Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vygasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilutės automobilių keliai“ dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vygasta“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilutės automobilių keliai“ priteisti 36 043,40 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

14. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliantė 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinį paaiškinimą dėl ieškovės atstovo pateikto naujo įrodymo, prašo nepridėti naujai pateikto įrodymo, o teismui nusprendus pridėti ieškovės naujai pateiktą įrodymą, prašo teismo pridėti su šiuo raštu atsakovo pateiktus įrodymus ir pripažinti, kad UAB „Žemaitijos granitas“ 2023 m. vasario 27 d. atsakymo turinys suklastotas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto įrodymo datą, į tai, kad ieškovė nepagrindė tokių duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, pateiktą ieškovės atstovo naują įrodymą bei atsakovės atstovo pateiktą rašytinį paaiškinimą su priedais atsisako priimti.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Vygasta“ ir atsakovė „Šilutės automobilių keliai“ 2021 m. kovo 16 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. G21-0316, pagal kurią rangovas (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovės) lokalinę sąmatą atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Galutinė darbų gavėja buvo Kretingos rajono savivaldybės administracija, rangovė UAB „Hidrostatyba“ (bankrutavusi), subrangovė – atsakovė. Statybos darbų objektas – (duomenys neskelbtini) kuriame ieškovė turėjo atlikti šaligatvio įrengimo darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą. Sutarties objekto Darbų sudėtis ir kiekiai buvo nustatyti Sutarties prieduose – lokalinėje sąmatoje. Sutarties objekto darbų kaina – 61 862,95 Eur be PVM arba 74 854,17 Eur su PVM.

21. Taip pat nustatyta, kad ieškovei atlikus darbus buvo pradėtas organizuoti darbų perdavimas. Atsakovė parengė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą už 2021 m. balandžio mėn. 7 902,67 Eur su PVM (6 531,13 Eur be PVM) sumos, atliktų darbų aktą ir pateikė visus minėtus dokumentus ieškovei, su kuriais ieškovei sutikus atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 21VYGA09. 2021 m. gegužės mėn. atsakovei parengus atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir susiderinus su ieškove parengtą atliktų darbų aktą 16 077,38 Eur su PVM sumos (13 287,09 Eur be PVM), atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 21VYGA12. Sutarties vykdymas ir atliktų darbų derinimas buvo sklandus, kol ieškovei atlikus visus pagal sutartį numatytus darbus, atsakovė pateikė paskutinę atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą 26 973,52 Eur su PVM sumos (22 211,53 Eur be PVM), nors bendra paskutinių darbų etapo kaina buvo didesnė. Kadangi atliktų darbų kaina buvo didesnė, ieškovė parengė naują atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21VYGA 14.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kvalifikavo, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pagal statybos rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.

26. Pagal ginčo šalių sudarytos 2021 m. kovo 16 d. subrangos sutarties Nr. G21-0316, 16 punktą, užsakovas organizuoja perduodamų darbų priėmimą ir informuoja Rangovą apie atliktų darbų priėmimo laiką. Minėtos sutarties 17 punkte numatyta, kad užsakovas per 5 (penkias) darbo dienas po akto F-2 bei pažymos F-3 pateikimo patikrina perduodamus darbus ir be išlygų ar su išlygomis pasirašo pateiktus dokumentus ir grąžina du jų egzempliorius rangovui. Subrangos sutarties 18 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu akte nurodyti darbai neatlikti arba užsakovas nustato darbų defektus, užsakovas apie tai pažymi akte ir kartu su grąžinamais aktu F-2 bei pažyma F-3 pateikia rangovui dėl to sutarties nustatyto turinio ir formos pretenziją. Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. teisinę pretenziją kartu su atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymomis, aktais ir sąskaitomis, patvirtinant, kad visi sąmatoje numatyti darbai buvo atlikti.

29. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

30. Ieškovei atlikus visus subrangos sutartyje numatytus atlikti darbus, atsakovė pateikė paskutinę atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 3, 26 973,52 Eur sumai (22 292,17 Eur be PVM) ir atliktų darbų aktą 26 875,95 Eur su PVM sumai (22 211,53 Eur be PVM). Ieškovė reaguodama į tai, kad darbų vertė buvo didesnė, parengė naują atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2, 42 044,13 Eur be PVM sumai, atliktų darbų aktą Nr. 14-1, ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 21VYGA14. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, atliktų darbų aktas bei minėta PVM sąskaita – faktūra buvo pasirašyta rangovo UAB „Vygasta“ direktoriaus V. S.. Atsakovė gavusi PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 21VYGA14, nurodė, kad ji yra nesuderinta, nepagrįsta, todėl jis kaip užsakovas negali jos priimti. Ieškovė pakartotinai kreipėsi su teisine pretenzija į atsakovę pateikusi, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą, PVM sąskaita – faktūra Nr. 21VYGA14 ir kitus duomenis, tačiau atsakovė pakartotinai atsisakė juos priimti ir pasirašyti ieškovės perduotą darbų atlikimo aktą.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes, kurių atsakovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, jog ieškovė, atlikusi sutartyje sulygtus darbus, ne kartą bandė darbus perduoti atsakovei, tačiau ši vengė juos priimti ir pasirašyti ieškovės perduotą darbų atlikimo aktą. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Atsakovė turėjo visas galimybes pasirašyti darbų perdavimo aktą, reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų ir apimties, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, pretenzijų dėl atliktų darbų taip pat nereiškė. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad pagal projektą darbai yra visiškai užbaigti, o atliktų darbų perdavimo aktas yra pasirašytas bei kad su subrangove UAB „Šilutės automobilių keliai“ už atliktus darbus visiškai atsiskaitė ir objektas jau faktiškai naudojamas.

32. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju ieškovės atsisakymas priimti darbus, atliktus pagal sudarytą subrangos sutartį, ir pasirašyti darbų perdavimo– priėmimo aktą vertinamas kaip atsisakymas priimti darbus be teisėto pagrindo. Teisėjų kolegija nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė darbo rezultatą priėmė, t. y. subrangos sutartyje numatyti darbai atlikti, jie faktiškai naudojami pagal paskirtį, atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų, sumokėjusi dalį sumos už atliktus darbus, darytina išvada, kad ieškovė atliktus darbus perdavė atsakovei, o atsakovė juos priėmė.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės nurodomi teiginiai, jog sprendžiant klausimą, ar atsakovė pagrįstai remiasi nustatytų ieškovų atliktų darbų trūkumų faktu, be to, kad trūkumai nenurodyti perdavimo–priėmimo akte, yra svarbios šios aplinkybės: pirma, atsakovė iki tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ieškovei nereiškė; antra, atsakovė 2021 m. liepos 12 d. raštu, tiek 2021 m. liepos 23 d. raštu nurodė tik aplinkybes, kad atlikti darbai nesuderinti su užsakove ir nepagrįsti dokumentais, tačiau jokių pretenzijų dėl darbų kokybės / trūkumų nereiškė. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atliktų darbų akte su išlygomis nesutiko priimti darbų kartu nenurodydama, kokie konkretūs nukrypimai / trūkumai yra nustatyti, laikytina, kad apeliantė netinkamai įvykdė CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, gavus atliktų darbų aktą ir pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, nurodyti trūkumus.

35. Byloje yra pateikta UAB „Adiurate“ 2023 m. sausio 12 d. specialistės išvada, kurios užsakovė – UAB „Šilutės automobilių keliai“. Apeliantė nesutikdama su atliktų darbų kiekiais iš esmės apeliacinį skunda grindžia specialistės pateiktomis išvadomis. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Visų pirma specialistė atliktos išvados 2.2.2. punkte nurodė, kad „Objekto apžiūros metu nenustatyta, kad statinio geodezinėje nuotraukoje (rengėjas UAB „Inžinerija Lt“) gatvės bortų ir trinkelių dangos kiekiai neatitinka faktiškai esančių kiekių. Todėl nustatant šaligatvių dangos, įvažiavimų į kiemus ir bordiūrų įrengimo darbus vadovaujamasi UAB „Inžinerija Lt“ atliktos geodezinės nuotraukos nustatytais kiekiais, kurie yra mažesni nei Lokalinėje sąmatoje“. Todėl iš esmės nėra aišku, kuri iš geodezinių nuotraukų buvo vertinama, kadangi geodezinėse nuotraukose nurodyti darbų kiekiai skiriasi. Taip pat minėtame punkte specialistė nurodė, kad žemės darbai yra paslėpti darbai, jų kiekis vertinamas pagal darbo projektą, tačiau iš esmės specialistės išvadoje toliau buvo aptariami atlikti žemės darbai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju remtis specialistės išvada, kai ji buvo atlikta remiantis tik vienos šalies, t. y. atsakovės, pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, nebūtų racionalu. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pati specialistė pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad atliekant specialisto vertinimą turimas ribotas kiekis duomenų, dėl šių priežasčių nėra galimybės įvertinti ir pasisakyti apie dalį atliktų darbų, nėra galimybės įvertinti ir pasisakyti apie dalį atliktų darbų, dėl kurių atlikimo byloje tarp šalių nėra ginčo. Be to, specialistė nevertino darbų žurnale užfiksuotų duomenų, pažymėdama, jog jie yra netikslūs, todėl specialistė išvadoje jų netikrins ir nevertins, iš esmės nenurodžius, kokiu pagrindu buvo prieita prie išvados, kad darbų žurnale nurodyti duomenys netikslūs ar nepakankami.

36. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, atitinkamai sumažinti darbų kainą.

37. Šiuo atveju tarp šalių ginčo, kad subrangos sutarties objektas yra užbaigtas ir perduotas Kretingos rajono savivaldybės administracijai, nėra. Byloje pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuris patvirtina, kad pagal projektą darbai yra visiškai užbaigti, atliktų darbų perdavimo aktas yra pasirašytas, administracija su subrangove UAB „Šilutės automobilių keliai“ už atliktus darbus visiškai atsiskaitė. Tačiau apeliantė teigia, kad ieškovė neatliko visų lokalinėje sąmatoje numatytų šaligatvio dangos įrengimo darbų, įskaitant įvažiavimo į kiemus dangos įrengimo ir bordiūrų įrengimo darbų bei visų lokalinėje sąmatoje numatytų žemės darbų. Pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi. Visų pirma šalys sudarytoje sutartyje susitarė, kad sutarties objektas (duomenys neskelbtini), rangovė, t. y. ieškovė, atlieka šaligatvio įrengimo darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą. Ieškovės atstovas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos medžiagos darbams atlikti buvo perkamos remiantis lokaline sąmata. Visus darbus prižiūrėjo ir statybos darbų žurnale už atliktus darbus pasirašė savivaldybės techninis prižiūrėtojas A. B., atsakovės darbų vadovas R. G., šį faktą patvirtina Statybų žurnale minėtų asmenų padėti parašai eilutėje prie darbų priėmimo rezultato. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad ieškovė, laikydamasi sutartyje nurodytos darbų sąmatos, atliko visus joje numatytus darbus, o jų kiekius, statybos darbų vietą, jų eigą Statybos darbų žurnale aprašė užsakovės – UAB „Šilutės automobilių keliai“ – projektų vadovas G. J., darbus priėmė darbų vadovas R. G., atliekamų darbų kokybę ir jų eigą kontroliavo techninės priežiūros vadovas A. B.. Todėl šiuo atveju atmestini apelianto teiginiai, kad iš esmės darbų atlikta mažiau nei numatyta lokalinėje sąmatoje, kadangi nurodyti darbai, kuriuos atliko ieškovė, remdamasi lokaline sąmata, buvo atliekami prižiūrint darbų vadovui, projekto vadovui, techninis prižiūrėtojas A. B. patvirtino, kad pretenzijų dėl darbų neturi, visi darbai yra atlikti (komisija neturėjo priekaištų priimant objektą). Dėl šios priežasties akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo abejoti, kad būtent ieškovė atliko visus sutartyje nurodytus darbus remdamasi lokaline sąmata.

38. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis aplinkybėmis besiremiantis byloje dalyvaujantis asmuo turi įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

39. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

40. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė atvežė visą reikalingą juodžemį į objektą, tačiau nepaisant to vis tiek pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, neatėmęs juodžemio kainos, analogiška situacija su žolės sėklomis, kurių ieškovė nepirko, bet pirko atsakovė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pagrindo sutikti neturi. Pažymėtina, kad atsakovė teigdama, kad turėjo papildomų išlaidų dėl juodžemio pirkimo, žolės sėklų pirkimo ir jos sodinimo, nepateikė pirmosios instancijos teismui šiuos argumentus patvirtinančių duomenų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad darbus už ieškovę būtų atlikusi pati atsakovė ar kiti tretieji asmenys. Taip pat jokių pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Taigi, nors ieškovė neginčijo fakto, kad atsiskaitys su ieškovu dėl juodžemio pirkimo, nes šalys buvo sutarusios, kad po darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos, atsakovei pateikus sąskaitą už patirtas išlaidas dėl juodžemio pirkimo, atsiskaitys su atsakove. Kadangi atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, duomenų apie faktiškai patirtas išlaidas nepateikė, nesutikdama su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek juodžemio pirkimo faktą, tiek išlaidas, patvirtinančias žolės sėklos pirkimo faktą (CPK 178 straipsnis).

41. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad viskas atitiko lokalią sąmatą bei geodezinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad visi sąmatoje numatyti darbai buvo atlikti, o darbų apimtis netgi didesnė. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo, jog išpildomajame plane yra mažesni kiekiai negu lokalinėje sąmatoje. Fakto, kad išpildomajame plane yra mažesni kiekiai negu lokalinėje sąmatoje, neginčijo ir ieškovė. Pažymėtina, kad iš į byloje esančių geodezinių nuotraukų (išpildomųjų planų), kuriais remiasi atsakovė, neatsispindi nei žemės darbai, kuriuos ginčija atsakovė, taip pat remiantis jais nėra galimybės teigti, kad ieškovė atliko ne visus rangos darbus, todėl iš jų nėra galimybės nustatyti atsakovės nurodomus darbų trūkumus, kadangi iš esmės jokie trūkumai nebuvo nustatyti net ir perduodant objektą, tai patirtino kaip liudytojas apklaustas A. B.. Apeliantė neįrodinėjo, kad jo veiksmus nesumokant už atliktus darbus, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir kuriuos rangovė atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taip pat atsakovė iki bylos iškėlimo teisme nebuvo pateikusi ieškovei jokių priešpriešinių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu ar darbų kokybe. Darbų priėmimo– perdavimo akto nepasirašymas, priešingai nei savo skunde tvirtina apeliante, neteikia jam pagrindo neatsiskaityti už realiai atliktus darbus, taigi šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis).

43. Aptartų bylos aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė vengė priimti atliktus statybos rangos darbus ir už juos sumokėti. Apeliantė, nesutikdamas su atliktų darbų kiekiais, kokybe ir (ar) apimtimi, kaina, turėjo galimybę tai ginčyti teisme (prieš)ieškiniu, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Tik procesiniuose dokumentuose nurodytų atsikirtimų dėl ne visų darbų atlikimo, trūkumų tokioje situacijoje nepakanka, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnis).

44. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

47. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.