Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1921-259/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: 2S-1921-259/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02539-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Pareiškėjas: V. K.
Suinteresuotas asmuo: JSC Alfa Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Belor“

Kategorijos

3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-1921-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02539-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.20.6.; 3.1.1.2.9. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661, suinteresuoti asmenys – JSC Alfa Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Belor“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. K. padavė skundą dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Lauryno Lukšio 2020-06-16 patvarkymą Nr. S-20-187-3318 dėl papildomos ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661 įskaitant ir dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga ir priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, pavedant naujai paskirtam ekspertui iš naujo įvertinti skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – uždarosios akcinės bendrovės „Vyrja“ paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertę. Nurodė, kad antstolis Laurynas Lukšys vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2T-72-381/2018 dėl skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojo JSC Alfa-Bank naudai vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661. Pareiškėjas 2020-06-01 gavęs 2020-05-22 patvarkymą Nr. S- 20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“, sužinojo, kad teismo ekspertė D. A. atliko UAB „Vyrja“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir 2020-05-10 surašė ekspertizės aktą Nr. 2004/68 E. Nesutikdamas su atliktu turto vertės nustatymu, pareiškėjas 2020-06-04 antstoliui pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. 2020-07-14 pareiškėjo atstovė iš antstolio elektroniniu paštu gavo antstolio 2020-06-16 patvarkymą Nr. S-20-187-3318 „Dėl papildomos ekspertizės skyrimo“, kuriuo antstolis paskyrė papildomą ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertei D. A., nustatė, kad išieškotojos UAB „Belor“ 2020 m. gegužės 28 d. prieštaravimų priedai Nr.2-9 yra nevieša vykdomosios bylos medžiaga, įpareigojo skolininką V. K. sudaryti galimybę ir netrukdyti teismo ekspertei D. A. gauti ir susipažinti su dokumentais, esančiais skolininko ir kitų asmenų žinioje, kurie būtini papildomai ekspertizei atlikti. Toks antstolio patvarkymas neteisėtas, nes pareiškėjas - skolininkas - prieštaravimais kėlė ne ekspertizės akto aiškumo ir išsamumo klausimą, o kėlė ekspertizės akto pagrįstumo klausimą, todėl antstolis turėjo skirti ne papildomą, o pakartotinę ekspertizę. Be to, iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, kad antstolis prašo ne papildyti ekspertizę, o atlikti vertinimą visiškai naujais aspektais ir patikslinti UAB „Vyrja“ akcijų vertę papildomos ekspertizės atlikimo dienai. Akcijų vertės tikslinimas pagal savo esmę yra ne ekspertizės išsamumo ir papildymo klausimas, o ekspertizės pagrįstumo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas, nes antstolis pavesdamas patikslinti UAB „Vyrja“ akcijų vertę pripažino, kad akcijų rinkos vertė buvo nustatyta neteisingai. Ekspertė visiškai neatsižvelgė, jog dėl vienos iš UAB „Vyrja“ dukterinių įmonių UAB „Arvi“ ir ko Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-792-555/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje teismas 2020-03-19 nutartimi paskyrė UAB „Arvi ir ko“ dukterinių įmonių - UAB „Arvi fertis“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „HIP-Azotara“ verslo ir akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuri dar nėra užbaigta, o nuo nustatytos akcijų rinkos vertės priklausys ir UAB „Vyrja“ akcijų vertė, kadangi UAB „Vyrja“ pagrindinė veikla – kontroliuojanti bendrovė, t. y. vienetas, laikantis grupės pavaldžių bendrovių investicijas (turtą). Ekspertizės akte paminėtų įmonių vertės nustatymas yra nepagrįstas (neteisingas), kadangi įmonių vertė nebuvo realiai nustatyta ir nebuvo atsižvelgta į jų vertei reikšmingą įtaką darančias faktines aplinkybes - UAB „Arvi fertis“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „HIP-Azotara“ akcijų vertes. Taigi, ekspertė vertindama itin didelės vertės turtą atliko ekspertizę neįsigilinusi ir neįvertinusi aplinkybių, kad Kauno apygardos teisme vyksta ginčai dėl UAB „Vyrja“ dukterinės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko turto – minėtų bendrovių akcijų – vertės. Kadangi ekspertė D. A. tokių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino yra reikalinga atlikti pakartotinę eskeprtizę. Kitu atveju susidarys situacija, kai vykdymo procese bus nustatyta vienokia, o teisminiame procese visiškai kitokia minėtų įmonių vertė. Ši vertė daro tiesioginę įtaką patronuojančios įmonės UAB „Vyrja“ vertei, t. y. ją didina. Ekspertė neteisingai nustatė ir kitų UAB „Vyrja“ turimų akcijų vertę, t.y. neteisingai nustatė, kad OOO „Arvi NPK“ yra likviduota, kai šios įmonės bankroto procedūra neužbaigta, nes vyksta ginčai dėl jos pardavimo, ir kad „Arvi Agro“ S.R.L. taikoma bankroto procedūra, kai čiai įmonei iš tiesš taikoma restruktūrizavimo procedūra. Vertindama vienos iš UAB „Vyrja“ dukterinių įmonių, UAB „Marijampolės Arvi“, vertę, ekspertė apie šiai įmonei priklausančių eilės užsienio bendrovių akcijų vertę pasisakė iš esmės tik tiek, kad nėra pateikta jokių dokumentų ar informacijos apie įmonę, todėl ekspertė tinkamai neįvertino patronuojančios bendrovės UAB „Marijampolės Arvi“, o dėl to - ir ją patronuojančios UAB „Vyrja“ vertės. Todėl dėl ekspertės klaidingai vertintų esminių faktinių aplinkybių nustatyta pernelyg maža UAB „Vyrja“ akcijų paketo vertė. Atkreipė dėmesį, kad išieškotoją JSC Alfa bank ir ekspertę D. A. sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, todėl pareiškėjas nepasitiki šia eksperte ir mano, jog ekspertė yra šališka. Išieškotojas ne kartą naudojosi ekspertės teikiamomis paslaugomis vertinant verslo ir akcijų rinkos vertę ir su tuo susijusius klausimus, jis atsiskaitė už ekspertės suteiktas paslaugas, todėl susidarė interesų konflikto situacija, o ir pati ekspertė yra suinteresuota šioje byloje. Todėl antstolis turėjo skirti pakartotinę ekspertizę ir jos atlikimą pavesti kitam į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui. Be to, Kauno apygardos teismas 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-555/2020 skirdamas verslo ir akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedė ekspertizę atlikti ne UAB „Belor“ siūlytai ekspertei D. A., o UAB „ARVI“ ir ko pasiūlytam ekspertui M. K.. Skundžiamu patvarkymu taip pat neteisėtai ir nepagrįstai buvo nustatyta, kad išieškotojo UAB „Belor” 2020 m. gegužės 28 d. prieštaravimų priedai Nr.2-9 yra nevieša vykdomosios bylos medžiaga. Antstolis pripažino dalį medžiagos nevieša, formaliai vadovaudamasis CK 6.709 straipsniu, tačiau ši materialinės teisės norma taikytina sutartiniuose šalių santykiuose, o šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi specialiąja CPK 10 straipsnio 1 dalies norma. Skundžiamame patvarkyme nėra absoliučiai jokių motyvų, kodėl paminėti prieštaravimai turėtų būti laikomi nevieša bylos medžiaga. Antstolis skundžiamu patvarkymu turėjo nustatyti, kad su UAB „Belor“ pateiktais prieštaravimų priedais turi teisę susipažinti skolininkas ir jo atstovai, ribojant bet kokių kitų asmenų galimybę susipažinti su pateikta medžiaga. Skolininkui negali būti ribojama teisė susipažinti su bylos medžiaga, kurios pagrindu yra atliekama ekspertizė, tai yra visiškai neproporcingas ir nepagrįstas skolininko teisių suvaržymas vykdymo procese.

2. Antstolis Laurynas Lukšys patvarkymu Nr. S-20-187-4438 skolininko V. K. skundo netenkino, jį kartu su vykdomosios bylos Nr. 0187/18/00661 IV tomu persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0187/18/00661, Nr.0187/20/00083 dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. K. JSC „Alfa-Bank“ ir UAB „Belor“ naudai. Antstolis 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-19-187-3438 paskyrė ekspertizę skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – UAB „Vyrja“ vardinių paprastųjų akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vienetai – rinkos vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti teismo ekspertei D. A.. Minėtu patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas netrukdyti ekspertei susipažinti su dokumentais, esančiais skolininko ir kitų asmenų žinioje, kurie būtini ekspertizei atlikti. Antstolis 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S-19-187-6584, kuris skolininkui įteiktas 2019 m. lapkričio 21 d., įpareigojo UAB „Vyrja“ ir jos akcininką (skolininką) V. K., per 14 dienų nuo patvarkymo dienos, antstoliui raštu pateikti duomenis (dokumentus) reikalingus skolininko nuosavybės teise priklausančių akcijų rinkos vertei nustatyti, pateikiant dokumentine forma ir kompiuterinėse laikmenose arba elektroniniu paštu, tačiau nuo pat ekspertizės skyrimo pradžios skolininkas vengė bendradarbiauti ir kategoriškai atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijuoja teisminius procesus dėl ekspertės nušalinimo, antstolio veiksmų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2020 m. gegužės 19 d. antstolis gavo Ekspertizės aktą Nr. 2004/68 E, kuriame nustatyta skolininkui V. K. priklausančio UAB „Vyrja“ akcijų paketo rinkos vertė turto vertinimo (2020-04-25) datai – 5 540 000,00 Eur. 2020 m. gegužės 28 d. išieškotojas UAB „Belor“ antstoliui pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2020 m. birželio 4 d. antstolis gavo skolininko V. K. prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2020 m. birželio 16 d. antstolis patvarkymu dėl papildomos ekspertizės skyrimo Nr.S-20-187-3318, atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo prieštaravimus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1702-467/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-234-236/2020 išvadas, į pateiktus įrodymus dėl UAB „Arvi“ ir ko finansinės atskaitomybės dokumentų netikslumo, į papildomai pateiktus duomenis (dėl SIA RENETA akcijų vertės, dėl UAB „Arvi kalakutai“ KŪB komanditoriaus teisių vertės ir kt.), į tai, kad ekspertės turimos informacijos neišsamumą sąlygojo skolininko vengimas bendradarbiauti ir teikti informaciją bei dokumentus, ir į tai, kad ekspertė netinkamai įvertino turimus duomenis, paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertę nustatytą ekspertizės akte, pavedant ją atlikti ekspertei D. A.. Papildoma ekspertizė skiriama tuo atveju, kai eksperto išvada nepakankamai aiški ar išsami, tuo tarpu pakartotinė ekspertizė skiriama kilus abejonėms dėl eksperto išvados pagrįstumo Antstolio vertinimu, tiek išieškotojas UAB „Belor”, tiek skolininkas V. K. pateikė prieštaravimus dėl tam tikrų ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų galimo netikslumo, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, todėl nagrinėjimu atveju nėra pagrindo atlikti visą ekspertizę iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad nuo pat ekspertizės paskyrimo pradžios skolininkas kategoriškai atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijuoja vis naujus teisminius procesus, tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai, nutyli aplinkybes, kurios yra reikšmingos tiek vykdomosios, tiek civilinės bylos kontekste. Skolininkas iki šiol neįvykdė ir nevykdo antstolio reikalavimų pateikti informaciją ir dokumentus reikalingus ekspertizei atlikti. Dėl ekspertės D. A. šališkumo pažymėjo, kad skolininkas pateikia tapačius teiginius kaip ir jo paties 2019-07-08 pateiktame pareiškime dėl teismo ekspertės D. A. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr.0187/18/00661, kuris Marijampolės apylinkės teismo neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-5664-329/2019 buvo atmestas, konstatuojant, kad V. K. argumentai nepagrindžia teismo ekspertės D. A. šališkumo ar veikimo išimtinai išieškotojo JSC Alfa-Bank interesais. Skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nors vienas iš CPK nustatytų eksperto nušalinimo pagrindų, o jo nurodytas ekspertės D. A. ir išieškotojo JSC Alfa Bank ryšys laikytinas netiesioginiu ir tokio ryšio negalima laikyti pagrindu nušalinti ekspertą vykdomojoje byloje. Dėl duomenų pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga nurodė, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę vykdymo proceso metu iškylančius klausimus spręsti motyvuotu patvarkymu ir atitinkamai patvarkyme nurodyti motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Antstolio skundžiamas patvarkymas yra motyvuotas, priimtas atitinkamas sprendimas bei motyvai surašyti visapusiškai įvertinus išieškotojo UAB „Belor“ prieštaravimų medžiagą. Antstolis nesutinka su skolininko argumentu, kad antstolis skundžiamu patvarkymu pripažino dalį medžiagos nevieša formaliai vadovaudamasis tik CK 6.709 straipsniu. Antstolis skundžiamo patvarkymo motyvuojamojoje dalyje be aukščiau minėto teisės akto, yra nurodęs, kad vadovaujasi ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsniu, CPK 10 straipsniu) bei išdėstė kitus teisinius argumentus.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo JSC Alfa-Bank byloje atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų prašė atmesti skolininko V. K. skundą dėl antstolio veiksmų dėl 2020 m. birželio 16 d. patvarkymo kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas pateikė prieštaravimus dėl tam tikrų ekspertizės akte Nr. 2004/68 E pateiktų skaičiavimų galimo netikslumo, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, todėl nagrinėjimu atveju nėra pagrindo atlikti visą ekspertizę iš naujo. Antstolis visiškai pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti ekspertizės akte nustatytą bendrovės akcijų vertę. Atkreipė dėmesį, jog iki šiol skolininkas neįvykdė ir nevykdo antstolio reikalavimų pateikti informaciją ir dokumentus reikalingus ekspertizei atlikti (šiuo metu reikalingus papildomai ekspertizei atlikti), nors antstolio 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ekspertei skolininkui įteiktas dar 2019 m. lapkričio 21 d. dėl ko teko skirti papildomą ekspertizę. Skolininkas nepagrįstai kelia abejones dėl ekspertės nešališkumo, kadangi skolininkas jau yra teikęs 2019 m. liepos 8 d. pareiškimą dėl ekspertės nušalinimo, kurį grindė tais pačiais argumentais. Teismas neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5664-329/2019 atmetė skolininko pareiškimą dėl ekspertės nušalinimo konstatuodamas, jog skolininko argumentai nepagrindžia ekspertės šališkumo ar veikimo išimtinai išieškotojo Alfa-Bank interesais. Be to, remiantis teismų praktika, yra įprasta skiriant papildomą ekspertizę pavesti ją atlikti tam pačiam ekspertui tiek dėl ekonomiškumo, tiek dėl operatyvumo, kadangi ekspertui jau yra žinoma visa reikalinga bylos medžiaga. Pareiškėjo skundas yra tik jo kaip skolininko siekis toliau vilkinti vykdymo veiksmus, kadangi nuo pat ekspertizės paskyrimo pradžios skolininkas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, pateikti informaciją ir dokumentus. Skolininkas jau ne kartą baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Belor“ byloje atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų prašė atmesti skolininko V. K. skundą dėl antstolio veiksmų dėl 2020 m. birželio 16 d. patvarkymo kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi papildomos ekspertizės atlikimo pakaktų patikslinti atitinkamas ekspertės išvadas dėl skolininko turto – UAB „Vyrja“ akcijų vertės. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas V. K. 2020-06-04 prieštaravimuose dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661 dėstė analogiškas aplinkybes, kaip ir skunde dėl antstolio L. Lukšio 2020-06-16 patvarkymo, tačiau prieštaravimuose skolininkas nurodė, kad „reikalinga tikslinti ekspertizės rezultatą“, o taip pat, kad neva nori bendradarbiauti, tik duomenų pateikti negalėjo dėl nustatytų trumpų tokių duomenų pateikimo terminų. Vis dėl to, visi iki šiol skolininko atlikti veiksmai, paneigia jo siekį bendradarbiauti ir patvirtina, kad skolininkas antstolio patvarkymų nevykdo ir galimai siekia vykdymo proceso vilkinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad apskundė antstolio patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir dokumentus. Ekspertizės akte esantys netikslumai yra sąlygoti tik skolininko veiksmų t. y. tokie netikslumai atsirado tik dėl to, kad skolininkas nepateikė reikalaujamų duomenų. Skolininkas skunde taip pat nenurodė, kad yra kitų konkrečių duomenų, kurie prieštarautų ekspertės D. A. pateiktoms išvadoms. Skolininkas tik užsimena, kad ekspertizė yra paskirta civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Kito ekspertizės akto, kuris prieštarautų ekspertizės aktui Nr. 2004/68 E, skolininkas nepateikė. Todėl tokie argumentai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturėtų būti laikomi pakankamais tenkinti skolininko prašymą ir paskirti pakartotinę ekspertizę. UAB „Belor“ teikdama prieštaravimus dėl ekspertizės akto Nr. 2004/68 E, prašė dalį pateiktos medžiagos pripažinti nevieša, nes pateikti priedai arba sudaro informaciją, gautą neviešoje byloje arba pateikiamų priedų konfidencialumą apibrėžia atitinkamos sutartys. Be to, šią informaciją pareiškėjas skolininkas v. K. gali gauti kaip kontroliuojančios bendrovės UAB „Vyrja“ akcininkas, nes UAB „Vyrja“ priklauso UAB „Arvi“ ir ko ir UAB „Arvi fertis“ akcijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. K. skundo dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų.

6. Teismas nustatė, kad antstolis Laurynas Lukšys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0187/18/00661 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K. JSC „Alfa-Bank“ naudai. 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr.S-19-187-3438 antstolis paskyrė ekspertizę skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „Vyrja“ vardinių paprastųjų akcijų - rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti teismo ekspertei, įpareigodamas skolininką netrukdyti ekspertei susipažinti su dokumentais, kurie būtini ekspertizei atlikti. Antstolis 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr.S-19-187-6584 įpareigojo UAB „Vyrja“ ir UAB „Vyrja“ akcininką skolininką V. K. per 14 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui raštu pateikti dokumentine forma ir kompiuterinėse laikmenose arba elektroniniu paštu duomenis ir dokumentus, reikalingus skolininko nuosavybės teise priklausančių akcijų rinkos vertei nustatyti. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-661-570/2020 atmetė V. K. skundą dėl 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. S-19-187-6584. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-673-587/2020 Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. 2020 m. gegužės 19 d. ekspertė pateikė antstoliui ekspertizės aktą Nr. 2004/68E, kuriuo nustatė skolininkui priklausančio UAB „Vyrja“ akcijų paketo rinkos vertę. Vadovaudamasis ekspertizės aktu, antstolis 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr.S-20-187-2770 nustatė skolininkui nuosavybės teise priklausančių 85 450 001 vnt. UAB „Vyrja“ akcijų vertę. 2020 m. gegužės 28 d. išieškotojas UAB „Belor“ antstoliui pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2020 m. birželio 4 d. antstolis gavo skolininko V. K. prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo prieštaravimus ir pateiktas teismų išvadas, į pateiktus įrodymus dėl UAB „Arvi“ ir ko finansinės atskaitomybės dokumentų netikslumo, į papildomai pateiktus duomenis (dėl SIA RENETA akcijų vertės, dėl UAB „Arvi kalakutai“ KŪB komanditoriaus teisių vertės ir kt.,), į tai, kad ekspertės turimos informacijos neišsamumą sąlygojo skolininko vengimas bendradarbiauti ir teikti informaciją bei dokumentus, ir į tai, kad ekspertė netinkamai įvertino turimus duomenis, antstolis paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertę nustatytą ekspertizės akte Nr.2004/68 E, 2020 m. birželio 16 d. priimdamas skundžiamą patvarkymą Nr.S-20-187-3318 dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

7. Teismas pažymėjo, kad CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada nepakankamai aiški ar neišsami, pakartotinė ekspertizė skiriama kilus abejonėms dėl eksperto išvados pagrįstumo. Teismas spręsdamas dėl skundžiamu patvarkymu paskirtos papildomos ekspertizės, sutiko su antstolio patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad, gavęs skolininko V. K. ir UAB „Belor“ prieštaravimus dėl ekspertizės akte pateiktų skaičiavimo netikslumų, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, paskyrė papildomą ekspertizę tikslu patikslinti ekspertizės akte nustatytą UAB „Vyrja“ akcijų vertę. Be to, vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina ir antstolio argumentą, kad vykdymo proceso šalių prieštaravimuose pateiktus ekspertizės akto trūkumus, kuriuos antstolis siekė pašalinti priimdamas skundžiamą aptvarkymą, sąlygojo skolininko vengimas bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti informaciją bei dokumentus, būtinus ekspertizės atlikimui.

Atsiliepimas

8. Teismas sutiko ir su suinteresuoto asmens JSC Alfa bank atsiliepime nurodytais argumentais, jog tiek išieškotojas, tiek skolininkas pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų netikslumo, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, todėl nėra pagrindo atlikti visą ekspertizę iš naujo. Teismas taip pat sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Belor“ atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi papildomos ekspertizės atlikimo pakanka patikslinti atitinkamas ekspertės išvadas dėl skolininko turto – UAB „Vyrja“ akcijų – vertės, juolab, kad antstoliui pateiktuose prieštaravimuose skolininkas pats nurodė, jog „reikalinga tikslinti ekspertizės rezultatą“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką antstolis skirdamas pakartotinę ekspertizę turi būti atidus ir vertinti ar tikrai yra pagrindas skirti tokią ekspertizę, kadangi ji ilgina vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui yra nustatyta pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai atlikti turto vertinimą (CPK 681, 682 straipsniai).

10. Teismas konstatavo, kad vykdomosios bylos duomenys leidžia spręsti, jog pareiškėjo (skolininko) procesinis elgesys vykdymo procese nėra tinkamas, kadangi pareiškėjas pats turėjo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir imtis CPK nustatytų priemonių realiai savo turto vertei nustatyti, tačiau to tinkamai nepadarė neteikdamas ekspertei reikalingų duomenų. Todėl teismas sprendė, kad gavęs ir įvertinęs išieškotojo ir skolininko prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis skundžiamu patvarkymu pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę, o skolininkas turi galimybę teikti ekspertei duomenis ir dokumentus, kurie jo manymu yra reikšmingi teisingai turto vertei nustatyti.

Atsiliepimas

11. Dėl ekspertės D. A. galimo šališkumo, teismas pažymėjo, kad sutinka su antstolio patvarkyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais argumentais, jog skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja nors vienas iš CPK nustatytų eksperto nušalinimo pagrindų. Tai, jog ekspertė D. A. yra suteikusi atlygintinų paslaugų JSC Alfa Bank, nesudaro pagrindo teigti, jog atlikdama papildomą ekspertizę, bus šališka. Teismas nustatė, kad skolininkas jau buvo teikęs pareiškimą dėl ekspertės D. A. nušalinimo, kurį grindė tais pačiais argumentais kaip ir šiame skunde. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5664-329/2019 skolininko pareiškimas dėl ekspertės nušalinimo buvo atmestas, konstatuojant, jog skolininko argumentai nepagrindžia ekspertės šališkumo ar veikimo išimtinai išieškotojo JSC Alfa Bank interesais. Teismo vertinimu, skolininkas kartu su skundu nepateikė jokių naujų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, ekspertės šališkumą. Šiuo atveju skiriant papildomą ekspertizę ir pavedant ją atlikti tai pačiai ekspertei, papildoma ekspertizė bus atlikta operatyviau, kadangi ekspertei jau yra žinoma visa reikalinga bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

12. Dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad antstolio patvarkymas dalyje dėl prieštaravimų priedų pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga atitinka CPK numatytus reikalavimus, yra motyvuotas. Skundžiamo antstolio patvarkymo turinys patvirtina, kad antstolis nurodė, jog prieštaravimų 2 priedas sudaro informaciją, gautą neviešoje byloje, o 3-9 priedų konfidencialumas numatytas 2016-02-01 investavimo sutartyje (40 punktas), todėl siekdamas saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis, pripažino nurodytus prieštaravimų priedus nevieša vykdomosios bylos medžiaga. Gavęs šalies prašymą dėl vykdomojoje byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo, antstolis turi spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turi spręsti dėl medžiagos neviešumo apimties. Šiuo atveju teismas sprendė, kad antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad viena dalis priedų yra duomenys gauti neviešuose posėdžiuose išnagrinėtoje civilinėje byloje, o kitos dalies medžiagos konfidencialumas buvo apibrėžtas atitinkamoje sutartyje, skundžiamu patvarkymu nustatydamas, kad pateiktų prieštaravimų priedai Nr. 2-9 yra nevieša bylos medžiaga, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė.

13. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolis Laurynas Lukšys surašydamas skundžiamą patvarkymą, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų (priimto patvarkymo) yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskirajame skunde pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų skunde nurodyta apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų nutarties turiniui keliamų reikalavimų. Skundžiama teismo nutartis nėra pagrįsta visapusišku ir išsamiu skundo argumentų įvertinimu. Teismas nutartį motyvavo formaliai pritardamas antstolio Lauryno Lukšio pozicijai, UAB „Belor“ ir JSC Alfa bank atsiliepimo į skundą argumentams. Toks skundžiamos nutarties motyvavimo būdas yra teisiškai ydingas ir neatitinkantis CPK nustatytų reikalavimų bei Teisėjų tarybos 2016-05-27 nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų. Kadangi skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų klausimą išspręsti iš esmės, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjant ir įvertinant pareiškėjo skundo argumentus.

14.2. Pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino skundo argumentų, kuriais pareiškėjas akcentavo, kad prieštaravimais kėlė ne ekspertizės akto aiškumo ir išsamumo klausimą, o kėlė ekspertizės akto pagrįstumo klausimą, todėl antstolis turėjo skirti ne papildomą, o pakartotinę ekspertizę. Antstolis patvarkyme suformuotais klausimais prašo ne papildyti ekspertizę, o prašo atlikti vertinimą visiškai naujais aspektais ir patikslinti akcijų vertę. Akcijų vertės tikslinimas pagal savo esmę yra ne ekspertizės išsamumo ir papildymo klausimas, o ekspertizės pagrįstumo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas. Nagrinėjamu atveju antstolis pavesdamas patikslinti UAB „Vyrja“ akcijų vertę pripažino, kad akcijų rinkos vertė buvo nustatyta neteisingai, o pavesdamas patikslinti akcijų rinkos vertę iš esmės pavedė ekspertei D. A. dar kartą (pakartotinai) atlikti ekspertizę.

14.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai kad pats pareiškėjas turi galimybę kitais būdais susipažinti su nevieša pripažinta vykdomosios bylos medžiaga paneigia būtinumą tokią medžiagą laikyti nevieša tokiu būdu ribojant pareiškėjo teisę susipažinti su teisiškai reikšmingais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl skundo argumentų, kuriais akcentuojama, jog antstolis skundžiamu patvarkymu pripažino dalį medžiagos nevieša formaliai vadovaudamasis CK 6.709 straipsniu, tačiau ši materialinės teisės norma taikytina sutartiniuose šalių santykiuose. Teisminiame procese, tame tarpe ir vykdymo procese, vadovaujamasi specialiąja CPK 10 str. 1 d. norma, reglamentuojančia bylos medžiagos viešumą. Skundžiamoje nutartyje teismas nusprendė, jog antstolis Laurynas Lukšys patvarkymu Nr. S-20-187-3318 nustatydamas, kad prieštaravimo priedai yra nevieša bylos medžiaga, nepažeidė procesinių vykdymo veiksmų. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo argumentus jų nevertinant.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą antstolis Laurynas Lukšys prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad apelianto pateikiami argumentai neįrodo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

16. Atsiliepime į pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo JSC Alfa bank prašo atsisakyti tenkinti atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolis patvarkymu pagrįstai paskyrė papildomą, o ne pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Remiantis CPK 219 straipsniu papildoma ekspertizė skiriama tuo atveju, kai eksperto išvada nepakankamai aiški ar neišsami, tuo tarpu pakartotinė ekspertizė skiriama kilus abejonėms dėl eksperto išvados pagrįstumo. Vykdomojoje byloje tiek išieškotojas UAB „Belor”, tiek Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl tam tikrų ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų galimo netikslumo, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, todėl nėra pagrindo atlikti visą ekspertizę iš naujo. Nagrinėjamu atveju antstolis visiškai pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti ekspertizės akte nustatytą UAB „Vyrja“ akcijų vertę, t. y. iš esmės skirtą surašyto ekspertizės akto galimiems trūkumams pašalinti, aiškiai skundžiamame patvarkyme išdėsčius motyvus, dėl kurių papildomai nurodyta medžiaga įvertintina eksperto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų teisėtumo skiriant vykdomojoje byloje papildomą, bet ne pakartotinę ekspertizę pareiškėjo V. K. turimų UAB „Vyrja“ akcijų vertei nustatyti ir pripažįstant dalį vykdomosios bylos medžiagos nevieša.

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Laurynas Lukšys 2019-06-28 patvarkymu Nr. S-19-187-3438 paskyrė ekspertizę skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio turto UAB „Vyrja“ vardinių paprastųjų akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vnt., rinkos vertei nustatyti ir ekspertizę pavedė atlikti ekspertei D. A., kurios metu būtų atsakyta į klausimus: 1) kokia V. K. priklausančio UAB „Vyrja“ akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vnt. akcijų, bendra rinkos vertė ir kiekvienos akcijos rinkos vertė atskirai? 2) kokia kiekvienos iš 170 900 000 vnt. UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertė atskirai? Atlikus ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 2004/68 E padaryta išvada, kad V. K. priklausančio UAB „Vyrja“ akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vnt. akcijų, bendra rinkos vertė turto vertinimo datai (2020-04-25) gali būti apie 5 540 000 Eur ir vienos paprastosios vardinės akcijos vertė 0,0648 Eur. Antruoju klausimu padaryta išvada, kad UAB „Vyrja“ akcijų akcijų paketo, kas sudaro 170 900 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, rinkos vertė turto vertinimo datai (2020-04-25) gali būti apie 11 080 000 Eur ir šiuo atveju vienos paprastosios vardinės akcijos vertė 0,0648 Eur. Antstolis Laurynas Lukšys 2020-06-16 patvarkymu Nr. S-20-187-3318 skyrė papildomą ekspertizę skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio turto UAB „Vyrja“ vardinių paprastųjų akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vnt., rinkos vertei nustatyti ir papildomą ekspertizę atlikti pavedė ekspertei D. A. atsižvelgiant į vykdymo proceso šalių, t. y. išieškotojo UAB „Belor“, prisijungusio prie išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661, ir skolininko V. K. prieštaravimus, kurios metu būtų atsakyta į klausimus: 1) kokia V. K. priklausančio UAB „Vyrja“ akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vnt. akcijų, bendra rinkos vertė ir kiekvienos akcijos rinkos vertė atskirai papildomos ekspertizės atlikimo dienai? 2) kokia kiekvienos iš 170 900 000vnt. UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertė atskirai papildomos ekspertizės atlikimo dienai?

20. Antstolis Laurynas Lukšys 2020-06-16 patvarkymu Nr. S-20-187-3318 taip pat nustatė, kad išieškotojos UAB „Belor“ 2020 m. gegužės 28 d. prieštaravimų priedai Nr. 2-9 yra nevieša vykdomosios bylos Nr. Nr. 0187/18/00661 medžiaga neleidžiant jokiems kitiems asmenims susipažinti su šiais priedais, jų kopijuoti, ar atgaminti kitais būdais.

Dėl papildomos ekspertizės skyrimo

21. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, tiek paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra du atskiri papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis).

22. CPK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

23. Nagrinėjamu atveju skolininkui V. K. priklausančio turto - UAB „Vyrja“ akcijų - rinkos vertės nustatymo ekspertizė atlikta vykdymo procese. Šiame procese valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, yra antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, vykdymo procese būtent antstolis turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į kilusių abejonių dėl ekspertizės akto pobūdį ir vadovaujantis CPK 219 straipsnio nuostatomis.

24. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais pareiškėjas grindė būtinybę skirti pakartotinę, o ne papildomą ekspertizę dėl pareiškėjui priklausančių UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertės nustatymo ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai nesudarė pagrindo spręsti, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti skiriant papildomą ekspertizę.

25. CPK 219 straipsnio2 dalyje aiškiai išskirti atvejai, kuomet yra skiriama pakartotinė ekspertizė, t. y. jei kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo ar jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės aktas Nr. 2004/68 surašytas remiantis ekspertizės išvadomis, kurių rezultatai grindžiami UAB „Vyrja“ valdomų ir šių įmonių dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės duomenimis, kitais šaltiniais, kuriuose užfiksuoti patikimi duomenys apie UAB „Vyrja“ ir jos dukterinėms įmonėms UAB „Arvi“ ir ko, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „Marijampolės Arvi“ priklausančių įmonių finansinius rodiklius. Pareiškėjas skolininkas V. K. savo prieštaravimuose neginčijo ekspertės pasirinkto akcijos rinkos vertės nustatymo metodų, padarytų pagrindinių prielaidų nustatant UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės akto Nr. 2004/68 E 71 – 72 psl. ekspertė aptaria galimus taikyti metodus akcijų rinkos vertei nustatyti, jų privalumus ir trūkumus, taip pagrįsdama konkrečių UAB „Vyrja“ akcijų vertei nustatyti taikytų metodų pasirinkimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek antstolis Laurynas Lukšys, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ekspertės D. A. išvada yra pagrįsta.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių alternatyvių ekspertų vertinimų dėl UAB „Vyrja“ akcijų vertės, kurie galėtų būti savarankiškas pagrindas spręsti dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo būtinumo. Todėl kritika ekspertizės aktui dėl nepakankamo duomenų kiekio ar netikslių tam tikrų duomenų apie dalį UAB „Vyrja“ ir jos dukterinėms įmonėms UAB „Arvi“ ir ko, UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „Marijampolės Arvi“ priklausančias įmones gali rodyti tik atliktos ekspertizės neišsamumą, o tokiais atvejais yra skiriama papildoma ekspertizė, ką nagrinėjamu atveju ir padarė antstolis Laurynas Lukšys skundžiamu 2020-06-16 patvarkymu Nr. S-20-187-3318 (CPK 682 straipsnio 6 dalis, CPK 219 straipsnio 1 dalis).

27. Atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų kokybės trūkumo nėra reikšmingi, nes Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų neatitikimas šiems standartams, nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, negali būti savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismui šioje dalyje priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas dalyje dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų skiriant papildomą, o ne pakartotinę ekspertizę atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.

Dėl nevieša pripažintos vykdomosios bylos medžiagos dalies

28. CPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK įtvirtintą viešumo principą yra nurodęs, kad CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu). Uždarame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga – tiek teismo procesinis sprendimas, išskyrus rezoliucinę dalį, tiek visa kita bylos medžiaga – pagal bendrąją taisyklę tampa nevieša ir neprieinama byloje nedalyvavusiems asmenims. Be to atsižvelgiant į teismo proceso viešumo svarbą ir reikšmę, CPK 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos taip pat nedraudžia teismui po bylos išnagrinėjimo išviešinti dalį bylos medžiagos net ir tuo atveju, kai byla buvo nagrinėta uždarame teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 275-302).

30. Nagrinėjamu atveju antstolis Laurynas Lukšys 2020-06-16 patvarkymu Nr. S-20-187-3318 nevieša bylos medžiaga pripažino išieškotojos UAB „Belor“ kartu su prieštaravimais pateiktus priedus Nr. 2-9, iš kurių priedas Nr. 2 pripažintas nevieša vykdomosios bylos medžiaga dėl to, kad sudaro neviešoje byloje gautą medžiagą, o priedų Nr. 3-9 konfidencialumas numatytas 2016-02-01 investavimo sutartyje. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis prieš priimdamas patvarkymą laikyti UAB „Belor“ kartu su prieštaravimais pateiktą priedą Nr. 2 nevieša vykdomosios bylos medžiaga visų pirma privalėjo pareikalauti iš tokį prašymą pateikusio vykdomosios bylos dalyvio pateikti duomenis, kokia apimtimi civilinės bylos medžiaga yra pripažinta nevieša (pvz. pareikalauti teismo nutarties šiuo klausimu), atsižvelgiant į viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą. Be to, uždarame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga pagal bendrąją taisyklę tampa nevieša ir neprieinama tik byloje nedalyvavusiems asmenims. Tuo tarpu V. K. dalyvavo Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 trečiuoju asmeniu. Pažymėtina ir tai, kad pats suinteresuotas asmuo UAB „Belor“ savo atsiliepimuose nurodo, jog minėto priedo turinys gali būti žinomas pareiškėjui V. K. būtent iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad UAB „Belor“ kartu su prieštaravimais pateikto priedo Nr. 2 nėra pagrindo laikyti nevieša vykdomosios bylos medžiaga tokia apimtimi, kad su juo negali susipažinti pareiškėjas, nebent tokia galimybė buvo apribota Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019, bylą nagrinėjusiam teismui dėl to priėmus motyvuotą nutartį. Taigi, antstolis prieš priimdamas skundžiamo patvarkymo dalį dėl dalies vykdomosios bylos medžiagos pripažinimo nevieša, privalėjo išsiaiškinti šias aplinkybes (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

31. Dėl kitų nevieša vykdomosios bylos medžiaga pripažintų UAB „Belor“ kartu su prieštaravimais pateiktų priedų Nr. 3-9 teismas atkreipia dėmesį, kad šie priedai nėra surašyti valstybine kalba. Taigi, nėra aišku, kaip antstolis nustatė, kad šių priedų konfidencialumas yra numatytas 2016-02-01 investavimo sutartyje, nes šioje skundžiamo patvarkymo dalyje nenurodyta, kurios iš pateiktų sutarčių nuostata vadovavosi antstolis spręsdamas, jog UAB „Belor“ kartu su prieštaravimais pateikti priedai Nr. 3-9 yra komercinė ar kitokia įstatymų saugoma paslaptis. Pažymėtina, kad CK 6.709 straipsnis, kuriuo vadovavosi antstolis, spręsdamas dėl jam UAB „Belor“ pateiktos informacijos konfidencialumo, yra speciali teisės norma, taikoma konkrečios rūšies sutartims, t. y. mokslinio tyrimo, bandomųjų konstravimo ir technologinių darbų sutartims. Nagrinėjamu atveju UAB „Belor“ kartu su prieštaravimais pateikti priedai Nr. 3-9 nėra surašyti valstybine kalba. Taigi, antstolis, neįsitikinęs, kokio turinio sutartys jam pateiktos, neturėjo pagrindo spręsti, jog minėti dokumentai pripažintini nevieša vykdomosios bylos medžiaga kaip įstatymu saugoma paslaptis, kurios apsauga numatyta CK 6.709 straipsnyje. Be to, apribodamas pareiškėjo galimybę susipažinti su minėtais priedais, nesant tam pakankamo pagrindo, antstolis gali pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).

32. Pirmosios instancijos teismas, netyręs ir neįvertinęs šių aplinkybių, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant tą nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo V. K. skundas dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų priimant 2020-06-16 patvarkymo Nr. S-20-187-3318 dalį dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Šioje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina tenkinant pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų priimant 2020-06-16 patvarkymo Nr. S-20-187-3318 dalį dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga ir šią patvarkymo dalį panaikinant bei įpareigojant antstolį Lauryną Lukšį iš naujo spręsti dėl UAB „Belor“ kartu su 2020-05-28 prieštaravimais pateiktų priedų Nr. 2-9 pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Tenkinti iš dalies pareiškėjo (skolininko) V. K. skundą dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų.

Panaikinti antstolio Lauryno Lukšio 2020-06-16 patvarkymo Nr. S-20-187-3318 vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661 dalį dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga ir įpareigoti antstolį Lauryną Lukšį iš naujo spręsti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kartu su 2020-05-28 prieštaravimais pateiktų priedų Nr. 2-9 pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga.

Kitoje dalyje pareiškėjo (skolininko) V. K. skundo dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų netenkinti.“

Grąžinti antstoliui Laurynui Lukšiui visus vykdomosios bylos Nr. 0187/18/00661 tomus, ekspertizės aktą Nr. 2004/68 E ir kitus kartu su vykdomąja byla pateiktus dokumentus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas