Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria nuteistosios prašymas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą paliktas nenagrinėtas ir grąžintas pareiškėjai.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo motinos L. R. namuose Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelias dienas besitęsiančio konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių savo motinai L. R. į įvairias kūno vietas, metė į ją stiklinę ir pataikė į galvą, pastūmė rankomis, dėl to L. R. nugriuvo ant grindų, atsitrenkdama į staliuką bei lovos kraštą, ir tokiu būdu L. R. padarė dvi muštines žaizdas kaktoje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, šonkaulių lanko srityje, dešinės pusės II-VI šonkaulių lūžius ties vidurine raktikaulio linija, dešinio plaučio sužalojimą, kairės pusės II-V šonkaulių lūžius ties vidurine pažastine linija – sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai komplikavosi pūlingu plaučių uždegimu ir ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, dėl to, nepaisant intensyvaus gydymo, L. R. 2011 m. sausio 25 d. mirė.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 19 d.

Nuteistoji D. P. 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio apskundimo terminą ir išnagrinėti apeliacinį skundą.

Prašymas dėl termino atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo perduotas nagrinėti nuosprendį priėmusiam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. P. skundas atmetamas.

Nuteistoji D. P. praleido BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Įstatymas numato, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžio paskelbimo dieną 2012 m. lapkričio 28 d. D. P. įteiktas nuosprendžio nuorašas, kuriame aiškiai nurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka bei terminas (2 t., 89, 90 b. l.). Teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, jog tai buvo paaiškinta ir žodžiu, proceso dalyviai nuosprendį (taigi ir apskundimo tvarką bei terminą) suprato (2 t., 82 b. l.). Nėra pagrindo abejoti, kad D. P. buvo gerai žinomas nuosprendžio apskundimo terminas, tačiau apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą ji įteikė Panevėžio pataisos namų administracijai tik 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., 100–102 b. l.).

BPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą.

Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą ar kitą dokumentą (pvz. suinteresuoto asmens liga, stichinė nelaimė ar pan.).

Nuteistoji D. P., prašydama atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, savo prašymą motyvavo tuo, kad po nuosprendžio paskelbimo advokatas apie apeliacinį skundą nieko neminėjo, o ji pati sirgo depresija ir nesuprato, jog paduoti skundą gali būti vėlu. Ji neturi teisinių žinių, neprašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, todėl paruošti apeliacinį skundą užtruko nemažai laiko.

Priėmęs nuosprendį teismas, išnagrinėjęs D. P. prašyme nurodytus argumentus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

Kita vertus, D. P. dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo kreipėsi, praėjus beveik dvejiems metams po nuosprendžio paskelbimo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nurodė, kad pagal BPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.