai į dukros interesus. Atsakovas nesutikdamas su prašoma priteisti bei teismo priteista išlaikymo suma turėjo pareigą įrodinėti, kad jis teikia išlaikymą gera valia, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei nurodo ieškovė ( CPK 178 straipsnis). Konkrečiu atveju atsakovas nors ir nurodė argumentus, kad pagal ieškovės sudarytą lentelę lėšos yra per didelės, jokių tai paneigiančių įrodymų neteikė. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl dienpinigių bei aplinkybės, kad jis sirgo nuo 2017-04-28 iki 2017-06-23 ir kad jo pajamos už šį laikotarpį sudarė 324,27 Eur nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiria­mas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabu­mai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, teismas pabrė­žė, kad nustatant vaiko poreikius, turi būti atsižvelgta ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. į fakti­nių aplinkybių visumą, tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko porei­kius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priim­ta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Byloje pirmosios instancijos teismas įvertino šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl apelianto argumentai, kad jis pagal savo pajamas neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo nepagrįsti.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendros sutuoktinių nuosavybės - 17 metų senumo automobilio Audi A6 vertė yra 2000 Eur ir per keletą mėnesių negalėjo sumažėti iki 500 Eur. Jo vertinimu daugiau nei 17 metų senumo automobilio visos dalys yra susidėvėjusios ir bet kuris tokio automobilio mazgas/mechanizmas gali sugesti ar sulūžti bet kuriuo metu. Apelianto vertinimu būtent todėl automobilių gamintojai neteikia naujai parduodamiems automobiliams garantijų ilgesnių nei 7 metai. Dėl šios priežasties įvertinus - faktinę automobilio vertė - 500 Eur, ieškovei priteistos kompensacijos dydis turi sudaryti 250 Eur. Apelianto vertinimu pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais tinkamais ir priimtinais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti ben­drosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tiks­lams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių tur­to, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos porei­kiams tenkinti. Be to, pagal CK 3.115 str. 2 dalį, jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno su­tuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendro­sios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl kompensacijos nėra. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka abiem šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų by­los aplinkybių išnagrinėjimu, be to, kad teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyk­lėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas ( Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Konkrečiu atveju teismas įvertino pateiktus įrodymus, t. y. interneto svetainės www.autoplius.lt išrašą, kuriame nurodyta, jog analo­giško automobilio kaina siekia nuo 1700 Eur iki 2490 Eur, taip pat atsižvelgė į šalių 2016 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie automobilį buvo įvertinę ir sprendė, kad jo vertė yra 2000 Eur.

Pažymėtina, kad teismas vertino, kad minėtoje internetinėje svetainėje nurodyta kaina yra tik orientacinė, ji svyruoja tarp atskirų pardavėjų, atsižvelgiant į parduodamo automobilio techninę būklę, komplektaciją, todėl nustatinėti šalių ginčo objekto vertę, remiantis šiais duomenimis, gana sudėtinga ir netikslu. Taip pat teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, jog nuo automobilio vertės nustatymo (2016 m. gegužės 4 d.) iki automobilio pardavimo (2016 m. rugpjūčio 18 d.) buvo praėję vos trys mėnesiai, logiška spręsti, jog automobilio vertė per tokį trumpą laikotarpį nebūtų galėjusi sumažėti iki 500 Eur bei į tai, jog atsakovas nepateikė jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl automobilio vertės sumažėjimo iki 500 Eur , kaip minėta sprendė, kad kaina yra 2 000 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu apelianto argumentai nurodyti nutarties 17 punkte niekuo nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Nėra pagrindo vertinti, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Įvertinus šalių paaiškinimu, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus apeliacinio teismo vertinimu teismas pagrįstai priteisė ieškovei 1000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio reikalavimus tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors apeliantas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 350 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turi būti pateiktas raštu kartu su šių išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų išlaidų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į procesinio dokumento turinį, dėstomus argumentus, teisinį vertinimą, galimas darbo sąnaudas spręstina, kad ieškovės prašoma atlyginti advokato darbo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytas maksimalias ribos, todėl tenkintinas prašymas priteisti iš ieškovės 350 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą.

Priteisti iš apelianto A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur ( tris šimtus penkiasdešimt eurų ) ieškovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.