- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- e2-10147-1195/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05491-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Andžejaus Sinicynas, Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Anužytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. dukros O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300 Eur, ieškovę paskirti dukros O. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena. Atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda ir visa išlaikymo našta yra palikta ieškovei, kuri dukrą išlaiko bei rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais. Įvertinus įprastus būtinus dukros poreikius, poreikių tenkinimui tenkančios mėnesinės išlaidos vidutiniškai tėvo daliai sudaro 300 Eur. Kadangi teismui pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta dukros išlaikymo suma neviršija minimalios mėnesinės algos ir prašomas išlaikymo dydis yra artimas jai, todėl ieškovė neįpareigota įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Šalių nepilnametė dukra yra penkerių metų. Ji lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, būrelį „(duomenys neskelbtini)“, domisi šokias ir sportu. Dukrai reikalinga tinkama mityba, vitaminai, higienos prekės, lavinimosi priemonės, rūbai, pinigai laisvalaikiui, atostogoms ir kt.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Vaiko tėvams pradėjus gyventi atskirai, jie susitarė, kad atsakovas teiks nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad šio susitarimo laikysis ir toliau. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad vaikui reikalingas 600 Eur išlaikymas.
Šalies argumentai
4. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodyta, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais.
5. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai. Ji paaiškino, kad jos reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra minimalus. Vaikui reikia maisto, aprangos, vaikas nori lankyti būrelius. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jis vaiką pasiima kiekvieną savaitgalį; būna taip, kad vaikas su tėvu bendrauja tik vieną savaitgalį per mėnesį. Atsakovo ir vaiko bendravimas daugiau vyksta ieškovės iniciatyva, kadangi vaikas prašo. Ieškovę tenkina esama atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Ieškovė dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 700-800 Eur. Atsakovas buvo keletą kartų atvežęs vaikui rūbų, batų, kartais sumokėdavo už darželį, būrelius. Ieškovė patvirtino gaunanti valstybės išmokas vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas rėmėsi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Jis papildomai paaiškino, kad vaikui yra reikalingas specializuotas logopedas, kuris yra valstybės finansuojamas. Atsakovas galėtų rasti geriau apmokamą darbą, kadangi žiemą ne visada turi darbo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teisme palaikė atsiliepimo argumentus. Atsakovas nurodė esantis darbingas, sveikas, turintis vidurinį išsilavinimą. Atsakovas dirba statybininku, šiltina fasadus; darbo užmokestis nėra vienodas kiekvieną mėnesį, apie devynis mėnesius per metus gauna 1200 Eur atskaičius mokesčius. Su vaiku atsakovas matėsi prieš tris savaites. Jis neimdavo vaiko bendravimui, kadangi neturėjo tam lėšų. Gyvenamasis būstas, kuriame gyvena atsakovas, priklauso mamai ir tetai. Pagrindinės atsakovo išlaidos yra maistui, drabužiams, internetui, neseniai jis nusipirko malkų visam sezonui už 600 Eur. Atsakovas moka teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Žiemos metu atsakovas papildomo darbo neieškojo, jam pajamų užtenka.
8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepagrindė išlaidų, nurodytų pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje. Atsakovas neturi turto, jo transporto priemonė yra konfiskuota, tačiau dar neišregistruota, pajamos tik iš tos, kurias uždirba. Pagal deklaruotas pajamas, atsakovas per metus uždirbo tik 7800 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas sutiktų geranoriškai mokėti po 230 Eur, jo pajamos nesudaro jam galimybės mokėti daugiau ir teismas turėtų atsižvelgti į tai. Atsakovas moka už darželį, kada ieškovė paprašo, už būrelius, nevengia išlaikyti vaiko. Bendravimo tvarkos nereikia nustatyti, ieškovė kliūčių bendrauti nesudaro.
9. Tarnybos atstovė teisme pakartojo išvadoje išdėstytas aplinkybes. Atstovės paaiškinimu, prašomas priteisti 300 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra didelis; ši suma užtikrintų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
10. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Vaiko tėvai neginčijo aplinkybės, kad jie gyvena skyrium, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
11. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
12. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
13. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
14. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
15. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Tiek atsakovas atsiliepime, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu apeliavo į tai, kad ieškovė neįrodė, jog nepilnamečiam vaikui reikalinga suma išlaikymui per mėnesį sudaro 600 Eur. Teismo posėdžio metu, atsakovas sutiko mokėti 230 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis išlaikymą.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius.
19. Šio sprendimo 16 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos, priešingai nei teigia atsakovas, teikti detalius įrodymus dėl 354 Eur (708,40 Eur / 2) išlaidų, skiriamų dukrai.
20. Ieškovė, nepaisant to, kad ji prašo priteisti 300 Eur išlaikymą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką gali patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius, ir ieškovė neprivalo detaliai įrodinėti šio prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pateikė teismui rašytinius dokumentus, patvirtinančius jos mokėjimus už vaiko būrelio lankymą (2024 m. gegužės 15 d. mokėjimo kvitų ataskaita), komunalinių mokesčių mokėjimą (2024 m. gegužės 17 d. sumokta 129,42 Eur), išlaidas, patirtas perkant maistą (kvitai iš maisto prekių parduotuvės), vaiko lavinimo priemones, drabužius, avalynę, vaistus (čekiai iš vaistinės) ir pan. Ieškinyje ir teisme vaiko motina teigė, kad vaiko maistui skiriama apie 150 Eur per mėnesį, būsto išlaidoms – 170 Eur per mėnesį, drabužiams ir batams – 100 Eur, vaiko sveikatai, higienai, gydymui – 50 Eur, darželiui, būreliams – 90 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur į mėnesį, kasdienio vartojimo reikmėms – 36,25 Eur, nenumatytoms išlaidoms (gydytojams, transportui) – 50 Eur, viso 696,25 Eur. Šią sumą ieškovė mažina valstybės mokama 96,25 Eur parama.
21. Atsakovas, nesutikdamas su nurodytų išlaidų dydžiais, siekė juos paneigti. Atsakovo atstovo teigimu, 170 Eur komunalinių išlaidų suma turi būti dalinama iš keturių, kadangi bute kartu su ieškove ir jos dukra gyvena senelė, trečiasis asmuo; taip pat abejotina, ar senelė reikalauja iš ieškovės ir dukros prisidėti prie komunalinių mokesčių. Be to, išlaidos darželiui turi būti 45 Eur, o ne 90 Eur, kaip nurodo ieškovė, atsakovo atstovas taip pat neigė „nenumatytų išlaidų“ (50 Eur per mėnesį) pagrįstumą. Likusioms išlaidoms atsakovo atstovas neprieštaravo.
22. Ieškovė teisme yra patvirtinusi, kad senelei nuosavybės teise priklausančiame bute jie gyvena trise: ieškovė, šalių dukra ir senelė, kartais bute lieka ieškovės sugyventinis. Neabejotina, kad vaikui skiriamos išlaidos, susijusios su jo gyvenamuoju būstu. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu, turi prisidėti prie jų dengimo, priešingai nei vaiko senelė, kuri tokios pareigos neturi. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad ieškovės 170 Eur išlaidos būstui turi būti dalintinos visiems būste gyvenantiems asmenims (trims asmenims), ir jos turi sudaryti 57 Eur per mėnesį pagal ieškovės pateiktus mokėjimus už komunalines paslaugas.
23. Biudžetinei įmonei (duomenys neskelbtini) mokėjimas patvirtina 53,50 Eur sumokėjimą už vaikui suteiktas ugdymo paslaugas. Iš mokėjimų kvitų ataskaitos už šalių vaiko lankomus būrelius matyti, kad priklausomai nuo mėnesio, mokestis už papildomą ugdymą siekia 30 Eur. Vadinasi, ieškovės nurodomos 90 Eur per mėnesį išlaidos ugdymui, būreliams yra pagrįstos ir nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jos turi būti mažinamos iki 45 Eur per mėnesį.
24. Nesutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepatiria nenumatytų išlaidų, prie kurių vaiko motina priskiria išlaidas transportui į raidos centrą, pramogoms ir pan. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, ir tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamete dukra gyvenančiai ieškovei. Neįmanoma apskaičiuoti bei įvertinti kiekvieną gyvenimo situaciją, todėl teismas pritaria ieškovei, kad jai tenka nuolat skirti tam tikras lėšas vaiko einamųjų poreikių tenkinimui, ypač atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikui nustatytas žvairumas, kalbos sutrikimas. Ieškovė veždavo dukrą į raidos centrą. Kaip matyti iš mokėjimo kvitų, vaikas lankosi muziejuose, pramogų parke.
25. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis ieškovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijų atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Įvertinus vaiko amžių, teismas sprendžia, kad ieškovės vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma 300 Eur suma yra reali ir protinga.
26. Šios išvados nepaneigia aplinkybė dėl ieškovės nurodytų komunalinių mokesčių mažinimo. Visos abejonės dėl vaiko išlaikymo yra traktuojamos nepilnamečio vaiko geriausių interesų naudai. Ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma, kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, skirta tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui, ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo ją dar labiau mažinti.
27. Reikiamos išlaidų sumos vaiko būtinų poreikių tenkinimui kriterijų yra suformulavęs kasacinis teismas, ir ieškovė juo remiasi. Šis motyvas įrodo atsakovo argumento, kad ieškovė, prašydama iš jo priteisti 300 Eur išlaikymą vaikui, siekia pasipelnyti, nepagrįstumą. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, vaiko poreikių lentelėje nurodytos minimalios sumos vaiko išlaikymui, pvz. 150 Eur maistui per mėnesį, t. y. 5 Eur per dieną. Neabejotina, kad šios sumos vaiko augančiam organizmui nepakanka.
28. Teismo manymu, atsakovo apeliavimas į sunkią turtinę padėtį negali sąlygoti jo teisės mokėti mažesnį išlaikymą, nei skirtą tik būtiniems vaiko poreikiams.
29. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad vertindamas, ar atsakovas pajėgus teikti 300 Eur dydžio išlaikymą, teismas turėtų atsižvelgti į jo atstovaujamojo pajamas, turtinę padėtį, bei tai, kad atsakovas moka už darželį pagal ieškovės prašymus, už būrelius, nevengia išlaikyti vaiko.
30. Iš gautų valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų (2024 m. balandžio 18 d.) matyti, kad atsakovas vykdo individualią veiklą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Pajamų mokesčių deklaracijoje už 2022 m. atsakovo yra deklaruotos 7600 Eur pajamos. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad jis yra statybininkas, jo pajamos nėra vienodos, devynis mėnesius per metus jos sudaro apie 1200 Eur atskaičius mokesčius; kitus mėnesius jis nedirba, nebent gauna užsakymų. Atsakovui užtenka jo gaunamų pajamų.
31. Teismas byloje taip pat nustatė, kad atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė, nekilnojamojo turto jis neturi (nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenys).
32. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti 300 Eur išlaikymą, vertintinos ne tik jo pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
33. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad laikotarpiais, kai darbo nėra, papildomo darbo jis neieško, pajamų jam užtenka. Atsakovas, būdamas sveiku ir darbingu asmeniu (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas, į bylą nepateikta, o teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino neturintis sveikatos problemų), privalo imtis aktyvių veiksmų vaiko teisėms ir interesams užtikrinti.
34. Byloje nėra nustatytų duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Jo paaiškinimu, visas gaunamas pajamas jis skiria sau, vaikui; perka malkas būstui šildyti, gyvena motinai ir tetai priklausančiame būste. Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, ir teigdamas, kad nesant darbo statybose, papildomo darbo žiemą neieško, nesiima visų įmanomų priemonių, kad gautų papildomų pajamų ir galėtų maksimaliai prisidėti prie dukros išlaikymo. Kiekvienas asmuo turi pareigą išlaikyti savo vaikus, teikti jiems tokį išlaikymą, kuris atitiktų vaiko būtinuosius poreikius.
35. Atsakovas neįrodė objektyvių priežasčių, kurios lemtų jo negebėjimą mokėti vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ši suma ieškovės apskaičiuota taikant išskaitymą, mokamą valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, t. y. 96,25 Eur. Galutinė atsakovui (ir ieškovei taip pat) tenkanti vaikui teikiamo išlaikymo suma sudaro 306 Eur (708,24 / 2 - 96,25/2 = 306 Eur). Taigi, atsakovo našta išlaikyti nepilnametį vaiką, ieškovei apskaičiuojant vaikui reikalingą išlaikymą, jau ieškovės sumažinta valstybės vaikui mokama parama, nors imperatyvių nuostatų atlikti tokį išskaitymą nėra. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
36. Atsakovas, nors ir neneigia pareigos išlaikyti dukrą, tačiau, kaip matyti iš jo paties pateikto banko sąskaitos išrašo, šią prievolę vykdo retkarčiais, jo paaiškinimu – ieškovei prašant. Atsakovo pervedamos sumos (2024 m. kovo mėn. – 48 Eur, 2024 m. vasario mėn. – 48 Eur, 2023 m. gruodį – 50 Eur, ir pan.) yra pakankamos tik iš dalies padengti vaiko ugdymo išlaidas, neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovas PVM sąskaitomis faktūromis įrodė perkantis žaislus vaikui, tačiau vaiko poreikiai kasdieniame gyvenime yra daug didesni ir neapsiriboja tik šių priemonių teikimu.
37. Dar daugiau, teisme nustatyta, kad atsakovas nereguliariai bendrauja su vaiku. Jo teigimu, iki teismo posėdžio su vaiku jis matėsi prieš tris savaites, kadangi neturėjo finansinių galimybių pasiimti vaiką. Taigi, atsakovo bendravimas, išlaikymo teikimas dukrai priklauso nuo jo pasirinkimo – ar jis gali skirti tam tikras lėšas vaikui, bet ne nuo imperatyvios pareigos išlaikyti vaiką, su juo bendrauti suvokimo, vykdymo.
38. Ieškovės pateikta 2024 m. gegužės 14 d. pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina ieškovės pajamas – 645, 26 Eur per mėnesį 2024 m. balandžio mėn., 820,23 Eur – 2024 m. kovo mėn., 645,05 Eur – 2024 m. vasario mėn. Teismo posėdžio metu ji patikslino, kad jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 700-800 Eur. Lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Duomenų, kad ieškovei nuosavybės teise priklausytų nekilnojamasis turtas, transporto priemonės nėra.
39. Teismui nenustačius objektyvių priežasčių, kad atsakovas nepajėgus mokėti 300 Eur išlaikymą, taip pat atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
40. Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
41. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
42. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
43. Iš bylos duomenų nustačius, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir nesant detalizuotos nuolatinės atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas teismo posėdžio metu teiravosi, ar šalys nesiektų jos apibrėžti. Vaiko tėvai pažymėjo nesant ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku.
44. Nors nagrinėdamas bylas, kylančias iš šeimos teisiniu santykių, teismas turi veikti aktyviai (CPK 376 straipsnis), o būtent – teismas gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys), nagrinėjamu atveju teismas nepasinaudoja jam įstatymo leidėjo suteikta teise priimti sprendimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
46. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdomas skubiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas 100 proc., todėl byloje atlyginamos ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 850 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (2024 m. gegužės 21d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 74; 2024 m. kovo 19 d. sąskaita faktūra Nr. TA-163/2024; 2024 m. kovo 19 d. pavedimo ir 2024 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymo kopijos).
49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
51. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių (Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.11, 8.19 punktai), nurodytas užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudoms. Įvertinus visas šias aplinkybes, nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje byloje laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi.
52. Ieškovė, kreipdamasis į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šį reikalavimą mokėtinas 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
53. Tesimas nagrinėdamas civilinę bylą, patyrė 4,04 Eur dokumentų siuntimo išlaidų (pažyma apie pašto išlaidas, vidinėje bylos viršelio pusėje) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės J. B. ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. balandžio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo D. K. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei J. B..
Priteisti iš atsakovo D. K. į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.