- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-570-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00037-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Jelena Šiškina, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Jelenos Šiškinos,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei M. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalies testamento pripažinimo negaliojančiu, dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į turtą pripažinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė Vidutė Zubavičiūtė, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. (toliau – ieškovė arba apeliantė) patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo motinos M. B. (R.) (toliau – ieškovės motina) mirties faktiškai pradėjusi valdyti priėmė palikimą – 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini): 7900 Eur vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais priklausiniais (121 Eur vertės ūkinį pastatą), 614 Eur vertės garažą, 28 Eur vertės sandėlį, 103 Eur vertės malkinę, 65 Eur vertės kitus inžinerinius statinius, ir 5950 Eur vertės žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – (duomenys neskelbtini) sodyba);
1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia 1997 m. rugpjūčio 21 d. atliktą teisinę (duomenys neskelbtini) sodybos registraciją;
1.3. pripažinti iš dalies negaliojančiu 2013 m. gegužės 8 d. A. B. sudarytą testamentą dalyje dėl atsakovei M. B. (toliau – atsakovė) paliktos ¼ (duomenys neskelbtini) sodybos dalies;
1.4. pripažinti iš dalies negaliojančiu 2018 m. spalio 10 d. atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6-2942VZ dalyje dėl atsakovės paveldėtos ¼ (duomenys neskelbtini) sodybos dalies;
1.5. pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ¼ (duomenys neskelbtini) sodybos dalį.
2. Ieškovė nurodė, jog faktiniu valdymu priėmė po ieškovės motinos mirties likusį palikimą ¼ dalį (duomenys neskelbtini) sodybos, nes nuo pat (duomenys neskelbtini) sodybos sukūrimo ja naudojosi, valdė ir ja disponavo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pažymėjo, jog 1984 m. gruodžio 4 d. mirė jos motina, tiek prieš, tiek po motinos mirties ieškovė gyveno Šeškinėje, Vilniuje, o į sodybą atvykdavo keletą kartų per mėnesį, atlikdavo ūkio darbus. Ieškovė, atsisakydama motinos palikimo tėvo A. B. naudai atsisakė tik pinigų, tačiau ne (duomenys neskelbtini) sodybos. Palikimo atsisakymo metu ieškovė buvo 28 m. amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, nurodė, jog apie atsisakymo pasekmes nežinojo.
3. Ieškovė nurodė, kad po tėvo A. B. mirties (2018 m. sausio 22 d.) sužinojo apie tėvo sudarytą testamentą, kuriuo ieškovei atiteko piniginės lėšos, o A. B. sutuoktinei M. B. visas kitas turtas, įskaitant (duomenys neskelbtini) sodybą. Teigė, kad ieškovę toks tėvo sprendimas nemaloniai nustebino, nes tėvas buvo pažadėjęs sodybą palikti jai, dukrai.
4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sodyba priklausė ieškovės tėvams nuosavybės teise kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nes turtas buvo sukurtas santuokos metu, (duomenys neskelbtini) sodybos pastatas buvo priduotas eksploatacijon 1972 m. gegužės 24 d. aktu, ir ieškovės teigimu, nuo tos dienos laikytinas priklausančiu nuosavybės teise. Teisinė turto registracija 1997 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikta būtent 1972 m. gegužės 24 d. akto pagrindu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog priėmė palikimą faktiniu valdymu, neįrodė, kad mokėjo mokesčius, liudytojų parodymai taip pat šių aplinkybių nepatvirtino.
6. Atsakovė pažymėjo, jog A. B. rankraštiniai įrašai patvirtina, kad A. B. ir po testamento sudarymo argumentavo palikimo paskirstymą.
7. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sodybos statinių nuosavybės teisė buvo sukurta 1997 m. rugpjūčio 22 d. atlikus teisinę registraciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinio netenkino.
9. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 2737 Eur bylinėjimosi išlaidas, sprendė teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi taikytą laikinosios apsaugos priemonę – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) sodybą, priklausančią atsakovei, perleidimo draudimo.
10. Teismas įvertinęs ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį reguliavimą bei pateiktus įrodymus sprendė, jog (duomenys neskelbtini) sodybos pastatas buvo sukurtas (pastatytas), juo buvo leista naudotis (perduotas eksploatacijon), tačiau nuosavybės teisė į pastatą, kaip daiktinės teisės instituto objektą, neatsirado. A. B. 1997 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pagrindu, VĮ Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialas pagal 1997 m. rugpjūčio 22 d. pastatų teisinės registracijos išvadą nustatė pastatų ((duomenys neskelbtini) sodybos) kadastro duomenis, sudarė namų valdos techninės apskaitos byla ir atliko pasatų teisinę registraciją, todėl teismo vertinimu, nuosavybės teisė į pastatus ((duomenys neskelbtini) sodybą) atsirado būtent nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d.
11. Teismas sprendė, jog ieškovės notarui pateiktas rašytinis atsisakymas nuo palikimo ieškovės tėvo A. B. naudai atitiko įstatymo reikalavimus ir sukėlė teisinius padarinius, todėl nėra pagrindų vertinti, kad ji palikimą faktiškai priėmė ir valdė, nes ji jo atsisakė.
12. Teismas vertino, jog pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisė į pastatus atsirasdavo juos teisiškai įregistravus. Ieškovės motina M. B. mirė 1984 m. gruodžio 4 d., o, nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) sodybą atsirado juos teisiškai įregistravus 1997 m. rugpjūčio 22 d., todėl teismas darė išvadą, jog ieškovės motina nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) sodybos nevaldė. Taigi ieškovė, net ir darant prielaidą, kad palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, negalėjo paveldėti to kas jos motinai nuosavybės teise nepriklausė.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors ieškovė ir prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) sodybos teisinę registraciją negaliojančia, ji nenurodė jokių norminių aktų, kurie buvo pažeisti atliekant pastatų teisinę registraciją, todėl šioje dalyje taip pat ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
14. Apeliantė A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai.
15. Apeliaciniame skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) sodybos sukūrimas vyko apeliantės motinos M. B. ir jos tėvo A. B. santuokos metu, tik teisinė šio turto registracija atlikta po apeliantės motinos mirties.
16. Apeliantės vertinimu, A. B. po sutuoktinės M. B. (apeliantės motinos) mirties paveldėjo turtą – piniginį įnašą su palūkanomis, o ne nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nurodo, jog Jeigu (duomenys neskelbtini) sodyba būtų įtraukta į paveldimo turto sąrašą, apeliantė nebūtų atsisakiusi palikimo savo tėvo A. B. naudai.
17. Taip pat prašo sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės atsakovės naudai, dydį. Nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
19. Nurodo, jog nors (duomenys neskelbtini) sodyba buvo pastatyta 1971 metais, gyvenamasis namas eksploatacijon priimtas 1972 metais, tačiau nuosavybė į juos A. B. vardu (asmeninė nuosavybė) įregistruota tik nustačius šių daiktų kadastro duomenis ir atlikus jų teisinę registraciją 1997 m.
20. Atsakovė teigia, jog pati ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog per šešis mėnesius po savo motinos mirties neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ji su šiuo turto – (duomenys neskelbtini) sodyba tvarkėsi, kaip jo savininkė.
21. Atsakovė nurodo, jog iš archyvo pateiktų duomenų matyti, kad abi įpėdinės pagal įstatymą – M. R. ir apeliantė notarui padavė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog kiekviena jų atsisako nuo joms priklausančio palikimo po M. B. mirties dalies A. B. naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Šis ribotos apeliacijos aspektas įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo momento nustatymo bei palikimo atsisakymo kito asmens naudai pasekmių.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio normų taikymas CK 4.49 straipsnio normos dėl nuosavybės teisės į daiktą (turtą) įgijimo momento taikomos, kai sandoriai dėl daikto (turto) įgijimo sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. To paties įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinę bylą pagrįstai vadovavosi ginčo laikotarpiu aktualiomis teisės aktų redakcijomis.
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo momento
27. Lietuvos TSR civilinio kodekso, priimto 1964 m. liepos 7 d. (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.
28. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija (toliau – Instrukcija), jos 5 punkte įtvirtinta, kad registruojami baigti statyti ir priimti eksploatuoti pastatai su jų naudojamais žemės sklypais. Instrukcijos 12 punkte numatyta, kad prieš atliekant teisinį pastatų registravimą, tarpmiestiniai techninės inventorizacijos biurai privalo: d) padaryti, remiantis dokumentais, rašytinę išvadą. Išvadą su visais dokumentais ir sprendimo projektą per 7 dienas pateikti svarstyti ir spręsti atitinkamo respublikinio pavaldumo miesto arba rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, o po to atlikti pirminį pastato registravimą.
29. Instrukcijos 13 punktas nustatė, kad klausimą dėl galimybės registruoti pareiškėjui pastatą nuosavybės teise, remiantis dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais šią teisę (9 ir 10 punktai), kiekvienu atskiru atveju sprendžia atitinkamos Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Remdamasis miesto, rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, biuras išduoda pastato savininkui nustatytos formos registracijos pažymėjimą.
30. Įvertinusi aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog aktualiu laikotarpiu pastatus statyti buvo galima tik nustatyta tvarka skirtame žemės sklype, o pastatyti pastatai turėjo būti priimti eksploatacijon ir teisiškai registruojami. Vadovaujantis aktualiu reguliavimu, nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis aukščiau aprašyta tvarka, įtvirtinta teisės aktuose, buvo teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės teisės objektai.
31. Byloje nustatyta, jog Švenčionių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1970 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 203 A. B. išimties tvarka buvo leista statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime ir patvirtintas Švenčionėlių miškų pramonės ūkio 1970 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 90 dėl 0,60 ha ploto žemės sklypo išskyrimo šiai statybai (I t., b. l. 14).
32. Taip pat nustatyta, jog 1970 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo perdavimo individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartimi, 600 kv. metrų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išskirtas Švenčionėlių miškų pramonės ūkio 1970 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 90, perduotas statytojui A. B. P. vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, 59,9 kv. metrų gyvenamojo ploto ir 99,8 kv. m. naudingo ploto, statybai (I t., b. l. 16-17). Valstybinė komisija, sudaryta valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui, nustatė, kad 1 aukšto medinis 99,8 kv. m. naudingo ploto ir 59,9 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamasis namas, kurio statytojas A. B., priimtas eksploatacijon 1972 m. gegužės 24 d. aktu (I t., b. l. 19). 1997 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) sodybos teisinė registracija ir asmeninė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įregistruota A. B. vardu (I t., b. l. 18).
33. Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog (duomenys neskelbtini) sodybos pastatas buvo sukurtas (pastatytas), juo buvo leista naudotis (perduotas eksploatacijon), tačiau 1972 m. gegužės 24 d. nuosavybės teisė į pastatą, kaip daiktinės teisės instituto objektą, neatsirado. Ji atsirado atlikus pastato teisinę registraciją 1997 m. rugpjūčio 22 d. ir įregistravus A. B. asmeninę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės sukūrimo 1972 m. gegužės 24 d. perdavimo eksploatacijon aktu (I t., b. l. 19), kaip nepagrįstus, nes šiuo aktu nuosavybės teisė, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo sukurta. Asmeninė A. B. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) sodybą atsirado 1997 m., o iki tol, teisėjų kolegijos vertinimu, pastatai nebuvo teisiškai registruoti, taigi ir nuosavybės teisė į juos nebuvo atsiradusi.
35. Todėl, apeliantės prašymas pripažinti nuosavybės teisę į ¼ dalį turto ((duomenys neskelbtini) sodybos), kaip turto, įgyto paveldėjimo teisės būdu iš apeliantės motinos M. B. yra nepagrįstas ir atmestinas, nes apeliantės motina šio turto nuosavybės teisės nebuvo įgijusi.
Dėl palikimo atsisakymo kito asmens naudai pasekmių
36. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Vadovaujantis 1964 m. 591 straipsniu, įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Kartu jis gali nurodyti, kad atsisako nuo palikimo kitų asmenų iš įstatyminių ar testamentinių įpėdinių tarpo naudai, valstybės arba atskiros valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos naudai.
37. Nustatyta, jog 1984 m. gruodžio 4 d. mirė ieškovės motina M. B. (I t., b. l. 95). Po motinos mirties ieškovė 1985 m. gegužės 17 d. pareiškimu (I t., b. l. 101) atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies, likusios 1984 m. gruodžio 4 d. mirus motinai M. B., J., mirusiosios vyro A. B., P., naudai. A. B. po savo sutuoktinės M. B. mirties 1984 m. gegužės 17 d. pareiškimu palikimą priėmė (I t., b. l. 94-104). 1985 m. birželio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo A. B. po sutuoktinės M. B. mirties paveldėjo turtą – piniginį įnašą su palūkanomis.
38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė 1985 m. gegužės 17 d. pareiškimu (I t., b. l. 101) atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies, o ne tam tikro paveldėtino turto. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nepriklausomai nuo to, ar apeliantės motinai nuosavybės teise būtų priklausiusi (duomenys neskelbtini) sodyba ar ne, apeliantė savo valiniais veiksmais nuo šio palikimo dalies atsisakė savo tėvo A. B. naudai.
39. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
40. Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį, neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007).
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė negali būti laikoma priėmusi palikimą faktiniu valdymu, nes notarui pateikė rašytinį atsisakymas nuo palikimo ieškovės tėvo A. B. naudai, kas sukėlė atitinkamus teisinius padarinius.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
46. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog už advokato teikiamas teisines paslaugas už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekia 1 317,6 EUR, taigi, maksimalus užmokesčio dydis yra 3 294 EUR. Atsakovei priteistos 2 737 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, bei atstovavimą teisme neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti priteistas teisinės pagalbos išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
47. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė prašo priteisti 1 000 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1 712, 88 EUR. Taigi, atsakovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 EUR (vieną tūkstantį EUR) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.