Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1982-07-27, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, nebaigto vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, turinti du mažamečius vaikus, dirbanti UAB ‚Maxima“ pardavėja, gyv. Gatvė 120-229, Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. P. laikotarpiu nuo 2010-12-24 iki 2010-12-28 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio savo motinos L. R. namuose, esančiuose Vilniaus rajone Pagirių sen. Keturiasdešimt Totorių kaime, Gatvė Nr. 3, kelias dienas besitęsiančio konflikto metu, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių savo motinai L. R. į įvairias kūno vietas, metė į ją stiklinę ir pataikė į galvą, pastūmė ją rankomis, dėl ko L. R. nukrito ant grindų, atsitrenkdama į staliuką ir lovos kraštą ir tokiu būdu padarė L. R. dvi muštines žaizdas kaktoje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, šonkaulių lanko srityje, dešinės pusės II-VI šonkaulių lūžius ties vidurine raktikaulio linija, dešinio plaučio sužalojimą, kairės pusės II-V šonkaulių lūžius ties vidurine pažastine linija – tai yra sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi pūlingu plaučių uždegimu ir ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko, nepaisant intensyvaus gydymo, L. R. 2011-01-25 mirė.

Kaltinamoji D. P. kalta prisipažino iš dalies, o būtent, kad motiną pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų, kad metė į jos galvą stiklinę ir praskėlė kaktą bei spyrė motinai į koją. Parodė, kad 2010-12-24 su dukra atvažiavo pas motiną, abi su kaimynais gėrė alkoholinius gėrimus, ji gėrė alų, išgėrė ne pilną 2 litrų talpos alaus butelį. Nepamena, nuo ko prasidėjo konfliktas, tačiau išklausė nemažai motinos priekaištų, kad nemoka gyventi. Motinai sėdint ant sofos, iš pykčio stvėrė stiklinę ir metė į motiną, pataikė pastarajai į kaktą, bėgo kraujas, konfliktas tarp jų tęsėsi keletą dienų. Negali pasakyti, kada metė motinai į galvą stiklinę – pirmą, ar antrą dieną ir kada pastūmė motiną. Pamena, kad tuo metu, kai metė į motiną stiklinę, tuo pačiu laiku pastarajai spyrė į koją. Konfliktuojant su motina, pastarajai pasakė pasitraukti , tačiau motina jos nepaklausė, atėmė iš jos rankų salotinę, tada ji ranka motiną pastūmė. Pastaroji neišlaikė pusiausvyros ir, griebdama už staliuko, griuvo ant nugaros, atsitrenkdama į sofos medinę dalį – rankeną, staliuką užsiversdama ant savęs, po to nugriuvo ant grindų, griūdama vėl prasiskėlė sau kaktą, bėgo kraujas. Paskambino į grietąją pagalbą, tačiau motina liepė atšaukti medikų atvažiavimą ir ji atšaukė iškvietimą. Kitą dieną ji vėl su motina vartojo alkoholį: motina gėrė vyną, o ji – alų. Į svečius buvo atėjęs kaimynas A. R., kuris irgi su jomis gėrė. Su motina abi buvo apsvaigusios. Motina vėl pradėjo priekaištauti, grasino ją nužudyti, tuomet ji supykusi pasakė, kad pati motiną nužudys ir, paėmusi nuo stalo stiklinę, metė į motinos pusę ir pataikė jai į kaktą. Po to, supykusi priėjo prie sėdinčios motinos ir spyrė jai į koją. Dėl motinos mirties išgyvena, gailisi savo veiksmų motinos atžvilgiu.

Iš nukentėjusios L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l. 23-25) perskaitytų teisiamojo posėdžio metu, seka, kad 2010-12-24 pas ją atvažiavo jos dukra D. P., kuri prieš tai gyveno motinos ir vaiko centre. 2010-12-27 vakare dukra dėl kažko supyko, nors ji dukrai nieko blogo nepadarė, ir ją pastūmė, nuo ko ji nukrito ir susižalojo krūtinę bei galvą. Kitą dieną, vakare, jai sėdint ant sofos , dukra pasakė, kad ją užmuš, metė jai į galvą puoduką ir praskėlė galvą. Po to priėjo prie jos ir pradėjo spardyti jos kojas, spyrė apie 3 kartus. Iškart į gydytojus nesikreipė, nes galvojo, kad viskas praeis savaime.

Liudytojas J. Č. parodė, kad gyvena Keturiasdešimt Totorių kaime. Kaimynystėje gyvena L. R.. 2010 m. gruodžio pabaigoje, galimai gruodžio 24-26 dienomis vakare paskambino kaimynas A. R. ir pasakė, kad D. P. pastūmė savo motiną L. R., kuri nukrito ir prasiskėlė galvą. A. R. prašė nuvežti L. R. į ligoninę. Kadangi jis neturėjo laiko, pasiūlė iškviesti greitąją med. pagalbą. Pro langą matė, kad greitosios pagalbos nebuvo. Kitą dieną, apie 11.00 val., jis nuėjo pas L. R.. Ji gulėjo kambaryje, lovoje, jos kaktos viršutinėje dalyje pamatė kirstinė pailgą žaizdą. Su A. R. peroksidu praplovė žaizdą, uždėjo ant žaizdos pleistrą. L. R. jiems pasakė, kad ją kambaryje pastūmė dukra D. P., ji nukrito ir atsitrenkė į staliuką, stovėjusį netoli sofos. Krisdama prasikirto kaktą. Be to L. R. sakė, kad dukra jai spyrė, tačiau į kurią vietą ir kiek kartų – nesakė. Kodėl dukra taip pasielgė, L. R. nesakė. Tuo metu D. P. buvo kambaryje, tylėjo. L. R. skundėsi, kad jai skauda krūtinės srityje. Kitą dieną, ar po kelių dienų, iš ryto, jam vėl paskambino A. R. ir pasakė, kad D. P. pilstelėjo motinai L. R. į veidą alaus, po to metė jai į veidą puoduką ir prakirto kaktos apatinę dalį. A. R. sakė, kad po šio konflikto L. R. bijo viena likti su D. P. bute, todėl jis nuvedė pastarąją pas save į namus. 2011-01-02 – sekmadienį jam paskambino D. P. ir paprašė ją su vaiku ir motina nuvežti į Caritą, o L. R. sakė, kad niekur su dukra nevažiuos. Taip kalbėdama, L. R. gulėjo kambaryje, lovoje, kalbėjo sunkiai, jautėsi labai blogai. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai pasakė, kad L. R. yra lūžęs šonkaulis ir ją reikia skubiai vežti į ligoninę. Tokiu būdu L. R. buvo hospitalizuota. Anksčiau ji jam pasakojo, kad dukra D. P. nori banke paimti paskolą ir tuo tikslu nori įkeisti jos namą. L. R. savo namo įkeisti nenorėjo, dėl to jos ginčidavosi. Niekas pas L. R. į namus nevaikščiojo, priešų ji neturėjo, su niekuo nekonfliktavo.

Liudytojas A. R. parodė, kad gyvena Keturiasdešimt Totorių kaime, dažnai bendrauja su J. Č., kuris buvo L. R. kaimynas. L. R. su vyru atvažiavo gyventi į jų kaimą 2010 m. vasarą, pas juos į svečius kartais atvažiuodavo jų dukra D. P.. 2010 m. vasarą L. R. vyras mirė, ji gyveno viena. 2010-12-24 pas ją atvažiavo dukra D. P. su vaiku. Gruodžio 25-26 dienomis, ryte, jam paskambino L. R., prašė užeiti, davė pinigų ir paprašė nupirkti parduotuvėje alaus. Jis nupirko 2 butelius 2 litrų talpos alaus 5,2% stiprumo. Kadangi jo namuose nebuvo elektros, jis beveik visą dieną buvo pas L. R., žiūrėjo televizorių. Per visą dieną, tai yra iki vakaro, jie trise; jis, L. R. ir D. P. išgėrė apie 4 butelius 2 l talpos alaus. Niekas girtas nebuvo. Paėmęs kėdę, jis atsisėdo arčiau televizoriaus. L. ir D. sėdėjo jam už nugaros prie staliuko, ant kurio buvo maistas. Žiūrėdamas televizorių, jis išgirdo L. barantis su D. L. R. priekaištavo dukrai, kad ši po tėvo mirties išvažiavo į miestą ir paliko ją vieną. Po to jis pamatė, kad L. R., priėjusi prie dukros D., iš jos rankų atėmė puodą su salotomis. D. P. abiem rankomis pastūmė motiną į krūtinę. L. R. pargriuvo ant staliuko, kuris apsivertė. L. R. šonu nukrito ant staliuko, galva į apačią. Jis pribėgo prie L. R., padėjo jai atskelti, nuvedė prie sofos padėjo jai atsisėsti. Pamatė L. R. praskeltą kaktą, iš žaizdos bėgo kraujas. Rado jos namuose peroksido, praplovė žaizdą ir norėjo kviesti greitąją pagalbą, tačiau L. R. prašė nekviesti, nes buvo išgėrusi. Iki šio įvykio L. R. nuolat kosėjo, o po šio įvykio skundėsi, kad jai sunku kosėti, skauda šonkaulių srityje. Jis kiekvieną dieną ateidavo pas L. R.. Pastaroji jautėsi blogai, skundėsi, kad jai skauda, tačiau į ligoninę važiuoti nenorėjo. 2011-01-03 naktį jam paskambino L. R., paprašė ateiti kartu su žmona. Žmona pasakė, kad neis, o jis nuėjo. L. R. sėdėjo ant sofos, D. P. vaikščiojo po namus. Jos ginčijosi, dėl ko – nesuprato. D. P. paėmė nuo staliuko puoduką ir pilstelėjo motinai į veidą alaus, ar kažko kito, po to metė L. R. į veidą puoduką ir prakirto jai kaktos apatinę dalį. L. R. paprašė jo leisti jai pernakvoti jo – A. R. – namuose, sakė, kad bijo likti su dukra. Ryte jis išėjo valyti sniegą, L. R. buvo dar lovoje. Grįžus namo, L. jau nebuvo. Žmona sakė, kad iš ryto paskambinusi L. R. dukra – D. liepė grįžti namo. Dienos metu L. R. vėl prašė jo nupirkti alaus. Ji nuolat skundėsi, kad jai sunku kosėti. 2011-01-04 dienos metu jam paskambino J. Č. ir paprašė padėti įnešti L. R. į greitosios pagalbos automobilį, suprato, kad kažkas iškvietė medikus. L. R. buvo nuvežta į ligoninę, kur mirė. Savo parodymus liudytojas A. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 96-115).

Liudytoja I. R. parodė, kad 2010 m. vasarą į jų kaimą atvažiavo gyventi L. R. su vyru, kuris neužilgo mirė. Po jo mirties pas L. R. atvažiavo jos dukra D. ir jos abi išvažiavo gyventi į Vilnių. Rudenį, atšalus orams, L. R. grįžo į kaimą. Pastaroji jai pasakojo, kad pardavė butą Vilniuje ir nusipirko namą su žemės sklypu Keturiasdešimt Totorių kaime, kad jai dar liko pinigų. Dukra D. su vyru nuolat reikalaudavo iš jos pinigų, tačiau ji pinigų neduodavo, nes nupirko dukrai automobilį, išlaikė dukros šeimą, padėdavo prižiūrėti jų vaikus. Be to, ji pasakodavo, kad gyvenat pas dukrą Vilniuje, pastaroji su ja blogai elgėsi, miegodavo ant grindų, todėl nutarė grįžti į kaimą. Iki 2010-12-24 nei jos dukra, nei žentas kaime nesirodė. L. R. gyveno viena, daug rūkė ir dėl to kosėjo. Iki to L. R. nesiskundė skausmu krūtinėje. Viskas pasikeitė, kai iš Vilniaus į kaimą per Kūčias (2010-12-24) atvažiavo D. P.. Prasidėjo konfliktai. D. P. reikalavo, kad motina įkeistų namą ir žemės sklypą, nupirktų butą Vilniuje ir gyventų kartu su jos šeima, prižiūrėtų vaikus, tokiu būdu sudarydama sąlygas jai dirbti. Konfliktai dėl pinigų tarp jų kildavo kiekvieną vakarą. Muštynių ji nematė, tačiau vyras jai sakė, kad D. metė puodelį į L. R. ir praskėlė jai kaktą. Taip pat ir pati L. R. jai skundėsi, kad dukra ją muša. Prieš Naujuosius (2011) Metus, naktį, jiems paskambino L. R., prašė ateiti, nes D. ją užmuš. Vyras nuėjo pas L. ir atsivedė ją nakvoti pas juos. Ryte Laima išėjo namo. Po Naujųjų Metų naktį L. vėl paskambino jiems ir pasiskundė, kad dukra vėl iš jos tyčiojasi, muša. Kadangi ji negalėjo palikti savo vaikų, paprašė Laimos pakviesti Dangirą ir ją įspėjo, kad jeigu pastaroji nesiliaus skriausti motinos, ryte jie spręs, ką su ja daryti. Ryte jai paskambino L. R. ir paprašė perrišti žaizdą. Ji nuėjo pas L. R. ir pamatė, kad ant kaktos atsirado dar viena žaizda. L. R. skundėsi, kad jai skauda krūtinę, kad dukra D. kulnu spyrė jai į krūtinę, ji ranka parodė į krūtinės ląstą, taip pat parodė ant kojų esančias kraujosruvas, pasakė, kad ją suspardė dukra. Ji kalbėjo sunkiai, negalėjo atsikosėti, rankomis nuolat laikėsi krūtinės ląstos. 2011-01-04 paskambino kaimynas J. Č. ir pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Kadangi prie namų privažiuoti buvo neįmanomą, ji pėsčiomis išėjo pasitikti greitosios pagalbos automobilio ir pakeliui felčerei papasakojo apie tai, ką jai sakė L. R.. Namuose felčerė, apžiūrėjusi L. R., pasakė, kad reikia skubiai važiuoti į ligoninę. Po to, liepė jai ir Dangirai išeiti iš kambario, kadangi felčerė norėjo pabendrauti su L. R.. Būdama už durų, girdėjo kaip L. R. skundėsi dėl D. elgesio.

2011-01-04 vakare D. P. grįžo iš ligoninės ir pasakė, kad motiną paguldė į ligoninę, nuolat kartojo: „ką aš padariau, jeigu motinai kas nors atsitiks, mane pasodins į cypę“ D. P. agresyvi tapdavo išgėrusi alkoholio. Su motina elgėsi nepagarbiai.

Liudytoja O. G. parodė, kad dirbo Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos skyriuje, bendruomenės slaugytoja-medicinos felčere. 2011-01-04 apie 13.00 val. gavo dispečerio pranešimą, kad Vilniaus r. Pagirių sen., Keturiasdešimt Totorių k., reikalinga pagalba. Ji kartu su vairuotoju nuvyko į minėtą kaimą, gatvės neprisimena. Kaime ant kalniuko ją pasitiko moteris, kuri palydėjo į namą, iš kurio buvo iškvietimas. Vairuotojas liko automobilyje. Ji moters paklausė, ar seniai ji blogai jaučiasi, ši atsakė, kad blogai jaučiasi nuo Kūčių. Apžiūrėjusi, pastebėjo, kad ant moters kūno yra kraujosruvos, kokiose kūno vietose buvo kraujosruvos, dabar neprisimena. Į klausimą, kas atsitiko, ši pasakė, kad pargriuvo namuose, kambaryje. Pokalbio metu kambaryje buvo pastarosios dukra. Kaime pasitikusi moteris, tai yra pacientės kaimynė, joms einant link pastarosios namų, jai papasakojo, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą, sugalvojo pati, nes L. kelias dienas labai blogai jautėsi, ir kad pastarosios dukra ją skriaudžia, reikalauja pinigų už parduotą butą, kad dukra turi sugyventinį, kuris, galbūt, pastarąją kursto reikalauti iš motinos pinigų. Taip pat pridūrė, kad dukra galėjo sumušti savo motiną. Ji nusprendė L. nuvežti į ligoninę specialistų konsultacijai, kadangi ligonės būsena buvo sunki, ypač buvo apsunkintas kvėpavimas. Kaimynė pakvietė du vyrus, kurie padėjo nešti L. R. neštuvais iki tarnybinio automobilio. Dukra panoro važiuoti kartu, savo kūdikį paliko prižiūrėti kaimynei. Bevažiuojant, L. R. tylėjo. Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime frazę, jog „motina GMP mašinoje patvirtino, kad dukra spardė kojomis, dukra ypač tapo nervinga, kai ją paliko vyras“ parašė ji, taip galėjo parašyti tiek iš kaimynės žodžių, tiek iš L. R. žodžių, dabar neprisimena. Prisimena, jog buvo kalbėta, kad L. R. suspardė jos dukra, tačiau, ar tokios informacijos gavo iš L. R., ar iš jos kaimynės, neprisimena. Dėl ligos bei suteiktos pagalbos turi užfiksuoti mediciniškai ir už tai atsako, o aplinkybes, kas atsitiko su pacientais, gali užfiksuoti abstrakčiai, kaip supranta situaciją, kas ką pasakoja ne visada įsimena.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, tai yra apžiūrėtas namo, esančio Vilniaus r., Pagirių sen. Keturiasdešimt Totorių k., Gatvė 3, kambarys, kuriame gyveno ir buvo sumušta L. R. (b.l. 17-22).

Specialisto išvadoje Nr. M 155/11 (10) nurodyta, kad L. R. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva krūtinės ląstos sumušimo kairėje pusėje, šonkaulių lanko srityje; abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su dešiniojo plaučio sužalojimu, tai komplikavosi abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu. L. R. mirė 2011-01-25 22.15 val. L. R. lavone rasti sužalojimai: kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, šonkaulių lanko srityje; dešinės pusės II-VI šonkaulių lūžiai ties vidurine raktikauline linija ir VIII-o ties vidurine pažastine linija; dešinio plaučio sužalojimas; kairėje pusėje II-V-tas ties vidurine raktikauline linija ir VI, X, XI- tas – ties vidurine pažastine linija. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, neatmetama galimybė, kad šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti ir griuvinėjant. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučio sužalojimu komplikavosi pūlingu plaučių uždegimu ir ūmiu kvėpavimo nepakankamumu nuo kurio įvyko mirtis. Muštinės žaizdos (dvi) kaktoje, kraujosruva dešinėje blauzdoje, padarytos kietų bukų daiktų poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai rasti L. R. lavono kūne galėjo būti padaryti laiku ir aplinkybėmis, nurodytomis užduotyje. L. R. po kūno sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimo padarymo metu L. R. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, asmuo, sudavęs smūgius, galėjo būti iš priekio arba iš šonų L. R. kūno atžvilgiu. Sužalojimai rasti L. R. kūne galėjo būti padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje (b.l. 43-51).

Specialisto išvadoje Nr. M 16-155/11 (01) nurodyta, kad L. R. nustatyti sužalojimai labiau tikėtina galėjo būti padaryti spaudžiant krūtinės ląstą tarp dviejų, kietų bukų daiktų (b.l. 55-56).

Specialisto išvadoje Nr. M 07-155/11 (01) nurodyta, kad L. R. nustatytos ligos: kairės kojos giliųjų venų tromboflebitas ir liumbosakralgija neturėjo įtakos jos mirčiai (b.l. 60-61).

VĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pranešime nurodyta, kad nuo 2010-12-24 iki 2011-01-04 dėl L. R., gim. 1957 m. užregistruoti iškvietimai: 2010-12-25 19.00 val. iškvietimas Nr. 16874, 2010-12-25 19.33 val. Nr. 16874 anuliuojamas, 2011-01-04 12.57 val. iškvietimas Nr. 208 9b.l. 75-78).

Esant prieštaringiems kaltinamosios D. P., liudytojo A. R. parodymams bei ekspertės N.Jegorovos paaiškinimams, skirtingoms ekspertės pateiktoms išvadoms, atsižvelgiant į tai, kad ekspertė savo išvadas keitė priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kas davė teismui pagrindą suabejoti ekspertės išvadų pagrįstumu, teismas, tikslu pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir nustatyti, kokiu būdu L. R. buvo padaryti sužalojimai, kurių pasėkoje ji mirė, paskyrė pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui.

2012-04-24 ekspertizės akte Nr. EKM 56/12 (01) nurodyta, kad L. R. mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, abipusiai daugybiniais šonkaulių lūžiais su dešiniojo plaučio sužalojimu. Tai komplikavosi abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo veiklos nepakankamu. L. R. mirė gydymo įstaigoje 2011-01-25. L. R. buvo nustatyti šie sužalojimai: kaktos sumušimas, pasireiškęs dviem muštinėmis žaizdomis. Šis sumušimas padarytas kontaktuojant su daiktu, turinčiu briaunas. Galimybė, kad sužalojimas buvo padarytas metus į nukentėjusiosios galvą puodelį, neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžais (II-V kairėje raktikaulinėje linijoje, VI, X, XI vidurinėje pažastinėje linijoje) su dešinio plaučio sužalojimu. Sužalojimas paaiškinamas ir yra būdingas krūtinės ląstos deformacijai frontalinėje plokštumoje, tokios krūtinės ląstos traumavimo sąlygos atsiranda tiek nukentėjusiojo kūnui krūtinės ląstos paviršiumi nukritus ant kieto buko paviršiaus, tiek krūtinės ląstos priekinį paviršių prispaudus. Medicininių požymių, kurie leistų kategoriškai išskirti kurią nors iš dviejų bylos medžiagoje nurodomų L. R. krūtinės traumavimo versijų (galimas griuvimas ant staliuko briaunos viršutinio paviršiaus ar staliuko užgriuvimas ant nukentėjusiosios krūtinės ir jos prispaudimas) nėra. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje – sužalojimas, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Galimybė, kad sužalojimas buvo padarytas spiriant į nukentėjusiosios dešinę blauzdą, neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai yra paaiškinami trimis trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu laiku, tai yra 2010-12-25 – 20101-12-26, tokiam padarymo laikui neprieštarauja poodinių kraujosruvų spalva, šonkaulių bei žaizdų gijimo požymiai. Mirtį lėmęs krūtinės ląstos sumušimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. L. R. buvo nustatyta: III stadijos 2 laipsnio aortos aterosklerozė, širdies raumens distrofija, kepenų riebalinė distrofija, kasos sklerozė, kairės kojos giliųjų venų tromboflebitas ir liumbosakralgija. Po kūno sužalojimų nukentėjusioji galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus. Šią išvadą patvirtino teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko, kuris paaiškino, kad žmogaus plokštuma pagal kūną yra krūtinės plokštuma. Deformacija frontalinėje plokštumoje įvyksta, kai krūtinės ląsta yra suspaudžiama kryptimi iš priekio nugaros linkme, kontaktuojant su pakankamai plačiu paviršiumi, pvz. stalo briauna. Pakankamai platus paviršius, kontaktuojant su juo, sudaro sąlygas suspausti krūtinės ląstą. Žmogui, krentant ant tokio staliuko briaunos, susidaro sąlygos krūtinės ląstai susispausti. Tikimybė išsivystyti didesnei kontaktinei jėgai yra tada, kai nukentėjusysis užkrenta ant tokio paviršiaus, negu nedidelio staliuko paviršius užkristų ant krūtinės ląstos priekinio paviršiaus. Anot eksperto, padaryto L. R. kūno sužalojimo, nulėmusio jos mirtį, mechanizmas yra krūtinės ląstos suspaudimas frontalinėje plokštumoje, kuris gali įvykti dviem variantais: pačiam nukentėjusiajam užgriuvus ant tokio paviršiaus ar tokiam paviršiui užgriuvus ant nukentėjusiojo. Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad kontaktas tarp L. R. ir D. P. vyko horizontaliai. Pastaroji pastūmė motiną, ji, griūdama per staliuką, atsitrenkė į staliuką ir nugriuvo ant grindų, galva atsitrenkdama į lovos kampą, ko pasėkoje prasiskėlė sau kaktą. Ekspertas nepatvirtino ankstesnių ekspertizių išvadų, todėl teismas savo išvadas grindžia 2012-04-24 ekspertizės akto Nr. EKM 56/12 (01) išvadomis bei eksperto J.Rybalko paaiškinimu teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus paminėtus, teismo ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą apie tai, kad kaltinamosios D. P. kaltė yra įrodyta.

Pačios kaltinamosios D. P. ir buvusio įvykio vietoje liudytojo A. R. parodymai patvirtina konflikto tarp dukros ir motinos buvimą, treti asmenys šiame konflikte nedalyvavo. Kaltinamoji D. P. neneigė smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją L. R., būtent jos smurto pasėkoje L. R. mirė. Nuosprendyje aptartus veiksmus D. P. atliko tyčia, suvokdama jų keliamą grėsmę kito žmogaus – savo motinos – sveikatai ir gyvybei. Duomenų apie tai, kad D. P. atėmė savo motinai gyvybę dėl neatsargumo, byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Nors kaltinamoji D. P. smurtavimo fakto nesieja su padariniais, tai yra su motinos mirtimi, smurtavimo faktas, be jos prisipažinimo, yra nustatytas liudytojų parodymais: A. R., kuris matė šį smurtavimo faktą; liudytojų J. R. ir J. Č. parodymais, kuriems pati nukentėjusioji sakiusi, kad dukra jos atžvilgiu smurtauja; pačios nukentėjusiosios L. R. parodymais apie tai, kad dukra ją sumušė. Nustatyta, kad kaltinamoji D. P. pastūmė savo motiną, ko pasėkoje ji nukrito ant staliuko ir patyrė sužalojimus, dėl kurių vėliau išsivystė komplikacijos ir mirtis. D. P. nusikalstami veiksmai įvertinami padaryti netiesiogine tyčia.

Nemažai laiko trunkantis nevienkartinis, kryptingas smurtavimas motinos L. R. atžvilgiu yra kaltinamosios D. P. veiksmų rezultatas, ji konflikto su motina metu ją pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusioji neišlaikė pusiausvyros, griuvo, atsitrenkusi į staliuko briauną, dėl ko patyrė šonkaulių lūžius, dėl kurių išsivystė komplikacijos, sukėlusios L. R. mirtį. D. P. tyčia nužudė savo motiną L. R.. Jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors ji apgailestavo dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jos gailėjimasis nebuvo nuoširdus, o – formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi nors iš dalies sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Toks kalto asmens elgesys parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

D. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo atskleistos kitų proceso dalyvių parodymais. Taigi, sąlygų, kurių pagrindu D. P. būtų galima švelninti atsakomybę, nėra.

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajai D. P., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, sunkinančia aplinkybę, ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

D. P. praeityje neteista, tačiau buvo bausta administracine tvarka. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas (t.1 b.l. 175) matyti, kad netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, 2011-01-10 vakare savo motinos L. R. namuose, adresu Vilniaus r. Keturiasdešimt Totorių kaime, Gatvė Nr. 3, vartojo alkoholinius gėrimus, būtent alų, esant mažametei dukrai – A. P., gimusiai 2006-04-10 buvo neblaivi, negalėjo tinkamai pasirūpinti dukra, nepanaudojo tinkamai tėviškos valdžios dukros auklėjime (LR ATPK 181 str. 1 d.), dėl ko 2011-01-27 buvo įspėta. Kaltinamoji dirba, charakterizuojama patenkinamai, turi du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, jai skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Valstybinės ligonių kasos 25 413,88 Lt civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo (t.1, b.l. 64-66) tenkintinas. L. R. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 25413,88 Lt. Ši suma priteistina iš kalto asmens – D. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305 str.str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyti nuo D. P. suėmimo ir nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-25 iki 2011-05-26 Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, D. P. suimti ir pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Išieškoti iš D. P. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 25413,88 Lt nukentėjusiosios L. R. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.