Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. O. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normas, susijusias su bausmės skyrimu, nes nepagrįstai panaikino sprendimą atidėti dalies jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir dėl to paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią bausmę nuteistajam. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas konkrečiai motyvavo priimtą sprendimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies, jos dydžio ir jos dalinio vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas galėjo tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti tik leistinais įrodymais paneigęs pirmosios instancijos teismo argumentus. Nuteistojo teigimu, prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad byloje buvo tik formalus pagrindas iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes byloje nustatytos aplinkybės sudaro materialų pagrindą priimti tokį teismo sprendimą. Jis atlygino iš esmės visą nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (negalėjo atlyginti visos žalos dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių), prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti, turi darbą, glaudžius ryšius su šeimos nariais, sergantį vaiką, yra pažadėjęs daugiau nenusikalsti ir pateisinti jam parodytą pasitikėjimą. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis naudojosi teise neduoti parodymų, bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, vertinant jas su kitomis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nereiškia, kad jis nėra vertas, kad bent dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės būtų atidėta. Išvados apie tai nepaneigia prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nes sprendimas atidėti bausmės vykdymą priimtas prieš 20 metų ir dėl to negali teikti pagrindo daryti išvadą, jog, atidėjus laisvės atėmimo vykdymą šioje byloje, nebus veiksmingai pakeistas jo elgesys. Savo ruožtu prokuroro teiginiai, kad, nepritaikius nuteistajam kardomojo kalinimo (suėmimo), jis būtų daręs naujas nusikalstamas veikas, vertintini tik kaip spėjimai ir prielaidos, o tai neatitinka teisingumo principo. Nuteistasis pažymi, kad tarptautiniai teisės aktai ir statistika patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra veiksminga priemonė keisti nuteistųjų elgesį, o iš teismų praktikos matyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas net ir tokiais atvejais, kai praeityje asmeniui yra nesėkmingai taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bylose buvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenurodant nuosprendžiuose aiškių tokį teismo sprendimą pagrindžiančių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš nuteistojo G. O. kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kritikuoja prokuroro apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su prokuroro pozicija vertinant bylos aplinkybes, mano, kad jam teismų paskirta bausmė yra per griežta, tačiau skunde nenurodo jokių konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo normų ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame nepateikiami ir jokie teisiniai argumentai, pagrindžiantys teiginius apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius BPK pažeidimus. Vien tai, kad tarptautiniai teisės aktai ir statistika patvirtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra veiksminga priemonė keisti nuteistųjų elgesį, nerodo šioje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ydingumo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo G. O. kasaciniame skunde nenurodyti bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, taip pat teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. O. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.