Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. V., trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir aplinkybes nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad buvo sudaryta draudimo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto draudimo. Ieškovė gavo pranešimą iš draudėjos apie draudiminį įvykį, kurio metu buvo aplietas apdraustas butas, vandens prasisunkimas buvo pastebėtas iš virš buto esančios patalpos. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apliejimo šaltinis yra ties siena, kurioje nėra jokių bendro naudojimo inžinerinių įrenginių, vandens prasisunkimas buvo momentinis, o ne ilgalaikis kaip būtų bendro stovo avarijos atveju, nėra duomenų apie registruotus bendros sistemos inžinerinių sistemų gedimus ar avarijas. Ieškove mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina vandens prasisunkimą iš atsakovo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Įvykio metu buvo aplietos apdrausto buto virtuvės lubos (vientisos su koridoriumi), virtuvės siena, taip pat svetainės lubos ir tapetai. Išmokos dydis buvo paskaičiuotas, remiantis „Sistela“ sistemos duomenimis atlikus išskaitą. Atsakovas nepasinaudojo savo teise atsakyti į ieškovės siųstą pretenziją bei bylos nagrinėjimo metu pateikti savo paaiškinimus, galėjusius turėti reikšmės aplinkybių vertinimui. Aplieto buto savininkė kreipdamasi dėl draudimo išmokos nurodė, kad apliejimo šaltinis buvo iš atsakovo buto, ji žalą registravo telefonu. Nurodė, kad byloje esančias aplieto buto nuotraukas darė draudėjos atstovai. Paaiškino, kad jei pasitvirtintų atsakovo nurodytos aplinkybės, kad apdraustas butas buvo užlietas dėl bendro karšto vandens stovo avarijos, vanduo pirmiausiai apdraustame bute būtų užliejęs arčiausiai stovo buvusias patalpas, tačiau šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užlietos apdrausto buto dalys buvo pakankamai nutolusios nuo bendro naudojimo karšto vandens stovo, kitos patalpos taip pat nebuvo sulietos, todėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės bei argumentai dėl bendro naudojimo karšto vandens stovo gedimo laikytini nepagrįstais.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad butas, esantis po jo butu buvo aplietas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, o dėl bendro stovo avarijos, kadangi buvo surūdiję namo bendro karšto vandens stovo ventiliai. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad įvykio metu namuose buvo jo sūnus, kuris tuo metu gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą paaiškino, kad jam priklausančiame bute buvo matyti vandens pratekėjimai ant grindų virtuvėje ir vonioje, tačiau jis vandenį iššluostė, taigi butui žymios žalos nebuvo padaryta. Apie įvykusį įvykį namą administruojančiai įmonei nepranešė, nes negalėjo prisiskambinti, o į jų ofisą nepateko, dėl tuo metu buvusio karantino. Pradžioje teigė, kad po įvykio vandenį namo stovui užsuko kaimynai, kad į jų butus nebetekėtų vanduo, tačiau vėliau nurodė, kad po įvykio rūsyje buvusius namo vandens ventilius uždarė pats, kad vanduo daugiau nebetekėtų. O vėliau pats, padedamas liudytojo V. V. (V. V.) atliko bendro naudojimo vandens stovo remonto darbus savo lėšomis, t. y. nupirko vamzdžius ir ventilius bei juos pakeitė, pateikė į bylą šią aplinkybę patvirtinančias foto nuotraukas.

7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. paaiškino, kad prieš tris - keturis metus atsakovo bute pradėjo leisti vandenį atsakovo bute esantis karšto vandens stovas, o prieš daugmaž porą metų rugsėjo mėnesį jis padėjo atsakovui pakeisti bendrą namo karšto vandens stovo vamzdį. Nurodė, kad atsakovo bute bendro naudojimo karšto vandens stovas yra koridoriuje, įeinant į butą iš laiptinės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimas, kurio metu buvo atlikta apgadinto turto apžiūra. Įvertinus apžiūros rezultatus bei kitus žalos bylos administravimo metu surinktus dokumentus/informaciją, priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Iš viso dėl įvykio draudikas išmokėjo 860 Eur draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas iš virš esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. (e. b. 1 tomas, b. l. 5-25).

9. Iš ieškovės į bylą pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad draudiminio įvykio metu buvo aplietos apdrausto buto virtuvės ir koridoriaus lubos, virtuvės siena bei virtuvės tapetai (el. b. 1 tomas, b. l. 5-7, 9-11).

10. Į bylą yra pateiktas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antro aukšto planas bei antro aukšto schema, kurioje pažymėta bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta draudėjos nuosavybės teise priklausančiame bute bei vieta sutampanti su draudėjos bute užlieta siena. Iš jų matyti, kad draudėjos bute, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užliejimo vieta yra siena tarp buto svetainės ir virtuvės, o bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta atsakovo bute yra koridoriuje (el. b. 1 tomas, b. l. 8, 57).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. spalio 18 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo (el. b. 1 tomas, b. l. 17).

12. Atsakovas į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose, atsakovo teigimu, yra užfiksuotas jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis bendro naudojimo vandens stovas, kurį atsakovas suremontavo, t. y. pakeitė jo ventilius (el. b. 1 tomas, b. l. 111-113).

13. Ieškovė reikalavimus atsakovui grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, taip atsirado žala apdraustam turtui, kuri yra tiesioginis atsakovo veiksmų rezultatas.

14. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės.

15. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir draudėjos, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo būstą apsidraudusiam asmeniui draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

16. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

17. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

19. Ieškovė reikalavimus atsakovui grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovo veiksmų rezultatas, o tarp jų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymi, kad turto užliejimo iš aukščiau esančio buto atveju, pareiga įrodyti, kad užliejimo šaltinis nėra atsakovo bute, tenka atsakovui. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės bei priežastinio ryšio, t. y. neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovės apdraustas butas buvo aplietas ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl namo bendro vandens stovo inžinerinio gedimo.

20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 860 Eur žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai buvo aplietas ieškovės apdraustas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovės atstovas – vyresnysis žalų vertintojas nustatė, kad įvykio kaltininko butas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl apipylimo nukentėjo ieškovės apdrausto buto virtuvės lubos vientisos su koridoriumi 12,13m², virtuvės siena 5.58x2.5=11,95m², svetainės lubos svetainės tapetai 35,6m². Ieškovė įvertino nukentėjusiam butui padarytą žalą ir sudarė remonto sąmatą, kurioje nurodyta remonto darbų kaina – 900,08 Eur. Įvertinusi šią sąmatą bei draudimo sutarties sąlygas dėl besąlyginės išskaitos, ieškovė nusprendė aplieto buto savininkei išmokėti 860 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 1 tomas, b. l. 14, 22).

23. Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas daugiabučio namo administratorius UAB „Mano Būstas Baltija“, kuris į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog avarija su bendrojo naudojimo objektais/inžinerinėmis sistemomis nėra susijusi. Iš trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ nebuvo informuotas apie prastą bendro naudojimo vandens stovo būklę name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Taip pat patvirtino, kad atsakovas J. V. neinformavo UAB „Mano Būstas“ apie tai, kad savo lėšomis keitė minėto stovo vamzdžius, administratoriui taip pat nebuvo pateikta informacija apie atsakovo bute įvykusias vandentiekio avarijas.

24. Nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl po jo butu esančio ieškovės apdrausto buto apliejimo nepripažino, tačiau teismas sprendžia, kad jo paaiškinimai byloje yra prieštaringi. Iš pradžių jis nurodė, kad pastebėjo vandens pratekėjimą savo bute ties virtuve bei vonia, kurį pats pavalė, vėliau teigė, kad vanduo į jo butą nepratekėjo, o ieškovės apdrausto buto apipylimas įvyko dėl bendro naudojimo namo vandens stovo būklės (surūdijusių ventilių). Atsakovo bute bendro naudojimo vandens stovas yra netoli įėjimo į butą, buto koridoriuje, sienoje yra niša, kurioje yra bendro naudojimo vamzdis – stovas. Taip pat prieštaringai vertintini atsakovo paaiškinimai dėl aplinkybių susijusių su namo administratoriaus informavimu apie name įvykusį vandens pratekėjimą bei bendro naudojimo namo vandens ventilių užsukimą. Teismo posėdžio metu iš pradžių atsakovas teigė, kad vandenį namui užsuko kaimynai, kurių butą apliejo, tačiau vėliau nurodė, kad vandens sklendę rūsyje užsuko pats. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors atsakovas teigė, jog pats pašalino bendro stovo gedimus, savo lėšomis pakeisdamas surūdijusius bendro naudojimo stovo ventilius, tačiau apie šią aplinkybę namo administratorius nebuvo informuotas. Taip pat prieštaringai vertintinos aplinkybės susijusios šių darbų atlikimo data. Draudiminis įvykis, dėl kurio ji atlygino turtinę žalą apdrausto buto savininkei įvyko 2020 m. liepos 31 d., atsakovas nurodė, kad jis su liudytoju V. V. keitė bendro naudojimo vamzdį, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad stovo keitimo darbus padėjo atsakovui atlikti 2020 m. rugsėjo mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo UAB ‚Mano Būstas Baltija“ į bylą pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad nebuvo informuotas apie jokius su namo bendro vandens stovo remonto darbus. Taigi šios atsakovo nurodytos aplinkybės susijusios su bendro namo vandens stovo gedimu bei jo remonto darbų atlikimu yra taip pat prieštaringos.

25. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovo atstovas, teigė, jog apipylimo priežasties nepavyko nustatyti, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė gavo apdrausto buto savininkės pranešimą apie tai, jog iš atsakovo buto bėga vanduo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpas. Teismo vertinimu, bylos duomenys (žalos nustatymo metu darytos foto nuotraukos, namo antro aukšto bei buto schemos) patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo aplietas iš buto, esančio virš ieškovės apdraustos patalpos, t. y. iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovo argumentus, kad avarijos šaltinis buvo ne jo bute, teismas vertina kaip atsakovo pasirinktą gynybinę poziciją.

26. Vertindamas byloje apklausto liudytoju V. V. parodymus teismas pažymi, kad jie patvirtina atsakovo paaiškinimus apie tai, kad jis su atsakovu keitė bendro naudojimo karšto vandens vamzdį – stovą, nes vamzdis leido vandenį, niekas jo nekeitė. Teismas sprendžia, kad šie liudytojo parodymai neįrodo, kad 2022 m. liepos 31 d. įvykio metu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padaryta žala atsirado dėl bendro naudojimo vandens vamzdžio trūkimo. Trečiasis asmuo teismui nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie prastą bendro naudojimo vandens stovo būklę, taip pat apie tai, kad atsakovas savo lėšomis keitė vandens stovo vamzdžius bei jam nebuvo pateikta informacija apie atsakovo bute įvykusias vandentiekio avarijas.

27. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimus, liudytojo V. V. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Teismas sprendžia, kad byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iš atsakovo buto buvo apipiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jam padaryta žala. Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turėjo tinkamai ir laiku pasirūpinti vamzdžių priežiūra, t. y. matydamas, kad vamzdžiai yra seni, surūdiję, tinkamai informuoti namą administratorių, kad būtų imtasi priemonių avarijos kilimui ir žalos susidarymui. Teismas daro išvadą, kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.

28. Ieškovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalą. Nors atsakovas su žalos dydžiu ir nesutiko, tačiau ieškovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės kilimui, todėl ieškinys dalyje dėl 860 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis).

29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,17 Eur palūkanas, kaip kompensaciją už minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl laiku neatlygintos žalos, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paskaičiavo 38,17 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkinamas ir iš atsakovo priteistina 38,17 Eur palūkanų suma.

30. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį ir patyrė 70,08 Eur išlaidų už advokato (advokato padėjėjos) teisines paslaugas. Patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos 94,08 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

32. Teismas byloje patyrė 14,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškinį į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) žalos atlyginimą, 38,17 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 17 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 898,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,08 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,96 Eur (keturiolikos eurų 96 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.