- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-702-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2009 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1833-714/2009 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo nepilnametei dukrai E. B., nustatant išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, pinigus sumokant vaiko mamai – ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Nurodė, kad su atsakovu santuoka nebuvo sudarytą, tačiau jiems Duomenys neskelbtini gimė dukra E. B.. 2008 metais iš atsakovo teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas dukrai, mokamas po 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį iki dukros pilnametystės, tačiau atsakovas 2009 metais kreipėsi į teismą ir priteistas išlaikymas buvo sumažintas iki 101,37 Eur (350 Lt). Ieškovės teigimu, praėjus devyneriems metams po išlaikymo priteisimo padidėjo dukros poreikiai, po euro įvedimo padidėjo prekių (maisto, drabužių, mokymosi priemonių ir kt.) kainos, atsirado ir papildomų išlaidų, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, todėl dabar atsakovo mokamas 100 Eur išlaikymas vaikui yra akivaizdžiai per mažas. Ieškovės pajamos pilnai neužtikrina vaiko poreikių, prie dukros išlaikymo prisideda ir jos artimieji, su atsakovu susitarti dėl išlaikymo padidinimo nepavyko. Nurodė, kad šiuo metu auginą nepilnametį sūnų, gaunamos pajamos minimalios, su antrojo vaiko – sūnaus tėvu santuokos nėra sudarius, tačiau jis prisideda prie dukros išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl gali dukros išlaikymui skirti po 200 Eur.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 170 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, vaiko augimas nesuponuoja išvados, jog vaiko poreikiai tapo didesni. Nurodė, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė neįrodyta, t. y. nėra pateikta jokių įrodymų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 459 Eur suma. Vaikas sveikas, neturintis didelių sveikatos sutrikimų, dėl ko būtų reikalingos papildomos išlaidos, ypatingų vaiko poreikių nėra. Atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, gaunamas darbo užmokestis apie 1 500 Eur, turto neturi, papildomų pajamų negauna. Per mėnesį visoms paslaugoms, būstui išlaikyti išleidžia apie 1 226 Eur, be to, turi du kitus išlaikomus nepilnamečius vaikus, kuriems kas mėnesį turi mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, ir dukrai po 100 Eur, iš viso vaikų išlaikymui atsakovas skiria 501,37 Eur. Nurodė, kad gali visų vaikų išlaikymui skirti 510 Eur sumą, jo ir ieškovės dukrai gali mokėti po 170 Eur per mėnesį. Mano, kad toks išlaikymo dydis užtikrintų, jog dukra turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus ir įgyti naujų. Nurodė, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kitų dviejų vaikų atžvilgiu, jog visiems vaikams būtų mokamas vienodo dydžio, jo pajamas atitinkantis išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1833-714/2009 dalį dėl E. B. išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo S. B. išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai Duomenys neskelbtini., po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. spalio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 72 Eur žyminį mokestį ir 3,61 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Šalies argumentai
4. Nurodė, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur dukrai mokamo išlaikymo, nors pateikta vaiko išlaikymo išlaidų lentelė rodo, jog patiriamų išlaidų didesnioji dalis vis tiek tektų ieškovei (atsakovo dalis vaiko išlaikyme 200 Eur, ieškovės dalis – 259 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
5. Nustatė, jog atsakovas ir ieškovė nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu augina vaiką, nedirba, iki vaiko auginimo dirbo, gaunamos pajamos sudarė apie 500 Eur, prie ieškovės šeimos išlaikymo prisideda ir sūnaus tėvas. Nurodė, jog atsakovas dirba, gaunamos pajamos pagal byloje pateiktus duomenis per mėnesį sudaro apie 1 559,68 Eur, atsakovas kas mėnesį moka buto nuomos mokestį – 700 Eur, vaikų išlaikymui per mėnesį skiria 501,37 Eur, kitos atsiliepime išvardintos išlaidos sudaro apie 526 Eur, viso atsakovo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 727,37 Eur, tai yra atsakovo išlaidos viršija pajamas.
6. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas kitų savo dviejų vaikų išlaikymui skiria po 200 Eur. Atsakovo argumentus, jog jis planuoja kreiptis į teismą dėl kitiems vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo iki 170 Eur, t. y. visiems vaikams galimo teikti išlaikymo suvienodinimo, vertino kritiškai.
7. Atsižvelgęs į šalių dukros amžių, padidėjusius jos poreikius, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, įvertinęs teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jog išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatavo, jog yra pagrindas padidinti vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą, pakeičiant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1833-714/2009 dalį dėl E. B. išlaikymo dydžio, ir priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai 2003 m. balandžio 22 d., po 170 Eur. Prašo pridėti naujus įrodymus – išrašus apie mokamą atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas netyrė ir nevertino, ar ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Išvada, jog būtina priteisti išlaikymą, atitinkantį pusę minimalios mėnesinės algos, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovo vidutinis mėnesinis gaunamas darbo užmokestis yra ne daugiau kaip 1 500 Eur, o ne teismo nurodyta 1 559,68 Eur suma. Atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos mokėti tokio dydžio išlaikymą, kokį priteisė teismas.
8.3. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog jis ketina kreiptis į teismą dėl kitiems vaikams priteisto 200 Eur išlaikymo sumažinimo iki 170 Eur, kadangi Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl minėtų atsakovo reikalavimų.
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškovė teismui pagrindė, kiek ir kur išleidžiami pinigai, skirti vaikui. Teismui buvo pateikta poreikių lentelė bei tam tikru laikotarpiu rinkti čekiai, patvirtinantys išleidžiamą sumą. Atsakovo argumentai, jog vaikui nebūtina priteisti išlaikymo, atitinkačio pusę minimalios mėnesinės algos, nepagrįsti – vaiko poreikiai pagrįsti ir detalizuoti teismui pateiktoje suvestinėje.
9.2. Ieškovė imasi visų aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti. Nors teismas ir priteisė mokėti atsakovui po 200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau ir toliau didesnioji dalis dukros poreikių tenkinimo tenka ieškovei ( 259 Eur ), kuri deda visas pastangas, kad dukra būtų viskuo aprūpinta.
9.3. Atsakovas galėtų imtis aktyvesnių veiksmų, siekdamas išlaikyti visus savo vaikus, kad užtikrinti bent minimalų 200 Eur išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Apeliantas prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – atsiskaitymo lapelius.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nagrinėjamu atveju prašomus prie bylos pridėti įrodymus atsisakytina priimti, kadangi jie neišversti į valstybinę (lietuvių) kalbą (CPK 11 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
15. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 101,37 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas; 2) teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
19. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija, jog šalių vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir vaikui augant didėjantys poreikiai, ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri turi įtakos maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Tačiau šalys nesutinka dėl mokėtino išlaikymo dydžio – ieškovės manymu, vaiko poreikius užtikrintų 429 Eur, iš kurių atsakovui tenkanti dalis sudarytų 200 Eur, o atsakovo teigimu, dukros išlaikymui pakaktų 170 Eur. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismo paminėtas minimalios mėnesinės algos kriterijus nėra esminis vertinant reikalingą vaiko išlaikymui reikalingą sumą.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes.
21. Šioje byloje nustatyta, kad šalių dukrai yra 16 metų, ji lanko mokyklą, specialiųjų poreikių neturi. Apeliacinės instancijos įvertina mergaitės amžių, jos užimtumą, kad lanko mokyklą ir papildomai mokosi pas korepetitorius, šokių būrelį, poreikius būstui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, higienai, ugdymui, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaiko poreikiams reikalingą pinigų sumą. Tai yra nėra pagrindo ieškovės pateiktoje nepilnametės dukters poreikių lentelėje nurodytas pozicijas ir įvardintas sumas vertintinti kaip nepagrįstas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti teismo priteistos sumos vaiko išlaikymui, nes jo gaunamų pajamų neužtenka mokėti tokio dydžio išlaikymą, taip pat turi du kitus nepilnamečius vaikus, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas per savaitę gauna apie 390 Eur, tai yra apie 1560 Eur per mėnesį. Jo vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra įregistruota, už buto nuomą Airijoje jis moka 700 Eur per mėnesį, vaikų išlaikymui per mėnesį skiria 501,37 Eur, kitos apeliaciniame skunde išvardintos išlaidos sudaro apie 526 Eur. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, jog atsakovo išlaidos viršija pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti ir didesnį darbo užmokestį, neturintis sveikatos problemų (darbingumas jam nėra apribotas), todėl yra objektyviai pajėgus teikti teismo priteistą išlaikymą.
23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog būtina atsižvelgti į tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas, ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, jog šalių dukra gyvenam su ieškove, taip pat nustatyta, kad didesnė dukters išlaikymo suma tenka būtent ieškovei, t. y. 259 Eur (459 Eur – 200 Eur).
24. Apelianto argumentus, jog jis moka dar dviems vaikams išlaikymą, tačiau yra kreipęsis į teismą dėl priteisto 200 Eur išlaikymo sumažinimo iki 170 Eur, ir tokia suma mokėtina visiems jo išlaikomiems vaikams, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų lygiateisiškumo principas nereiškia, kad visais atvejais visiems to paties asmens išlaikytiniams turi būti priteisiamas vienodo dydžio išlaikymas, nes vaikų poreikiai yra skirtingi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog atsakovas kreipėsi į teismą siekdamas kitiems išlaikomiems vaikams priteistą 200 Eur išlaikymo dydį sumažinti iki 170 Eur, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1082-1071/2019 ieškovo ieškinys atmestas; teismo sprendimas įsiteisėjęs. Tai yra šiuo atveju atsakovas kitiems savo išlaikytiniams moka po 200 Eur išlaikymą, todėl konstatuotina, jog teismo nustatytas 200 Eur atsakovo dukters išlaikymo dydis nepažeis CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vaikų lygiateisiškumo principo.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
27. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
28. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.