Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-133-851/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-10-05Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-06-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-03
Bylos Nr.
1S-133-851/2024
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00314-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Nuteistasis
G. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-133-851/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00314-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.1.4; 2.14.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. R. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio paduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

2. Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 3 d. buvo gautas nuteistojo G. R. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriame jis, be kita ko, prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas skundžiama 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistojo G. R. prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis G. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pateiktą apeliacinį skundą.

4.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis numato, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Nuteistojo vertinimu, jam ši teisė yra suvaržoma, neleidžiant apginti savo teisių teisme. Be to, nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra ginčytinas, pirmos instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o skundžiama nutartimi yra užkertamas kelias ginti savo teises apeliacinės instancijos teisme, kai tuo tarpu kitas nuteistasis galės ginti savo teises toliau.

4.2. Pažymi, kad tai, jog jis neišmano teisinių procedūrų, negali būti pagrindu neleisti jam ginti savo teisių teisme. Paskelbiant nuosprendį jokių jį atstovaujančių gynėjų nedalyvavo. Teismas, paskelbdamas nuosprendį, suprantamai neišaiškino jam teisių ir nuosprendžio apskundimo procedūros.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo G. R. skundo argumentais ir teismui pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. R. prašymas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Pabrėžtina, kad įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir yra grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį nuosprendį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis).

8. BPK 314 straipsnyje nėra detalizuota, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius atnaujinamas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tokios priežastys, kurios ne dėl apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios sukliudė jam BPK 313 straipsnyje nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui. Teismas, spręsdamas dėl priežasties, kuri sąlygojo termino praleidimą, svarbumo, atsižvelgia ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo svarbesnės turi būti jo praleidimo priežastys.

9. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendis, kuriuo G. R. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, nuteistajam buvo įteiktas 2023 m. spalio 5 d. teisiamojo posėdžio metu, tuojau po nuosprendžio paskelbimo. Taigi, nuteistasis, siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, turėjo paduoti iki 2023 m. spalio 25 d. (vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi).

10. Nuteistasis nuosprendžio apskundimo termino praleidimą motyvuoja tuo, kad jis neturi teisinių žinių, o teismas, paskelbdamas nuosprendį, suprantamai neišaiškino jam teisių ir nuosprendžio apskundimo procedūros. Aukštesnysis teismas su šiuo argumentu nesutinka. Vadovaujantis 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolu nustatyta, kad šio teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir nuteistasis G. R., teismas paskelbė nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, paaiškino priimto nuosprendžio motyvus, apskundimo tvarką. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja nurodė, kad nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos. Be to, ši teisė nuteistajam buvo išaiškinta ir jam įteikto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad priešingai nei nurodoma skunde, nuteistajam buvo tinkamai išaiškinta nuosprendžio apskundimo procedūra, todėl vien tai, jog nuteistasis neturi teisinio išsilavinimo, nelaikytina svarbia termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastimi.

11. Be to, nuteistasis teikdamas prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nurodė, kad laiku apskųsti teismo nuosprendžio negalėjo dėl sunkaus savo sveikatos stovio. Teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog G. R. medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę teikė teismui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (tai matyti ir iš priimto nuosprendžio, kadangi teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir į nuteistojo turimas sveikatos problemas), tačiau jo sveikatos būklė netrukdė jam naudotis savo procesinėmis teisėmis. Nors nuteistasis pateikė medicinos dokumentų išrašą, pagrindžiantį jo teiginius dėl jam nustatytų diagnozių, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir laiku pateikti skundo, nepateikė. Taigi, ši nuteistojo nurodyta aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino.

12. Pabrėžtina, kad skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį yra nuteistojo teisė, kurios realizavimas priklauso nuo jo paties valios ir aktyvumo, įgyvendinant šią teisę. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais taip pat užtikrina proceso teisėtumą, todėl baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, jog įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nuteistojo procesinių teisių įgyvendinimas neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistasis G. R. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, o jo nurodytos priežastys, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo nuteistojo valios ir objektyviai sukliudžiusios jam paduoti apeliacinį skundą per įstatymo numatytą terminą.

13. Be to, teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Šiuo atveju nuteistasis prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pateikė praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. jau suėjus šiam terminui. Taigi, suėjus naikinamajam apeliacinio skundo padavimo terminui, nuteistasis prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą apskritai negalėjo paduoti. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-21-177/2015).

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartį naikinti ar keisti nuteistojo G. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė