Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui V. H. (V. H.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį ieškovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Su ieškovu ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, draudimo liudijimas Nr. 710-851-851651, kuria buvo apdraustas automobilis Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2.2. 2022 m. spalio 28 d., apie 6:29 val., Vilniaus rajone, Ukmergės plente, A2 kelyje Vilnius-Ukmergė, 7-ajame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė nurodytas apdraustas automobilis ir pėstysis atsakovas V. H.. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus raj. PK atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41051-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 20 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2611(22) buvo nustatyta, jog pėsčiojo V. H. veiksmai – būdamas Ukmergės pl. važiuojamojoje dalyje, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobiliui „Subaru Outback“, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, automobilio vairuotojo V. P. veiksmai techniniu požiūriu tikėtina turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

2.3. Transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog dėl šio įvykio padaryta žala sudaro 8203,26 Eur. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 8078,26 Eur draudimo išmoką ir remiantis CK 6.263 str., 6.1015 str., dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies – 4039,13 Eur (50 proc.) įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą.

2.4. 2023 m. gegužės 30 d. atsakovas, pripažindamas prievolę, pasirašė su ieškovu susitarimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų ir įsipareigojo ieškovui grąžinti 4039,13 Eur sumą, sumokėdamas ją dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 400 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo momento atsakovas pagal pasirašytą susitarimą nėra sumokėjęs jokios sumos.

2.5. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo būtent pusę automobiliui Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos sumos, t. y. 4039,13 Eur, grindžia tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 20 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2611(22), nurodyta, kad pėsčiojo V. H. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Taigi, specialiomis žiniomis patvirtinta, kad atsakovas yra iš dalies (50 proc.) atsakingas dėl eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo, todėl dalį eismo įvykio metu padarytos žalos privalo atlyginti. Reikalavimas atsakovui kildinamas iš CK 6.1015 str. įtvirtintos subrogacijos teisės (2023 m. lapkričio 3 d. CBP-16086; 2024 m. sausio 5 d. DOK-2769).

4. Teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš šalių negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Iš ieškovo į bylą pateikto ERGO draudimo liudijimo Nr. 710-851-851651 (toliau – draudimo liudijimas) nustatyta, kad V. P. transporto priemonių kasko draudimu yra apdraudęs transporto priemonę Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2023 m. liepos 30 d. Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, kad turtas inter alia (be kita ko) apdraustas nuo bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių įvykių, išskyrus taisyklėse numatytas išimtis.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. spalio 28 d. apie 6:29 val., Vilniaus rajone, Ukmergės plente, A2 kelyje Vilnius-Ukmergė, 7-ajame kilometre V. P., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiajam V. H., gim. (duomenys neskelbtini), judant Ukmergės pl. važiuojamąja dalimi, nestabdė transporto priemonės, tęsė judėjimą, keitė judėjimo kryptį tikslu apvažiuoti pėsčiąjį, bei antroje eismo juostoje partrenkė pėsčiajį. Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajam V. H. dėl daugybinių poodinių kraujosruvų galvos dešinėje pusėje, dešiniajame petyje, kaklo ir krūtinės dešinėse pusėse, dešiniajame sėdmenyje rankose ir kojose, odos nubrozdinimų dešiniajame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje, dešiniųjų-I, II, kairiųjų-I, II šonkaulių, krūtinkaulio rankenos lūžių, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimo, kraujosruvos kairiojo I tarpšonkaulinio tarpo minkštuose audiniuose, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

7. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2611, nurodyta: „1. Nustatyti, kokiu greičiu partrenkimo metu važiavo automobilis „Subaru Outback“ negalima. 2. Automobilis „Subaru Outback“, priekinės dalies kaire puse partrenkė pėsčiąjį V. H. antroje juostoje buvusį <..>. 3. Automobilio „Subaru Outback“ vairuotojo V. P. veiksmai, – matydamas kelio važiuojamąją dalį kertantį pėsčiąjį, apvažinėjo jį, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 4. Buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio vairuotojas nekeisdamas važiavimo krypties ir laiku stabdydamas, tikėtina, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. 5. Pėsčiojo V. H. veiksmai, – būdamas Ukmergės važiuojamojoje dalyje, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobiliui „Subaru Outback“, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojo V. P. veiksmai, – pėsčiajam judant Ukmergės pl. važiuojamąja dalimi, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, keitė judėjimo kryptį tikslu apvažiuoti pėsčiąjį bei antroje eismo juostoje partrenkė jį, kuomet nekeisdamas važiavimo krypties ir stabdydamas, tikėtina būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, – techniniu požiūriu tikėtina turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.“

8. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus raj. policijos komisariate buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41051-22, kuriame įtariamajam V. P. buvo pareikšti įtarimai pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje („Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų”). Nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. kovo 13 d. nutarimu įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

9. Apdraustai transporto priemonei buvo padaryta žala, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudikui (ieškovui), remiantis draudimo liudijimu, kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Nustatyta, kad ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo 8078,26 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti automobilį remontavusiai įmonei UAB „Automega LT“ (2023 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. HAN-586384 banke „Swedbank“, AB).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginęs žalą, ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį, t. y. reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka.

11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį.

12. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė draudimo santykiuose – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020; kt.).

13. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, laiko esant įrodytą žalos padarymo faktą. Konstatuotina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo kaltės laipsnio (apimties). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pusę žalos sumos, t. y. 4039,13 Eur, savo poziciją grindžia tuo, kad specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas yra iš dalies atsakingas dėl eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo. Atsakovas prašė atsižvelgti į visas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad įvykio metu jis pats nukentėjo.

14. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

15. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

16. Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Pastaroji kaltės forma dar skirstoma į paprastą neatsargumą ir didelį neatsargumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

17. Teismų praktikoje pažymima, kad žalos (nuostolių) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

18. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-304-777/2023).

19. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad transporto priemonės valdytojo veiksmuose faktiškai buvo nusikalstamos veikos požymių, nes jis eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šioje byloje esantys duomenys faktiškai patvirtina atitinkamą aplinkybių kvalifikavimą. Civilinėje teisėje asmeniui, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), keliami specifiniai reikalavimai – toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Visuotinai pripažįstama, kad automobilių naudojimas vertinamas kaip veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Pažymėtina, kad to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

20. Iš dalies kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kuriais jis, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. 11-2611(22), teigia, kad dėl įvykio atsakovas ir transporto priemonės valdytojas yra atsakingi lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad nurodytoje išvadoje išdėstytos išskirtinai techninės įžvalgos, neatsižvelgiant į teisinį reguliavimą.

21. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, jog transporto priemonės vairuotojui yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai, todėl nepaisant, jog kitas eismo dalyvis pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai neatleidžia automobilio vairuotojo nuo pareigos imtis maksimalių saugumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018), nagrinėjamu atveju konstatuotina mišri vairuotojo ir pėsčiojo kaltė. Tai sudaro pagrindą pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį mažinti priteisiamos žalos sumos dydį proporcingai žalą patyrusio asmens kaltės dydžiui.

22. Teismo vertinimu, vairuotojo, nesiėmusio tinkamų veiksmų, t. y. nelėtinusio greičio važiuojant savo juostoje matant priekyje važiuojamąją dalį kertantį pėsčiajį, keičiant važiavimo juostą, bandant apvažiuoti pėsčiąjį, kaltė dėl eismo įvykio yra kur kas didesnė nei pėsčiojo, kirtusio važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje tamsiu, lietingu paros metu, neturint atšvaito. Teismo vertinimu, šiuo atveju eismo įvykis laikytinas įvykusiu 70 procentų dėl vairuotojo V. P. kaltės ir 30 procentų dėl pėsčiojo V. H. kaltės. Pastebėtina, kad tokios pozicijos analogiškose bylose laikomasi ir aukštesnių teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2288-656/2023).

23. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovas jau buvo raštu sutikęs atlyginti 50 proc. ieškovės išmokėtos išmokos, pastebėtina, kad minėtas 2023 m. gegužės 30 d. susitarimas yra sudarytas tarp ieškovės (juridinio asmens) ir atsakovo (fizinio asmens). Teismas, įvertinęs atsakovo poziciją šioje byloje, negali daryti vienareikšmės išvados, kad nurodytą susitarimą atsakovas sudarė laisva valia, buvo tinkamai informuotas apie faktinį ir teisinį pagrindą tokiam susitarimui sudaryti. Pastebėtina, kad susitarime yra faktinių neatitikimų, pavyzdžiui nurodyta, kad draudimo išmoka žalos byloje buvo 4039,13 Eur (susitarimo 1 punktas), kai tuo tarpu iš bylos duomenų yra žinoma, kad draudimo išmoka buvo 8078,26 Eur.

24. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, taip pat tai, kad teismas konstatavo atsakovo atsakomybę už įvykį 30 proc. apimtyje, ieškovės prašymas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo tenkintinas atitinkamoje dalyje, t. y. iš atsakovo ieškovui priteistina 2423,48 Eur (8078,26 x 0,30).

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant pareikštam atitinkamam ieškovės reikalavimui, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisiamos 2423,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 91 Eur žyminis mokestis (2023 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. HAN-616160 banke „Swedbank“, AB). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl, ieškinį tenkinus 60 proc. apimtyje, atitinkamoje apimtyje, t. y. 54,60 Eur, priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

27. Teismas patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl ši suma iš atsakovo valstybės naudai nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, j. a. k. 302912288, iš atsakovo V. H. a. k. (duomenys neskelbtini) 2423,48 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus 48 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,60 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 60 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.