Kauno apygardos teismo nutartis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovei D. S.-G. (per ,,Zoom“ programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Institucijos teikimą dėl G. R. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Dalyje dėl automobilio ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo 2024 m. rugsėjo 5 d. perduotas vykdyti Institucijai.

Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 30 d. buvo gautas Institucijos teikimas, kuriame prašoma G. R. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtą turto (automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti – konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 10 940 Eur. Teikime nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos PER Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu „Dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinimo“, 2022 m. gruodžio 14 d. buvo grąžintas Lietuvos Respublikos piliečiui G. R.. Institucijai susisiekus su saugotoju G. R. telefonu, jis atsisakė nurodyti automobilio saugojimo vietą, motyvuodamas tuo, kad automobilis jam reikalingas. 2024 m. rugsėjo 23 d. Institucija išsiuntė saugotojui registruotą laišką su pranešimu dėl konfiskuotos transporto priemonės perdavimo suderinimo, tačiau saugotojas G. R. automobilio nepristatė. Konstatuotina, kad turtas nebuvo išsaugotas ir dėl to negalėjo būti perimtas į Institucijos apskaitą. Institucijai nėra žinomos transporto priemonės neišsaugojimo aplinkybės bei iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar pažeidėjas įstatymų nustatyta tvarka buvo tinkamai įspėtas apie pasekmes jam neišsaugojus turto.

Institucija teikime nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslingumo pagal BK 246 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ar administracinės teisenos pradėjimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Nurodant, jog nustatyta, kad nuo 2024 m. spalio 30 d. asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę ,,Toyota“, sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. G. R. sumokėjo baudą. Iš patikslinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad G. R. naudojasi automobiliu. Tai liudija asmens daromi nusižengimai vairuojant būtent šią transporto priemonę bei tai, kad asmuo sumoka baudas. Dėl šios priežasties atmesta tikimybė, kad asmuo galėjo perleisti automobilį kitam asmeniui.

Institucijos teikime pažymima, kad įvertinus policijos pateiktą informaciją akivaizdu, kad automobiliu G. R. naudojasi, transporto priemonės neišsaugojimo aplinkybės nenustatytos. G. R. elgesys, nors ir yra netinkamas, tačiau neužtraukia atsakomybės.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Šia turto konfiskavimo nuostata visų pirma siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo. <...> Esant tokiam teisiniam reguliavimui prokurorė visiškai pagrįstai ir teikime, ir skunde pažymėjo, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės rūšis - turto konfiskavimas nekeičiama, o keičiamas tik jo turinys, kam visiškai pritaria skundą nagrinėjantis teismas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-9-255/2021).

Institucijos teikime nurodoma, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, analogiškų automobilių kaina yra 10 940 Eur. Laikytina, kad dėl konfiskuoto Automobilio utilizavimo, Institucijai buvo padaryta 10 940 Eur turtinė žala. Institucija negali apskaityti ir perimti valstybės nuosavybėn automobilio, nes G. R. atsisako perduoti jį Institucijos atstovams. Todėl tikslinga automobilio konfiskavimą pakeisti į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė teikimą tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti, nuteistasis G. R. nurodė sutinkantis perduoti automobilį Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmetamas.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018).

G. R. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl neteisėto užsieniečių gabenimo. Šiuo nuosprendžiu jam buvo paskirta bauda, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. Institucijai išsiuntė pranešimą dėl automobilio konfiskavimo (6 t., b. l. 36). Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto registre“ patvirtina, kad automobiliui ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikomas turto areštas, iki bus įvykdytas šio automobilio konfiskavimas. Saugotoju paskirtas G. R. (6 t., b. l. 41).

Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą nurodydama, kad negali apskaityti ir perimti valstybės nuosavybėn automobilio, nes G. R. atsisako jiems jį perduoti. Susisiekus su saugotoju G. R. telefonu, jis atsisakė nurodyti automobilio saugojimo vietą, motyvuodamas tuo, kad automobilis jam reikalingas. Institucija išsiuntė pranešimą G. R., dėl automobilio pristatymo. Tačiau jis automobilio nepristatė. Institucija kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo ar administracinės teisenos pradėjimo. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nustačius kad nuo 2024 m. spalio 30 d. asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei nustačius, kad G. R. naudojasi šiuo automobiliu (padarė administracinį nusižengimą vairuodamas minėtą automobilį).

BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šia turto konfiskavimo nuostata visų pirma siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo.

Aplinkybės, kad G. R. nepristatė automobilio Institucijai nesuteikia pagrindo automobilio konfiskavimą pakeisti jo vertės konfiskavimu. Šiuo atveju tai neatitiktų nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslo – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Institucijos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad automobiliu, kuriam taikomas turto areštas, G. R. naudojasi. Automobiliui taikomas turto areštas, disponavimas automobiliu yra apribotas (6 t., b. l. 41). Taigi automobilis nėra perleistas tretiesiems asmenims, ar kitaip paslėptas, kad jo nebūtų galimybės rasti ir konfiskuoti. Institucijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Institucija 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimu kreipėsi į G. R. dėl konfiskuotos transporto priemonės pristatymo. Šį pranešimą siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistajam G. R. pranešimas dėl konfiskuotinos transporto priemonės pristatymo buvo siunčiamas tik vieną kartą. Nuteistasis G. R. teismo posėdyje nurodė sutinkantis perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai savo automobilį ir paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė su juo susisiekė telefonu, jis paaiškino, kad šiuo metu serga ir negali pristatyti inspekcijai savo automobilio. Vėliau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės gavo pranešimą, kad nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki spalio 3 d. ji atostogauja, grįžusi iš atostogų su juo susisieks, tačiau niekas su juo taip ir nesusisiekė. Akivaizdu, kad Institucijos taikytos priemonės įvykdyti automobilio konfiskaciją nebuvo pakankamos.

Įvertinus aptartus duomenis daroma išvada, kad konfiskuotino automobilio nuteistasis nėra pardavęs ar praradęs, juo naudojasi, bei tai, kad Institucijos pranešimas jam buvo siųstas tik vieną kartą, nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimą ir pakeisti turto konfiskavimą į jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Pažymima, kad BPK 357 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Tai reiškia, kad pagal CPK normas vykdomos ir nuosprendžių dalys dėl turto konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo), kuri turi būti vykdoma pagal CPK normas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsniu, teismas

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.