- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-304-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01146-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 860 Eur turtinės žalos atlyginimą, 38,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2020 m. liepos 31 d. įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas būsto draudimu. Pažymėjo, kad vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.
2.2. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, pagal kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
2.3. Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta „Sistela“ programa sąmatoms sudaryti. Teigia, jog sudarydama lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 900 Eur, ir išmokėjo draudėjai 860 Eur draudimo išmoką (900 Eur buto remonto kaštai – 40 Eur besąlyginė išskaita). Nurodė, kad ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto Nr. 11, kuris priklauso atsakovui. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo 860 Eur žalos atlyginimą, 38,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 898,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Taip pat priteisė iš atsakovo 14,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad į bylą yra pateiktas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto planas bei antro aukšto schema, kurioje pažymėta bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta draudėjos nuosavybės teise priklausančiame bute ir vieta, sutampanti su draudėjos bute užlieta siena. Pažymėjo, kad iš jų matyti, jog draudėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užliejimo vieta yra siena tarp buto svetainės ir virtuvės, o bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta atsakovo bute yra koridoriuje.
Atsiliepimas
4.2. Pažymėjo, kad nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl po jo butu esančio ieškovės apdrausto buto apliejimo nepripažino, tačiau teismas nusprendė, jog jo paaiškinimai byloje yra prieštaringi. Atkreipė dėmesį, kad iš pradžių jis nurodė, jog pastebėjo vandens pratekėjimą savo bute ties virtuve bei vonia, vandenį pats pavalė, vėliau teigė, kad vanduo į jo butą netekėjo, o ieškovės apdrausto buto apipylimas įvyko dėl bendro naudojimo namo vandens stovo būklės (surūdijusių ventilių). Teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi dėl aplinkybių, susijusių su namo administratoriaus informavimu apie name įvykusį vandens pratekėjimą ir bendro naudojimo namo vandens ventilių užsukimą. Akcentavo, kad teismo posėdžio metu iš pradžių atsakovas teigė, jog vandenį namui užsuko kaimynai, kurių butą apliejo, tačiau vėliau nurodė, kad vandens sklendę rūsyje užsuko pats. Atsižvelgė ir į tai, kad nors atsakovas teigė, jog pats pašalino bendro stovo gedimus, savo lėšomis pakeisdamas surūdijusius bendro naudojimo stovo ventilius, tačiau apie šią aplinkybę namo administratorius nebuvo informuotas.
4.3. Taip pat prieštaringai vertino aplinkybes, susijusias su šių darbų atlikimo data. Draudžiamasis įvykis, dėl kurio ji atlygino turtinę žalą apdrausto buto savininkei, įvyko 2020 m. liepos 31 d., atsakovas nurodė, kad jis su liudytoju V. V. keitė bendro naudojimo vamzdį, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad stovo keitimo darbus padėjo atsakovui atlikti 2020 m. rugsėjo mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ į bylą pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad nebuvo informuotas apie jokius namo bendro vandens stovo remonto darbus.
4.4. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė gavo apdrausto buto savininkės pranešimą apie tai, kad iš atsakovo buto bėga vanduo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas. Teismo vertinimu, bylos duomenys (žalos nustatymo metu darytos fotonuotraukos, namo antro aukšto bei buto schemos) patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio virš ieškovės apdraustos patalpos, t. y. iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovo argumentus, jog avarijos šaltinis buvo ne jo bute, teismas vertina kaip atsakovo pasirinktą gynybinę poziciją.
4.5. Konstatavo, kad byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iš atsakovo buto buvo apipiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), padaryta žala. Teigia, kad atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, turėjo tinkamai ir laiku pasirūpinti vamzdžių priežiūra, t. y. matydamas, kad vamzdžiai yra seni, surūdiję, tinkamai informuoti namą administratorių, kad būtų imtasi priemonių užkirsti kelią avarijos kilimui ir žalos atsiradimui. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti (pakeisti).
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad ieškovė nepagristai mano, jog žala apdraustam turtui atsirado dėl kokių nors atsakovo veiksmų, todėl nepateikė teismui pakankamų įrodymų apie bylos esmę bei atsakovo kaltę. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti jos reikalavimus kaip neįrodytus.
6.2. Pažymi, kad atsakovo kaltei pagrįsti ieškovė nurodo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį ir savaip interpretuoja kasacinės instancijos praktiką t. y. (liaudiškai kalbant) jei užpylė kažkas iš viršaus, vadinasi, kaltas tas, kuris gyvena viršuje. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju buvo tikrai ne taip, nes prakiuro ne atsakovo (jam priklausantis) koks nors vamzdis, o viso namo laiptinės stovas, už kurį atsakomybė tenka jau ne atsakovui, o namą eksploatuojančiai priežiūros bendrovei, kuri, gaudama pinigus iš gyventojų už bendro turto – stovo priežiūrą, privalo tinkamai prižiūrėti bendrus namo įrenginius, ir tik ji kalta dėl avarijos.
6.3. Teigia, kad kasaciniame teisme minimas tik tas atvejis, kai patalpų viršuje dėl kokių nors priežasčių yra neįmanoma apžiūrėti (į jas patekti). Nurodo, kad šiuo atveju taip nėra, nes bute tuo metu gyveno atsakovo marti su dukromis, tačiau niekas nesiteikė nei fotografuoti, nei ką nors aiškintis. Mano, kad teismui nutartis reikėjo skaityti atidžiau.
6.4. Nurodė, kad byla, atsakovo manymu, tampa labai sudėtinga, nes ieškovė taip ir nenurodo tiksliai, iš kur tokie dideli nuostoliai ir kaip būtent atsakovas konkrečiai yra su jais susijęs kokia nors kalte, nors apie kaltę (kaip būtiną atsakomybės taikymo sąlygą) sprendime šventvagiškai šneka. Pažymi, kad ieškovė raštu šiuo klausimu per dvejus metus į atsakovą niekada nesikreipė, kad jis gera valia nors iš dalies pripažintų ieškinį ar šis klausimas būtų išspręstas per atstovus, ką įstatymai leidžia atlikti.
6.5. Teigia, kad teismas išklausė atsakovo liudytoją, nors kitų liudytojų – jo marčios, anūkės ir apdrausto buto gyventojų – apklausti kažkodėl nepanoro. Mano, kad tokiu atveju liko neatskleista bylos esmė.
6.6. Nurodė, kad yra gana senyvo amžiaus, pasimetęs ir susinervinęs, todėl prašo pagailėti atsidūrusio tokioje situacijoje. Atkreipia dėmesį, kad beveik visą gyvenimą pats dirbo santechnikos darbus ir todėl žino, kas ir kaip turėtų atsakyti. Yra silpnesnioji teisinių santykių pusė, todėl, nesant jokios atsakovo kaltės dėl įvykio, neteisėtai (be teisinio pagrindo) reikalaujama atlyginti didžiules remonto išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos analizavo ir padarė pagrįstas išvadas dėl turtinės žalos dydžio. Teigia, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, jog šalis, kuri teigia, privalo pateikti įrodymus savo teiginiams pagrįsti. Pažymi, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius žalos dydį, – nuotraukas, lokalinę sąmatą ir t. t. Atsakovas, teigdamas, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas nepagrįstai, turėjo pareigą tokius savo teiginius pagrįsti, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga siekiant paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau atsakovas tokios pareigos neįvykdė.
8.2. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas neprašė apklausti papildomų liudytojų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenorėjo išklausyti atsakovo liudytojų, yra nepagrįstas. Teismas savo iniciatyva įrodymų šioje byloje neturėjo teisės rinkti.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog žala atsirado dėl bendro naudojimo objekto avarijos, turėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atkreipė dėmesį į tai, kad namo administratorius neturėjo duomenų apie neva atsakovo bute įvykusią avariją, neremontavo stovo ir apskritai nebuvo informuotas apie blogą stovo būklę. Sprendime teismas akcentavo ir tai, kad paties atsakovo paaiškinimai dėl įvykio buvo prieštaringi, ir pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios taikomos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad atsakovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. 2460261 administravimas, jo metu buvo atlikta apgadinto turto apžiūra. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Iš viso dėl įvykio draudikas išmokėjo 860 Eur draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas iš virš esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.
14. CK 6.1015 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
15. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovui. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
16. Išanalizavus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad žala apdraustam turtui atsirado dėl kokių nors atsakovo veiksmų. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl atsakovo kaltės. Nors, apelianto nuomone, jis jokių neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliantas teigia, kad prakiuro ne atsakovo (jam priklausantis) koks nors vamzdis, o viso namo laiptinės stovas, už kurį atsakomybė tenka jau ne atsakovui, o namą eksploatuojančiai priežiūros bendrovei, kuri, gaudama pinigus iš gyventojų už bendro turto – stovo priežiūrą, privalo tinkamai prižiūrėti bendrus namo įrenginius, ir tik ji kalta dėl avarijos. Tačiau tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
17. Visų pirma, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), vandeniu aplietas dėl atsakovui priklausančiame bute įvykusios stovo avarijos. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo bute įvykusią stovo avariją. Taip pat byloje pateiktas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto planas bei antro aukšto schema, kurioje pažymėta bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta draudėjos nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau draudėjos bute užlieta siena nesutampa su namo vandens stovų buvimo vieta. Iš minėto plano bei antro aukšto schemos matyti, kad draudėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užliejimo vieta yra siena tarp buto svetainės ir virtuvės, o bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta atsakovo bute yra koridoriuje.
18. Antra, net jei stovo buvimo vieta sutaptų su buto užliejimo vieta, net ir tokiu atveju byloje būtų pagrindas nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali pasireikšti ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Todėl šiuo atveju akcentuotina, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Tai, kad vandens sistemų vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatavimo problemas.
19. Nors atsakovas teigia, jog apie vandens stovo avarinę būklę bandė pranešti namo administratorei, tačiau telefonu susisiekti su namą administruojančia administratore nepavyko, o nuvykti į administratorės buveinę negalėjo dėl taikomo karantino, tačiau tokių apelianto teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad jei atsakovas pastebėjo vandens stovų avarinę būklę, jis privalėjo kuo skubiau informuoti namo administratorę apie susidariusią situaciją, kad būtų išvengta galimo žalos atsiradimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, o skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad byla tampa labai sudėtinga, nes ieškovė taip ir tiksliai nenurodo, iš kur tokie dideli nuostoliai ir kaip būtent atsakovas konkrečiai yra su jais susijęs kokia nors kalte, nors apie kaltę (kaip būtiną atsakomybės taikymo sąlygą) sprendime šventvagiškai šneka. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog šios nutarties 17–19 punktuose nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, o kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Nors atsakovas teigia, kad jam nėra aišku, kaip byloje apskaičiuojami nuostoliai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateikti įrodymai, jog dėl apipylimo nukentėjo ieškovės apdrausto buto virtuvės lubos, vientisos su koridoriumi, 12,13 kv. m, virtuvės siena (5,58 x 2,5 = 11,95 kv. m), svetainės lubos, svetainės tapetai, 35,6 kv. m. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais bei jos analizuoti, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės atliktas žalos apskaičiavimas yra klaidingas. Nesant objektyvių įrodymų, kad atsakovė netinkamai suskaičiavo dėl buto apliejimo padarytos žalos dydį, apelianto argumentai dėl nepagrįsto nuostolių dydžio laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
21. Taip pat atmestinas ir skundo argumentas, jog ieškovė raštu per dvejus metus į atsakovą niekada nesikreipė, kad jis gera valia nors iš dalies pripažintų ieškinį ar klausimas būtų išspręstas per atstovus. Į bylą buvo pateiktas 2020 m. spalio 18 d. ieškovės raštas atsakovui „Dėl išmokos išieškojimo“ Nr. R0002498781, kuriuo ieškovė siūlė atsakovui taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau būtent atsakovas į šį raštą niekaip neatsakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nesiekė ginčo išspręsti gera valia.
22. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, kad teismas išklausė atsakovo liudytoją, nors kitų liudytojų – jo marčios, anūkės ir apdrausto buto gyventojų – apklausti kažkodėl nepanoro. Mano, kad tokiu atveju liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo jokių argumentų, kokias aplinkybes neapklausti liudytojai galėtų nurodyti, kurios galėtų turėti reikšmę šios bylos išnagrinėjimui. Taip pat apeliantas turėjo teisę prašyti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka bei apklausti minėtas liudytojas, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad, neapklausus apelianto marčios ir anūkės, liko neatskleista bylos esmė.
23. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
24. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
27. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.