Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1799-1052/2025, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

6. (duomenys neskelbtini).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi vaikų motina, būdama neblaivi, neužtikrino jiems saugios aplinkos, reikalingos vaikų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. (duomenys neskelbtini). Tarnybos nuomone, atsižvelgus, jog (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – (duomenys neskelbtini) pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, o taip pat turi nurodyti išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.) dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.), taigi, yra aktualus ir aukščiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas.

20. Apeliantas, reikšdamas prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, šio prašymo visiškai nepagrindė, nenurodė, kokiems veiksmams atlikti, kokioms aplinkybėms išsiaiškinti tokia teismo posėdžio forma yra būtina, todėl šis ieškovo prašymas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovės su atsiliepimu pateiktas ieškovo susirašinėjimas susijęs su byloje sprendžiamu klausimu ir gali būti reikšmingas jam teisingai išspręsti, naujai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovas turėjo galimybę su pateiktais įrodymais susipažinti ir teikti dėl jų savo nuomonę, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus priima ir vertina bendrame bylos įrodymų kontekste (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

23. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.

24. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

25. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

26. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir, be kitų šia nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

27. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino ieškovo pateikto prašymo dėl aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

28. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę ieškovas iš esmės grindžia aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini), todėl buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumo.

30. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 str., 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

31. Taigi, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

32. Ieškovas siekia, kad (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga neturi pagrindo sutikti, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės esminiai pasikeitė, todėl kilo neatidėliotinas būtinumas (duomenys neskelbtini).

33. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka, konstatavo, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, tik (duomenys neskelbtini).

34. Pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, (duomenys neskelbtini).

35. Nors didžioji dalis atskirojo skundo argumentų iš esmės yra susiję būtent su nesutikimu su 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties išvadomis, tačiau įstatymas ieškovui nesuteikia teisės pakartotinai kvestionuoti įsiteisėjusią 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį.

36. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), Tarnyba nustatė vaikų teisių pažeidimą – (duomenys neskelbtini) aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimų.

37. Ieškovo nuomone, pagrindu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones.

38. Iš byloje Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) iki teismas išspręs šalių ginčą iš esmės.

39. Taigi, nors Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Be to, teismas, priimdamas sprendimą (nutartį), atsižvelgia į įrodymų visumą ir vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str.), todėl neprivalo priimti sprendimo (nutarties) pagal Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje išdėstytus teiginius.

40. Teismui, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nenustačius pagrindo keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vien tai, kad apeliantas yra kitos nuomonės, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip diskriminacinio pobūdžio. Be abstrakčių teiginių jokių konkrečių duomenų dėl teismo šališkumo apeliantas nenurodė, įrodymų nepateikė. Todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teismas gali (duomenys neskelbtini) (CK (duomenys neskelbtini)). Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje darė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas (duomenys neskelbtini) pagrįstai.

42. Apelianto teigimu teismas netinkamai įvertino poreikį apginti vaikus nuo neigiamos aplinkos, neigiamų išgyvenimų, (duomenys neskelbtini).

43. Byloje esantys įrodymai (duomenys neskelbtini). Nenustačius jokio nurodytų aplinkybių esminio pasikeitimo ir (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo keisti nustatytą (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrinti vaikų geriausi interesai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dar kartą akcentuotina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimas negali būti naudojamas, kaip užslėpta pakartotinio įsiteisėjusios nutarties, kuria jos buvo taikytos, kvestionavimo forma.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo tam tikrų aplinkybių vertinimas ne pagal ieškovo įsitikinimą, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

45. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, įvertinus kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą auklėjant vaikus, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį) ir kt.

46. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.