Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir vykdytoju G. R., organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių – Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio E. D. E., Siera Leonės Respublikos piliečio M. S. K. ir dviejų Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiais prisistatančių F. C. bei J. E. gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y., susitarė su G. R. dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Vilniuje bei pasiūlė jam piniginį atlygį, ne mažesnį kaip 500 Eur, už neteisėtą užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijose bei per šių valstybių sienas, o 2022 m. lapkričio 15 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), į G. R. vairuojamą automobilį ,,Toyota Prius V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsodino nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį E. D. E., Siera Leonės Respublikos pilietį M. S. K. ir du neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prisistatančius Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiais – J. E. bei F. C., kuriuos G. R. automobiliu ,,Toyota Prius V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorija neteisėtai gabeno į Lenkijos Respubliką, tačiau 2022 m. lapkričio 15 d. apie 13.00 val., pasienio ruože, likus 5 m iki valstybės sienos, juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį: 1) perkvalifikuoti nuteistojo S. M. nusikalstamą veiką iš BK 292 straipsnio 3 dalies į BK 292 straipsnio 2 dalį; 2) pripažinti nuteistojo S. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) sutrumpinti S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą iki 1 metų ir įskaityti nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Skunde nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas nesutinka, kad nuteistasis organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, nurodo, kad tą darė kiti asmenys, todėl S. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kaip nusikaltimo vykdytojo. Taip pat apeliantai prašo pripažinti S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

8. Nuteistasis G. R. prašė atsižvelgti į jo argumentus, pateikė 2022 m. pajamų mokesčių deklaraciją, nurodė, kad dirbo pavėžėju, tiesiog dirbo savo darbą veždamas keleivius, nusikaltimo nepadarė. Jis nežinojo, kas yra jo vežami asmenys, manė, kad tai yra studentai, neturėjo pareigos tikrinti jų dokumentus, informavo automobilio keleivius, jog jie pasiimtų su savimi dokumentus; vykstant į užmiestį, visada yra sumokama iš anksto, kadangi būtina įsitikinti, ar klientas yra mokus, S. M. buvo atsitiktinis klientas, jie neveikė bendrai. Jis taip pat prašė teismo atsižvelgti į tai, kad turi negalią, yra pensinio amžiaus. Nuteistojo G. R. gynėjas akcentavo, kad G. R. klientams suteikė pavėžėjimo paslaugą, jam nekilo pareiga patikrinti vežamus asmenis, todėl neįrodyta, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo G. R. apeliacinis skundas Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nebuvo priimtas, teisėjų kolegija dėl nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko argumentų, kuriais nepagrįstai išplečiamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, nepasisako. Pažymėtina, kad kiekvienas proceso dalyvis turi pats rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, jo galimai pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, tuo tarpu nuteistasis G. R. šios pareigos nesilaikė ir apeliacinio skundo nustatytu laiku nepateikė, todėl jam kyla neigiamos tokio pasyvaus elgesio pasekmės.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam S. M. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais. S. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, jo atlikti nusikalstami veiksmai įrodyti nuteistojo G. R. ir iš dalies paties S. M. parodymais, liudytojo M. L. parodymais, nuteistųjų telefonų skambučių ir žinučių išklotinių duomenimis, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir kita bylos medžiaga, iš kurių matyti, kad S. M. aktyviai veikė organizuodamas žmonių pervežimo į užsienį eigą – susitarė su kitu nuteistuoju, jog jis veš užsieniečius, atvedė šiuos asmenis iki automobilio, padėjo jiems susitarti, domėjosi kelionės eiga, jos metu bandė susisiekti su G. R., taip parodydamas suinteresuotumą sėkminga nusikaltimo baigtimi. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog visi šie byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, apygardos teismo buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią išvadas dėl nuteistojo S. M. kaltės ir jo veiksmų teisinio vertinimo. Nors nuteistajam S. M. ar jo gynėjui nepriimtinos tokios teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, jie mano, kad nuteistojo atlikti veiksmai neturėtų būti laikomi nusikaltimo organizavimu, tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, kadangi byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

12. Vis dėlto, teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminių BK ar BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, privalo dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su teismo išvadomis, jog nuteistasis S. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir vykdytoju G. R., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi bendrininkų grupės, kaip vienos iš galimo bendrininkavimo formų, būtinasis požymis yra bent du nusikalstamos veikos vykdytojai, o S. M. veikimas su nenustatytais asmenimis apskritai nebuvo įrodinėjamas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos vykdytoju pripažintas tik vienas asmuo – nuteistasis G. R., o S. M. yra šio nusikaltimo organizatorius, kitų, kartu su nuteistaisiais veikusių asmenų, nenustatyta, todėl pagrindo manyti, kad buvo ir antrasis šio nusikaltimo vykdytojas – nėra. Nors dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nėra paduota, teisėjų kolegijos vertinimu, toks apygardos teismo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas blogina nuteistųjų S. M. ir G. R. teisinę padėtį, todėl ši Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu ir G. R. ir S. M. inkriminuota aplinkybė, jog jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, o S. M. dar ir veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, šalinama iš jiems pareikšto kaltinimo bei nepripažįstama sunkinančia jų teisinę atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laikytina, kad nuteistieji veikė ne bendrininkų grupe, o bendrais veiksmais, neapibrėžiant jų bendrininkavimo formos. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija iš naujo vertina nuteistiesiems G. R. ir S. M. skirtinų bausmių klausimą.

Dėl S. M. veiksmų kvalifikavimo

13. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta teisinė atsakomybė tam, kas padarė šias veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, o BK 292 straipsnio 3 dalyje – tam, kas šias veikas organizavo.

14. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių kad G. R. automobiliu ,,Toyota Prius V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lenkijos Respubliką gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį E. D. E., Siera Leonės Respublikos pilietį M. S. K. ir du neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prisistatančius Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiais – J. E. bei F. C., tačiau 2022 m. lapkričio 15 d. apie 13.00 val., pasienio ruože, likus 5 m iki valstybės sienos, juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuos G. R. veiksmus suorganizavo S. M. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl S. M. kyla baudžiamojo atsakomybė pagal BK 292 straipsnio 3 dalį.

16. Nuteistojo S. M. parodymai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 18 d.) jis nurodė palydėjęs savo draugą, nelegaliai išvykusį į Vokietijos Federacinę Respubliką, pasisveikinęs su automobilio vairuotoju, kalbėjęs su juo apie tai, kad taip pat ateityje norės išvykti, vėliau iš nepažįstamo asmens sužinojęs, kad 2011 m. lapkričio 15 d. organizuojamas nelegalus žmonių gabenimas į Vokietijos Federacinę Respubliką, žinute gavęs adresą, kur jo lauks, atvykęs kalbėjo su užsieniečiais ir pamatė, kad taksi vairuotojas yra anksčiau sutiktas G. R., tačiau kadangi automobilyje buvo mažai vietos važiuoti atsisakęs, iki šios dienos kelis kartus susisiekęs su taksi vairuotoju (3 t., b. l. 111–115), tuo tarpu akistatos su G. R. metu (2022 m. gruodžio 15 d.) neigė su juo anksčiau susitikęs ir bendravęs (3 t., b. l. 141–146), vėlesnės apklausos metu (2023 m. sausio 30 d.) nurodė, kad jį su taksi vairuotoju supažindino draugas, vardu „I.“, jie apsikeitė kontaktais, po kelių savaičių nuo pažinties paskambino vairuotojui ir pasakė, kad norėtų važiuoti, tačiau negalėjo sumokėti vairuotojo nurodytos kelionės kainos, 2022 m. lapkričio 9–10 d. jau turėjo pinigų, todėl paskambino vairuotojui, pasakė norintis važiuoti, vairuotojas pasakė, kad kelionė vyks 15 d. 10 val., po pokalbio jam paskambino „I.“ ir pasakė ar parašė žinute adresą, kur turės atvykti, šią informaciją perdavė taksi vairuotojui. Įvykio dieną atėjo į sutartą vietą, bet pamatė, jog turės važiuoti automobilyje kartu su juodaodžiais, jautė riziką, todėl nevažiavo (3 t., b. l. 133–136). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. M. nurodė, kad G. R. numerio paprašė iš savo draugo „C.“, maždaug po savaitės jam paskambino, vėliau skambino 2–3 kartus, bendravo per ,,WhatsApp“ programėlę, 2022 m. lapkričio mėnesį nusprendė išvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, paskambino G. R., jam adresą (duomenys neskelbtini), pasakė draugas iš Indijos, kuris adresą nusiuntė ir taksi vairuotojui. Kitą rytą 10 val. susisiekė su vairuotoju, paklausė, ar jis tikrai atvyks į tą vietą ir šis patvirtino, kartu nevažiavo, nes užsieniečiai buvo juodaodžiai, jautė riziką prarasti pinigus. Baigus įrodymų tyrimą S. M. pakeitė parodymus – paaiškino, kad vaikinas iš Indijos paprašė jo versti užsieniečiams, sakė už tai jis galės vykti nemokamai, jis išvertė reikiamą informaciją iš anglų į rusų kalbą, kur užsieniečiai nori keliauti.

17. Taigi, nuteistasis S. M. kiekvienos apklausos metu nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes: iš pradžių teigė, kad kelionę organizavo jam nepažįstamas asmuo, o jis pats neišvyko dėl vietos automobilyje trūkumo, vėliau, kad kelionę organizavo jo draugas iš Indijos, tačiau jis neišvyko dėl jaučiamos grėsmės iš kitų keliaujančių asmenų, taip pat vienų apklausų metu teigė norėjęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau neturėjęs tam pakankamų lėšų, o paskutinės apklausos metu – kad galėjo vykti nemokamai, bet vis tiek to nedarė. Apklausų metu taip pat skyrėsi S. M. nurodoma G. R. informavimo, iš kur jis turi paimti migrantus, eiga – iš parodymų nėra aišku, ar nuteistąjį informavo pats S. M., ar jo draugas iš Indijos, ar nepažįstamas asmuo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo S. M. parodymais spręsdamas jo kaltės klausimą rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys – kad jis gana intensyviai bendravo su G. R., buvo įvykio vietoje, vertėjavo migrantams ir kt.

18. Tuo tarpu užsieniečius savo automobiliu vežęs nuteistasis G. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nusikaltimą padarė būtent S. M. nurodymu, nurodė, kad jie susipažino 2022 m. spalio mėnesį, bendraudavo programėlėje „WhatsApp“, S. M. jam skambindavo, ne kartą prašė vežti migrantus į užsienio valstybes, įvykio dieną (2022 m. lapkričio 15 d.) jam liepė atvykti į (duomenys neskelbtini), atvažiavo ir pats, kalbėjo su atėjusiais užsieniečiais, išvertė jiems G. R., kaip automobilio vairuotojo, nurodomas kelionės taisykles (nevartoti alkoholio, nerūkyti transporto priemonėje ir kt.), atsakinėjo į G. R. klausimus, ar keleiviai turi asmens dokumentus bei kelionės metu siuntė žinutes, teiraudamasis apie įvykių eigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo G. R. parodymus pripažino patikimais, nuosekliais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes. Iš skundžiamojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šio nuteistojo duotiems parodymams nebuvo suteikta jokia išskirtinė įrodomoji reikšmė, jie nebuvo pagrindinis jo bendrininko S. M. kaltumo įrodymas, teismas G. R. parodymus analizavo kitų bylos duomenų kontekste, lygino tarpusavyje, taip pat ir su nuteistojo S. M. duotais parodymais proceso metu, pasisakė dėl įrodymų prieštaravimų ir atsižvelgdamas į bendrą visumą sprendė, kurie iš įrodymų laikytini patikimais, patvirtinančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o kurie – ne. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

19. Atkreiptinas nuteistojo S. M. ir jo gynėjo dėmesys į tai, kad baudžiamosiose bylose, kuriose keli asmenys yra kaltinami veikę kartu, net ir esant jų tarpusavio interesų prieštaravimų, kiekvieno iš jų parodymai yra individualiai svarbus įrodymų šaltinis, jie negali būti atmetami kaip nepatikimi vien tuo pagrindu, kad šie proceso dalyviai yra suinteresuoti vienokia ar kitokia bylos baigtimi ir jų parodymai tarpusavyje skiriasi. Nustačius nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų parodymų prieštaravimus ir jų galimą siekį nuslepiant ar pakeičiant tam tikras įvykio aplinkybes taip sušvelninti sau pačiam gresiančią teisinę atsakomybę, tokių asmenų parodymai vertinami kitų surinktų duomenų kontekste kaip visuma, ir jeigu akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos duomenims – atmetami kaip nepasitvirtinę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių prieštaravimų nustatyta nebuvo, nuteistojo G. R. parodymai apie jam nurodymus davusį asmenį – S. M. buvo nuoseklūs, jo nurodytas aplinkybes patvirtino kiti bylos duomenys. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų (išskyrus nuteistojo S. M. paaiškinimus, jog nusikaltimą suorganizavo kitas asmuo), kurie leistų abejoti nuteistojo G. R. nurodomų aplinkybių apie gautus nurodymus patikimumu. Nepaisant smulkių neatitikimų, laikytina, kad šio nuteistojo parodymai, susiję su jo ilgalaikiu bendravimu su S. M. ir gautą neteisėtą nurodymą pervežti užsieniečius per valstybės sieną, yra neprieštaringi, nėra nustatyta jokių priežasčių, kodėl jis turėtų pagrindą nepagrįstai apkaltinti S. M. tokio nusikaltimo padarymu, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo daroma kitų asmenų įtaka, nurodant, kokius parodymus duoti ir pan.

20. Nuteistasis G. R. aplinkybę, kad jį vežti užsieniečius paskatino kitas asmuo, nurodė ir jį prie valstybės sienos sulaikiusiems pasienio užkardos pareigūnams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto M. L. 2022 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sustabdžius G. R. vairuojamą transporto priemonę vairuotojas pareigūnams paaiškino, jog keleivius turėjo nuvežti į Varšuvą, už nuvežimą jam iš matymo pažįstamas žmogus sumokėjo 500 Eur (1 t., b. l. 46–47). Šias aplinkybes pareigūnas M. L. taip pat parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79–81) ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Pats S. M. pripažino 2022 m. lapkričio 15 d. buvęs įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), apklausų metu parodė, kad į G. R. vairuojamą automobilį įlipo keturi asmenys (užsieniečiai, kuriuos G. R. planavo nuvežti į kitos užsienio valstybės teritoriją) ir jie išvažiavo, t. y. jis nenurodė matęs kitų asmenų, kurie būtų perdavę transporto priemonės vairuotojui pinigus ar taręsi dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių. S. M. pažymėjo, jog su tariamu nusikaltimo organizatoriumi, vardu „I.“ arba „C.“, bendravo telefonu, t. y. šis asmuo nebuvo įvykio vietoje, taigi, pasienio užkardos pareigūno liudytojo M. L. nurodytos aplinkybės, kad jam G. R. paaiškino, jog pažįstamas asmuo davė nurodymus nuvežti migrantus į užsienį ir už tai suteikė atlygį, atitinka nuteistojo G. R. parodymus, jog šis asmuo buvo S. M. (pažįstamas asmuo, buvęs įvykio vietoje tuo metu, kai automobilis išvyko).

21. Apeliantai S. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad užsieniečių J. E., F. C., M. S. K., E. D. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog nuteistasis nebuvo jų kelionės į Vokietijos Federacinę Respubliką organizatorius, vis dėlto, teisėjų kolegijai susipažinus su šių liudytojų apklausų protokolais kyla abejonių dėl šių bylos duomenų patikimumo. Iš liudytojo J. E. apklausos protokolo matyti, kad, jo teigimu, jis įvykio dieną buvo patyręs didelį stresą dėl šeimos nario netekties, neatsimena, kaip išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir kur nuvyko, nurodė, kad prie jo priėjo taksistas ir paklausė, ar jam reikia pagalbos, jis atsakė, kad reikia, ir įsėdo į automobilį (1 t., b. l. 52–55), liudytojas F. C. nurodė norėjęs pabėgti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste nuėjęs iki pagrindinio kelio ir susistabdęs automobilį (1 t, b. l. 58–61). Tuo tarpu nuteistieji G. R. ir S. M. visų apklausų metu teigė, kad visi keturi užsieniečiai atėjo iki G. R. stovinčio taksi automobilio jų sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini), t. y. jie nevažiavo jų pasiimti į kitą vieną, kelionės metu naujų asmenų į automobilį neįlipo, kelionė vyko nuo Vilniaus iki pasienio ruožo Lazdijų sav., G. R. (duomenys neskelbtini) linkme nevažiavo.

22. Kiti du G. R. automobilyje važiavę užsieniečiai M. S. K. ir E. D. E. nurodė iki įvykio buvę pažįstami, tačiau jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat yra prieštaringi – M. S. K. nurodė, kad įvykio dieną Vilniuje susitiko su E. D. E., kartu buvęs kitas vaikinas jam pasakė, kad važiuoja į Vokietijos Federacinę Respubliką, jeigu liudytojas nori, gali važiuoti kartu, bet reikia sumokėti 500 Eur, kai jam pasiūlė išvykti iš Lietuvos Respublikos, taksi automobilis jau buvo atvažiavęs (1 t., b. l. 64–67), tuo tarpu su šiuo liudytoju kartu buvęs E. D. E. apklausos metu nurodė, kad susitiko su M. S. K., planavo pakeliauti po Vilnių, Kauną, Lenkiją ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), todėl užsisakė taksi automobilį per ,,Bolt“ programėlę (1 t., b. l. 70–73), o papildomos apklausos metu pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog buvo dar vienas (penktas) žmogus, kuris jiems užsakė taksi automobilį, jie sustabdė šį žmogų gatvėje (1 t., b. l. 74–77). Taigi, vienas liudytojas nurodė, kad jam buvo pasiūlyta išvykti nelegaliai į Vokietijos Federacinę Respubliką, o kartu su juo buvęs kitas liudytojas nurodė, kad kelionę jiems suorganizavo kitas asmuo.

23. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pvz., Lietuvos Auščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑198/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-172-788/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti prieštaravimai kelia abejonių dėl liudytojų J. E., F. C., M. S. K., E. D. E. parodymų patikimumo, šie asmenys nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar teisme, todėl neturint galimybės pašalinti teismui kylančių neaiškumų, laikytina, kad tokie duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnis) ir negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys nuteistojo S. M. kaltę organizuojant neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.

25. Apklausų metu nuteistasis G. R. nurodė, kad S. M. jam paskambino po vienos ar kelių savaičių po jų pažinties spalio mėn., buvo šeštadienis, ir liepė būti stotyje 10 val. (3 t., b. l. 25). Iš G. R. telefono skambučių išklotinės matyti, kad buvo užfiksuoti trys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 2022 m. spalio 29 d. (šeštadienį): 8.21 val., 9.48 val., 10.12 val. (1 t., b. l. 150), t. y. šie skambučiai buvo atlikti būtent tuo laiku, kuriuo G. R. įvardina skambinus S. M., o išklotinėje skambučių iš kitų telefono numerių neužfiksuota. G. R. teigimu, po savaitės ar dviejų nuo jo nurodytos dienos, S. M. dar kartą jam paskambino (3 t., b. l. 26). G. R. telefono išklotinėje 2022 m. lapkričio 4–5 d. (po savaitės nuo anksčiau aptartų skambučių 2022 m. spalio 29 d.) užfiksuoti trys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149), o skambučių iš kitų telefono numerių neužfiksuota. G. R. teigimu, S. M. jam dar kartą skambino po savaitės (3 t., b. l. 26), o jo telefono išklotinėje 2022 m. lapkričio 13 d. užfiksuotas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149). Tiek nuteistasis G. R., tiek liudytojas M. L. apklausų metu pažymėjo, jog automobilio sustabdymo metu ir sulaikant asmenis pradėjo skambėti vairuotojo (G. R.) telefonas bei buvo gaunamos žinutės, o G. R. nurodė pareigūnams, jog skambučius atlieka ir žinutes siunčia žmogus, suorganizavęs užsieniečių pervežimą per valstybės sieną. Iš bylos duomenų matyti, kad asmenų sulaikymas įvyko 2022 m. lapkričio 15 d. apie 13.00 val. (1 t., b. l. 46–47), o iš G. R. telefono skambučių ir žinučių išklotinės matyti, kad būtent tokiu metu jam net devynis kartus skambino ir atsiuntė dvi žinutes abonentas, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149–150).

26. Kaip jau minėta, apeliantas S. M. apklausų metu pripažino sistemiškai bendravęs su G. R., taigi, tokia jų komunikacija turėtų būti užfiksuota jo naudoto telefono skambučių ir žinučių išklotinėje. Tuo tarpu S. M. asmens kratos metu rastame mobiliojo ryšio telefone, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45), skambučių išklotinėje yra nustatytas vienas jo priimtas skambutis 2022 m. lapkričio 14 d. 9.48 val. numeriu (duomenys neskelbtini) ir keturi atlikti skambučiai skirtingais numeriais: 2022 m. lapkričio 11 d. 19.32 val. numeriu „(duomenys neskelbtini)“, lapkričio 12 d. 11.22 val. numeriu (duomenys neskelbtini), lapkričio 14 d. 9.46 val. numeriu (duomenys neskelbtini), 13.52 val. numeriu „(duomenys neskelbtini)“, o kontaktų su G. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta (1 t., b. l. 149–150). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. M. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jo anksčiau naudotos SIM kortelės tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomumu, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo draugas, vaikinas iš Indijos, vardu (duomenys neskelbtini), kuris, anot nuteistojo, ir organizavo nelegalų žmonių vežimą per valstybės sieną, nuo 2022 m. rugsėjo iki lapkričio naudojosi jo telefonu, jis skambino (duomenys neskelbtini) tel. numeriu (duomenys neskelbtini), draugas naudoja dvi SIM korteles, todėl telefone (duomenys neskelbtini) įvardino „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o jis pats naudoja SIM kortelę tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 86). Tuo tarpu pas S. M. rasto mobiliojo ryšio telefono skambučių ir žinučių išklotinėje nėra duomenų, jog iš jo naudoto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų kada nors skambinta numeriu (duomenys neskelbtini), apskritai, 2022 m. lapkričio 15 d. iš šios SIM kortelės nebuvo atlikta jokių skambučių, jam neskambino kiti asmenys, jis negavo žinučių (2 t., b. l. 16). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. M. nurodė, jog asmuo, vardu (duomenys neskelbtini), naudojosi tel. numeriu (duomenys neskelbtini), kurį jis yra įsivedęs telefono adresų knygelėje, tačiau iš jo naudoto telefono adresų knygos matyti, kad prie adresatų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra įvesti kiti tel. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12). Su šiais adresatais bendravimo įrašų skambučių ir žinučių išklotinėje taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, S. M. nurodytos aplinkybės, kad SIM kortele, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi ne jis, o draugas, laikytinos jo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir laikytina įrodyta, kad S. M. ir toliau tam tikru būdu naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo bendravo su G. R..

27. Nuteistasis G. R. viso proceso metu teigė, kad S. M. su juo susitarė dėl keturių asmenų pervežimo, derino nusikaltimo aplinkybes, atvyko į įvykio vietą, įsodino migrantus į jo vairuojamą automobilį, o S. M. paskutinės apklausos pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog vertėjavo neteisėtiems migrantams ir G. R., neneigė žinojęs, jog šie asmenys G. R. vairuojama transporto priemone bus vežami į užsienio valstybę, taip pat yra nustatytas gana intensyvus asmenų tarpusavio bendravimas iki 2022 m. lapkričio 15 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, S. M. pagrįstai buvo pripažintas nusikaltimo organizatoriumi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis nusikalstamos veikos organizatoriaus požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia nuteistųjų bendrą planą saugiai iš Lietuvos Respublikos išgabenti neteisėtai valstybės sieną kirtusius užsieniečius. Nors S. M. neigia buvęs nusikaltimo organizatoriumi, bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. pasižymėjo aktyviais neteisėtais organizaciniais veiksmais: palaikė ryšius su gabenamais užsieniečiais, derino, kiek užsieniečiai turi sumokėti už jų gabenimą, nurodė, kur ir kada juos paimti, kur juos nuvežti, surado vairuotoją G. R., taigi būtent jo veiksmai nulėmė G. R., kaip nusikaltimo vykdytojo, veiksmus.

28. Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad aktyvūs nuteistojo S. M. veiksmai, t. y. pasiūlymas kitam nuteistajam būti automobilio vairuotoju, parengtas nusikalstamos veikos planas, rūpinimasis transportu užsieniečiams pavežti, patvirtina, kad nuteistasis buvo jam inkriminuoto nusikaltimo organizatorius, vadovavęs šių asmenų perėjimui per Lietuvos Respublikos sieną ir gabenimui valstybės teritorijoje, tam panaudojęs aktyvius organizacinius veiksmus. Šie veiksmai išeina už nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos bendrininko rūšies – vykdytojo, vaidmens. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis S. M. nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, atitinkančius objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 3 dalyje, požymius. Nuteistasis S. M. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį ir to norėjo, todėl jam kyla teisinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas S. M. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, keisti nuosprendį ir nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į šio straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

29. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas skunde nesutinka, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, tačiau iš nuteistajam pareikšto kaltinimo turinio matyti, jog veikimas savanaudiškais tikslais jam nebuvo inkriminuotas. Neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną kvalifikuojantis požymis – veikimas iš savanaudiškų paskatų buvo inkriminuotas tik su juo bendrai veikusiam G. R., jis apeliacinio skundo byloje neteikė (apeliacinis skundas nepriimtas), todėl dėl šių skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

30. BPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su teismo išvadomis, jog nuteistasis G. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su S. M., o S. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir vykdytoju G. R., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarytas pažeidimas blogina nuteistųjų S. M. ir G. R. teisinę padėtį. BK 25 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, t. y. būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos vykdytoju pripažintas tik vienas asmuo – nuteistasis G. R., o S. M. yra šio nusikaltimo organizatorius. Kitų, kartu su nuteistaisiais veikusių asmenų, kurie galėtų būtų pripažinti nusikalstamos veikos vykdytojais, byloje nenustatyta. Nesant dviejų neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną vykdytojų, toks asmenų bendras veikimas negali būti pripažįstamas bendrininkų grupe. Laikytina, kad nuteistieji veikė ne bendrininkų grupe, o bendrais veiksmais, neapibrėžiant jų bendrininkavimo formos, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu: G. R. ir S. M. inkriminuota aplinkybė, jog jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, šalinama iš jiems pareikšto kaltinimo, laikant nustatyta, kad jie veikė bendrais veiksmais.

31. Iš teismo nustatytomis pripažintų aplinkybių taip pat matyti, kad, teismo vertinimu, byloje laikytina įrodyta, kad nuteistasis S. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, tuo tarpu nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl šios aplinkybės įrodytumo nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nustatytomis pripažįstamas bylos aplinkybes. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti tik G. R. ir S. M., kitų, kartu su jais veikusių asmenų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė taip pat šalinama iš S. M. pareikšto kaltinimo.

32. Teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes:

32.1. G. R. dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas bendrais veiksmais kartu su organizatoriumi S. M., turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nugabenti neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius – Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį E. D. E., Siera Leonės Respublikos pilietį M. S. K., ir du neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prisistatančius Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiais F. C. bei J. E., neteisėtai gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 15 d. 10.00 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per bendravimo programą ,,WahtsApp“ iš anksto susitarė su S. M. už 500 Eur piniginį atlygį neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, S. M. duodant nurodymus bei koordinuojant, skambučių ir SMS žinučių pagalba pasirengimo nusikalstamai veikai ir nusikalstamą veiką sudarančius G. R. veiksmus, vykdydamas šį susitarimą, neteisėtam užsieniečių gabenimui pasirinko savo asmeninį automobilį ,,Toyota Prius V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuodamas šį automobilį, 2022 m. lapkričio 15 d., ne vėliau kaip iki 10.00 val., atvyko į iš anksto numatytą vietą (duomenys neskelbtini), kur turėdamas tikslą užsieniečius neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, juos įsisodino į savo automobilį ,,Toyota Prius V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur 2022 m. lapkričio 15 d. apie 13.00 val., pasienio ruože, likus 5 m iki valstybės sienos, juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai.

32.2. S. M., veikdamas bendrais veiksmais kartu su vykdytoju G. R., organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių – Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio E. D. E., Siera Leonės Respublikos piliečio M. S. K., ir dviejų Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiais prisistatančių F. C. bei J. E. gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y., susitarė su G. R. dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Vilniuje bei pasiūlė jam piniginį atlygį, ne mažesnį kaip 500 Eur, už neteisėtą užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijose bei per šių valstybių sienas, o 2022 m. lapkričio 15 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), į G. R. vairuojamą automobilį ,,Toyota Prius V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsodino nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Nigerijos Federacinės Respublikos pilietį E. D. E., Siera Leonės Respublikos pilietį M. S. K. ir du neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prisistatančius Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiais – J. E. bei F. C., kuriuos G. R. automobiliu ,,Toyota Prius V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorija neteisėtai gabeno į Lenkijos Respubliką, tačiau 2022 m. lapkričio 15 d. apie 13.00 val., pasienio ruože, likus 5 m iki valstybės sienos, juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai.

Dėl bausmės

33. Skundžiamu nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, už šio nusikaltimo padarymą yra numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų. S. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, už šio nusikaltimo padarymą yra numatytas laisvės atėmimas nuo 4 iki 10 metų.

34. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; 2) kaltės forma ir rūšis; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybė; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jos nuteistieji G. R. ir S. M. nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, yra nepagrįstos. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad ši aplinkybė buvo pripažinta sunkinančia nuteistųjų teisinę atsakomybę ir turėjo įtakos teismui sprendžiant bausmių skyrimo klausimą. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog nuteistieji veikė ne bendrininkų grupe, o bendrai, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė šalinama ir iš naujo sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas.

35. G. R. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltininko vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus, nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, G. R. neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, skiriant tokiam senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės nuteistajam laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama minimalaus dydžio finansinio pobūdžio bausmė – bauda, nustatant 24 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Tokia bausmė atitinka G. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju, net ir pašalinus vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant dar švelnesnę bausmę.

36. Skiriant bausmę S. M. įvertintina tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltininko vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus, S. M. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, nuteistojo teigimu, gyvena (duomenys neskelbtini), yra pateikęs prašymą suteikti jam apsaugos ar pabėgėlio statusą.

37. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. ir jos gynėjas pažymi, kad proceso metu nuteistasis nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, ir todėl, jų vertinimu, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę. Tokias išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės egzistavimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-140-511/2018, Nr. 2K-479/2014). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

38. Nuteistasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmą kartą apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, nurodė, kad nežinojo apie nusikaltimą, nieko nedarė, jo parodymai viso proceso metu kito, buvo nenuoseklūs ir galiausia nuteistasis pripažino tik dalį nusikalstamos veikos aplinkybių – kad vertėjavo migrantams. S. M. parodymų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, juos klaidino, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks nuteistojo elgesys leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas, jo dalinį prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne nuoširdus gailestis dėl nusikalstamų veiksmų, ne jų kritiškas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Toks kaltės pripažinimas laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu konstatuoti nuoširdų prisipažinimą ir gailestį ir pripažinti tokius asmens veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

39. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tokio prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad net ir pašalinus vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai nesumažina nei S. M. padaryto nusikaltimo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, o kartu nesudaro pagrindo sušvelninti paskirtos bausmės. Manytina, kad S. M. paskirta bausmė yra tinkama ir proporcinga jo padarytam nusikaltimui, nenustatyta kokių nors aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė ar priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės.

40. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, šio straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir 2) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kaip ir minėta, nuteistasis nepripažino kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, taigi, pagrindo nurodytų sąlygų konstatavimui ir bausmės švelninimui pagal šio straipsnio nuostatas nėra.

41. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, pagal šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) vieną iš šešių nurodytų sąlygų. Sprendžiant dėl S. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl šio straipsnio nuostatų pagrindu bausmė švelninama taip pat negali būti.

42. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑186‑942/2015, Nr. 2K‑179‑719/2022, Nr. 2K‑221‑976/2023, Nr. 2K-250-976/2023). Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K‑235‑648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-250-976/2023).

43. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip yra formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

44. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, to nustatyta nebuvo. S. M. padarė pavojingą nusikaltimą – organizavo neteisėtą žmonių gabenimą valstybės teritorijoje ir per valstybės sieną, dėl šios veikos išskirtinio pavojingumo įstatymų leidėjas už jos padarymą yra numatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo 4 iki 10 metų), nuteistajam paskirta minimalios trukmės bausmė, todėl laikytina, kad ji nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, vis dėlto, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, jau buvo įvertinta skiriant S. M. minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai į ją atsižvelgti nėra pagrindo. S. M. organizuotu nusikaltimu kėsintasi į Lietuvos Respublikos valdymo tvarką ir valstybės sienų neliečiamumą, padarytas nusikaltimas išaiškėjo tik todėl, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė G. R. automobilį. To nepadarius, asmenys būtų toliau neteisėtai keliavę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kirtę valstybės sieną, siekdami patekti į kaimynines valstybes.

45. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje turėtų būti švelninama jam skiriama bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka reikalavimus, yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo S. M. ir jo gynėjo argumentus dėl ilgos proceso trukmės ir šios aplinkybės reikšmės jam skiriamai bausmei, konstatuoja, jog su jais sutikti nėra pagrindo. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, proceso eigą, darytina išvada, kad pertraukos procese atsirado ne dėl valstybės institucijų neveikimo, nepateisinamų delsimų, o dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

46. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistojo S. M. atžvilgiu negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistajam S. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, su Lietuvos Respublika nėra saistomas jokiais socialiniais, ekonominiais ryšiais, nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant jam paskirtą bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį – iš nustatytų G. R. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su S. M. (S. M.), ir laikyti nustatyta, kad G. R. veikė bendrais veiksmais kartu su S. M. (S. M.), taip pat iš nustatytų S. M. (S. M.) nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir vykdytoju G. R., ir laikyti nustatyta, kad S. M. (S. M.) veikė bendrais veiksmais kartu su G. R..

Pašalinti G. R. ir S. M. (S. M.) pripažintas jų teisinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes: veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.