- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2-14662-869/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09526-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Paulius Snukiškis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. D., prašydama: 1) iš atsakovo A. D. priteisti išlaikymą sūnui D. D. po 300,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės; 2 ) iš atsakovo A. D. priteisti 10 800,00 Eur išlaikymo sūnui D. D. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.; 3) iš atsakovo A. D. priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje M. L. nurodė, jog kartu su atsakovu A. D. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. D. Teigė, jog sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas niekada neteikė vaikui išlaikymo, nesidomėjo jo gyvenimu, su sūnumi nebendravo ir juo nesirūpino, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo bei išlaikymo, su vaiku nepalaiko jokio tarpusavio ryšio, į ieškovės prašymus vykdyti savo, kaip tėvo, pareigą ir teikti išlaikymą, nereagavo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tuo tarpu ieškovės metinės pajamos nedidelės, nekilnojamojo turto ar kitokio didesnės vertės turto neturi, todėl jai finansiškai sudėtinga vienai išlaikyti save ir sūnų. Ieškovė, pasisakydama dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, nurodė, jog šiuo metu sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklą, nori lankyti būrelius, tačiau ieškovė neturi galimybės suteikti papildomų išlaidų, be to, per pastaruosius keletą metų pasikeitė ekonominė padėtis valstybėje. Ieškovė sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų dydį grindžia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl išlaikymo dydžio būtiniems vaiko poreikiams patenkinti bei sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimo lentele, pagal kurią vidutinė suma per vieną mėnesį, skiriama vaiko išlaikymui, yra 605,00 Eur. Pasak ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, gyvenant kartu su sūnumi, tenka didesnė jo išlaikymo bei kasdienės priežiūros našta, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda, jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą turi būti mažesnis, laikant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma. Taigi, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė jokio išlaikymo sūnui, iš jo priteistinas 10 800,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, t. y., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (e. b. l. 31-35).
Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė M. L. pareikštą ieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti.
2020 m. birželio 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės M. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad moteris ir jos nepilnametis sūnus gyvena nuomojamame, 1 kambario, apie 36 kv. m bute su patogumais, namai tvarkingi ir švarūs, įrengti, berniukas dalinasi kambariu su mama, turi atskirą lovą, darbo stalą, kitus jam reikiamus baldus ir ugdymosi priemones. Pasak ieškovės, ji dirba (duomenys neskelbtini) virtuvės šefe, jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro 400,00 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestis bei 60,00 Eur/mėn. išmoka vaikui. Moters teigimu, jie su atsakovu kartu nebegyvena nuo to laiko, kai vaikui sukako 7 mėnesiai, jis neteikia sūnui jokio išlaikymo, su juo nebendrauja, berniuku rūpinasi viena, jį išlaiko, auklėja ir ugdo. Nepilnametis D. D. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos septintokas, būrelių nelanko, jam yra pritaikyta atskira ugdymosi programa, kadangi kyla sunkumų su mokslais, mokykloje teikiama specialistų pagalba. Apsilankymo metu taip pat bendrauta su nepilnamečiu, kuris nurodė, jog su tėvu nebendrauja nuo gimimo, jo neprisimena, nepažįsta giminių iš tėvo pusės, atnaujinti ryšių, bendravimo su tėvu nenori. Berniukas pasakojo, kad su mama sutaria gerai, ją apibūdino kaip sunkiai dirbančią ir gražią, būdamas su ja D. jaučiasi laimingas ir saugus, mama juo rūpinasi, gamina valgyti, tvarko namus, perka reikalingus daiktus, duoda kišenpinigių į mokyklą, jeigu jam reikia pagalbos, jis gali kreiptis į mamą. Tarnybai M. L. šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Taip pat Tarnybos specialistai bendravo su atsakovu Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, atsakovas nurodė, jog gyvena su sutuoktine bei jų nepilnamete dukra, jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gaunamos šeimos pajamos siekia apie 300 Eur/mėn. Atsakovo teigimu, su sūnumi jis nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, ieškovė to nenori ir išsiskyrus nieko iš jo neprašė. Teigė, jog laikino išlaikymo sūnui nemoka, nes šiuo metu neturi darbo. Atsakovas sutiktų su išlaikymo priteisimu, bet mažesne suma - 150 Eur/mėn., tačiau nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Tarnybos specialistų nuomone, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei teisės aktų nuostatas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atitinka vaiko interesus ir prašoma priteisti 300,00 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama berniuko poreikiams tenkinti. Taip pat nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas (e. b. l. 43-45).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį byloje nepateikė, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei pranešime dėl dalyvavimo teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais, kadangi jis šiuo metu yra bedarbis, turi didelių skolų, moka alimentus kitam sūnui, be to, dabar su žmona susilaukė dukros. Taigi jų su žmona pajamos yra labai mažos, jo pašalpa sudaro apie 200,00 Eur, kitų pajamų, turto neturi, gyvena nuomojamame sodo name. Atsakovas nurodė papildomas aplinkybes, jog jiems nutraukus santykius su ieškove, ji atsisakė bet kokios pagalbos iš atsakovo, dingo ir niekada jo neieškojo, kategoriškai uždraudė kištis į jos ir vaiko gyvenimą. Atsakovas išvažiavo gyventi į Klaipėdą, o grįžus ieškovės su sūnumi rasti nepavyko, kad galėtų pagelbėti jiems su pinigais. 2013 m. atsakovas sukūrė kitą šeimą, šiemet jiems gimė dukra. Atsakovas sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas nuo teismo sprendimo dienos, o jo suma galėtų būti 70,00-90,00 Eur per mėnesį, kurią galės teikti, kai įsidarbins, tačiau nesutinka mokėti išlaikymo skolos už praėjusius metus, kadangi tai dar labiau padidintų jo skolas ir jis niekada nesigynė atsakomybės išlaikyti sūnų, tačiau ieškovė pati ilgą laiką jo neieškojo, neleido vaikui bendrauti su tėvu, tokia situacija susidarė dėl ieškovės kaltės (e. b. l. 47, 180-181).
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 16), pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje (e. b. l. 180-181), todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 179).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad nepilnametis D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. L. ir atsakovo A. D. sūnus. Šalys santuokos nebuvo sudarę, iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog nuo 2007 metų šalių santykiai nutrūko, iki bylos iškėlimo teisme šalys jokių ryšių nepalaikė ir nebendravo. Nepilnametis D. D. gyvena kartu su motina (ieškove) nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 43-45). Ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. D. nepilnamečiui sūnui D. D. laikiną išlaikymą po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (e. b. l. 7-9). Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės neginčijo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, taip pat jų tarpusavio ryšį ir įrodomąją galią, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį, yra pagrindas vadovautis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi (minimalia mėnesine alga) dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607,00 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 450,00 Eur atskaičius mokesčius, kuris, teismo vertinimu, ir laikytinas orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui sūnui D. D. yra (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, t. y., ½ dalį MMA, neatskaičius mokesčių, kuris iš esmės sutampa su ieškovės pateikta sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų detalizavimo lentelėje nurodyta suma – 605,00 Eur per mėnesį. Ieškovė pateiktoje lentelėje detalizavo, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos sumos vidutiniškai sudaro: maistui – 160 Eur (80,00 Eur maitinimui namuose ir 80,00 Eur per mėnesį maitinimui mokykloje); aprangai/avalynei – 30,00 Eur per mėnesį; medikamentams, vaistams, vitaminams – 20,00 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – 20,00 Eur per mėnesį; mokymosi mokykloje išlaidoms (kuprinė, mokymosi priemonės, ekskursijos, dienpinigiai ir pan.) – 40,00 Eur per mėnesį; išlaidos gyvenamajam būstui, komunalinėms paslaugoms, internetui, mobiliajam telefonui – vaiko dalis 150,00 Eur per mėnesį; transporto išlaidos – 50,00 Eur per mėnesį; lavinimo priemonės (žurnalai, knygos, kanceliarinės prekės ir kt.) – 15,00 Eur per mėnesį; atostogoms – 40,00 Eur per mėnesį; kitos nenumatytos išlaidos – 20,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, jog sūnaus fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja, tačiau ji neturi galimybių jų pilnai patenkinti, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais: kasos čekiais už maisto, higienos, kanceliarines ir kitas prekes, mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais išlaidas, susijusias su gyvenamojo būsto nuoma ir jo išlaikymu (e. b. l. 177), taip pat 2020 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažyma dėl vaiko išlaidų mokykloje (el. bylos priedas, b. l. 18). Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečiam D. D. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.
Įvertinus ieškovės pateiktus į bylą įrodymus apie patiriamas išlaidas maistui, gyvenamojo būsto nuomai, išlaikymui ir kt., taip pat įvertinus aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove ir atsakovas visiškai nebendrauja su savo sūnumi, teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos maistui (160,00 Eur/mėn.), gyvenamajam būstui (150,00 Eur/mėn.) atitinka vidutines rinkos kainas bei yra protingo dydžio. Taip pat tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų berniuko aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 30,00 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 30,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimui, atsižvelgiant į bylos medžiagą, šalių nepilnamečio sūnaus amžių, visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovei nepateikus papildomų įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas, dalis ieškovės nurodomų sumų mažintina, t. y., ieškovės nurodomos išlaidos medikamentams, vaistams, vitaminams mažintinos iki 15,00 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – iki 10,00 Eur per mėnesį; išlaidos, susijusios su mokymusi mokykloje, kurias apimtų ir ieškovės nurodyta lavinimo priemonėms skiriama suma, - iki 20,00 Eur per mėnesį, kitos nenumatytos išlaidos – iki 10,00 Eur/mėn., išlaidos transportui – iki 10 Eur per mėnesį, į kurias patektų viešojo transporto išlaidos. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos taksi paslaugoms apmokėti, turėtų būti skiriamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 40,00 Eur per mėnesį išlaidos sūnaus pramogoms, t. y., kinui, teatrui, gimtadienių, švenčių dovanoms, turėtų būti skiriamos, atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, tačiau siekiant užtikrinti šalių nepilnamečiam sūnui galimybę bent į minimalias pramogas, šiam tikslui į vaiko poreikius įtrauktina 20,00 Eur per mėnesį suma.
Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus atostogoms per mėnesį skiriama 40,00 Eur, t. y. 480,00 Eur per metus. Pasisakydamas dėl šių ieškovės nurodomų išlaidų pagrįstumo, teismas pažymi, jog sprendimas dėl išlaidų, skiriamų vaiko atostogoms, apimties, turi būti priimamas įvertinus realius vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei tėvų finansines galimybes. Kita vertus, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovas nepalaiko jokių santykių su vaiku, su juo nebendrauja, todėl nepatiria jokių su tuo susijusių papildomų išlaidų, tenkinant sūnaus poreikius jo atostogų metu. Taigi, teismas protingomis, pagrįstomis bei atitinkančiomis šalių finansines galimybes ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, pripažįsta vidutines 20,00 Eur (240,00 Eur per metus) išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus atostogoms.
Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus D. D. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 445,00 Eur suma. Kita vertus, remiantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis), todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaranti 60,06 Eur (iki 2020 m. sausio 1 d. – 50,16 Eur). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. D. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 385,00 Eur suma (445,00 Eur – 60,00 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Bylos duomenimis ieškovė, be šalių nepilnamečio sūnaus, kitų išlaikytinių neturi, yra sveika, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) virtuvės šefė, gauna vaiko priežiūros išmoką. Ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, šioje įmonėje sudaro 705,60-739,20 Eur per mėnesį (e. b. l. 73-87, 183-184). Pasisakydama teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vasaros laikotarpiu dirba virėja Nidoje, o šaltojo sezono laiku – dirba įvairius darbus. Ieškovė taip pat nurodė, jog esant galimybei, stengiasi užsidirbti papildomai padėdama įvairiuose šventėse, banketuose, mugėse, todėl jos faktiškai gaunamos pajamos vasaros sezono metu sudaro apie 1500 Eur per mėnesį, o ne vasaros sezono metu – apie 700 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nuosavybės teise turi 1/8 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas (e. b. l. 107-111, 133, 156-159). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių (e. b. l. 125). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar kitų dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (e. b. l. 161). Duomenų apie ieškovės turimus įsiskolinimus hipotekos bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (e. b. l. 104, 127-131).
Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, jo pajamas sudaro 269,80 Eur VSDFV išmoka (e. b. l. 88-103, 185-186). Tarnybos atstovui atsakovas nurodė, jog jo šeimos bendros pajamos siekia apie 300 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenimis, atsakovas nuosavybės teise nėra įregistravęs nekilnojamojo turto, transporto priemonių (e. b. l. 126, 132, 154-155, 160). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar kitų dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (e. b. l. 162). Duomenų apie atsakovo turimus įsiskolinimus hipotekos registre nėra (e. b. l. 105), tačiau iš turto arešto aktų ir antstolių informacinės sistemos registrų duomenų, taip pat iš atsakovo pateikto jo banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas turi piniginių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurių priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai (e. b. l. 112-124, 134-153).
Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję su iš atsakovo turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo kreditoriams.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, iš atsakovo jo sūnui - ieškovui K. D. yra priteistas išlaikymas po 195,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps darbingas. Taip pat atsakovas tiek teismui, tiek ir Tarnybos specialistams nurodė, jog yra susilaukęs dar vieno mažamečio vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, taigi, be šalių nepilnamečio sūnaus, atsakovas turi dar du išlaikytinius. Atsakovas neginčija, jog neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D. D., ir pripažįsta savo pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau teigia, jog šiuo metu neturi finansinių galimybių, o įsidarbinęs galėtų teikti sūnui 70,00-90,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius, atskaičius valstybės mokamas išmokas, atitinkanti suma sudaro 385,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju abu tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, duomenų apie ieškovei ar atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės pajamos yra didesnės, atsakovas jokių kitų pajamų, išskyrus VSDFV išmoką, negauna, tačiau apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tiek ji, tiek ir atsakovas verčiasi iš esmės analogiška veikla, abu yra virėjai, susipažino kartu dirbdami toje pačioje įmonėje, todėl teismo vertinimu, ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi stengtis maksimaliai išnaudoti visas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.
Vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį teismas taip pat atsižvelgia į šalių turimą turtą. Bylos duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio viso rinkos vertė, vadovaujantis 2019 m. masinio vertinimo duomenimis, sudaro 5900 Eur, t. y., šio nekilnojamojo turto vertė nėra didelė (5900 Eur/8 = 738 Eur), taip pat atsižvelgiant į šio nekilnojamojo turto bendrasavininkų skaičių, ieškovės galimybės naudotis turimu nekilnojamuoju turtu yra ribotos. Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Vertinant išimtinai šiuo aspektu, pripažintina, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės.
Bylos duomenimis (vadovaujantis atsakovo rašytiniais paaiškinimais bei Tarnybos pateikta informacija), be šalių nepilnamečio sūnaus atsakovas turi dar du vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Vienam iš jų išlaikymas yra priteistas teismų sprendimais (išlaikymo įsiskolinimas išieškotojai L. D., atstovavusiai nepilnamečio K. D. interesus, pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą yra vykdomas antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje, išlaikymas pilnamečiui, neįgaliam atsakovo sūnui K. D. priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris šiuo metu dar yra neįsiteisėjęs). Duomenų apie kitam nepilnamečiui vaikui atsakovo teikiamą išlaikymą, byloje nėra. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie savo sūnaus išlaikymo kitais būdais, su sūnumi visiškai nebendravo, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai vaiko motinai.
Remdamasis išdėstytu, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas nepažeisti kitų atsakovo vaikų teisėtų interesų, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. D. priteistinas išlaikymas, mokamas po 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė M. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Ieškovė nurodo, kad daugiau nei dešimt metų šalių santykiai yra nutrūkę, ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja, atsakovas iš viso neteikia jokio išlaikymo vaikui, taip pat jokiu kitu būdu ar forma neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 10 800,00 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio d. Atsakovas neneigia aplinkybių, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu jis sūnui neteikė materialinio išlaikymo, tačiau tvirtina, kad ieškovė pati niekada nesikreipė į jį dėl finansinės pagalbos, šalims išsiskyrus, nutraukė bet kokiu ryšius su atsakovu.
Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo metu. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 190,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Tačiau įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, tai, jog atsakovas turi dar du išlaikytinius, taip pat kitas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažinti iki 190,00 Eur sumos per mėnesį.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 6 840,00 Eur (36 x 190,00). Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. D. 6 840,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie tai, jog mokėtina suma už byloje jai suteiktą advokato pagalbą bei teisinę pagalbą sudaro 1000 Eur (el. bylos priedas, b. l. 20). Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus, kad dalį šios sumos, sudarančią 200 Eur, yra sumokėjusi (el. bylos priedas, b. l. 21). Pagal CPK 88 straipsnį, 93 straipsnį, 98 straipsnį, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y., kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y., kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).
Nagrinėjamu atveju, byloje esant pateiktiems įrodymams apie ieškovės faktiškai patirtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies, t. y., 63,33 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 126,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 205,20 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro 51,30 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (190 x 12 x 0,03 x 0,75) ir 153,90 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (6840 x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 8,68 Eur, kas atitinkamai sudarytų po 5,53 Eur iš atsakovo (63,33 proc.) ir 3,14 Eur iš ieškovės (36,34 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės, byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), tačiau teismas priteisia valstybės naudai 5,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones (e. b. l. 7-9). Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., sudarantį 6 840,00 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).
Paskirti ieškovę M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 126,66 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 66 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 205,20 Eur žyminio mokesčio, iš viso 210,73 Eur (du šimtus dešimt eurų 73 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.