- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1601-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. S.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1601-125/2013
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. S. (institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo bei teismo posėdžio metu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters E. S., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, o iš tėvo A. S. vaikams priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, vaikų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2, 120). Nurodė, kad 2011-11-10 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu jos ir atsakovo: sūnaus N. S. ir dukters E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, kadangi ji girtavo ir nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, neturėjo darbo bei vaikai norėjo gyventi su tėvu. Nurodė, kad nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio pradėjo gydymą nuo alkoholizmo, t. y. lankosi Šilutės m., esančiame anoniminių alkoholikų klube du kartus per mėnesį, susirado darbą, nuomojasi trijų kambarių butą Šilutės mieste, kuriame kartu gyvena su draugu A. A. bei mažamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), gimusiais (duomenys neskelbtini), kurie lanko vaikų darželį. Nurodė, kad dukra E. S. ir N. S. 2012 m. moksleivių rudens atostogų metu ir 2012/2013 metų moksleivių žiemos atostogų metu lankėsi pas ją Šilutės m., kai ji gyveno nuomojamame vieno kambario bute, bei atsakovas vykdamas į Rusijos F. Sovetsko miestą atveždavo vaikus pasisvečiuoti. Šių viešnagių metu vaikai sakė, kad jie nebenori gyventi su atsakovu, nes atsakovas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, bei nesirūpina vaikų buitimi. Atsižvelgdama į vaikų norą ir į tai, kad jos gyvenimo draugas neprieštarauja, jog sūnus (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini) gyventų su jais, prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. (t. 1.,b. l. 1-2, 120, t. 2., b. l. 50-54)
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-06-27 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 56,10 Lt bylinėjimosi išlaidų teisme. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog abu tėvai gali sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, sugeba atlikti tėvų pareigas, abiejų asmeniniai bruožai, moralės, dorovės savybės yra tinkami tam, kad jie galėtų užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Teismas ginčą dėl gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta faktų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog šalių vaikų išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų vaikų interesams. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas yra agresyvus, vartojantis alkoholį, smurtavo prieš vaikus, savo sugyventinę vaikų akivaizdoje, vaikams perkami alkoholiniai gėrimai ir jiems leidžiama juos vartoti. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad vaikai myli ir tėvą, ir mamą, tačiau vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu. Byloje paneigti ieškovės paaiškinimai, kad ji kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgdama į vaiko išsakomus argumentus, dėl kurių jie nori gyventi su mama, t. y. kad būtų pakeista nustatyta gyvenamoji vieta. Taip pat byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo suformavo atsakovas, kad atsakovas nuteikė vaikus prieš motiną. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaikų ir motinos santykiai gali būti ieškovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikams, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaikais. Pagal bylos duomenis jau daugiau nei vieni metai vaikai gyvena su tėvu, t. y. gyvena nuo 2011 metų gegužės mėnesio, byloje nėra įrodymų, kad vaikams nėra užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos, kad vaikai yra skriaudžiami ar jiems daroma kitokia žalinga įtaka, ir dėl to turėtų būti vėl pakeista jų gyvenamoji vieta prieš jų valią. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl priteisto iš ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, kadangi buvo atmestas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo teismo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-06-27 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, jog teismas neištyrė bylos aplinkybių, nevertino ištirtų įrodymų, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Nurodo, jog teismas neatliko šioje byloje aktyvaus vaidmens. Teismas nesprendė teismo psichologinių ekspertizių skyrimo galimybių siekiant išsiaiškinti ar vaikai yra pakankamai brandūs išreikšti savo pažiūras ir nuomonę. Nurodo, jog atsakovas netinkamai prižiūri vaikus, vaikai paveikti atsakovo teisme melavo, kad nori gyventi su atsakovu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nėra jokio įstatyminio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti. Nurodo, jog atsižvelgiant į nedviprasmišką vaikų norą gyventi su tėvu, teismui nekilo abejonių dėl vaikų sugebėjimų suformuoti savo pažiūras ir nuomonę ir teismas pagrįstai nesprendė teismo psichologinės ekspertizės skyrimo vaikams klausimo. Be to, nurodo, jog teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į vaikų interesus, atsakovas nekliudo ieškovei bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Ieškovė siekia ne vaikų, o savo interesų patenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2011-11-10 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės R. B. ir atsakovo A. S. vaikų N. S. gimusio (duomenys neskelbtini)ir dukters E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pakeistas 2009-11-16 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu) A. S. jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su pareikštu atsakovo reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo sutiko iš dalies (t. 1. B. l. 9-11). Nuo 2011-09-01 iš vaikų tėvo išlaikymas nepilnamečiams vaikams nutrauktas ir iš ieškovės R. B. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po 2011-11-10 ieškovė gera valia neteikė vaikams išlaikymo, bendrauti su sūnumi ir dukra pradėjo tik 2012 metų rugsėjo mėn., o nuo ieškinio padavimo dienos bendrauja tik telefonu. Tai, kad ieškovė vaikams geranoriškai neteikė išlaikymo, patvirtino ieškovė R. B. ir atsakovas A. S. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 50-54). Bylos duomenimis faktiškai nepilnamečiai vaikai su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Duomenų, kad vaikai gyventi pas tėvą buvo perkelti prievarta, nėra.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija teismo sprendimą, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta palikta su atsakovu. Ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovė nurodo, jog teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, nepakankamai aiškinosi vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, bei kiekvieno iš tėvų asmenybės bruožų, požiūrių į auklėjimą ir kitas svarbias aplinkybes, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005)
Taigi, nepilnamečių vaikų mamai (ieškovei) šioje byloje pareiškus reikalavimą dėl teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su jų tėvu (atsakovu) pakeitimo, ieškovė turėjo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su atsakovu. Ieškovė apeliaciniu skundu pakartotinai nurodo, jog atsakovas yra alkoholikas, neturi supratimo apie vaikų auklėjimą, priežiūrą, yra nedirbantis ir priklausantis nuo dabartinės sugyventinės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visus byloje pateiktus įrodymus nustatė, jog ieškovė neįrodė ieškinyje pateiktų aplinkybių, jog atsakovas girtauja, yra agresyvus, smurtauja prieš vaikus ir sugyventine, ar aplinkybes, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, jog jų mokslai suprastėjo. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino priešingas aplinkybes, jog atsakovas rūpinasi vaikais, jų mokslais, tuo tarpu ieškovė pradėjo domėtis vaikų mokslais tik 2013 metais.
Sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įvykdė pirmiau aptartą CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų įrodinėjimo pareigą, atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių duomenų vertinimo civiliniame procese principus. Šie išsamiai atskleisti, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (jos rašytiniai duomenys, šalių ir nepilnamečių vaikų paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės į bylą pateikti duomenys nebuvo pakankami teismui konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.169 straipsnio 3 dalyje išvardytos sąlygos pakartotiniam ieškiniui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti.
Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tačiau teismas taip pat darė išvadą, jog ieškovė nepateikė duomenų apie gyvenamąją vietą, joje sudarytas sąlygas augti dar dviem nepilnamečiams vaikams, jų poilsiui ir pamokų ruošai. Iš ieškovės pateiktų duomenų yra aišku, jog ji šiuo metu dirba, gyvena su A. A. ir dviem mažamečiais vaikais nuomojamame trijų kambarių bute, tačiau nėra aišku ar būtų sudarytos tinkamos gyvenamos sąlygos šiame bute ir (duomenys neskelbtini), kadangi iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog trečias kambarys nėra išnuomotas ir jame nėra baldų (t. 1, b.l. 35-36). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo metu, dalyvaujant valstybinės vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams, buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai, kurie nurodė konkretų ir aiškų norą gyventi su tėvu, o teisme ieškovės pateikti rašteliai, jog vaikai nori gyventi su mama, nelaikytini tinkamais įrodymais, kadangi šių raštelių surašymą įtakojo pati ieškovė. Tuo tarpu atsakovas teismui pateikė, jog gyvena ir yra registruoti su vaikais jo sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame vaikams yra suteiktas atskiras kambarys su visomis sąlygomis poilsiui bei ugdymui(t. 1, b.l. 28-29, 48-49, 68-70). Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino, jog atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, domisi jų mokslais, ką patvirtino ir Kartenos vidurinės mokyklos pedagogės (t. 2, b.l. 53). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo suteikiamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams, ir jo galimybę tinkamai rūpinasi jų mokslais, laisvalaikiu ir tinkama jų priežiūra.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išklausė nepilnamečių vaikų nuomonę ir norą gyventi su tėvu (atsakovu) ir nusprendė, jog ji yra aiški, nuoširdi, konkreti ir užtikrinta, ir į ją būtina atsižvelgti, kadangi vaikai yra tokio amžiaus, kad gali išreikšti savo nuomonę. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodė, jog teismas nesprendė teismo psichologinių ekspertizių skyrimo galimybių siekiant išsiaiškinti ar vaikai yra pakankamai brandūs išreikšti savo pažiūras ir nuomonę. Tačiau įvertinus faktinių bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamai pateikta įrodymų ir išsiaiškinta aplinkybių padaryti išvadai, kad pagal esamą situaciją sprendimo priėmimo metu labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiko jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo skirti psichologinės ekspertizės. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismai nevykdė pareigos būti aktyviam (CPK 376 straipsnis).
Byloje taip pat nustatyta, jog nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšiai yra glaudesni su tėvu, nei su motina, vaikai tarpusavy labai gerai sutaria, draugauja, vienas kitą supranta ir nori gyventi kartu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad šalių vaikų išreikštas noras gyventi su tėvu neprieštarauja vaikų interesams. Pažymėtina, kad vaikai jau daugiau nei vieni metai gyvena su tėvu, t. y. gyvena nuo 2011 metų gegužės mėnesio, ir atsakovas netrukdo ieškovei bendrauti su vaikais, jie bendrauja dažniausiai telefonu, 2012 metų rudens atostogas praleido pas ieškovę. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, atsižvelgdamas į abiejų tėvų galimybes ir pastangas pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas bei jų galimas suteikti gyvenimo sąlygas vaikams, vaikų norus ir pažiūras, bei į aplinką, kurioje iki šiol gyvena nepilnamečiai vaikai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.